Alytaus apylinkės teismo nuosprendis, 1-91-308/2022

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-07-11
Bylos Nr.: 1-91-308/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-03-6-00052-2019-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Kęstutis Lukošiūnas
Civilinis ieškovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
Kaltinamasis: A. Č.

Kategorijos

1.2.19.4pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.6.4.4Išteisinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 305-307 str.)

Baudžiamoji byla Nr.1-91-308/2022Teisminio proceso Nr.1-03-6-00052-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.19.4;1.2.29.1; 2.1.10.1;2.3.6.4.4 (S)

Alytaus apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m.liepos 11d.Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Akvilei Steiblienei ir Jolantai Ivančikienei,dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui,

civilinio ieškovo -Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovui R. K.

nedalyvaujant civilinio ieškovo-Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atsovui

gynėjui adv.Aleksander Vinšnevski,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,kurioje

A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) neteistas, gyv. vieta (duomenys neskelbtini).

kaltinamas pagal LR BK 222 str.1d. ir 220 str.1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. buvo kaltinamas pagal LR BK 222 str. 1 d., kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėn. 1 d. iki 2019 m. lapkričio mėn. 30 d. būdamas (duomenys neskelbtini) (JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir akcininku, veikdamas šios bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, pagal 2001 m. lapkričio mėn. 06 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ 1 d. ir 2 d. reikalavimus, užimamų pareigų pagrindu, būdamas tiesiogiai atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 d. reikalavimus, „užimamų pareigų pagrindu, būdamas tiesiogiai atsakingu už įmonės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, <...>“, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario mėn. 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 30 p. reikalavimus būdamas atsakingu, kad bendrovėje būtų laikomasi šių taisyklių, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, pažeisdamas:

- 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai" reikalavimus, kuris nurodo, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams"; 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 d. reikalavimus, kuri nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 d. reikalavimus, kuri nurodo, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>“, „Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 16 straipsnio „Apskaitos registrai" reikalavimus, kuris nurodo, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose", taip pat pažeidė 2001 m. gruodžio mėn. 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 57 straipsnio „Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1 d. reikalavimus, kuriame nurodyta, kad: „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti.“ ir 2 d. reikalavimus, kuriame nurodyta, kad: „Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais.“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 3 punktą, kuriame nurodyta, kad: „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas.“ ir 16 punktą, kuriame nurodyta, kad: „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą...“ nes bendrovėje būdamas kasisninku;

- laikotarpiu nuo 2018-08-28 iki 2018-11-02 ir nuo 2019-09-05 iki 2019-10-31 kasos pajamų orderiais visiškai nefiksavo pinigų gavimo už sulčių spaudimą sulčių spaudykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) priklausančiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini);

- laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo mėn. 1 d. iki 2018 m. lapkričio mėn. 30 d. neišrašė PVM sąskaitos faktūros už atliktus V. Ž. ir A. Z. kapavietėje, esančioje Senosiose Varėnos kapinėse, adresu A. Ryliškio g., paminklo korekcijos darbus, už ne mažiau kaip 3 000 Eur sumai, gautų lėšų neapskaitė bendrovės apskaitoje;

- bendrovės buhalterinėje apskaitoje nefiksavo dalies darbo užmokesčio išmokėjimo (duomenys neskelbtini) dirbusiems darbuotojams:

- L. S. laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėn. 1 d. iki 2018 m. lapkričio mėn. 30 d. ir laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėn. 1 d. iki 2019 m. lapkričio mėn. 30 d. kiekvieną mėnesį išmokėjo ne mažiau kaip po 100 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, iš viso bendrai – 1600 Eur neapskaityto darbo užmokesčio,

- L. L. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėn. 1 d. iki 2018 m. kovo mėn. 31 d. kiekvieną mėnesį išmokėjo ne mažiau kaip po 300 Eur neapskaityto darbo užmokesčio ir laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėn. 01 d. iki 2019 m. lapkričio mėn. 30 d. kiekvieną mėnesį išmokėjo ne mažiau kaip po 500 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, iš viso bendrai – 10 900 Eur neapskaityto darbo užmokesčio,

- K. J. už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. 31 d. išmokėjo ne mažiau kaip 140 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo mėn. 01 d. iki 2018 m. rugsėjo mėn. 30 d. išmokėjo ne mažiau kaip 2300 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, už laikotarpį nuo 2018 m. spalio mėn. 01 d. iki 2018 m. spalio mėn. 31 d. išmokėjo ne mažiau kaip 1500 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio mėn. 01 d. iki 2018 m. lapkričio mėn. 30 d. išmokėjo ne mažiau kaip 1400 Eur neapskaityto darbo užmokesčio ir už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio mėn. 1 d. iki 2018 m. gruodžio mėn. 31 d. išmokėjo ne mažiau kaip 1500 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, iš viso bendrai – 6840 Eur neapskaityto darbo užmokesčio. Bendrai (duomenys neskelbtini) darbuotojams iš viso išmokėjo 19340 Eur neapskaityto darbo užmokesčio.

Dėl šių veiksmų, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, A. Č. dar buvo kaltinamas pagal LR BK 220 str.1d.,kad būdamas(duomenys neskelbtini) (JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir akcininku, veikdamas šios bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, pažeidė 2004-04-13 Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio „Teisingumo ir visuotinio privalomumo principas“ 1 d. reikalavimus, kuri nurodo, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.“; 40 straipsnio „Mokesčių mokėtojo pareigos“ 1 d. reikalavimus - „laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę;“ ir 4 d. - „teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“; taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio „Pajamų mokesčio tarifai“ 1 d. reikalavimus, kuri nurodo kad "Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. 1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą; 20 straipsnio „Neapmokestinamasis pajamų dydis“ 2 d. reikalavimus, kuri nurodo, kad "Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 300 eurų; 2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 300 – 0,15 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis)"; 24 straipsnio „Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos“ 1 d. reikalavimus, kuri nurodo, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas.“; taip pat pažeidė 1991-05-21 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo I-1336 4 str. „Asmenų, turinčių darbo santykius arba santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius, socialinis draudimas“ 1 d. reikalavimus, kuri nurodo, kad "Asmenų, turinčių darbo santykius arba santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius, socialinis draudimas 1. Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui asmenis) arba ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet pagal darbo sutartis, sudarytas su Lietuvos Respublikoje registruotais draudėjais, jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis arba Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais nenustatyta kitaip, asmenys, atlygintinai einantys narystės pagrindu renkamąsias ar skiriamąsias pareigas, asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tuo pačiu metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu"; 10 straipsnio „Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ 1 d. reikalavimus, kuri nurodo, kad "Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis arba Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai dirbtam laikui, arba nuo pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, ar kitokio atlygio, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant (išskyrus pajamas ir atvejus, nustatytus šio įstatymo 11 straipsnyje): 1) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (konkrečius valandinius tarifinius atlygius; mėnesines algas; padidintus, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinius atlygius; darbo užmokestį už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką; kitas darbo apmokėjimo formas; kitas su darbo santykiais susijusias išmokas), nustatytus Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo atliktą darbą"; 12 straipsnio „Socialinio draudimo įmokų mokėjimas“ 1 d. reikalavimus, kuri nurodo, kad "Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre datą...“ 2. d. reikalavimus, kuri nurodo, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus"; taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo 1996 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. I-1343 (nauja įstatymo redakcija nuo 2003-01-01 Nr. IX-1219), 17 straipsnio „Privalomojo sveikatos draudimo įmokos“ 1 d. reikalavimus, kuri nurodo, kad "Asmenų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoja ir sumoka draudėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka" ir 2 d. reikalavimus, kuri nurodo, kad "Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos", PVM įstatymo nuostatas dėl gautų pajamų apskaitymo, PVM deklaravimo bei sumokėjimo nes siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, nieko nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką bendrovės buhalterei V. G. tiksliai nenustatytu ikiteisminio tyrimo laiku darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojams - L. S., L. L. ir K. J. darbo užmokesčio išmokėjimą, po ko ji būdama atsakinga už deklaracijų arba nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų ar kitų dokumentų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai į 2018 metų Metines gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos (Forma GPM312) L8 langelį neįrašė su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančias išmokas 16 255, 77 Eur, deklaracijos (Forma GPM312) L 10 langelį neįrašė 1 760, 31 Eur nuo išmokėtų išmokų, nurodytų L8 langelyje išskaičiuotos GPM sumos ir šią deklaraciją 2019-02-20 pateikė elektroniniu būdu per Elektroninę deklaravimo sistemą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl ko (duomenys neskelbtini) už 2018 m. laikotarpį išvengė sumokėti 1 760, 31 Eur sumos į Lietuvos Respublikos biudžetą;

Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, nieko nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką bendrovės buhalterei V. G. tiksliai nenustatytu ikiteisminio tyrimo laiku darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojams - L. S. ir L. L. darbo užmokesčio išmokėjimą, po ko ji būdama atsakinga už deklaracijų arba nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų ar kitų dokumentų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai į 2019 metų Metines gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos (Forma GPM312) L8 langelį neįrašė su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančias išmokas 9 092, 62 Eur, deklaracijos (Forma GPM312) L 10 langelį neįrašė 1 019,59 Eur nuo išmokėtų išmokų, nurodytų L8 langelyje išskaičiuotos GPM sumos ir šią deklaraciją 2020-02-14 pateikė elektroniniu būdu per Elektroninę deklaravimo sistemą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl ko UAB „Lieruva“ už 2019 metų laikotarpį išvengė sumokėti 1 019, 59 Eur sumos į Lietuvos Respublikos biudžetą;

