- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-20
- Bylos Nr.
- II-18-961/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01080-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. J.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16850-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK 22173387170.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) vyresniojo tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-16850-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK 22173387170 R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2022 m. liepos 7 d., 11.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį sankryžoje lenkė maršrutinį autobusą pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 140.1 punkto reikalavimus. Jam paskirta nuobauda – 170 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams (b. l. 13-15).
Šalies argumentai
Dėl šio nutarimo R. J. pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti minėtą nutarimą, neskiriant jam administracinio poveikio priemonės. Nurodo, jog pripažįsta padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir labai gailisi dėl jo. Sumokėjo paskirtą už pažeidimą baudą. Tačiau mano, kad paskirta administracinio poveikio priemonė yra pernelyg griežtas jo nubaudimas, nepaisant to, kad buvo paskirta minimali bauda ir minimalus nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpis. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jis įvykdė patį švelniausią pažeidimą iš visų straipsnyje įvardintų alternatyvių KET pažeidimų – pažeidė lenkimo taisykles. Nevairavo įžūliai ar agresyviai, nepažeidė keleto taisyklių vienu metu, nesukėlė pavojingos situacijos kitų eismo dalyvių saugumui. Vairavo pakankamai atsargiai ir rūpestingai – neviršijo leistino greičio ir atliko lenkimą iš anksto įsitikinęs, kad toli priekyje nėra kitos transporto priemonės, važiuojančios priešpriešine puse, nepažeidė kelio ženklinimo linijos, išvažiuodamas į priešpriešinę juostą autobuso lenkimui atlikti leistinoje vietoje per punktyrinę liniją. Tiesiog susiklostė tokia situacija, kad autobusas užstojo kelio ženklą „Pagrindinis kelias“, objektyviai jo matyti negalėjo, kelio nepažįsta, nes juo retai važinėja, todėl pradėdamas lenkimo manevrą nesuvokė, kad tai sankryža, kurioje lenkimas draudžiamas. KET pažeidimas padarytas ne tyčia, o nelemtai susiklosčius aplinkybėms. Prašo atsižvelgti į tai, kad dirba darbą, kuriame turi kasdien vairuoti transporto priemonę – vykdo užsakymus klientų namuose, dirba (duomenys neskelbtini), todėl važinėja po visą regioną užsakymams vykdyti. Negali nuvykti į savo darbo vietą visuomeniniu transportu ne tik dėl to, kad darbas dažniausiai būna nuosavuose namuose sunkiau pasiekiamose vietovėse, bet ir dėl to, kad turi vežtis pagamintus gaminius – laiptų pakopas, turėklus ir kitas dalis bei jų montavimui reikalingą įrangą – stakles, įrankius ir kt., tad be transporto priemonės negalėtų dirbti šio darbo. Darbo praradimas būtų itin skaudus smūgis, nes ilgai ieškojo nuolatinio darbo pagal darbo sutartį, šioje įmonėje jaučiasi vertinamas, gerai sekasi darbas, todėl prarasti darbo vietos labai nenorėtų. Tuo tarpu praradęs teisę vairuoti transporto priemonę, objektyviai negalėtų dirbti šio darbo. Gyvena miesto pakraštyje, (duomenys neskelbtini), kartu su savo pagyvenusiais tėvais, kuriems taip pat reikalinga pagalba, įskaitant pavežimo pagalbą iki gydymo įstaigų ir panašiai. Dėl savo darbo pobūdžio, gyvenamosios vietos ir pagalbos tėvams nuvažiuoja per metus labai didelius atstumus - maždaug po 25000 km per metus, labai stengiasi nepažeisti KET reikalavimų ir nuobaudų už grubius eismo taisyklių pažeidimus neturi, tik kartais nežymiai viršija leistiną greitį skubėdamas susitvarkyti su dienos darbais. Visada stengiasi vairuoti labai atsakingai, gerbia kitus eismo dalyvius ir supranta vairuotojo atsakomybę. Dabar vairuoja dar atsakingiau ir rūpestingiau, stengsis ateityje daugiau nebenusižengti ir nepažeisti jokių Kelių eismo taisyklių reikalavimų, prašo teismo pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti pritaikytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (b. l. 2-5).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka. Ginčijamas nutarimas, Institucijos nuomone, yra teisėtas bei pagrįstas. Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, nutarimas, vaizdo medžiaga ir kt.), pateikti administracinės bylos medžiagoje, neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Priimdama nutarimą administracinio nusižengimo byloje, vyresnioji tyrėja įvertino visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes ir R. J. skyrė minimalią 170 eurų dydžio piniginę administracinę nuobaudą ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trijų mėnesių minimaliam terminui. Nekyla abejonių, kad R. J., nesilaikydamas kelių eismo taisyklių reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, keisti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normas bei tenkinti R. J. prašymą pakeisti skundžiamą nutarimą, neskiriant administracinio poveikio priemonės, nėra faktinio pagrindo. Skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Lietuvos teismų praktikoje administracinėse bylose, ne kartą yra pabrėžta, kad aplinkybės, jog asmuo dėl administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, jam paskirtą baudą yra sumokėjęs, eismo įvykyje žmonės nenukentėjo, darbe charakterizuojamas teigiamai, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. R. J. administracinė nuobauda paskirta už vieną pavojingiausių manevrų, atliekamų automobiliu – lenkimo draudžiamoje vietoje padarymą. Vairuotojas turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes, tačiau jų nepaisė, o tai, kad gailisi, yra dirbantis, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, nesudaro pagrindo keisti skundžiamo nutarimo. R. J. dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, šeiminiai, asmeniniai, pažeidėjui teks išklausyti papildomus specialius kursus ir t. t.), yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas panaikinti administracinio poveikio priemonę, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė. Remdamiesi išdėstytu, prašo teismo palikti ginčijamą nutarimą nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. J. teismo posėdyje palaikė skundą ir paaiškino, jog lenkimą atliko šviesiu paros metu, per punktyrinę liniją, nesukeldamas niekam pavojaus. Priešais važiavęs autobusas nesuteikė jam galimybės įvertinti, kad tai buvo sankryža, kurioje lenkimas draudžiamas. Pradedant lenkimą ženklo jam nesimatė. Kai nesuprato, už ką jį baudžia, peržiūrėjo registratoriaus medžiagą. Ženklą visiškai užstojo autobusas. Net aplenkus jį to ženklo nesimatė. Taip jau susiprojektavo mašinų išsidėstymas. Padarė pažeidimą tik todėl, kad nematė ženklo. Pagal darbo pobūdį jam kiekvieną dieną reikia vairuoti automobilį. Gyvena su tėvais. Jiems reikia pagelbėti tiek sveikatos, tiek pirkinių klausimais. Transporto priemonė šeimoje naudojama labai intensyviai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už alternatyviuosius veiksmus, susijusius su pavojingu vairavimu, o būtent – transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus. Įstatymų leidėjas už minėtą administracinį nusižengimą numato baudą nuo vieno šimto septyniasdešimties iki dviejų šimtų trisdešimties eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimties iki šešių šimtų eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje taip pat numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Kelių eismo taisyklių 140.1 punktas numato, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.
Byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad 2022 m. liepos 7 d. 11.00 val. R. J., vairuodamas automobilį Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagrindinio kelio, pažymėto kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, sankryžoje lenkė maršrutinį autobusą, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus. Šios aplinkybės užfiksuotos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1 poskyrio specialisto P. L. (P. L.) 2022 m. liepos 7 d. tarnybiniame pranešime, kuriame nurodoma, kad 2022 m. liepos 7 d. patruliuodami su specialiste M. B. apie 11.00 val. pastebėjo automobilį Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, lenkė kitą automobilį; sustabdžius automobilį Volvo, paaiškėjo, kad šį vairuoja R. J. (b. l. 18). Šių aplinkybių neginčija pareiškėjas, jos objektyviai užfiksuotos R. J. vairuoto automobilio vaizdo registratoriaus, kurio įrašas pateiktas byloje (b. l. 11, 21). R. J. neginčija ir savo kaltės dėl padaryto KET pažeidimo.
