- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-28
- Bylos Nr.
- e2-1078-767/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02386-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Šiukštienė
- Ieškovas
- A. Ž.
- Atsakovas
- R. M.
- Advokatai
- Inga Radinienė
dalyvaujant ieškovei A. Ž., (dabartinė pavardė R.), jos atstovei advokatei Ingai Radinienei,
atsakovams R. M., jo atstovei advokatei Irmai Bekerei, atsakovei pagal priešieškinį R. K., jos atstovei advokatei Ingai Radinienei,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Laimonui Gaubiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Ž. (dabartinė pavardė R.) ieškinį atsakovui R. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei A. Ž., (dabartinė pavardė R.), atsakovei pagal priešieškinį R. K. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė A. Ž. (dabartinė pavardė R.) kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą ieškiniu, kuriame nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismo 2021-09-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11209-767/2022 A. M. g. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su tėčiu R. M. Pastaruoju metu iš esmės pasikeitė aplinkybės, kadangi dukra išreiškia norą gyventi su mama A. Ž. (dabartinė pavardė R.) A. M. labai nori likti gyventi su mama, kaskart, kai reikia grįžti į tėčio namus pabendravus su mama, dukra pergyvena, jaučia nerimą. A. M. ne tik išreiškia norą gyventi su mama, būti mamos prižiūrima, auklėjama, tačiau dėl susidariusios situacijos, kuomet vaiko noras ir prisirišimas prie mamos neatitinka priimto teismo dokumento dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, A. M. išgyvena vidinius išgyvenimus, kuriuos jau šiuo metu galima matyti stebint pablogėjusią fizinę mergaitės sveikatos būklę. Siekiant užtikrinti mažamečio vaiko fizinės ir psichinės sveikatos gerovę, sudaryti sąlygas vaikui gyventi taip, kad vaiko gyvenimo sąlygos atlieptų jo emocinę būklę, būtina pakeisti A. M. gyvenamąją vietą ir ją nustatyti kartu su mama A. Ž. (dabartinė pavardė R.). Dukrai gyvenant tėčio namuose trūksta motinos meilės, šilumos, artumo bendravimo, ko pasekoje dukra jaučiasi nelaiminga. Atsakovas ne visada tenkina dukros norus ir poreikius, nevisapusiškai rūpinasi dukros sveikata, ugdymu. Pastaruoju metu A. M. pradėjo labai dažnai sirgti. Mergaitė buvo atvežta pas mamą susirgusi 2022.09.16. Gydytoja ligos pažymą pratęsė iki 2022.10.05, bet tėtis R. M. per prievartą pasiėmė sergančią dukrą 2022.09.30. A. M. pradėjo lankyti mokyklą nuo 2022.10.05 iki 2022.10.27 ir vėl serganti atvežta pas mamą 2022.11.03. Gydymas pratęstas iki 2022.11.11, tačiau R. M. 2022.11.09 per prievartą gąsdindamas Vaiko teisių apsaugos tarnyba ruošėsi pasiimti dukrą. A. M. sveikatos sutrikimai kartojasi kas tris savaites ir tai tęsiasi jau antri metai, tuo tarpu vaikas iki 5metų visiškai nesirgo. Tai, kad dėl vidinių išgyvenimų yra sutrikusi vaiko fizinė sveikata įrodo gydytojos siuntimas pas neurologą, vaikui traukia akytę, mergaitė naktimis šaukiasi mamos, kviečia „mamyte gelbėk“. R. M. sms žinute patvirtino ir pripažino šį faktą, kad vaikas išgyvena, šaukiasi mamos, vaikui reikia mamos jos buvimo šalia, bendrystės (R. M. sms žinutė pridedama: „Vaikas turėtų būti su tavimi naktį pabunda ir tavęs ieško, o tavęs nėra, tai pas A. eina“). A. M. rekomenduota psichologo konsultacijos. Dukros A. išgyvenimai yra tokie dideli ir gilūs, kad mergaitė prašo mamos pasislėpti „nuo tėtės ir A.“. R. M. naktimis palieka vieną dukrą su jai svetima moterimi arba savo seserimi L. (nepilnametė), nes jam reikia išvažiuoti verslo reikalais. Dėl vaiko teisių pažeidimo 2022-11-10 vyko atvejo vadybos posėdis. A. M. tėtis nepalydi iki mokyklos, į mokyklą A. veda nepilnamečiai vaikai, iš paruošiamos grupės iki (duomenys neskelbtini) dienos centro taip pat lydi kiti vaikai, bet ne tėtis. R. M. A. pasiima po 18.00 valandos, tuo tarpu A. M. būna visą dieną nevalgiusi, nevartojusi pakankamai skysčių, nes yra labai nevalgi. Vaiko mityba nesidomima, nekontroliuojama, nevertinama ar vaikas gauna visavertį maistą, taip pat nepakankamai rūpinamasi vaiko sveikatos priežiūra. A. Ž. (dabartinė pavardė R.) turi visas galimybes skirti laiką, šilumą, dėmesį dukrai bei suteikti jai reikiamą pagalbą, aprūpinti tinkamomis gyvenimo sąlygomis, sukurti vaiko poreikius atliepiančią aplinką. R. M. dirba, yra užsiėmęs, todėl negali tiek dėmesio vaikui skirti kaip tai galėti padaryti mama A. Ž. (dabartinė pavardė R.). A. M. išreiškus norą toliau gyventi su mama yra svarbus sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Ieškovė gali skirti pakankamai laiko vaiko priežiūrai, ugdymui, laisvalaikiui. Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tikslinga A. M. gyvenamąją vietą nustatyti su mama.
Prašo nustatyti R. M. ir nepilnamečio vaiko A. M. bendravimo tvarką pagal kurią R. M., bendrauja su dukra A. M., kiekvieną trečią mėnesio savaitgalį, pasiimant dukrą A. M. penktadienį iš jos gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžina A. M. į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 17.00 val. R. M., bendrauja su dukra A. M., nelyginiais metais pirmąją Šv. Kalėdų dienų, 12.00 val. pasiimant A. M. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina A. M. į jos gyvenamąją vietą Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 dieną) 10.00 val. R. M. bendrauja su dukra A. M., lyginiais metais antrąją Kalėdų dieną, 11 val. pasiimant A. M. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina A. M. į jos gyvenamąją vietą 19.00 val. R. M., bendrauja su dukra A. M., lyginiais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, 13.00 val. pasiimant A. M. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina A. M. į jos gyvenamąją vietą 19.00 val. R. M., bendrauja su dukra nelyginiais metais antrąją Šv. Velykų dieną, 11.00 val. pasiimant A. M. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina A. M. į jos gyvenamąją vietą 19.00 val. R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrauja su dukra M., nuotolinėmis ryšio priemonėmis - telefonu ar programa Messenger neribotai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir jos norus. R. M. bendrauja su dukra Tėvo dieną (t. y. pirmąjį birželio mėn. sekmadienį) pasiimant dukrą iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 18.00 val.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. M. pateikė atsilepimą į ieškinį , kuriame prašė ieškinį atmesti nurodydamas, jog ieškovė turėtų laikytis šalių susitarimo patvirtinto 2022-09-21 teismo nutartimi, keisti šios sutarties nėra jokio pagrindo. Ieškovė inicijuoja naują ginčą praėjus daugiau nei metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nepilnametė A. M. galimai patiria vidinių išgyvenimų dėl tėvų gyvenimo skyrium, dėl ieškovės kaip motinos netinkamo bendravimo su vaiku, nuolatinių manipuliacijų vaiku, tėvo menkinimo vaiko akyse ir pan. Dėl nurodyto, ieškovė turėtų keisti savo elgesį su vaiku, o ne vaiko gyvenamąją vietą. 2022-09-17 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi yra nustatyta vaiko bendravimo tvarka su močiute R. K. Atsižvelgiant į tai, jog A. Ž. (dabartinė pavardė R.) ir R. K. gyvena tuo pačiu adresu, jis sutiko su gan plačia bendravimo tvarka su vaikaite, tikėdamasis, kad jos bendravimu su vaiku dalinsis, nes taip buvo sutarta. Ieškovė prašo atskiro bendravimo sau su vaiku laiko ir tokia situacija išbalansuoja vaiką, nebeatitinka vaiko interesų. Dukra gerai sutaria su juo gyvenančia partnere , lanko mokyklą, turi veiklą Dienos užimtumo centre. R. K. nuolat kišosi į jo gyvenimą, nuteikinėjo dukrą prieš jį.
3. atsakovas R. M. pateikė teismui priešieškinį, kuriame nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismas 2021-09-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11209-767/2022 patvirtino šalių mediacijos būdu sudarytą 2021 m. rugsėjo 15 d. Taikos sutartį, kuria šalys susitarė, jog nuolatinė nepilnametės A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)), patvirtinta laisva A. Ž. (dabartinė pavardė R.) bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. Pagal šią tvarką, A. Ž. (dabartinė pavardė R.) bendrauja su dukra nevaržomai, kada panorėjusi, tiek savaitgaliais, tiek darbo dienomis, tiek švenčių metu, apie ketinimą pasimatyti su vaiku įspėjusi atsakovą prieš vieną dieną. Esant tokiai neapibrėžtai bendravimo tvarkai, ieškovė dažnai ja piktnaudžiauja, pasiima vaiką bendravimui ir negrąžina, dėl ko atsakovui ne kartą teko kreiptis pagalbos į vaiko teisių apsaugos specialistus. Bylai reikšminga yra ir tai, kad Šiaulių apylinkės teismas 2022-09-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6003-632/2022 patvirtino tarp atsakovo R. M. ir atsakovės pagal priešieškinį R. K., kuri yra nepilnametės A. M. močiutė (ieškovės A. Ž. (dabartinė pavardė R.) motina), sudarytą Taikos sutartį, kuria šalys susitarė, dėl konkrečios ir labai plačios močiutės bendravimo su vaikaite A. M. tvarkos. Atsakovas R. M. pasirašė tokį susitarimą, nes jam buvo paaiškinta, kad močiutė su mama gyvena tuo pačiu adresu ir mama A. Ž. (dabartinė pavardė R.) nereikalaus sau atskiro bendravimo. Tačiau susitarimo nebuvo laikomasi, bendravimo reikalauja tiek močiutė, tiek mama atskiro ir nepilnametis vaikas yra labai tampomas, neteko pastovumo, pašlijo mergaitės sveikata, pablogėjo emocinė būsena, kas rodo, jog susiklosčiusi situacija prieštarauja vaiko interesams, todėl būtina nedelsiant ją keisti. Atsakovas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2021-09-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11209-767/2022 ir Šiaulių apylinkės teismo 2022-09-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6003-632/2022 nustatytas bendravimo su nepilnamete A. M. tvarkas ir nustatyti, kad
3.1. A. Ž. (dabartinė pavardė R.) turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra A. M. šia tvarka:
3.1.1. Motina A. Ž. (dabartinė pavardė R.) su nepilnamete A. M. bendrauja metų neporinių savaičių savaitgaliais, kuomet tėvas R. M. atveža vaiką į motinos gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą penktadienį, kai baigiasi užsiėmimai (pamokos, būreliai ir kt.) ugdymo įstaigoje, o kai vaikas paėmimo dieną nelanko ugdymo įstaigos, 17 valandą ir grąžindama dukterį jos pasiimti atvykusiam tėvui R. M. sekmadienį iki 19 valandos. Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) vaiką šalys praneša viena kitai prieš vieną parą SMS žinute ar elektroniniu paštu. Šiame punkte nustatyta bendravimo tvarka taikoma laikotarpiu nuo rugsėjo 2 dienos iki birželio 30 dienos;
3.1.2. Motina A. Ž. (dabartinė pavardė R.) su nepilnamete A. M. bendrauja (atostogauja) vasaros laikotarpiu šia tvarka: pasiima vaiką iš tėvo R. M. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos liepos 1 dieną 10 valandą ir grąžina vaiko pasiimti į motinos A. Ž. (dabartinė pavardė R.) gyvenamąją vietą atvykusiam tėvui R. M. liepos 15 dieną iki 19 valandos; pasiima vaiką iš tėvo R. M. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos rugpjūčio 4 dieną 10 valandą ir grąžina vaiko pasiimti į motinos A. Ž. (dabartinė pavardė R.) gyvenamąją vietą atvykusiam tėvui R. M. rugpjūčio 18 dieną iki 19 valandos; Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) vaiką A. Ž. (dabartinė pavardė R.) praneša R. M. prieš vieną mėnesį SMS žinute ar elektroniniu paštu;
3.1.3. Motina A. Ž. (dabartinė pavardė R.) su nepilnamete dukra bendrauja švenčių metu šia tvarka: poriniais metais: šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) pasiima vaiką iš tėvo R. M. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 11 valandą ir grąžina vaiko pasiimti į motinos A. Ž. (dabartinė pavardė R.) gyvenamąją vietą atvykusiam tėvui R. M. pirmąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) iki 19 valandos; pirmąją šv. Velykų dieną pasiima vaiką iš tėvo R. M. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 11 valandą ir grąžina vaiko pasiimti į motinos A. Ž. (dabartinė pavardė R.) gyvenamąją vietą atvykusiam tėvui R. M. iki 19 valandos; neporiniais metais: antrąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) pasiima vaiką iš tėvo R. M. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 11 valandą ir grąžina vaiko pasiimti į motinos A. Ž. (dabartinė pavardė R.) gyvenamąją vietą atvykusiam tėvui R. M. iki 19 valandos; pasiima vaiką iš tėvo R. M. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos gruodžio 31 dieną 11 valandą ir grąžina vaiko pasiimti į motinos A. Ž. (dabartinė pavardė R.) gyvenamąją vietą atvykusiam tėvui R. M. sausio 1 dieną iki 19 valandos; antrąją šv. Velykų dieną pasiima vaiką iš tėvo R. M. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 11 valandą ir grąžina vaiko pasiimti į motinos A. Ž. (dabartinė pavardė R.) gyvenamąją vietą atvykusiam tėvui R. M. iki 19 valandos. Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) vaiką šalys praneša viena kitai prieš vieną parą SMS žinute ar elektroniniu paštu. Šiame punkte nustatytai bendravimo tvarkai švenčių dienomis sutapus su 1.1.1. punkte nustatyta bendravimo tvarka, taikoma šiame punkte nustatyta bendravimo tvarka švenčių dienomis;
3.1.4. motina bendrauja su vaiku kiekvienais metais per Motinos dieną; tėvas bendrauja su vaiku kiekvienais metais per Tėvo dieną. Tuo atveju, jei ši diena sutampa su motinos bendravimo su vaiku savaitės savaitgaliu, vaiką motina perduoda tėvui Tėvo dienos 11 val. į tėvo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą;
3.1.5. Motina A. Ž. (dabartinė pavardė R.) turi teisę bendrauti su dukra telefonu, per programos „Skype“ vaizdo kamerą arba programų „Viber“, „Whatsup“, Mesinger“ ir kt. pagalba nelyginėmis dienomis nuo 19 iki 20 val. Abu tėvai turi pareigą užtikrinti, kad kiekvieno iš jų bendravimo su vaiku laiku kitam iš tėvų būtų sudaryta galimybė susisiekti su juo ryšių priemonėmis.
R. K. turi teisę bendrauti su nepilnamete anūke A. M. R. K. gimimo dienos ((duomenys neskelbtini)) savaitės savaitgalį, pasiimdama anūkę A. M. iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 15 val. ir grąžindama A. M. į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val.
4. Ieškovė, būdama atsakove pagal priešieškinį A. Ž. (dabartinė pavardė R.) ir R. K., būdama atsakovė pagal priešieškinį pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, jog nesutinka su priešieškinio reikalavimais, prašo priešieškinį atmesti. R. K. pažymi, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo keisti 2022-09-07 nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-6003-632/2022, nustatytą R. K. bendravimo tvarką su nepilnamete anūke A. M. Pažymėjo, jog atsakovas R. M. pareiškęs ieškinį dėl teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo nenurodė objektyvių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą keisti nustatytą bendravimo tvarką. Esminis aplinkybių pasikeitimas, kuris konkrečiu atveju sąlygotų bendravimo tvarkos keitimą, konkrečiu atveju atsakovas neįrodinėja.
5. Teismo posėdžio metu ieškovė A. Ž. (dabartinė pavardė R.) prašė ieškinį tenkinti, o dėl priešieškinio nuomonės nepareiškė. Ieškovė mano, jog jos dukrai geriau būtų gyventi su ja, nes jos yra artimesnės, kartu miega, kartu maudosi, Dukra dažnai klausia, kada jos galėtų gyventi kartu. Mergaitė lankytų (duomenys neskelbtini) mokyklą, kuri yra šalia namų, gyventų kartu trise, 2 kambarių bute, turėtų tinkamas gyvenimo ir ugdymo sąlygas. Pažymėjo, jog yra išsiskyrusi su sutuoktiniu , susitvarkiusi gyvenimą. Mergaitė buvo perduota tėvui dėl konflikto jos šeimoje. Ji nesupranta, kodėl negali ir vėl gyventi kartu su dukra.
6. Teismo posėdžio metu atsakovas R. M. su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė tenkinti priešieškinį. Paaiškino, jog gyvena kartu su dukra ir jo drauge nuosavame name, dukra turi savo kambarį, žaidžia kieme, turi draugų. Ieškovės mama nuolat rašė skundus dėl netinkamos dukros priežiūros, nei vienas skundas nepasitvirtino. Sutiko pasirašyti susitarimą, kuriuo R. K. nusistatė bendravimo tvarką su anūke, manydamas, jog to ir pakaks, nes vaiko mama gyvena kartu su R. K. Dar labai neilgas laiko tarpas praėjo, kai jie gyvena kartu, kai mergaitei bus daugiau metų, tuomet gal ir kažkas galėtų keistis, o šiuo metu nemano, jog jis negerai vaiką auklėja, dukra turi režimą, kurio laikosi, laiku nueina miegoti, į mokyklą dažnai nori vykti viena, lydima jo sesers, kai pageidauja į mokyklą nuveža jis ir pasiima iš mokyklos taip pat.