Be to, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, nieko nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką bendrovės buhalterei V. G., tiksliai nenustatytu ikiteisminio tyrimo laiku darbo vietoje, adresu J. (duomenys neskelbtini) teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojams - L. S., L. L. ir K. J. darbo užmokesčio išmokėjimą, po ko ji būdama atsakinga už deklaracijų arba nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų ar kitų dokumentų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai į laikotarpio nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 pranešimų apie apdraustuosius (forma – SAM) A11 laukelį „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos" neįrašė duomenų apie 16 255, 77 Eur priskaičiuotą papildomą darbo užmokestį ir pranešimų apie apdraustuosius (forma – SAM) A12 laukelį „įmokų suma“ neįrašė apie priskaičiuotas 6 534, 92 Eur įmokas ir šiuos pranešimus apie apdraustuosius (forma – SAM) laikotarpio nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 kiekvieną mėnesį teikė elektroniniu būdu per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl ko (duomenys neskelbtini) už 2018 metų laikotarpį išvengė sumokėti 6 534, 92 Eur sumos į Lietuvos Respublikos biudžetą;

Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, nieko nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką bendrovės buhalterei V. G. tiksliai nenustatytu ikiteisminio tyrimo laiku darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) tikrovės neatitinkančius duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojams - L. S. ir L. L. darbo užmokesčio išmokėjimą, po ko ji būdama atsakinga už deklaracijų arba nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų ar kitų dokumentų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai į laikotarpio nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 pranešimų apie apdraustuosius (forma – SAM) A11 laukelį „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos" neįrašė duomenų apie 9 092, 62 Eur priskaičiuotą papildomą darbo užmokestį ir pranešimų apie apdraustuosius (forma – SAM) A12 laukelį „įmokų suma“ neįrašė apie priskaičiuotas 1 933, 96 Eur įmokas ir šiuos pranešimus apie apdraustuosius (forma – SAM) laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 kiekvieną mėnesį teikė elektroniniu būdu per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl ko UAB „Lieruva“ už 2019 metų laikotarpį išvengė sumokėti 1 933, 96 Eur sumos į Lietuvos Respublikos biudžetą;

Tęsdamas nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo mėn. 1 d. iki 2018 m. lapkričio mėn. 30 d. neišrašė PVM sąskaitos faktūros už atliktus V. Ž. ir A. Z. kapavietėje, esančioje Senosiose Varėnos kapinėse, adresu A. Ryliškio g., paminklo korekcijos darbus, už ne mažiau kaip 3 000 Eur, duomenų apie gautas pajamas nepateikė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei V. G., kuri negautų pajamų 3000 Eurų bei nuo jų mokėtino PVM - 520,66 Eur, neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, nepaskaičiavo, nedeklaravo VMI, dėl ko į valstybės biudžetą nesumokėta 520,66 Eur mokėtino PVM.

Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31 (duomenys neskelbtini) nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso – 11 769,44 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Tačiau kaltinimas nepasitvirtino ir A. Č. išteisintinas nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Apklaustas 2022-04-08 teismo posėdyje(t.8 b.l.129-134,138-141) kaltinamasis A. Č. savo kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino.Parodė, kad jam pateikti kaltinimai yra paremti K. J. teiktų vadinamų įrodymų pagrindu,kurie teisminio nagrinėjimo metu visiškai nepasitvirtino. K. J. parodymai,kad jis neva esą dirbo (duomenys neskelbtini) ir gaudavo atlyginimą yra išgalvoti ir melagingi.Jis pats patvirtino,kad jį spausti sultis pasikvietė jo pažįstamas Ž. B.,kuris jam ir paaiškinęs,jog reikės įsigyti verslo liudijimą.Už 2018 m K. J. deklaravo 40 Eur pajamų,kas patvirtina Ž. B. parodymus,kad jie 20187 m beveik nedirbo, o įsirenginėjo patalpas.Jokių darbų (duomenys neskelbtini) K. J. neatliko , nedirbo jis nei prie kapų tvarkymo darbų,nei bendrovės teritorijoje.Apie neva buvusį jo darbą nepatvirtino joks bendrovės darbuotojas,jis nurodė,kad kapus tvarkė ir žiemą,kai niekas jau kapų netvarko.Ikiteisminio tyrimo metu atliekant parodymų patikrinimą jis nurodė eilę kapaviečių,kur išeit jis dalyvavęs tvarkant, tame tarpe Senojoje Varėnoje J. ir J. M. kapavietę, kur apklaustas jų žentas R. P. njurodė,kad jis pats tvarkęs šią kapavietę, A. kapavietę tvarkė A..Ikiteisminio tyrimo pareigūnai daugiau nesiaiškino ,kas yra tvarkęs kitus K. J. parodytus kapus matyt suprasdami,kad gali būti paneigti visi K. J. aiškinimai dėl kapų tvarkymo. Kaltinimu jam yra inkriminuota ir 3000 Eur neapskaitytų pajamų gavimas už Ž. kapavietės tvarkymą 2018 m rugsėjo-lapkričio mėn.laikotarpiu Senosiois Varėnos kapinėse. (duomenys neskelbtini) dalyvao šios kapavietės sutvarkyme, bet visai kitais metais ir K. J. niekaip negalėjo dalyvauti kapavietės tvarkyme,kadangi kapavietė buvo iš esmės tvarkoma 2013 m, o po to iki A. Ž. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) metinių 2016 m buvo atlikta kapo korekcija,kur ant metalinio padėklo,kurį buvo padarę pačios užsakovės, buvo užkelta medinė skulptūra.Todėl už 2018 m rugsėjo-lapkričio mėn.laikotarpį ir negalėjo būti bendrovėje rasta kokių nors apskaitos dokumentų apie šios kapavietės tvarkymą. Taip pat jis buvo kaltinamas,kad 2018-08-28 -2018-11-02 ir 2019-09-05 -2019-10-31 laikotarpiu nefiksavęs kasos pajamų orderiais pinigų gavimo už sulčių spaudimą (duomenys neskelbtini) priklausančioje sulčių spaudykloje,esančioje (duomenys neskelbtini), kur K. J. susižalojo 2019-09-20 ranką. Bet (duomenys neskelbtini) nevykdė jokios sulčių spaudimo veiklos, o šias nurodytas patalpas buvo išnuomavusi Ž. B. ir K. J. sulčių spaudimo veiklai vykdyti pagal verslo liudijimus. (duomenys neskelbtini) jokių pajamų iš sulčių spaudimo negavo, o tik nuomininkams išrašydavo sąskaitas už nuomą bei sunaudotą vandenį ir elektrą.Kad (duomenys neskelbtini) vykdė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą buvo užfiksuota dar 2015-12-14 VMI atlikto patikrinimo už 2014-2015 m metu. Iš (duomenys neskelbtini) Ž. B. ir K. J. gaudavo tik įpakavimo tarą sultims pakuoti, nes bendrovė prekiavo įvairiomis prekėmis, bei buvo naudinga parduoti ir šią tarą. Jokių pinigų nei jis pats, nei jo sutuoktinė iš spaudyklos spintelės nerinko ir tai yra K. J. išsigalvojimas. Kad Ž. B. ir K. J. dirbo savarankiškai pagal verslo liudijimus kategoriškai patvirtino Ž. B. , bei kad būtent jis ir taręsis dėl patalpų nuomos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surašyti liudytojų L. S. ir L. L. apklausų protokolai dėl neva mokėto jiems neapskaityto darbo užmokesčio, kur L. S. teisme nurodė,kad ji aiškinusi ,jog kartais skolindavosi pinigų iš bendrovės vadybininkės J. A., o ne gaudavusi papildomą atlyginimą.L. S. toje apklausoje buvo n urodyta,jogt pinigus gaudavusi iš kasso, bet kasoje jokio trūkumo nebuvo užfiksuota. L. L. buvo apklaustas be vertėjo,kai jis gerai nemoka lietuvių kalbos, o po to vėliau ikiteisminio tyrimo metu apklausus su vertėju jis paneigė pirminėje apklausoje užrašytus jo parodymus.Darbuotojų pirminės apklausos bendrovėje buvo atliktos streso ir spaudimo sąlygomis , bei tokie parodymai neturėtų būti laikomi patikimais.Kartu įdomi situacija ir dėl K. J. nurodymų gydymo įstaigose dėl jo susižalojimo aplinkybių.Apžiūrint Varėnos ligoninės priėmimo skyriuje jis nurodoė,kad dirba pagal verslo liudijimą ir kad traumą patyrė buityje. Jau po keletos valandų Vilniaus ligoninėje nurodo,kad susižalojo darbe. Bet lieka tada neaišku,kodėl nebuvo pranešta darbadaviui , pas kurį neva jis „dirbo“,nepranešta polikcijai , Vasltybinei darbo inspekcijai, kas yra privaloma atsitikus nelaimingam atsitikimui darbe ir kur atliekamas operatyvinis Valstybinės darbo inspekcijos tyrimas.Kartu nebuvo patikrinta,ar K. J. nebuvo vartojęs alkoholio, nors po to paaiškėjo,kad jis vartojo prieš susižalojant alkoholį. Duodamas parodymus K. J. į užduodamus klausimus dažnai akcentuodavo,kad jam dėl vartotų stiprių vaistų buvo sutrikusi atmintis.Tačiau medicininiai dokumentai nerodo,jog jam būtų skiriama vartoti stiprius vaistus,kurie būtų galėję padaryti žalą atminčiai, bei netgi atliekant operaciją nebuvo naudojama bendroji anestezija. K. J. draugas D. M. K. J. apibūdino kaip sąžinigą,atsakingą darbuotoją, nors K. J. niekur nedirbo Be to ir pats D. M. buvo sulaikytas vairuojant automobilį neblaiviam stovyje, K. J. jau po susižalojimo buvo sulaikytas neblaivus viešoje vietoj, kas rodo,kad jie būtent yra linkę nesilaikyti įstaymų. K. J. motina bendraudavo su D. K. ir tik iš to galėjo kilti istorija apie Ž. kapavietės tvarkymą 2018 m ,bei K. J. neva prisidėjimą prie kapo , kada pati D. K. nedalyvavo tvarkant šią kapavietę. Apklausiama teisme liudytoja D. K. pripažino,kad kaip teisininkė konsultavo K. J. motiną po įvykio,kai K. J. susižalojo. Su K. J. niekada nesitaręs dėl jokio jo darbo (duomenys neskelbtini) , bei jam nedavęs jokių bendrovės pinigų ,o jo sutuoktinė visiškai nesikiša į (duomenys neskelbtini) veiklą, be drovė sulčių nespaudė ir jokių pinigų jo sutuoktinė nerinko.

