Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1239-1065/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-07-01
Bylos Nr.
1-1239-1065/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25392-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Jurevičienė
Kaltinamasis
D. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1239-1065/2019 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25392-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 1.2.25.6.; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 1 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs, Pakruojo rajone, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis staklininku UAB „P“, gyvenantis S. kaime, K. seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, neteistas, 2018 m. birželio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo pagal laidavimą, 2019 m. gegužės 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi patvirtintas 2019 m. gegužės 21 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo D. Ž. atžvilgiu atnaujinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. Ž. 2018 m. gegužės 29 d., apie 21.03 val., Pakruojo r., K. sen., B. k., vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį M, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, tai yra pagal specialisto išvadą Nr. T-A 5332/2018(01) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,00 ‰ (promilės) etilo alkoholio, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems (2016 m. kovo 25 d. įstatymo pakeitimo Nr. XII-2277 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.).

Be to, kaltinamasis D. Ž. 2019 m. balandžio 20 d., apie 17.40 val., Pakruojo r., M. k., vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARHJ-0200 (patikros sertifikato Nr. 0849999) 17.57 val. jam buvo nustatytas 2,67 promilių neblaivumas, o 18.22 val. – 2,49 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems (2019 m. sausio 11 d. įstatymo pakeitimo ir papildymo Nr. XIII-1929 redakcija, įsigaliojusi 2019 m. balandžio 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. Ž. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

D. Ž., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad automobilis M, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso žmonai J. Ž.. Ji tuo automobiliu naudojasi, važinėja. Automobilio dokumentai ir raktai visą laiką būna padėti namuose jam ir žmonai žinomoje vietoje. 2018 m. gegužės 29 d. jis buvo namuose, kurie yra adresu Pakruojo r., K. sen., S. k. Namuose žmonos nebuvo, ji buvo darbe. Jis gėrė alkoholį pas kaimyną G. S.. Po to sugalvojo, kad reikia nuvažiuoti į B. kaimą, Pakruojo rajone, pas pažįstamą. Iš kaimyno namų grįžo į savo namus, pasiėmė automobilio raktelius, dokumentus, užsikūrė automobilį ir nuvažiavo pas kaimyną G. S. prie jo namų. Pasiėmė kaimyną ir kartu su juo važiavo į B. kaimą. Jis vairavo automobilį, o kaimynas sėdėjo automobilio priekinėje keleivio vietoje. Vairuojant automobilį M, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį žmonai J., važiuojant Pakruojo r., K. sen., B. k., sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė neblaivumą alkotesterio pagalba, įpūtė 2,93 promiles. Po to jį atvežė į priėmimo skyrių ir paėmė kraujo mėginį neblaivumui nustatyti. Su specialisto išvada sutinka. Dėl to, kad vairavo automobilį M, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jis pripažįsta visiškai ir dėl to labai gailisi. Automobilį pasiėmė nieko nesakęs žmonai (1 t., b. l. 83–85, 93–94);

be to, D. Ž. parodė, kad apie įvykį, kuomet 2019 m. balandžio 20 d., išgėręs degtinės, savo žmonos J. Ž. automobiliu išvažiavo iš namų, gali pasakyti, kad tą dieną alkoholį savo namuose vartojo kartu su kaimynu G. S. ir dar vienu tolimesniu kaimynu M, jo pavardės nepamena. Kažkur po pietų visi trys pradėjo gerti degtinę. Iš viso išgėrė du 0,7 litro talpos butelius degtinės ir vieną butelį 0,5 litro talpos. Kaip išgėręs sugalvojo, kad reikia kažkur važiuoti ir kur aplamai ketino nuvažiuoti, pasakyti negali, nes to dėl savo buvusio girtumo nežino. Žmonos automobilio A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) raktelis buvo namuose, pati žmona tuo metu dirbo, jos namuose nebuvo, todėl greičiausiai abu su G. ir nusprendė kažkur važiuoti. Jis sėdo už automobilio vairo. Pamena, kad savo automobiliu atsitrenkė į kažkokį kitą automobilį, bet nei koks tiksliai tai buvo automobilis, nei kas jį vairavo, nepasakys. Taip pat prisimena, kad buvo atvažiavę policijos pareigūnai, jam nustatė girtumą, sutiko su alkotesterio parodymais. Iš įvykio vietos jį paėmė jo sesuo, kuri parvežė jį į namus. Prisipažįsta, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, supranta, kad taip elgtis negalima. Dėl tokio savo elgesio tikrai nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 33–34);