7. Teismo posėdžio metu atsakovė pagal priešieškinį R. K. prašė nekeisti tvarkos, kuri yra nustatyta dėl jos bendravimo su anūke A. M. Išreiškė nuomonę, jog anūkei geriausia gyventi su mama, tėvo namuose ji yra netinkamai ugdoma, nėra geri jos mokslo pasiekimai.
8. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog nemato pakankamo pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą, o mažametės A. M. bendravimas su atskirai gyvenančia motina A. Ž. (dabartinė pavardė R.) jau yra nustatytas taikos sutartimi 2021-09-15, kaip ir išlaikymo priteisimas iš jos. Teismo posėdžio metu atstovas palaikė pateiktą išvadą. Pažymėjo, jog ieškovė neįrodė ieškinio, nenustatyti R. M. atvejai, jog netinkamai vykdytų savo pareigas, mergaitė įprato prie savo aplinkos, savo draugų, todėl nėra pagrindo keisti mergaitės gyvenamosios vietos. Prašo tenkinti priešieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas visiškai.
9. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad A. Ž. (dabartinė pavardė R.) ir R. M. turi dukrą A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo 2021-09-21 nutartimi A. M. gyvenamoji vieta nustatyta su tėčiu R. M. A. Ž. (dabartinė pavardė R.) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti dukros A. gyvenamąją vietą, nustatant ją su mama A. Ž., (dabartinė pavardė R.) priteisti išlaikymą iš R. M. po 150 Eur kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis ir nustatyti jos siūlomą bendravimo tvarką vaiko su tėvu. 2022-09-07 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi yra nustatyta bendravimo tvarka R. K., kuri yra A. M. senolė. R. M. pateikė byloje priešieškinį, kuriame prašo nustatyti bendravimo tvarką dukros A. su jos motina A. Ž. (dabartinė pavardė R.), kadangi detali tvarka nustatyta nebuvo ir prašo pakeisti teismo nutartį, kuria buvo nustatyta bendravimo tvarka dukros su senole R. K.
10. Ieškovė savo ieškiniu prašo nustatyti dukros A. M. gyvenamąją vietą su ja A. Ž. (dabartinė pavardė R.), kadangi tokį norą yra išreiškusi dukra A., nes yra iš esmės pasikeitusios aplinkybės pastaruoju metu. Dukra yra labai prisirišusi prie mamos, nori būti mamos prižiūrima , auklėjama, dėl to dukra išgyvena vidinius išgyvenimus, pablogėjusi jos fizinė sveikatos būklė. Dukrai trūksta motinos meilės, šilumos, artumo bendravime, dėl ko ji jaučiasi nelaiminga. Atsakovas R. M. ne visada tenkina dukros norus ir poreikius, nevisapusiškai rūpinasi dukros sveikta, ugdymu.
11. CK 3.174 str. 4 d. įtvirtinta vaiko tėvų teisė kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju ieškovė A. Ž. (dabartinė pavardė R.) teigia, jog yra esminės aplinkybės, laikytinos vaiko valios ir noro išreiškimas gyventi su mama, o taip pat ieškovės galimybės patenkinti pasikeitusius vaiko poreikius ir norus. Teismui išnagrinėjus bylą, nėra nustatytos aplinkybės, jog vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas geriausiai atitiktų vaiko interesus. Teismas ėmėsi visų galimų procesinių veiksmų, siekiant nustatyti su kuriuo iš tėvų A. M. būtų geriausia gyventi, jog būtų geriausiai užtikrinami vaiko poreikiai. Tiek iš ieškovės A. Ž., (dabartinė pavardė R., tiek iš atsakovo R. M. parodymų, duotų bylos nagrinėjimo teisme metu matyti, kad vaiko tėvai užtikrina saugias vaiko gyvenimo ir ugdymo sąlygas. Teismas pažymi tai, jog A. M. gyvenamoji vieta su tėvu buvo nustatyt tuo metu, kai jos mamos A. Ž. (dabartinė pavardė R.) šeimoje buvo jai nesaugi aplinka ir vaiko senolė R. K. apie tai pranešė vaiko tėvui R. M. Nuo to laiko vaiko tėvas pradėjo visapusiškai rūpintis savo dukra, jos gerove. Byloje matyti pakankamai duomenų, iš kurių matyti, jog ieškovė ir jos mama R. K. kreipėsi į vaikų teisės apsaugos specialistus siekiant nustatyti tėvo teisių pažeidimo atvejus, šie pranešimai nepasitvirtino. Tėvo šeimoje dukrai yra sukurtos pakankamos gyvenimo ir ugdymo sąlygos. Teismas pažymi, jog mergaitės tėvas R. M. siekia ugdyti dukros savarankiškumą, režimo nustatymą. A. M. pagal savo pageidavimą į mokyklą nuvyksta mokyklos autobusu, bet tai nereiškia, jog ji yra neprižiūrima. A. M. turi veiklą vaikų užimtumo centre, bet tai nereiškia, jog ji yra apkrauta veikla kuri ją vargina, priešingai, mergaitė yra ugdoma, lavinama, turi draugų, plečia savo bendravimo ratą, ugdo socialinius įgūdžius. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103-MC-198/2023 yra pažymėta, jog A. M. pokalbio metu papasakojo , jog „Pas tėtę pastoviai einu miegoti tuo pačiu laiku - 10 val. vakaro.... pas mamą einu miegoti kada noriu, kol nemiegu žaidžiu telefonu, kartais man jį paima baba“. Taip pat ekspertizės akte, pažymėta, jog atsakant į teismo nutartyje užduotus klausimus, 2 p. pažymėta, jog ekspertizės metu stebimas A.M. santykis su abiem tėvais yra vienodas, t.y. prieraišus, ramus, saugus bei pasitikėjimu grįstas emocinis ryšys.
12. Ekspertizės akto aprašomojoje dalyje specialistams stebint A.M. bendravimas su tėvu ir mama nieko neišsiskyrė, nei vieno atžvilgiu, tokiu būdu ieškovės aiškinimas, jog pastaruoju metu iš esmės pasikeitė aplinkybės ir dukra nori gyventi su mama yra neįrodytas byloje surinkta ir medžiaga. Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai patvirtino gerus susiklosčiusius santykius A. M. tiek su mama , tiek su tėvu. Liudytojai R. Ž., A. P., V. P., D. K., E. P. patvirtina aplinkybes, jog R. M. tinkamai vykdo savo tėvo pareigas. R. Š., D. Š., D. C. patvirtino šiltus santykius tarp mamos, senolės ir A. M. Pažymėtina ir tai, jog R. M. susituokė su savo partnere,sukūrė šeimą. Teismas daro pagrįstą išvadą, jog vaiko gyvenamosios vietos keitimas neigiamai atsilieps jos ugdymui ir bendrai savijautai bei psichologinei būsenai, nes mergaitė pilnai pripratusi prie savo aplinkos ir susiklosčiusių santykių bei bendravimas su savo mama užtikrina jų santykių stabilumą bei bendravimą. Tiek specialistai ekspertai, tiek socialiniai darbuotojai bei vaiko teisių apsaugos specialistai nėra nurodę aplinkybių, kurie būtų leidę manyti, jog vaiko interesams būtų geresnės ugdymo ir gyvenimo sąlygos gyvenant su jos mama, bei nėra pasitvirtinusios ieškinyje minimos aplinkybės, kuris teismas galėtų laikyti išskirtinėmis ir turėtų pagrindą tenkinti ieškinį, išskirtinai vaiko interesų apsaugai.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Pagal šio straipsnio 2 dalį, vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.
14. Pagal bendrą CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą taisyklę, teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, reiškiančią, kad šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Tačiau ši taisyklė nėra absoliuti, kai sprendžiamas su nepilnamečiu vaiku susijęs klausimas. CPK 279 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, teismo sprendimu priteistos periodinės išmokos nepilnamečiui vaikui gali būti pakeistos pareiškiant naują ieškinį. Įstatymų leidėjas nenumatė specialių sąlygų keisti teismo sprendimu (nutartimi) nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku.