Liudytojas K. J. teismo posėdžio metu parodė ,kad jis 2018-2019 m dirbo pas kaltinamąjį ir tarp jų buvo buvo darbiniai santykiai. 2018 metų rugpjūtį gavęs draugo draugo Ž. B. skambutį, kuris siūlė dirbti pas A. Č. sulčių spaudykloje, bei sutikęs su tuo pasiūlymu. Su Ž. B. jau ilgai buvo nebendravę,tai atvykęs rugpjūčio pabaigoje į spaudyklą, ten viską apsižiūrėję, susitarę, kada galės pradėti dirbt. Nuvykęs pas kaltinamąjį į jų kontorą,tik neatsimena adreso,kur su jų pagalba išsiėmęs verslo liudijimą ir pradėjęs su Ž. B. dirbti sulčių spaudykloje. Iš pradžių vyko paruošiamieji darbai: technikos apžiūrėjimai, patalpų vėdinimai, o paskui prasidėjus sezonui spaudę sultis. Sezonas prasidėjo rugsėjo mėnesį ir su Ž. B. kartu pradėję dirbti. Žmonės atveždavo obuolius, jie spaudasdavę sultis. Paskui lapkričio pradžioj sulčių sezonas baigėsi,tai tada dirbęs pas A. prie kapų, prie paminklų statymo, tvorelių darymo. Tada pasibaigus ir tam sezonui dirbęs bazėj pas jį. Tik vardo neatsimena su kuo dirbau, nes daug laiko praėjo. Įvairiai reikėdavo ir anksčiau važiuot padėt, kai būdavo laisvesnė diena spaudykloje, o reguliariai kai pasibaigė sulčių spaudimas iš rudens į žiemą. Tais metais padirbęs iki 2019 sausio mėn. Tada nutraukęs darbinius santykius, kurį laiką pas jį nedirbęs. Paskui 2019 m. rugpjūčio vidurį vėl gavęs Ž. B. pasiūlymą dirbti sulčių spaudykloje,kur sutikęs su pasiūlymu. Po to vėl viskas tas pats, paruošiamieji darbai, vėl sulčių spaudimas. Ž. B. jam tik davė pasiūlymą. Statusas buvo darbas su verslo liudijimu. Visi atsiskaitymai, visi pinigai eidavo iš A.. Rugsėjo 20 d. ar 21 d., tiksliai neprisimena datos, įvyko jam trauma, kai vienas mechanizmas už rankovės patraukė jam ranką ir patyręs stiprius kairės rankos sužalojimus. Toliau atsidūręs ligoninėn, kur buvo atliktos operacijos. Praėjus dienai ar dviems po visų operacijų ir prabudus iš tų stiprių narkozių, gavęs J. A. skambučius, pats A. Č. neskambino. Taip pat skambino Ž. B., įrodinėjo, kad tu nesakyk, kad tau trauma įvyko darbe, tau čia padės viską ir viskas bus sutvarkyta. Jis su tuo nesutikęs. Jam buvo atvežta nuomos sutartis, kad jis pats pasirašytų,jog nuomojosi tą spaudyklą iš A. Č.. Kai nesutikęs, tuomet viskas kaip ir nutrūko. Grįžus po ligoninės susisiekęs su J. A.. Ji jam prie namų privežė pinigus, kuriuos tą mėn. buvo uždirbęs. Tuo metu atvežė 2000 EUR,lyg tiek jam atrodo. Toliau kaip ir viskas nutrūko. Kreipęsis į teisėsaugą, kad jam įvyko tokia nelaimė. Kreipęsis pas advokatę, ji kreipėsi į teisėsaugą. Dirbęs kaip ir pas kaltinamąjį, jo paskirtus darbus atlikdavęs, dirbo su jo mechanizmais, su viskuo. Patalpos nebuvo nuomotos, viskas eidavo jam. Mėnesio gale ar pradžioj gaudavęs vokelį. Pinigus paimdavę iš žmonių, jis arba Ž. B. ir dėdavę sulčių spaudykloj. Vakarais pinigus paimdavo A. žmona, vardo neatsimenu, arba pats A. kartais. Buvo toks paliepimas, tai surenka, sudeda ir viskas, jie pasitikėję ir nekontroliavę. Konkreti pinigų suma niekada nebuvo aptarta. Dirbę su pasitikėjimu, bei apie atlygį niekad neaptaręs su kaltinamuoju konkrečiai. Pasitikėjęs ir Ž. B.. Pirmą mėn. kilo tokia mintis dėl atlyginimo, bet su niekuo to neaptaręs.Bet kai gavęs vokelį su 2500 EUR, tai tas jį labai tenkino, bei dėl to daugiau nesukęs galvos. Jam atrodo, kai išsiminėjęs verslo liudijimą,kur A. davė pinigus, jis užėjęs į paštą ir susimokėjęs. Nežino kuriam laikui buvo paėmęs verslo liudijimą. 2019 metais dėl darbo spaudykloje vėl buvo tas pats.Kadangi jau buvo dirbęs ir žinojęs, kad bus pakankamai geri pinigai , tai ir sutikęs. Su Ž. B. panašiai gavę. Jie paimdavo iš klientų pinigus, dėdavo į dėžutę ir viskas, o kiek jie gale vakaro pasiimdavo, jis nežino. Visokių būdavo dienų ir su nemaža pinigų suma, bet būdavo gerai uždirbama.

Į prokuroro klausimą parodė, kad jam paskambino Ž. B. paskambino,pasakė, kad yra darbas, už kurį bus nemažas atlygis, bet konkrečios pinigų sumos kaip ir nesutarėm, nes jis pats dar nežinojo, tik sakė, kad galima gerai uždirbti. Tą pačią dieną atvažiavęs į vietą,kur buvo ir Ž. B., apsižiūrėję, apsitarę ir sutikęs su pasiūlymu. Ž. B. aprodė patalpas, papasakojo, kas per mechanizmai ir kaip daugmaž viskas vyksta, bei sutarę kurią dieną darbinsis.Nuėjęs pas A. kur jų įmonė yra, tam mediniame namelyje,adreso neatsimen,kur su J. ir A. kalbėjęs. Supratęs, kad A. bus jo pagrindinis vadovas, o J. bus kaip jo pavaduotoja. Sutarę, kad turintis išsiimti verslo liudijimą ir galintis dirbti. Tarimasis toks dirbti , koks bus obuolių spaudimo sezonas.Davė susimokėti už PSD, o gal sumokėjęs iš savo kišenės,nes tiksliai neatsimena. Pirmais metais tvarkę spaudyklą, daug darbų buvo, B. jau buvo daug paruošęs. O antrais metais vyko sienų perdažymai, visos technikos dažymai, remontai, plytelių klojimai, statybiniai dalykai, o kai prasidėjo sulčių sezonas, kai žmonės pradėjo važinėti ir klausinėti, jau buvo susitvarkę patalpas ir pradėję priėminėti sulčių spaudimo užsakymus. Skelbimų nedavę, skambindavo į darbinį telefoną,kuris buvo ant spaudyklos nurodytas, po to ir „Merkio krašte“ skelbimas buvo. Pats jokių reklamų nedariau. Dirbdavęs su Ž. B. kartu, dar būdavo A., kai reikėdavo pagalbos, bet nepastoviai,kur ji išvalydavo patalpas darbines ir pilstydavo sultis. Būdavo, kad klientas prašydavo, kad į jo tarą, tada paruošdavo jo tarą ir supildavę. Pildavę į pakelius, kuriuos duodavo jiems A.. Dirbę kasdien nuo 8 val. ryto, jei mažai darbo, tai iki 17 val., jei daug darbo, tai ir iki 24 val. ar 01 val. nakties, be išeiginių. Jei reikėdavo laisvos dienos, tai pasiprašydavę pas A.. Ž. B. dirbo gaisrinėj. Tai jam būdavo vieną dieną dirbti, keturios laisvos. Būdavo,kad ir pats A. padėdavo. Pirmą mėn. gavo 2500 EUR., antrą mėnesį 2000 EUR, nes darbo sumažėjo.Sulčių spaudimui verslo liudijimą įsigijęs sulčių spaudimo laikotarpiui.Kai nuėjęs dirbti ant kapų, tai klausęs pas A. ar reikia ko, jis sakė nereikia. Tai jo ir neėmęs, bei pirmą kartą dirbęs gal tris keturias savaites iki kol prasidėjo normali žiema. Dirbęs su V. Š. ,nes pagrinde dviese dirbo. Tekdavo kartais dar 2 darbininkams padėti, kurie dirba reguliariai, tiksliai neatsimenu. Turėjau sutrikimų su atmintim, tai sunku detalias prisiminti.Dirbdavę 5 d., 2 d. laisvos. Įvairiai mokėdavo, pinigus mokėdavo A., atnešdavo vokelį. Pirmą mėn. apie 1500 EUR, po to mažiau, nes darbo mažėjo. Tada visi darbai jau bazėje,kur sandėlyje skardiniame su V. Š. pjaustę polius, valę nuo atliekų. Kai buvo žiema, to darbo buvo mažai, sumažėjo alga, pradėjęs rečiau eiti į darbą, nes atsirado ligos ir pan. Kaltinamajm netiko, kad jis mažiau būdavo darbe,tai atėjęs pasakė, kad tada baigiam, paskambins, kai prasidės kiti darbai. 2019 metais viskas prasidėjo vėl taip pat. Rugpjūtį vėl paskambino Ž. B. ir pasiūlę dirbti spaudykloj, ir tada pradėjęs dirbti, nes Ž. B. buvo gavęs vėl pasiūlymą dirbti pas A., tuo pačiu ir jį pakvietė. Vėl įsigijęs verslo liudijimą ir pradėję tvarkyti patalpas. Ruošėsi A. stogą keisti, tai nuardę šiferį, norėjo išplėsti patalpas, tai griovę sieną.Pagrinde su Ž. dirbę, o kai jo nebuvo dirbęs su A.. Jos nesikviesdavęs, ji ateidavo pati, tai manantis,kad su kaltinamojo A. paliepimu. Su A. nešnekėjęs apie jokį atlygį, su B. tarpusavyje pašnekėjus tai 68 EUR. per dieną gaudavosi. Nebuvo aptarta dėl atlygio su niekuo. Neatsimena kiek tų sulčių išspausta, nes klientui sultis, tai vienas, tai kitas atiduodavę ir tada dėdavę pinigus į dėžutę. Buvo paskaičiuojama pagal litrus išspaustų sulčių, nes buvo litrų įkainis. Jis su Ž. neskaičiavę ir dėl elektros nesigilinę, bei ir už vandenį nereikėjo mokėti ir niekas neklausdavo.

Liudytojas Ž. B. teismo posėdžio metu parodė,kad K. J. buvo jo pažįstamas, bičiulis, nes buvo kelis metus grupiokai jiems mokantis Alytaus kolegijoje.Darbe iš bendradarbių sužinojęs, kad yra galimybė išsinuomoti patalpas ir užsimti sulčių spaudimo veiklą, bei taip užsidirbti pinigų. Pasikalbėjęs su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) A. Č. ir išsinuomavęs tas patalpas Varėnos m. Iš pradžių suatrę žodžiu, po to vėliau pasirašę ir sutartį. Dirbęs pagal verslo liudijimą.Žinodamas,kad K. J. neturi darbo pakvietęs dirbti ir jį. Netikrinęs ar jis turėjo verslo liudijimą, bet turėjo turėti,nes apie tasi kalbėję ir patys buvo atsakingi už savo darbo vietą. Mėnesinis patalpų nuomos mokestis 100-120 eur. Mokėjęs iš spaudyklos gautų lėšų. Gaudavęs sąskaitą, nuvažiuodavęs susimokėti įmonėje, susimokėdavęs ir gaudavęs sąskaitą su čekiu.Taip pat skaičiuodavo kiek sunaudoję elektros, kiek vandens pagal skaitliukus.Įrangą kaitinimo nuomavosi iš įmonės. 2018 m.bevei nedirbę,nes daugiau remontavę. Tai 2019 metais mokėjęs mokesčius už du ar tris mėnesius. Verslo liudijimą pirkęs gal irgi 2 ar 3 mėn. Neatsimena kiek per dieną gaudavo pinigų. Sunku buvo pasakyti ,gal būdavo ir 700 EUR, gal ir nebuvo.Atmesdavę išlaidas ir pasidalindavę su K. per pusę. Turėję tokį stalčiuką ir ten laikydavę pinigus. Nebuvo, kad tokio dalyko,kad atvažiuotų A. ar kas kitas ir paimtų jų uždirbtus pinigus. A. atvažiuodavo paklausti kaip sekasi, jis atveždavo sulčių pakuotes. Susimokėdavę už pakuotes ir sandėliuke pasidėdavę. Susimokėdavę per kasos aparatą. Negaudavęs iš A. Č. įmonės jokio uždarbio,nes nebuvo jo darbuotojas, bei A. neatvykdavo padėti spausti sulčių. A. neduodavo jokių nurodymų, bei jokių vokų su vardais nebuvo. Jis nežino ar K. J. atliko kapaviečių darbus. A. spaudykloje nedirbo.

Į prokuroro klausimą dėl jo 2020-01-07 apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nurodė,kad jis Kaune tokį spaudimą patyrė, jog jis galėjo ten prabuvęs pasakyti bet ką ir parašyti bet ką. Sakė, kad išmes iš darbo, kad Č. viską ant tavęs varo, buvo žiaurus dalykas. Dar neįsivaizdavęs, kad gali kur nors kreiptis. Tik po to sužinojęs, kad galėjęs kreiptis į advokatą. D. V. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pasakė, kad sakai kažką, nes bus blogai,kalbėjęs, nes buvo išsigandęs. Ar 2018 metais ar 2019 metais dirbo Č. ,t.y. kaltinamojo sutuoktinė, (duomenys neskelbtini), nežino, bet šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Nebuvo jokių kalbų dėl darbo su ja.Jis davęs teisingus parodymus dar pirmos apklausos metu,kur buvo apklaustas namų aplinkoje ir jam niekas nedarė jokio spaudimo.

Liudytoja V. G. parodė, kad ji dirba vyr. finansininke (duomenys neskelbtini). Bendrovės direktorius yra A. Č.. (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2009 m. buhaltere. Darbo stažas ilgas, baigusi 1984 m. kooperacijos technikumą. Išsilavinimas aukštasis neuniversitetinis ir visą laiką dirbo buhaltere. Ji įmonėje tvarko buhalterinę apskaitąir įmonėje apskaita tvarkoma sąžininga bei atsakingai. Su direktoriaus suteiktais įgaliojimais, laiku pateikianti Sodrai, mokesčių inspekcijai ir kitom institucijoms visas deklaracijas, ataskaitas. Niekada nevėluodavo,visada laiku būdavo sumokami mokesčiai. Apie tai kuo kaltinamas direktorius sužinojusi 2019-12-10, kada į jų įmonę atvažiavo FNTT. Sunku buvo apsakyti ką jautę, kai visus juos susivarė į vieną vietą, atėmė telefonus ir neleido su niekuo bendrauti. Buvo apžiūrimi kabinetai. Buvo pakviesta į antrą aukštą į savo kabinetą, kad atiduotų 2018 m.ir 2019 m. dokumentus. Po tuos jų kabinetus vaikščiojo tik pareigūnai. Pradžioj buvusi pirmame aukšte,kur išėmusi visus segtuvus ir pateikiau visus dokumentus. Buvo pakviestos mergaitės, kurios padėjo juos sunumeruoti ir pateikti juos išvežti. Tada vyko apklausa. Apklausos metu ir sužinojusi, kuo kaltinamas jų direktorius. Pasakė, kad atliekama kratam bei tada pasakė, kad bus dokumentų poėmis už 2 metus. Ją apklausinėjo direktoriaus kabinete,visi kiti darbuotojai buvo likę kas kur. Jos kabinete buvo FNTT darbuotoja, buvo naršoma jos kompiuteryje. Klausė apie K. J.. To vaikino tik kad pavardę pasakė, nes ji jo nežinojusi,nes jis jų įmonėje nedirbo. Jis tik nuomojosi įmonei priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), bei žinojusi,kad jis ten vykdė savo individualią veiklą. Buvo kalbama, kad spaudė sultis, bet tai buvo ne jų įmonės veikla,o tai buvo tų jaunuolių veikla,kure kitas vaikinas buvo B.. Tuo momentu negalėjau net paskambinti ir pasakyti, kas čia darosi. Po apklausos buvo važiuojama pas ją namuose daryti kratą, buvo baisu, nes jos vyras buvo grįžęs iš chemoterapijos.Matėsi, kad darbuotojai parėjo po apklausų pasimetę, išsigandę, susinervinę. Sulčių spaudyklą priklausė(duomenys neskelbtini). Buvo sudaryta nuomos sutartis. Gal 2019 m. rugpjūčio mėn.,nes 2018 m. nevykdė jokios veiklos. Žino, kad 2019 m., nes pati padėjusi paruošti tą sutartį jaunuoliams.Nelegaliai įmnonėje dirbančių žmonių tikrai nebuvo, nes ji rengdavo darbo sutartis. Pas juos būna 8-10 darbuotojų. Jeigu po kiemą vaikščiotų žmogus, kuris pas juos nedirba, tai būtų žinojusi. Dėl to tikrai nebuvo mokamas neapskaitytas užmokestis. Būdavo dažniausiai atsiskaitoma per elektroninį kasos aparatą arba pravedamais per atsiskaitomąją sąskaitą. Sąskaitų faktūrų privatiems asmenims neprivalo išrašyti, kas pageidavo tam ir rašydavę. Tiems pinigams ,kuriuos pravesdavo per banką, rašydavę sąskaitą faktūrą, kitaip negalėdavome apskaityti PVM. O kurie eidavo per kasos aparatą, tikrai nerašydavę sąskaitų faktūrų,bet retai, kas pageidavo sąskaitų faktūrų. Tada ją uždeklaruodavę su visais duomenimis. Ž. pavardės neprisimena. Jeigu atsiskaitė per kasos aparatą,tai niekur ir nesimatys kas konkrečiai atsiskaitė. Visos pajamos būdavo įtraukiamos mėnesio pabaigoje pinigų gavimo žurnale.Jų bendrovės veiklos sritis buvo mažmeninė prekyba augalais, sodo ir daržo reikmenų prekėmis, trąšos, akmens gaminių prekyba gyventojams, kapaviečių tvarkymas. Sulčių spaudimas nebuvo įmonės veikla. Užpirkti prekių direktorius važiuodavo su komercijos direktore J. A. daugiausia į Lenkiją, nes jis galėjo visko nežinoti apie augalus, o tai buvo jau J. sritis, nes niekas neatveždavo. Žino kuo D. K. anksčiau dirbo ir kas ji tokia, bet asmeniškai jos nepažįstanti. Nemano,kad 2018 metais ji galėjo užsakyti kapavietės tvarkymą ,nes būtų girdėjusi.