Šioje byloje keliamas tik nuobaudos individualizavimo klausimas. Pareiškėjo manymu, skiriant jam administracinio poveikio priemonę nebuvo pakankamai atsižvelgta į nusižengimo padarymo aplinkybes, jo kaltės formą. Pareiškėjo teigimu, nusižengimas padarytas išimtinai neatsargia kaltės forma, o ne tyčia. Važiuodamas menkai jam pažįstamu keliu, jis iš anksto nežinojo, kad pradedant lenkimo manevrą pagrindiniame kelyje, priekyje bus sankryža, pažymėta Kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, o paties kelio ženklo laiku pamatyti negalėjo, nes šį jam visiškai užstojo lenkiama transporto priemonė – maršrutinis autobusas. Šias pareiškėjo nurodomas aplinkybes visiškai patvirtina jo pateiktas mašinos vaizdo registratoriaus įrašas, iš kurio matyti, kad jo vairuojamo automobilio priekyje ta pačia kryptim važiuoja raudonas autobusas. Pareiškėjui pasivejant minėtą transporto priemonę, pradedant jos lenkimo manevrą, jį atliekant autobuso korpusas visiškai užstoja dešinio kelkraščio vaizdą ir lenkiančios mašinos vairuotojui iš tiesų nematyti kelio ženklo Nr. 201. Vaizdo įrašas nepalieka teismui abejonių, kad padarytas nusižengimas buvo netyčinis. Taip pat vaizdo įrašas visiškai patvirtina pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad jis lenkimo manevrą atliko maksimaliai atsargiai, vizualiai neviršydamas leistino greičio, iš anksto įsitikinęs, kad priekyje ar už jo automobilio nėra transporto priemonių, kurioms lenkimo manevras kliudytų, nepažeisdamas kelio ženklinimo linijų, lenkimo manevras nebuvo staigus ir netikėtas kitiems eismo dalyviams. Pareiškėjo vairavimo negalima vertinti kaip agresyvaus ar įžūlaus, kas leistų suabejoti, kad pažeidimas padarytas netyčine kaltės forma. Netyčia padarytas KET pažeidimas neturėjo pasekmių, nesukėlė avarinės situacijos kelyje.
R. J., vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, prašo jam neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.
Už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas numato imperatyvą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatas asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pabrėžtina, jog veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. gali būti pagrindu skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatyta nuobaudą. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-41-2014).
Skiriant administracinio poveikio priemonę, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
Teismas, įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytus argumentus, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas R. J. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo vertinimu, net ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės R. J. skyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, nebūtų proporcingas padaryto nusižengimo ir pažeidėjo asmenybės pavojingumui.
Nors lenkimas Kelių eismo taisyklių draudžiamose vietose yra laikomas itin šiurkščiu ir savaime pavojingu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, vis tik nagrinėjamu atveju atsižvelgtina, kad toks veiksmas nebuvo sąmoningas R. J. pasirinkimas, tikslo pažeisti eismo saugumo reikalavimus jis neturėjo, pažeidimas padarytas tik dėl nepalankios situacijos kelyje ir lenkiamos transporto priemonės gabaritų, sutrukdžiusių laiku pamatyti kelio ženklą ir įvertinti lenkimo teisėtumą. Atitinkamai individualus pareiškėjo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumas yra akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis šių teisės pažeidimų pavojingumas.
Pažymėtina, kad R. J. iš tiesų nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, suvokia ir visiškai prisiima atsakomybę ir už netyčinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nedelsdamas sumokėjo jam paskirtą baudą. Taip pat yra sumokėtos visos šešios baudos, penkerių metų laikotarpiu paskirtos už kitus padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (nedidelius greičio viršijimus), kas rodo, jog pareiškėjas atsakingai žiūri į savo prievoles valstybei.
Kad R. J. nėra asmuo, linkęs ignoruoti teisės aktų reikalavimus, liudija ir tai, kad per penkerius metus jis nebuvo baustas administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaip intensyviai dėl darbinių funkcijų vairuojantis asmuo retkarčiais viršija leistiną greitį, tačiau jo administracinių nusižengimų istorija nerodo ciniško požiūrio į eismo saugumo reikalavimus. Teismo vertinimu, nagrinėjamas administracinis nusižengimas pasižymi išimtinai atsitiktiniu pobūdžiu, leidžiančiu daryti prielaidą, jog šios rūšies nusižengimai daugiau nepasikartos.
Be visų anksčiau aptartų, administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir jo padarytą nusižengimą charakterizuojančių aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad R. J. šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, išimtinai teigiamai charakterizuojamas bendrovės administracijos (b. l. 8), kuri patvirtina, jog R. J. darbovietėje atliekamos funkcijos yra betarpiškai susijusios su būtinybe vairuoti transporto priemones.
Visų šių, teismo aptartų, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. asmenybę, tiek jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių aplinkybių kontekste pripažintina, kad šių aplinkybių visuma atskleidžia mažesnį pastarojo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą bei kartu teigiamai charakterizuoja R. J. asmenybę, todėl pripažintina, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai bus įgyvendinti neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-16850-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK 22173387170.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, R. J. administracinio poveikio priemonės neskirti.
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.