liudytojo G. S. parodė apie tai, kad jis yra D. Ž. kaimynas. 2018 m. gegužės 29 d. pas jį į namus buvo atėjęs D. Ž., jie kartu vartojo alkoholį. Po to D. Ž. nutarė nuvažiuoti iki B. kaimo, Pakruojo rajone. D. Ž. išėjo iš jo namų į savo namus pasiimti automobilio raktelių. Neužilgo atvažiavo D. Ž., jie važiavo į B. kaimą. Kiek buvo valandų, kai išvažiavo iš S. kaimo į B. kaimą, pasakyti negali, nežino. Automobilį vairavo D. Ž., o jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. D. Ž. buvo vartojęs alkoholio, nes pas jį dviese gėrė alkoholį – alų „Apinys“ 7 procentų stiprumo. Jis nieko nesakė D. Ž., kad jis nevairuotų automobilio, būdamas neblaivus. Iš S. kaimo D. Ž. nuvairavo automobilį M, numeriu nežino, iki B. kaimo, kuriame automobilį sustabdė policijos pareigūnai, patikrino D. Ž. neblaivumą alkotesterio pagalba ir jį sulaikė, nes D. Ž. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (1 t., b. l. 66–68);

liudytoja J. Ž. parodė, kad automobilis M, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra registruotas jos vardu. Automobiliu naudojasi ji, nes turi vairuotojo pažymėjimą. Automobilio dokumentai ir rakteliai laikomi namuose. Apie tai, kur yra padėti automobilio rateliai ir dokumentai, jos vyras D. Ž. žino. 2018 m. gegužės 29 d. ji nebuvo namuose. Vakare, kiek buvo valandų neprisimena, į mobiliojo ryšio telefoną paskambino kaimynas G. S. ir pasakė, kad ji greitai atvažiuotų pasiimti automobilio arba išveš su traliuku. Ji nuvyko į nurodytą vietą, tai yra į B. kaimą. Nuvykusi ten sužinojo, kad sutuoktinis D. Ž. vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Ji negali pasakyti, dėl ko vyras neblaivus sėdo už vairo ir vairavo jai priklausantį automobilį, šiaip sutuoktinis automobilio nevairuoja, nes neturi teisės vairuoti transporto priemones. Dėl kito įvykio gali paaiškinti, kad 2019 m. balandžio 20 d., nuo 10 val. arba nuo 12 val., ji buvo darbe. Išvažiuodama į darbą savo vyrą D. Ž. paliko namuose. Jis buvo blaivus, ketino pasikviesti kaimyną, nes reikėjo kaimyno pagalbos sudirbant žemę. Į darbą išvažiavo šeimos automobiliu M, o namuose liko šeimos automobilis A, valstybinių numerių nepamena. Automobilis A buvo važiuojantis ir tinkamas naudoti, tačiau jam buvo parūdijęs vienas sparnas, todėl naudojo rečiau. Automobilio A rakteliai buvo pakabinti namuose. Vyras, turėdamas laiko, kaip tik ketino automobilį remontuoti, todėl rakteliai jam buvo reikalingi automobilį atrakinant ar užrakinant, nes automobilio signalizacijos sistema pati užsirakina. Kažkokių minčių ar nuojautos, kad jai kitu automobiliu išvažiavus į darbą, vyras namuose pasigers ir automobiliu A išvažiuos, ji tikrai neturėjo, net nepagalvojo, kad jis taip galėtų pasielgti. Jeigu būtų tai žinojusi, nebūtų namuose palikusi automobilio A raktelių, būtų juos išsivežusi kartu su savimi. Automobilis A yra registruotas jos vardu, kaime šeimai išsiversti su vienu automobiliu yra sudėtinga, nes automobiliai genda, todėl automobilis yra reikalingas (1 t., b. l. 71–73, 153–154);