Liudytojas D. M. teismo posėdyje parodė,kad jis kartu su K. J. mokėsi (duomenys neskelbtini), bei nuo vaikystės yra draugai. 2018-2019 dirbęs tolimųjų reisų vairuotoju, bet žinojęs,kad K. dirbo pas Č.. Jis ir pats yra dirbęs pas jį, bei nežino kaip buvo pasamdytas dirbti. Dirbęs prieš kokius 7-9 metus, bei dirbęs apie 2 metus. Kaldavęs padėklus, buvo pagalbinis darbininkas prie gaterio pagalbinis , o prie kapaviečių nebuvęs.Neatsimena, kas dirbo prie paminklų bei ar pats kada važiavęs prie kapų tvarkymo. Kai kaime susitikdavęs su K., tai jis sakė, kad dirba spaudykloje, bei kaip draugai su K. išsišnekėdavę. Pas K. J., kai spaudė sultis, nebuvo užvažiavęs, bei jis neminėjo su kuo dirba spaudykloj.Kai vieną kartą prieš kelis metus susitikę,tai K. sakė ar negali paliudyti, kad jis dirbo spaudykloje. Tiesiogiai neprašė, o tik paklausė ar turėtum laiko paliudyti.

Liudytoja A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad jai darbus nurodydavo daugiausiai vadybininkė J. A., kur liepdavo ten eidavusi. Prie sulčių spaudyklos gėlės buvo pasodintos, ten irgi reikėdavo tvarkytis, pašluoti, palaistyti. Rudenį ir buvo tas momentas, kai įvyko nelaimė. Ji tvarkiusis ten aplinkui, buvo durys atidarytos, K. J. dirbo ten. Ji ir vandenį paimdavusi iš ten ir pagert vandenio ateidavusi. Dirbdo iki penkių, tada nuėjusi namo, bet atsiminusi, kad reikia dar patvarkyti ir aš grįžau atgal, nes ten buvo šiukšlės maišuose sudėtos ir ji turėjo išnešt jas. Buvo labai šaltas vakaras. Tai buvo gal 2019 metais, gal 20 d. kokia buvo, gal buvo rugsėjo ar gal spalio mėn.Ji pasiūliusi K., kad gal padarom.Jie abu išgėrę 2 skardines alaus ir degtinės, bet degtinės visos neišgėrėm ,liko dar jos per sprindį. Buvo gal pusė 6 vakaro, gal šešios. Ji tvarkiusis tai kieme,tai spaudykloje. K. dirbo , tai parūkyt išeidavo, tai vėl dirbdavo prie to aparato ir sultis spaudė. Ji išėjusi į kiemą ir išgirdusi riksmą, atlėkusi pažiūrėti, tai aparatas buvo išjungtas, gulėjo K. ant žemės, susiėmęs kairę ranką ir rėkė. Jis prašė, kad ji iškviestų grietąją, bet ji iškviesti negalėjusi, nes labai išsigandusi. Jis pats pasiskambino greitajai, bet greitoji nevažiavo, sakė atvykite patys. Tada jis tėvui paskambino, tėvas gal už penkiolikos ar kiek ten minučių atvažiavo jo paimti ir išsivežė į Vilnių. Ji užgesinusi šviesas, užrakinusi ir išėjusi namo. Jis ir pats turi tai žinoti, nes tikrai taip buvo. Matydavusi ten dar ir Ž. dirbant prįie sulčių spaudimo,o pati tik užeidavusi ir išeidavusi. K. tikrai nedirbo(duomenys neskelbtini). Ji nežino kam kas priklauso, kas nuomoja,ji ten dirbo nepilnai 4 metai,nes nesigilino.

Liudytojas V. Š. teismo posėdyje parodė, kad jis darbo sutartį pasirašęs,sutarę, kad dirbs įvairius darbus, kapuose ir vietoj įmonėje,nes žiemą vieni darbai, pavasarį kiti darbai, bei sutarę,kad atlyginimas bus minimalus. Jam į kortelę atlyginimą pervesdavo, visada taip. Kai priėmė, tai buvo įvairūs darbai: pečių kūrenti, malkas tvarkyti, padėti visiems. O pavasarį, su kitais darbininkais važiuodavęs į kapus, nes ten irgi reikėjo padėti. Padėdavęs jiems iš pradžių, antkapius, trinkeles išdėti. Su A. ir L. į kapus važiuodavęs. Kapų buvo daug, visur važinėję,kur reikėjo. Tik nuo pavasario kada atšyla ir iki lapkričio mėn. atliekami darbai ant kapų.Kai užšąla darbai baigiasi,o gal ir anksčiau. Reikėjo įgūdžių, kad žinoti kaip prie tų kapų prisiderinti, iškasti ir pan. Mokė jį A. su L. . K. nevažiavo ant kapų su jais ir nedirbo.Su tais vaikinais iš spaudyklos visai nebuvo surištas, nes tik buvo tik pradėjęs dirbti ,juos iš matymo pažinojęs, toks ir bendravimas.Jis tik iš kitų sužinojęs, kad spaudykloje įvyko nelaimingas atsitikimas, ranka įsitraukė. Jam neteko sulčių spaudykloj dirbti. Už pastato, kai būdavo kokių rąstų, plytų pakelti, tai kartais paprašydavęs ką nors , kad padėtų pakelti. Jis vienas dirbdavo, tai jų paprašydavęs ir Karolio, kuris dirbo. Pažįstami, tai kodėl ne. Tik epizodiškai. Buvo keli kartai. Tai rąstą pernešti reikia, tai padėjo.Jo prašymu ir K. padėjo, nes jam pačiam buvo sunku vienam.

Prokuroro prašymu pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Š. nurodė,kad jis ne viską taip sakęs, jis parodymų neperskaitęs, pasirašęs ir viskas. Sutikęs su parodymais, nes pasitikėjęs. Be to ir pasimetęs buvo,nes niekad gyvenime nebuvo susidūręs su tokiu dalyku ir galvok ką pasakoti. Į gynėjo klausimą jis nurodė,kad kai jis skaito,tai naudojasi akiniais, o tada neturėjęs akinių su savimi, kai teikęs parodymus. Pareigūnė uždavinėjo klausimus,vyko bendravimas. Neskaitęs, kaip surašė pareigūnė, nes akinių neturėjęs, bei neprisimena kaip davė pasirašyti. K. J. nesakė, kad jį atsiuntė vadovybė. Susipažinęs su juo darbe, kai padėjo jam pakelti tuos rąstus. Ž. neateidavo padėti jam, bent neprisimena, kad Ž. B. jam padėtų. Sąvoką bendradarbiai supranta. K. ir Ž. nebuvo jo bendradarbiai, nes jie dirbo sau, o jis sau.

Liudytoja L. S. parodė, kad iš pradžių direktorius turėjo individualią veiklą, tai ten dirbusi pas jį, po to perėjusi į (duomenys neskelbtini). Dėl atlyginimo, tai pagrinde minimumas būdavo ir atlyginimus pervesdavo į kortelę. Kad yra sulčių spaudykla žinojusi. Kas dirba, kam priklauso nežinojusi, o tik žinojusi,kad patalpos priklauso direktoriui.Sužinojusi tik po kurio laiko apie įvykį, kad nukentėjo vyrukas, nes kolegė A. papasakojo, kad buvo toks įvykis. Ji ką pamatė, tai nelabai pasakojo, tik sakė, kad įkišo ranką, nes kiek supratusi kolegė buvo nuėjusi augalų pasilaistyti.

Ji buvo apklausta tik tada, kai buvo atvažiavę pas juos bendrovėje pareigūnai. Atsimeną ką kalbėjusi, nes tada buvo didelis psichologinis smurtas, grasinimas, spaudimas, kad būs į Kauną išvežta. Ji gal net paskutinė ir buvo apklausiama, nes ta apklausa užsitęsė. Ji buvo antrame aukšte su inspektore, buhalterės kabinete,o kas vyko kituose kabinetuose nežino. Buvo klausta dėl tų pinigų. Ji buvo pasakiusi,kad jei man trūkdavo pinigų pragyveniumui, tai paprašydavusi pinigų pas J. A., bet po to tuos pinigus J. atiduodavusi. Klausė ar direktorius figūravo, tuose piniguose, tai sakiusi, kad jai direktorius visada buvo direktorius, o glaudžiau bendravusi su J.. Visada atsimena koks buvo jos atlyginimas. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) nebedirba, nes nuo spalio 4 d. išėjusi dėl šeimyninių priežasčių. Pats pagrindinis pareigūnų spaudimas buvo dėl tų atlyginimų mokėjimo. Pagrinde ten buvo keli klausimai buvo dėl tos spaudyklos, o dėl kitų dalykų neklausinėjo. Jai padavė lapus, parodė kur pasirašyti ir viskas. Net perskaityti nespėjusi, pasirašiusi ir atidavusi, bei jie išvažiavo.Dėl melagingų parodymų nieko nesakė. Viskas greitai vyko. Ją baigė apklausinėti, kai buvo jau po 16 val. ,nes buvo tamsus paros metas. Laiko tarpo nepasakysianti, greitai klausimus uždavinėdavo. Atsakai, parašo, vėl formuluoja klausimus. Jai tokia apklausa buvo pirmas kartas bei buvo šokas, nes su tokiais dalykais nebuvo susidūrusi. Bandė ir suklaidinti dėl tų pinigų. Dėl algos vis klausinėjo. Bandė ištraukti ar jai mokėjo juodais ar kaip ten. Nurodžiusi,jei nemoka juodais, tai ir nemoka juodais. Pirmą kartą susidūrus su tokiais dalykais, nežinojusi ko jai reikalauti, ko nereikalauti. K. buvo kelis kartus užėjęs į bendrovės biurą, klausė direktoriaus. Ji tik iš matymo žinojusi K., jis tik prašė direktorių pakviesti. Ž. iš matymo žinojusi, bei žinojusi,kad sulčių spaudykloje dirbo, bet taip jo kaip ir nepažįstanti.

Į gynėjo klausimus iudytoja L. S. nurodė,kad priedai buvo mokami. 2019 metais pas juos buvo sutarta taip, kad jeigu bus gera apyvarta, tai metų gale gaus kaip lauko priedą,kurie tikrai buvo išmokėti gal gruodžio mėn. , negali pasakyti tiksliai kada. O kadangi ta prekyba vis plėtėsi, tai sekančiais 2020 metais, tuos lauko priedus pradėjo gauti. Turėdavusi nedarbingumų , nes mažas vaikas buvo ir pati sirgdavusi. Skolindavosi iš J., nes su ja artimus ryšius palaikiusi ir ja pasitikėdavusi. Duodavo grynais, o pati, kai turėdavusi, tai pavedimu, tai grynais atiduodavusi. Įvairios sumos būdavo, tai 10 EUR, tai 20 EUR. Kai pirkusi baldus, tai skolinosi iš J. gal 150 Eur., o šiaip smulkesnes sumas. Apklasusiant jai buvo stresinė situacija, nes vaikas buvo darželyje, negalėjusi pranešti, kad užtruksianti , nei ką. Nes visą laiką 16 val. paimdavusi. Negalėjusi niekam pranešti , kad vaiką paimtų. Tada toks stresas buvo, kad galvojusi, kad tik greičiau. Juos iš karto paskirstė kur eiti, liepė lapus surašinėti visokius ir negalėję niekur išeiti. Iki tualeto irgi vos ne palydėdavo ir atgal. Telefonai buvo surinkti. Teisių niekas neišaiškino. Dėl dokumentų niekas nieko nepaaiškino. Davė pasirašyti, tai ir pasirašiusi. K. ir Ž. negalėtų įvardinti kaip bendradarbius, nes jie nedirbo su ja.

Liudytoja L. S. į prokuroro klausimus nurodė,kad atvykus į bendrovę pareigūnams visus nurodymus vykdžiusi: telefonus padedam, einam ten, einam ten, darom tą. Davė surašyti lapus, kol surinkinėjo dokumentus, viską. Iš buhalterės ėmė segtuvus ir reikėjo sunumeruoti. Į tualetą išleido, bet jie stebėjo, kad su kitais nebendrautum. Į darželį neleido jai skambinti,nes reikėjo įspėti, kad kažkas paimtų vaiką iš darželio, nes nežinojau kiek laiko tas truks. Klausiusi kada paleis, bet jie sakė nežino, baigsim ir paleisim. Sakė, jei kažkas bus kas neaišku, vešimės į Kauną.

Liudytojas L. L. teismo posėdyje parodė,kad nuo 2017 metų dirba (duomenys neskelbtini). Dirba kapinėse, pasikrauna mašiną ir važiuoja į kapines. Ant kortelės gauna atlyginimą. Jo alga minimali ,bei jam papildomai nemokėjo.Per pirmą apklausą jautęs spaudimą ir labai nervinęsi. Apklausa buvo lietuvių kalbą, tai ne viską supratęs. Ten sakęs, kad moka ant kortelės nepilnus 500 EUR,nes nesupratęs ko klausė. Kokiu metu įsidarbinęs, tai supratęs klausimą. Tyrėja jo kažkiek rusiškai klausė, taip ir susikalbėję, bet ne viską supratęs ko klausinėjo. Taip ir sakęs, kad nesupranto. Po to jam perskaitė protokolą, jo neišvertė bei pasirašęs protokolą. Protokolo gale jo raštas, bet jam diktavo, ką rašyti. Nepamenu ar nurodęs,jog moka lietuvių kalbą.Jam nebuvo išaiškinta teisė dėl papildymo įrašymo protokole.Bendraujantis su bendradarbiais rusiškai bei šiek tiek ir lietuviškai. Natsimena ar uždavė klausimus apie grynus pinigus. Buvo išvežtas į Kauną,kur ten davęs tikrus parodymus, nes ten buvo išversta.

Liudytojas R. J. teismo posėdyje parodė,kad jis buvo grįžęs po reiso į namus, kai paskambino sūnus K. ir paprašė atlėkti į darbą. Nuvažiavęs radęs sėdintį sūnų, padėjusį ranką ant kėdės. Matėsi, kad su ranka negerai. Šalia stovėjo A. už galvos susiėmus. Pasodinęs K. į mašiną ir nuvežęs į Varėnos ligoninės priimamąjį. Ten iš karto suprato, kad čia rimta, tai jie nuskausmino ir išrašė siuntimą į Vilnių. Gal valandos nereikėjo ir atsiradę Lazdynų ligoninėj. Varėnos priimamajame užtrukę gal 40 min.,nes skubinęs, kad galėtų pats greičiau vežti. Tuo momentu buvo atvykę Č. ir A.. Tos A. nepažįsta, tik žino, kad bendrai dirba. A. užsirašė jo telefono numerį, skambino ir teiravosi. Č. kieme su juo bendravo ir kieme padavė 300 EUR po 20 ER. Diskusijų nebuvo.,bei nesakė ko atvažiavo. Pats A. padavė pinigus, čia sako kokioms išlaidoms bus bei nedavė pasirašyti. Gal daktarams, gal išlaidos bus, tokia kalba ir buvo. Vėliau su juo nebendravęs. A. skambinėjo jam, teiravosi kaip įvyko operacija.Sūnus sakė, kad draugas Ž. kviečia dirbti. Vėliau aiškino, kad dirba pas A. ir viskas. Nebuvo kalbos apie verslo liudijimą.Jis dirbo antrus metus spaudykloje sezono metu. Kol neužšąla ,tai prie antkapių važinėdavo. Jis abu metus dirbo prie kapų, tiksliai nepasakys. Negali pasakyti kokiuose kapuose dirbo, nes kartu nebuvo. Kapuose jo dirbančio nematęs,nes nesilankęs. Nežino kieno kapus sūnus tvarkė, bei neminėjo kiek moka už kapų tvarkymą. Vienais metais sūnus jį su bendradarbiu nuvežė į žiburėlį Vilniuje ir po to grįžęs ėjo į savo žiburėlį. Nežino kur vyko sūnaus žiburėlis , bet pirmais metais, tai bus 2017 metai, kol nebuvo „koronos“ ir buvo galima. Sūnus sakydavo,kad spaudykloje uždirba virš 2000 Eur. Tuo momentu K. pas močiutę gyveno, nes kai dirbo pas A., tai gyveno Varėnoj pas močiutę,kur (duomenys neskelbtini) yra jo tėvų namai.

Liudytoja R. Č. teismo posėdžio metu parodė,kad jos vyras yra kažkuo kaltinamas sužinojusi prieš šventes 2019 metais gruodžio mėn., nedaug buvo likę iki Kalėdų. Tuo metu gyvenę anytos pastate, nes jų name vyko remontas. Vaikai labai sirgo, buvo su vaikais namuose. Vyras išvažiavo vaistų nupirkti. Skambinusi vyrui, bet jis vis neatsiliepė,nesupratusi kas darosi, negalėjusi ir vaikų niekur palikti. Bandžiusi ir J. A. skambinti, kadangi jos numerį turėjusi, bet ir ji nekėlė. Po kiek laiko parvažiavo vyras su kažkokias žmonėmis. Kurie pasakė, kad bus pas mus atliekama krata. Paklausė kieno vaikai, pasakę, kad jų, tai pasakė, kad vaikams bus iškviečiamos vaikų teisės,po to leido vaikus išvesti pas kaimynus. Kai grįžusi iš kaimynų buvo atliekama krata. Vyrą tai išsivesdavo, tai parsivesdavo. Klausėm kodėl čia krata atliekama, nes čia anytos pastatas. Buvo vizualiai matyti, kad jie ten laikinai gyvena (duomenys neskelbtini) adresu. Bet krata vis tiek buvo atliekama.Jai niekada nėra tekę spausti sulčių ir nežino kaip tai daroma. Vyro pagrindiniame kabinete kartais lankos, bet niekada nesilankiusi sulčių spaudyklos patalpose, bei su K. J. neteko bendrauti. Niekada jokių pinigų neėmusi iš tos sulčių spaudyklos, nei niekada pinigų neėmusi iš niekuro ,o tik visą gyvenimą dirbanti valstybės tarnyboje (duomenys neskelbtini) darbuotoja ir gaunanti algą.Pažįstu Ž. B.,kuris yra (duomenys neskelbtini) bei dirba (duomenys neskelbtini). Jį pažįstanti tik pagal darbo pobūdį.

