Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-12-19 · Civilinė byla Nr. e2-40425-862/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-19
Bylos Nr.
e2-40425-862/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33830-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasita Kurakienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-40425-862/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33830-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.5.2.17; 2.6.39.2.5.8; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mano Būstas Sostinė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 120,18 EUR dydžio žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei ieškinio ir jo priedų bei teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje, 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, todėl yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje nustatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2016-05-11 tarp ieškovės ir T. D. buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė laikotarpiui nuo 2016-05-11 iki 2017-05-10 apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių 2017-03-20 pranešimo apie įvykį ir 2017-03-20 Apžiūros akto nustatyta, kad 2017-03-16 ieškovės apdraustas butas buvo užlietas dėl vandens prasiskverbimo iš bendrojo naudojimo vandentiekio vamzdynų. Iš Išmokos akto nustatyta, kad ieškovė išmokėjo naudos gavėjui pagal draudimo sutartį 120,18 EUR.

2018-12-18 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-3857/18 (2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Karoliniškių būstas“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“, atsakovė buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratore, todėl draudžiamojo įvykio metu atsakovė buvo atsakinga už šio daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens.

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodomas kaip jų savininkas (valdytojas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

Atsakovė savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu buvo paskirta ginčo namo bendrosios dalines nuosavybės objektų administratore (CK 4.84 straipsnio 4 dalis) kas reiškia, kad draudžiamojo įvykio metu ji buvo šio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų, be kita ko, ir namo bendrų vamzdžių, valdytoja (CK 4.240 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė atlygino ieškovės patirtas išlaidas (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 120,18 EUR dydžio žalai atlyginti tenkinamas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, tuo atveju, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl tokio dydžio palūkanos priteistinos iš atsakovės už priteistą 120,18 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 EUR sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus priteistino 3 EUR dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285-288 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Sostinė“, juridinio asmens kodas 121457971, 120,18 EUR (vieno šimto dvidešimties eurų 18 centų) dydžio žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines metines palūkanas už priteistą sumą (120,18 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 EUR (penkiolikos eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas, ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė