- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-20
- Bylos Nr.
- 2S-392-160/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17819-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. P., G. A., G. P.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, VĮ Nemenčinės miškų urėdijai, Vilniaus miesto 4 notarų biuro
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zita Smirnovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį intersą atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-23 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo prokuroro, ginančio viešąjį interesą ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. P., V. P., G. A., G. P., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, VĮ Nemenčinės miškų urėdijai, Vilniaus miesto 4 notarų biuro notarei A. A., Vilniaus miesto 41 notarų biuro notarei V. Z., Vilniaus miesto 31 notarų biuro notarui S. S. dėl administracinių aktų dalių, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalių, pirkimo pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras G. N. pareiškė ieškinį. kuriame prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2009-09-14 įsakymo Nr. 30-1548 „Dėl sklypų 1-4 Laurų gt. duomenų nustatymo“ 1 punktą, nustatantį kitos paskirties žemės sklypo Nr. 1 Laurų g. duomenis bei 5 punkto dalį, kuria patvirtintas žemės sklypo Nr. 1 Laurų g. planas; 2) pripažinti negaliojančia Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-10 sprendimo Nr. 2.4-01-7701 dalį, kuria S. P. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0265 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,0517 ha ploto žemės sklype Nr. 1 Laurų g. Vilniuje; 3) pripažinti negaliojančia Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-10 sprendimo Nr. 2.4-01-7702 dalį, kuria V. P. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0252 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,0517 ha ploto žemės sklype Nr. 1 Laurų g. Vilniuje; 4) pripažinti negaliojančia 2009-12-16 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo dalį, kuria V. P. paveldėjo 265/517 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) pripažinti negaliojančia 2009-12-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, kuria V. P. paveldėjo 252/517 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) pripažinti negaliojančia 2009-12-28 dalies žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, kuria V. P. pardavė 252/517 dalį žemės sklypo G. P.; 7) pripažinti negaliojančia 2009-12-28 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, kuria V. P. pardavė 265/517 dalį žemės sklypo G. A.; 8) išreikalauti 0,0517 ha kitos paskirties žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš neteisėto G. P. ir G. A. valdymo; 9) taikyti restituciją ir priteisti G. P. 60000 iš V. P., kuriuos ji gavo pagal 2009-12-28 pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 31 notarų biuro, notarinio registro Nr. 3712; priteisti G. A. 60000 Lt iš V. P., kuriuos ji gavo pagal 2009-12-28 pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 31 notarų biuro, notarinio registro Nr. 3709. Paaiškino, kad formuojant žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį vėliau buvo atkurtos nuosavybės teisė, buvo padaryti įstatymų pažeidimai – į šį sklypą patenka 0,03 ha valstybinės reikšmės miško plotas, kuris priklauso valstybei ir negali būti perleistas privatiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-11-23 nutartimi atsisakė priimti prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį kaip paduotą pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles. Teismas nustatė, kad byloje yra mišrus teisinis santykis, pirmieji trys ieškinio reikalavimai, kuriais ginčijami individualūs administraciniai aktai, priskirtini administracinių teismų kompetencijai, likusieji – bendrosios kompetencijos teismui. Konstatavo, kad byloje vyrauja administracinis teisinis santykis. Padarė išvadą, kad tik patenkinus pirmuosius trys ieškinio reikalavimus ir pripažinus negaliojančiomis atitinkamų administracinių aktų dalis, ieškovas įgytų teisę civilinio proceso tvarka ginčyti paveldėjimo teisės liudijimų, pirkimo pardavimo sutarčių dalis, išreikalauti daiktus iš neteisėto valdymo bei taikyti restituciją.
III. Atskirojo skundo argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūra prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-23 nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Paaiškino, kad teismas netinkamai taikė CPK 36 str. 2 d., 137 str. nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktikos. Ieškovas nurodo, kad ieškiniu iš esmės siekia paneigti kitų asmenų įgytas nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, kurios įgytos ne tik įsakymo dėl sklypo suformavimo ir sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, bet ir pirkimo-pardavimo sandorių pagrindu, taip pat išreikalauti ginčo sklypą iš svetimo neteisėto valdymo ir taikyti restituciją natūra. Rėmėsi iki ir po 2011-10-01 suformuota praktika, pagal kurią šis ginčas turėtų būti priskirtas bendrosios kompetencijos teismui (LAT nutartys: 2006-03-01 Nr. 3K-3-164/2006; 2008-11-07 Nr. 3K-3-560/2008; Specialiosios teisėjų kolegijos nutartys: 2004-07-07 J. Š. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija; 2005-09-13 Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; 2011-11-09 Kauno apygardos prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba). Šioje byloje vien administracinių aktų panaikinimas jokių pasekmių nesukeltų, nes taptų neišvengiamas papildomas civilinis procesas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 36 str. 2 d. bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
Iš ieškinyje pareikštų reikalavimų matyti, kad pirmieji trys reikalavimai yra administracinio teisinio pobūdžio, likę šeši – civilinio teisinio pobūdžio. Tačiau šie šeši reikalavimai išplaukia iš pagrindinių reikalavimų, kurie priskirtini administraciniams teisiniams santykiams – nuo ginčo baigties administracinėje teisėje priklauso ir ginčų sprendimas privatinės teisės srityje. Todėl apylinkės teismo nutartyje išvada, kad byloje vyrauja administracinis teisinis santykis, padaryta pagrįstai. 2011-10-01 įsigaliojo LR CPK 36 str., o taip pat Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 str. nauja redakcija, todėl vadovautis specialios teisėjų kolegijos teismingumo klausimams spręsti nutartimis iki procesinių įstatymų pakeitimo, kuriomis buvo spręsti individualių bylų priskyrimo bendrosios kompetencijos ar administraciniams teismams klausimai, yra nepagrįsta. Jei administracinis teismas, nagrinėdamas bylą dėl vyraujančių administracinių santykių, prieitų išvados, kad byloje negali priimti sprendimo dėl civilinių santykių, turėtų galimybę išskirti ginčą dėl šių santykių į atskirą bylą ir perduoti išspręsti bendrosios kompetencijos teismui (LR ABTĮ 69 str., 70 str. 3 d.).
Tačiau apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti prokuroro ieškinį nagrinėti teisme. Pagal LR CPK 36 str. 1 d. iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Iš apylinkės teismo nutarties matyti, kad prokuroro ieškinį atsisakyta priimti tik todėl, jog nuspręsta, kad byla pagal rūšinį teismingumą priskirtina administraciniam teismui. Kitų ieškinio trūkumų, dėl kurių byla negalėtų būti nagrinėjama teisme, nenustatyta. Todėl, šiuo atveju, turėjo būti vadovaujamasi proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu ne tik nagrinėjant ieškinio priėmimo klausimą bendrosios kompetencijos teisme ( LR CPK 7 str.), tačiau atsižvelgiama ir į ieškovo teisę sulaukti iš teismo veiksmų, kurie toliau sąlygotų greitesnį ginčo priėmimo nagrinėti teismuose išsprendimo klausimą. Taigi buvo pagrindas ieškinio priėmimo klausimą spręsti atiduoti pagal teismingumą. Padarius šią išvadą, yra pagrindas apylinkės teismo nutarties rezoliucinę dalį pakeisti – perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-23 nutartį iš esmės palikti nepakeistą. Nutarties rezoliucinę dalį papildyti nurodant: Vilniaus apygardos prokuroro ieškinį perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui ieškinio priėmimo klausimui spręsti.