Liudytoja J. A. teismo posėdyje parodė,kad ji yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Yra atsakinga už prekes, dirba su tiekėjais, tiek Lietuvos ,tiek su užsienio. Važiuoja prekių, jas perka, renka, jas deda į aikštelę. Jos pareigos,prekes rasti, užsakyti, nupirkti,parvežti ir parduoti. 2019-12-10 viskas vyko įprastai. Vėliau gavusi dukros skambutį, kad pas juos atvyko kažkokie žmonės ir nori daryti kratą. Sakė, kad Kauno FNTT darbuotojai.Išvažiuoti jau nebespėjusi, nes sėdant į mašiną važiuoti vartus uždarė FNTT pareigūnai. Liepė palikti automobilį, grįžti į patalpas,paėmė telefonus ir pradėjo vykdyti procesinius veiksnius. Žinojusi, kad turintys teisę susisiekti su advokatu, bet jiems neleido to padaryti. Buvo naudojamas toks kaip ir psichologinis spaudimas. Dukrai tuo metu buvo 13 m.,ji sirgo tuo metu ir buvo namuose palikta. Juos visus suvarė, atėmė telefonus, neleido su niekuo bendrauti. Net į tualetą buvo lydimi. Buvo baisu. Tuo metu jos niekas neapklausė, buvo pasakyta, kad su ja bus atskiras pokalbis ir būsianti vežama į Kauną. Klaususi kas ten vyksta pas man namuose bei kad leistų atsiliepti į vaiko skambutį ir pasakyti, kad viskas gerai.Kai vyko dokumentų poėmis ir apklausos, tai darbuotojai buvo išsigandę, apsiverkę. Pačiam direktoriui buvo kviečiama pagalba, nes jis turi problemų su spaudimu, kad jam tikrai negerai.Nesupratę iš pradžių dėl ko viskas vyksta, nes nebuvo paaiškinta kokiu pagrindu tos kratos, nei namuose, nei čia. K. J. pažįstanti tiek, kiek pažįsta savo klientus, kurie ateina sudaryti nuomos sutartį, ar garažo nuomos, ar vibro plokštės nuomos, ar pastolių. Daugiau jį žinojusi iš matymo, bei jis tikrai nedirbo (duomenys neskelbtini). Nėra minėjęs ir direktorius, kad įdarbino K. J.. Jis nebuvo (duomenys neskelbtini) darbuotojas, tai kaip jis galėjo dirbti. 2019 m. vasaros gale, tiksliai negali pasakyti dienos, bet mano,jog rugpjūčio mėn.gale atėjo jaunuolis, tuo metu nežinojau, kad jis K. J., kuris atsinešė asmens dokumentą, kuris atėjo sudaryti nuomos sutartį dėl garažo. Ž. B., kuris taip pat turėjo nuomos sutartį, jau buvo savo duomenis palikęs.Kaip po to paaiškėjo, K. J. paliko savo duomenis.Ji tuos duomenis surašiusi ir palikusi buhalterei sudaryti garažo nuomos sutarčiai tiek jo, tiek B.. Buhalterė jas paruošė, direktorius pasirašė tas sutartis. Ji tas sutartis nuvežusi į garažą,kur tuo metu buvo tik B.. Jis pasirašė tą sutartį. O to kito jaunuolio K. J. nebuvo. B. sakė palikt sutartį, jis pasirašys ir grąžins. Ji su viena sutartim grįžo,o kitą palikusi, bet pasirašytos po to negavusi. Kaip atsitiko tas susižalojimas negali nieko papasakoti. Buvo penktadienio vakaras,kur su direktoriumi buvo tik ką užbaigę darbus, juos aptarinėjo. Paskambino A. D. ir pasakė, kad kažkas atsitiko tam garaže. Jie sėdę į jos automobilį ir nuvažiavę ten. Pirmas vaizdas toks, kad buvo atidaryti to garažo(spaudyklos) vartai. Buvo prie tų vartų A., viduje matėsi šventės likučiai. A. pasakė, kad čia K. ranką įkišo, susilaužė. Ji aiškiai nieko tuo metu nepaaiškino, nes matėsi, kad buvo neblaivi. Pasiūliusi ją parvežti namo, bet ji atsisakė ir išėjo. Su direktoriumi A. Č. paėmę raktus nuo stalo ,kur ant stalo matėsi ir popierinių pinigų. Jų neskaičiavę, bet buvo po 20 eurų kupiūros. Paėmę tą „pundelį“ pinigų, perlenkę,uždarę garažo vartus, užrakinęe. Buvo pasakyta, kad K. J. tėtis jį nuvežė į Varėnos priimamajį. Norėję paduoti raktus ir tuos pinigus. Prie ligoninės K. J. tėtis tų raktų neėmė, pasakė, kad jeigu galime, kad juos paliktume B., o atidavę jam pinigus ir apsisukę bei išvažiavę.Negalinti pasakyti kokie pinigai buvo rasti tam garaže ant stalo, bet tikrai ne (duomenys neskelbtini) pinigai. Bendrovėje mokamas tik apskaitytas darbo užmokestis. Kad mokėti neapskaitytą darbo užmokestį, tai reikia turėti neapskaitytų pinigų. Pas juos visi dalykai yra apskaitomi. Sutartis buvo sudaryta iki spalio 31 d., (duomenys neskelbtini) neremontavo tų patalpų, nes neturi sulčių spaudimo įrangos. Kapų tvarkymo darbams yra trys progos, iki kurių žmonės labiausiai nori sutvarkyti kapus. Tai motinos diena, tėvo diena ir visų šventųjų diena. Lapkričio pirmą jau vyksta kapų lankymas. Todėl jie stengiasi visus darbus atlikti iki to laiko, kad liktų kokia nors savaitė žmonėms apsitvarkyti ir pan. Galima sakyti iki 25 spalio. Būna ir pradelstų mokėjimų po lapkričio pirmos dienos. Žmonės atvažiavę iš toliau, apsižiūri tuos kapus ir tada pilnai atsiskaitoJi išrašo sąskaitas ir už patalpų nuomą ir už įrankių nuomą.Pagal susitarimą turėjo sumokėti gale mėnesio. Už mėnesį, kito mėn. pradžioj. Apmokėjo Ž. jas. Prasideda nuo kovo mėn. vykimai į užsienį,kur važiuoja pirkti prekių. Priklauso nuo sezono. Perka ir gėles, ir vaiskrūmius, ir dekoratyvinius augalus, ir žvakes, ir dirbtines gėles. Jų pagrindiniai tiekėjai yra iš Lenkijos. Lenkijoje darbo diena yra nuo 7 val. ryto iki 16 val. Važiuoja į vietą, į medelyną. Stengiasi važiuoti, kad kelionės vyktų vėlai, naktį,nes važiuojau autobusėliu ir priekaba. Ryte atvykę renka prekes, nes dideli plotai. Kadangi pas juos yra mažmeninė prekyba, tai darantys labai atsakingai.Išsirinkus prekių kiekį prekės yra suvežamos prie automobilio ir jas kraunasi, o jiems tuokart išrašoma sąskaita faktūra. Pagal sąsaqkitą susimokantys grynais, jei pritrūksta kortele bei sumoka direktorius.Jei tu važiuoji su augalais negali kirsti sienos be dokumentų,nes yra sanitarinė tarnyba, muitinė ir visos kitos tarnybos. Ji bendrauja ir su klientais, taip pat bendrauja ir direktorius. Kadangi yra pelno siekianti organizacija, todėl visais įmanomais būdais stengiasi dirbti ir uždirbti. D. K. tėvų kapavietė yra Ž. kapavietė. Ji tikrai tų kapų netvark,o tvarkė kiti giminaičiai. Kapavietės rekonstrukcija buvo senai padaryta. Didžioji rekonstrukcija buvo padaryta prieš 8-9 metus. Ar Ž. kapas buvo tvarkomas 2018 metais, negali pasakyti. Mano,kad buvo anksčiau, nes reikėjo iškalti mamos mirimo datą. Jeigu ir buvo koks tvakymas,tai minimalus,bet ne rekonstrukcija

Liudytoja D. K. teismo posėdyje parodė,kad pirmas mirė tėvelis, tada (duomenys neskelbtini) mama. Tikriausiai mamos metinėms kapus tvarkė 2016 metais.Ji nedalyvavo tvarkyme bei nežinojusi, kas darė tą paminklą. Kai buvo apklausa jai pasakė tarnybos darbuotoja, kad jų tėvų kapus sutvarkė (duomenys neskelbtini). Tėvuko paminklas jau buvo, tik sutvarkė tą dievuliuką. Kai atvažiavusi ant kapų paminklas jau stovėjo. Ji nežino kas tvarkė,bei kiek kartų tvarkė kapus. Nebuvo tokio atvejo, kad K. J. būtų parodžiusi kapus. Ji anksčiau perdariusi vyro kapą ir palikę atskirai tėvelio ir mamos kapus. Nepamena kuri firma atliko darbus, bet ne (duomenys neskelbtini). K. J. dabar nepažįsta, jį atsimenanti tik kaip šalia jos tėvų namų (duomenys neskelbtini) pas močiutę augusį vaiką.