15. CK 3.175 str. 2 d. numato skyrium gyvenančio tėvo teisę maksimaliai bendrauti su vaiku. CK 3.172 str., reglamentuojantis vaiko bendravimą su artimais giminaičiais, nenumato maksimalios jų bendravimo su vaiku teisės. Tai reiškia, kad vaiko bendravimas su seneliais paprastai nėra toks intensyvus, kaip su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Išskirtiniais atvejais, kai pvz. vaiko tėvas (motina) yra miręs, gyvena užsienyje, nutraukęs ir nepalaiko ryšių su vaiku ar pan., artimiesiems giminaičiams iš jo pusės suteiktinas intensyvesnis bendravimas su vaiku giminiškiems santykiams atkurti ir palaikyti. Nagrinėjamu atveju vaiko močiutė gyvena kartu su vaiko motina, pastoviai bendrauja tiek tarpusavyje, tiek su vaiku, palaiko ryšius, bendravimo su vaiku tvarka faktiškai dalinasi ir jokio atotrūkio, susvetimėjimo nėra ir nebuvo. Todėl siekiant ginčo šalių interesų pusiausvyros, bendravimo su vaiku tvarka keistina taip, kad intensyvesnė konkreti bendravimo su vaiku tvarka būtų nustatyta vaiko motinai A. Ž. (dabartinė pavardė R.), o ne močiutei R. K. Radviliškio parapijos bendruomenės Socialinių paslaugų centro informacijoje 2023-02-10 Nr. 6SD-1374 pažymėta, jog vaiko ir motinos bendravimo tvarka nenustatyta teismo sprendimu ir A. M. vyksta svečiuotis pas močiutę R. K. gyvenančia kartu su A. Ž. (dabartinė pavardė R.) vienuose namuose. R. K. su A. M. (vaikas svečiuojasi pas močiutę) dažniau nei numatyta teismo svečiavimosi tvarkoje. Po kiekvieno A. M. apsilankymo močiutės R. K. namuose, mergaitė būna įsitempusi, pyksta ant mamos A. Ž. (dabartinė pavardė R.), kad pažada leisti laiką kartu, bet mama išeina į darbą, pyksta ant močiutės, kad ji ant jos šaukia, kartais telefonu mergaitė nebenori bendrauti su močiute .Po vaiko apsilankymo pas močiutę gaunami skundai R. M. atžvilgiu iš A. Ž. (dabartinė pavardė R.) ir R. K. už netinkamą vaiko priežiūrą, kad greit neatsako į parašytas trumpąsias žinutes. A. Ž. (dabartinė pavardė R.) su R. K. išreiškė nepasitenkinimą atvykusios į (duomenys neskelbtini) gimnaziją A.M. mokytojai, kad ji yra nekompetetinga mokytoja ir netinkamai vydo savo pareigą mokydama vaiką. (t.1, b.l.146-147.).
16. Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). CK 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Tokia pareiga nustatyta abiem tėvams ir ją įvykdyti abu tėvai gali kooperuodamiesi ir užtikrindami vaiko bendravimą kiekvienas su savo pusės artimaisiais giminaičiais. Šiuo priešieškiniu atsakovas siekia, kad vaiko motinai A. Ž. (dabartinė pavardė R.) būtų nustatyta konkreti, protingai ir objektyviai galima, jos bendravimo su vaiku tvarka. Savo pareigą užtikrinti vaiko bendravimą su močiute R. K. motina galės tomis dienomis, kada su vaiku turi teisę bendrauti ji pati.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „nors vaiko teisė bendrauti tiek su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), tiek su artimais giminaičiais yra savarankiškos, vaiko bendravimas su seneliais paprastai nėra toks intensyvus kaip su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ir seneliai negali turėti teisėto lūkesčio, kad vaikaitis praleis su jais panašiai laiko, kiek jis praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgusi į vaiko teisės bendrauti tiek su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), tiek su artimais giminaičiais derinimo būtinybę, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas trijų savaičių1 vasaros metu terminas kasatorei bendrauti su vaiku yra neproporcingas palyginti su Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartimi nustatytu skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku laiku. (...) yra pagrindas nustatyti kasatorei vienos savaitės2 bendravimo, kurį turi užtikrinti atsakovė, terminą“. Nagrinėjamu atveju, močiutei R. K. buvo nustatyta teisė bendrauti su vaiku kiekvieną antrąjį mėnesio savaitgalį, švenčių dienomis ir per gimtadienius. Akivaizdu, kad tokia bendravimo tvarka prieštarauja teismų praktikai ir kasacinio teismo išaiškinimams, todėl keistina.
18. Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama ar koreguojama, kadangi tokio pobūdžio bylose teismo sprendimas neįgyja res judicata galios (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Taip pat išaiškintina, kad bendru tėvų sutarimu visuomet galimas platesnis skyriumi gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimas, jei toks bendravimas atitinka vaiko interesus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai.
1. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2021-09-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11209-767/2022 ir Šiaulių apylinkės teismo 2022-09-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6003-632/2022 nustatytas bendravimo su nepilnamete A. M. tvarkas ir nustatyti, kad
1.1. A. R. (buvusi pavardė Ž. )turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra A. M. šia tvarka:
1.1.1. Motina A. R. su nepilnamete A. M. bendrauja metų neporinių savaičių savaitgaliais, kuomet tėvas R. M. atveža vaiką į motinos gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą penktadienį, kai baigiasi užsiėmimai (pamokos, būreliai ir kt.) ugdymo įstaigoje, o kai vaikas paėmimo dieną nelanko ugdymo įstaigos, 17 valandą ir grąžindama dukterį jos pasiimti atvykusiam tėvui R. M. sekmadienį iki 19 valandos. Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) vaiką šalys praneša viena kitai prieš vieną parą SMS žinute ar elektroniniu paštu. Šiame punkte nustatyta bendravimo tvarka taikoma laikotarpiu nuo rugsėjo 2 dienos iki birželio 30 dienos;
1.1.2. Motina A. R. su nepilnamete A. M. bendrauja (atostogauja) vasaros laikotarpiu šia tvarka: pasiima vaiką iš tėvo R. M. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos liepos 1 dieną 10 valandą ir grąžina vaiko pasiimti į motinos A. R. gyvenamąją vietą atvykusiam tėvui R. M. liepos 15 dieną iki 19 valandos; pasiima vaiką iš tėvo R. M. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos rugpjūčio 4 dieną 10 valandą ir grąžina vaiko pasiimti į motinos A. R. gyvenamąją vietą atvykusiam tėvui R. M. rugpjūčio 18 dieną iki 19 valandos; Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) vaiką A. R. praneša R. M. prieš vieną mėnesį SMS žinute ar elektroniniu paštu;
1.1.3. Motina A. R. su nepilnamete dukra bendrauja švenčių metu šia tvarka: poriniais metais: šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) pasiima vaiką iš tėvo R. M. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 11 valandą ir grąžina vaiko pasiimti į motinos A. R. gyvenamąją vietą atvykusiam tėvui R. M. pirmąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) iki 19 valandos; pirmąją šv. Velykų dieną pasiima vaiką iš tėvo R. M. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 11 valandą ir grąžina vaiko pasiimti į motinos A. R. gyvenamąją vietą atvykusiam tėvui R. M. iki 19 valandos; neporiniais metais: antrąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) pasiima vaiką iš tėvo R. M. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 11 valandą ir grąžina vaiko pasiimti į motinos A. R. gyvenamąją vietą atvykusiam tėvui R. M. iki 19 valandos; pasiima vaiką iš tėvo R. M. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos gruodžio 31 dieną 11 valandą ir grąžina vaiko pasiimti į motinos A. R. gyvenamąją vietą atvykusiam tėvui R. M. sausio 1 dieną iki 19 valandos; antrąją šv. Velykų dieną pasiima vaiką iš tėvo R. M. gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 11 valandą ir grąžina vaiko pasiimti į motinos A. R. gyvenamąją vietą atvykusiam tėvui R. M. iki 19 valandos. Apie ketinimą pasiimti (ar negalėjimą pasiimti) vaiką šalys praneša viena kitai prieš vieną parą SMS žinute ar elektroniniu paštu. Šiame punkte nustatytai bendravimo tvarkai švenčių dienomis sutapus su 1.1.1. punkte nustatyta bendravimo tvarka, taikoma šiame punkte nustatyta bendravimo tvarka švenčių dienomis;
1.1.4. motina bendrauja su vaiku kiekvienais metais per Motinos dieną; tėvas bendrauja su vaiku kiekvienais metais per Tėvo dieną. Tuo atveju, jei ši diena sutampa su motinos bendravimo su vaiku savaitės savaitgaliu, vaiką motina perduoda tėvui Tėvo dienos 11 val. į tėvo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą;
1.1.5. Motina A. R. turi teisę bendrauti su dukra telefonu, per programos „Skype“ vaizdo kamerą arba programų „Viber“, „Whatsup“, Mesinger“ ir kt. pagalba nelyginėmis dienomis nuo 19 iki 20 val. Abu tėvai turi pareigą užtikrinti, kad kiekvieno iš jų bendravimo su vaiku laiku kitam iš tėvų būtų sudaryta galimybė susisiekti su juo ryšių priemonėmis.
1.2. R. K. turi teisę bendrauti su nepilnamete anūke A. M. R. K. gimimo dienos ((duomenys neskelbtini)) savaitės savaitgalį, pasiimdama anūkę A. M. iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 15 val. ir grąžindama A. M. į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val.
Priteisti iš A. R. 2000Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų R. M. už atstovavimą.
2023-04-27 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones laikyti nepakeistas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.