liudytojas D. N. parodė, kad 2019 m. balandžio 20 d., apie 17.35 val., jis, būdamas Pakruojo r., M. kaime, vairavo iš K. gatvės į pagrindinę S. gatvę. Pamatė, kad pagrindine gatve važiuoja automobilis A, kuris įsuko į K. gatvę, o jis stovėjo ir praleidinėjo A automobilį, kad jis galėtų įsukti iš S. gatvės į K. gatvę. Automobilio A vairuotojas besukdamas į S. gatvę kliudė jo vairuojamo automobilio kairę pusę. Tada jis pavažiavo truputį atgal ir sustojo kairiame kelkraštyje. Kiek pamena, automobilyje buvo dviese, vienas vairuotojas, o kitas asmuo sėdėjo keleivio priekinėje sėdynėje. Sustojus kelkraštyje, automobilio A vairuotojas po kurio laiko išlipo. Jis priėjo prie vairuotojo, kurio nepažįsta, norėjo pasiaiškinti, kaip viskas nutiko, bet iš karto suprato, kad vairuotojas nesiorientuoja aplinkoje, kalbėjo nelabai rišliai, negalėjo paaiškinti, kaip viskas nutiko. Kitas asmuo tik vaikščiojo aplink automobilius ir šnekėjo kažkokias nesąmones, nes taip pat buvo neblaivus. Jis paskambino policijos pareigūnams, kurie, atvykę į įvykio vietą, vairuotojui nustatė girtumą. Vairuotojo, kuris vairavo automobilį, jis nepažįsta, nežino jo nei vardo, nei pavardės, bet tikrai matė, kad automobilį vairavo būtent tas asmuo, o atvykusiems policijos pareigūnams jis jį parodė. Tą girtą vairuotoją vadino D. (1 t., b. l. 137–139, 143–144);

liudytoja G. N. parodė, kad 2019 m. balandžio 20 d. dirbo ekipaže kartu su kolega M. L., kai apie 17.45 val. buvo gautas pranešimas, kad Pakruojo r., M. k., K. g., susidūrė O markės automobilis ir A, kad A vairuotojas yra neblaivus. Nuvykus į įvykio vietą, Kl.gatvėje, buvo pastebėti minėti du automobiliai. Šalia jų stovėjo keturi asmenys. Priėjus prie jų ir paklausus, kas atsitiko, O automobilio vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo D. N., pasakė, kad į jo automobilį atsitrenkė A automobilio vairuotojas. Jai paklausus, kas yra A automobilio vairuotojas, šis atsišaukė, tas asmuo buvo neblaivus, nerišliai kalbėjo, svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Taip pat D. N. jiems pasakė, kad su girtu vairuotoju važiavo dar vienas asmuo, jiems jį parodė. Jie to asmens paklausė, ar automobilį tikrai vairavo tas asmuo, kuris ir prisipažino vairavęs, jis jiems atsakė, kad taip. Tada A automobilio vairuotoją pakvietė prie savo tarnybinio automobilio, nustatė jo asmenybę ir patikrino jo neblaivumą. Paaiškėjo, kad neblaivus, buvo nustatytas 2,49 prom. neblaivumas (toks buvo rezultatus davus jam pūsti antrą kartą) buvo D. Ž., kuriam atimta teisė vairuoti automobilį (1 t. b. l. 148–150);

įvykio vietų apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra S. g., B. kaime, Pakruojo rajone, šioje vietoje stovi automobilis M, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir K. g., M. kaimas, Pakruojo rajone, kur buvo automobilis A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilis O. A. (1 t., b. l. 38–47, 114–127);

Specialisto išvada Nr. T - A 5332/2018(01), kuria nustatyta, kad D. Ž. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,00 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 64);

2019 m. balandžio 21 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės G. N. tarnybiniu pranešimu dėl alkotesterio parodymų ir alkotesterio užfiksuotais duomenimis, iš kurių matyti, kad 2019 m. balandžio 20 d. 17.57 val. D. Ž. buvo nustatytas 2,67 promilės girtumas, o 18.22 val. nustatytas 2,49 promilės girtumas. (1 t., b. l. 128–130).

Kaltinamojo D. Ž. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis, 2018 m. gegužės 29 d., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „M“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija – 3,00 promilės etilo alkoholio, bei 2019 m. balandžio 20 d., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 17.57 val. buvo nustatytas 2,67 promilių neblaivumas, o 18.22 val. – 2,49 promilių neblaivumas.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje buvo numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis D. Ž. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, tačiau prašė leisti atlikti areštą poilsio dienomis.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, kaltinamąjį D. Ž. siūlė nubausti 30 parų areštu, o už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį D. Ž. nubausti 40 parų areštu; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 60 parų areštą. Taikyti BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 60 parų areštą. Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką. Skirti baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams ir turto konfiskavimą, valstybės naudai išieškant konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kaltinamojo D. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. Ž., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis D. Ž. neteistas (2 t., b. l. 12–14), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, metų laikotarpyje administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 15–17), administracine tvarka už vairavimą neturint teisės vairuoti ir esant neblaiviam nuo 2004 m. iki 2013 m. baustas vienuoliką kartų (2 t., b. l. 5), dirba (2 t., b. l. 23), psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (t. 2, b. l. 27), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo elgesiu neturi (2 t., b. l. 29), prokurorė siūlė kaltinamajam skirti areštą, kaltinamasis su šia bausme sutiko, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) D. Ž. atžvilgiu bus pasiekti, paskiriant už nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 7 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomas bausmes, t. y. už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje D. Ž. skirtinas 30 parų areštas, o už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtinas 40 parų areštas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos už atskirus nusikaltimus, subendrintinos iš dalies jas sudedant, ir D. Ž. skirtina subendrinta bausmė – 60 parų areštas.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. Ž. prisipažino esąs kaltas, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Kadangi jokių aplinkybių, dėl kurių išreiškė pageidavimą arešto bausmę atlikti savaitgaliais, D. Ž. nenurodė, šis prašymas netenkinamas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, D. Ž. į paskirtą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas nuo 2018 m. gegužės 29 d. 21.03 val. iki 2018 m. gegužės 30 d. 14.10 val. (t. 1, b. l. 99, 101), tai yra viena para.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Nors D. Ž. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad padaryta veika susijusi su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, keliančiu didelį pavojų kelių eismo saugumui bei visuomenei, D. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (BK 68 straipsnis).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju D. Ž. vairuotas automobilis „A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jo žmonai J. Ž.. Todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti kaltinamajam ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, tai yra, valstybės naudai išieškant konfiskuotino turto - nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 1580 eurų (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis).

Kaltinamajam D. Ž. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 44-45), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Automobiliai „M“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jų rakteliai, registracijos liudijimai, paliktini savininkei J. Ž. (t. 1, b. l. 58-59, 159-160).

Skaitmeninė laikmena paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,nuspredžia :

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 7 dalyje (2016 m. kovo 25 d. įstatymo pakeitimo Nr. XII-2277 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.), 281¹ straipsnio 1 dalyje (2019 m. sausio 11 d. įstatymo pakeitimo ir papildymo Nr. XIII-1929 redakcija, įsigaliojusi 2019 m. balandžio 1 d.), ir jį nubausti:

- pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 30 (trisdešimties) parų areštu;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 40 (keturiasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies taisyklėmis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų areštą.

Į paskirtą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 29 d. 21.03 val. iki 2018 m. gegužės 30 d. 14.10 val., tai yra vieną parą.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. Ž. sulaikymo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, D. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, D. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto (transporto priemonės) konfiskavimą, valstybės naudai išieškant konfiskuotino turto - nusikaltimo padarymo priemonės - automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 1580 Eur (tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt) eurų.

D. Ž. paskirtą kardomąją priemonę, - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vieną skaitmeninę laikmeną palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Automobilius „M“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jų raktelius ir registracijos liudijimus palikti savininkei J. Ž..

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Kristina Jurevičienė