Liudytoja J. V. teismo posėdyje parodė,kad buvo bendras kapas jos sesers D. K. vyro K. ir jos tėvelio Ž.. Kadangi sesuo buvo užėmusi daug ploto, mamos valia nusprendę atskirti tėvelio kapą. Susiradę internete A. Č. įstaigą, nuvažiavę ir susitarę,bei atskyrę tą kapą. Ten paminklėlis toksai rūpintojėlis buvo. Sumažinę ir akmeninę tvorą pastatę ir atsiskaitę jos abi su seserimi L. N.. Mama dar buvo gyva ir tai buvo mamos valia.Neprisimena kaip atsiskaitę, bet lyg nuotoliniu būdu per internetą. Tai buvo lyg 2013 m. (duomenys neskelbtini) mirė mama, o ten ant paminklo buvo užrašytas tik tėvelis Ž..Todėl 2016 m.nusprendę rekonstruoti tą paminklėlį, ten jau buvo sutvarkyta viskas, bet kad įrašyti mamą. 2016 m., tai buvo mamos mirimo metinės,sesuo pabraižė projektėlį, nes norėję palikti rūpintojėlį ir kažkaip įkomponuoti jį į visa tai. Sesuo L. N. pabraižė brėžinėlį, nes ji yra inžinierė, kaip tą rūpintojėlį pastatyti, kaip padaryti, kad ir mamą būtų galima užrašyti.Galvoję pradžioje Vilniuje, bet Vilniuje brangu. Todėl nusprendę Varėnoje sutvarkyti. Kreipęsi vėl į A. Č.. Sesuo kažkur internetu susirado kalvį, nes ji ten buvo nubraižiusi rūpintojėlį ant tokio metalinio stovo,kuris ir padarė stovą. O A. Č. sumontavo viską ant stovo ir ant akmenio mamos pavardę užrašė, nes buvo tik tėvelio pavardė. Tokį patį akmenį padėję, kad laikytųsi stovas. Tokios pat spalvos norėję, kad kaip tvorelė. Vėl atsiskaitė abi su seserimi L. N.. Iki mamos mirties metinių 2016 m spalio mėn. kapas buvo atskirtas ir viskas buvo sutvarkyta. 2016 metais užbaigėme viską. 2016 m. atsiskaitę kiek atrodo grynais,kuriuos A. Č. įmonėje susimokėję. 2018 metais nieko nebuvo daroma.Kad kai jos galutinai tvarkė 2016 m. kapą, tai sesuo D. K. dar nebuvo sutvarkiusi savo kapo. Kaip atsiskyrę taip ir buvo. Ji vėliau tvarkėsi savo kapą, nes jau reikėjo tvarkytis. Ji gal 2018 m. tvarkėsi. Tik žinanti, kad ji po jų susitvarkė vyro kapą.

Kaltinimas A. Č. kaltinamajame akte buvo grindžiamas:

1. FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2021-02-08 Specialisto išvada Nr. IBPS-V-292835-21,kur atsakant į 1 - ąjį klausimą: "Ar įvertinus tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, tiriamuoju laikotarpiu bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų? Jeigu ne, tai kokių teisės aktų reikalavimų nesilaikyta ir ar dėl to galima visiškai nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą? Jei ne, tai bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros negalima nustatyti visiškai ar iš dalies ir dėl kokių priežasčių? Kas atsakingas už nustatytus pažeidimus?", nurodyta, kad - pagal dokumentiniam tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad per tiriamąjį laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-11-30 bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje pajamos už sulčių spaudimą nefiksuotos (plačiau išdėstyta atsakant į 2 užduoties klausimą). Jei (duomenys neskelbtini) vykdė sulčių spaudimo veiklą, pinigai iš paslaugos pirkėjų už sulčių spaudimą buvo gauti, tačiau nesurašyti pinigų priėmimo dokumentai (kasos pajamų orderiai), tuomet nesivadovavo 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 3 punktu, kuriame nurodyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį ir 16 punktu, kuriame nurodyta, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą; BAĮ Nr. IX-574 12 str. kuriame nurodyta, kad 1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, nes bendrovė kasos pajamų orderiuose neužfiksavo pinigų gavimą už sulčių spaudimą. Pagal (duomenys neskelbtini) pardavimo PVM sąskaitas faktūras ir bendrovės VMI pateiktus pardavimo PVM sąskaitų registracijos žurnalą už laikotarpį nuo 2018-1-01 iki 2019-11-30 dokumentinio tyrimo metu nustatyta, kad V. Ž. ir A. Ž. kapavietės tvarkymo darbų pardavimas J. V. ar L. N. ar D. K. bendrovėje ne mažiau kaip už 3000 Eur neapskaitytas.

Jei (duomenys neskelbtini) vykdė V. Ž.ir A. Ž. kapavietės tvarkymo darbų pardavimą J. V. ar L. N. ar D. K., tačiau nesurašytas pinigų priėmimo dokumentas (kasos pajamų orderis), tuomet nesivadovavo 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 3 punktų, kuriame nurodyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, ir 16 punktu, kuriame nurodyta, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą; BAĮ Nr. IX-574 12 str. kuriame nurodyta, kad 1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, nes bendrovės kasos pajamų orderiuose neužfiksavo pinigų gavimo už kapavietės tvarkymą.

Jei UAB „Lieruva“ vykdė sulčių spaudimo veiklą ir atliko kapavietės tvarkymo darbus, už kuriuos gavo pajamų, tačiau nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių) ir apskaitos registrų, tuomet A. Č., būdamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimais, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“; 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ reikalavimu, kad „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“; 12 str. reikalavimu kad „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 16 str. kad „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 57 straipsnio 1 dalies reikalavimu, kad „mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, 2 dalies reikalavimu, kad „mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais“, tuomet dokumentinio tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti įmonės (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, turto, nes: gautoms piniginėms lėšoms nesurašė apskaitos dokumentų (kasos pajamų orderių) ir apskaitos registrų; kapavietės tvarkymo darbų pardavimui nesurašė PVM sąskaitos faktūros; - įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes sulčių spaudimo paslaugų ir kapavietės tvarkymo darbų neįtraukė į buhalterinę apskaitą, neapskaitė pirkėjų skolos registruose; -nuosavo kapitalo: nuosavas kapitalas - turto dalis likusi iš ūkio subjekto turto atėmus visus įsipareigojimus. 2001-11-6 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentą ir apskaitos registrų išsaugojimą“ nurodyta, kad: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“: „2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-11-30 (duomenys neskelbtini) direktoriumi dirbo A. Č..

Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-11-30 bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje gautos pajamos iš sulčių spaudimo veiklos ir tiesioginės išlaidos susijusios su šia veikla nefiksuotos. Jei laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-11-30 (duomenys neskelbtini) vykdė sulčių spaudimo veiklą, pinigai už sulčių spaudimą buvo gauti, tačiau nesurašyti pinigų priėmimo dokumentai (kasos pajamų orderiai), tuomet tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą nesivadovauta 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 3 punktų, kuriame nurodyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, ir 16 punktu, kuriame nurodyta, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą; BAĮ 2001-11-06 Nr. IX-574 12 str. kuriame nurodyta, kad 1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, nes bendrovė kasos pajamų orderiuose neužfiksavo pinigų gavimą už sulčių spaudimą. 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentą ir apskaitos registrų išsaugojimą“ nurodyta, kad: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“: „2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-011-30 (duomenys neskelbtini) direktoriumi dirbo A. Č.. (Bylos III tomas, 179- 181 lapai).

Pažymėtina ir tai, kad 2020-11-18 (duomenys neskelbtini) direktorius A. Č. raštu (2020-11-17 reg. Nr.0-20230) pateikė 2019-09-01 negyvenamų patalpų nuomos sutartį Nr. 2 (8 priedas) kurioje įrašytą, kad nuomotojas (duomenys neskelbtini), JAR kodas 302311483, atstovaujama direktoriaus A. Č. ir nuomininkas K. J. a.k (duomenys neskelbtini) gyv. adresu (duomenys neskelbtini) sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria nuomotojas, vadovaudamasis šalių susitarimu, perduoda nuomininkui nuomos teise naudotis patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (patalpos inventorizacijos byloje pažymėtos unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančias nuosavybės teise. Patalpų nuomos trukmė - nuo 2019 m. rugsėjo 01d. iki 2019 m. spalio 31d. Sutartyje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) įsipareigojo užtikrinti nuomininkui komunalinių paslaugų, šilumos bei elektros energijos tiekimą, šiukšlių išvežimo paslaugas, garantuoti, kad nuomininko darbuotojai ir klientai kasdien bet kuriuo paros metu nevaržomi patektų į 1.1 p. nurodytas patalpas. Sutartyje įrašyta, kad nuomininkas už patalpų nuomą moka nuomotojui nuomos mokestį -121 Eur , tame tarpe PVM 21%. Sutartis pasirašyta nuomotojo (duomenys neskelbtini), atstovo A. Č., užanspauduota (duomenys neskelbtini) anstaudu. Sutartis nuomininko K. J. nepasirašyta. Dokumentiniam tyrimui (duomenys neskelbtini) nepateikė PVM sąskaitų faktūrų, kuriose būtų įformintas nuomos paslaugų pardavimas K. J. pagal 2019-09-01 sutartį Nr. 2. Bendrovės (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktuose 2018 -2019 m. pardavimo PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnaluose nėra duomenų apie K. J. išrašytas PVM sąskaitas faktūras už patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomą. (Bylos III tomas, 182 lapas).

FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2021-02-08 Specialisto išvada Nr. IBPS-V-292835-21,kur atsakant į 3 -ąjį klausimą: "Ar atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-11-30 (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose fiksuotos visos ūkinės finansinės operacijos, susijusios su antkapių statymo bei kitais kapaviečių priežiūros darbais? Jeigu taip, kokias gavo bendrovė pajamas iš antkapių statymo bei kitų kapaviečių priežiūros darbų veiklos?" - nurodyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) 2018 m. - 2019 m. pardavimo PVM sąskaitas faktūras ir bendrovės (duomenys neskelbtini) VMI pateiktus pardavimo PVM sąskaitų registracijos žurnalus nustatyta, kad V. Ž. ir A. Ž. kapavietės tvarkymo darbų pardavimas J. V. ar L. N. ar D. K. ne mažiau kaip už 3000 Eur bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas.

Jei (duomenys neskelbtini) vykdė V. Ž. ir A. Ž. kapavietės tvarkymo darbų pardavimą J. V. ar L. N. ar D. K., tačiau nesurašė buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų ir apskaitos registrų, tuomet A. Č., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4 str. reikalavimais, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“; 6 str. „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ reikalavimus, kad „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“; 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ reikalavimais, kad „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 16 str. „Apskaitos registrai“ reikalavimais, kad „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; Pelno mokesčio 2001 -12-20 įstatymo Nr. IX-675 57 str. 1 d. reikalavimais, kad „ mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, 2 d. reikalavimais, kad „mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais“. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentą ir apskaitos registrų išsaugojimą“ nurodyta, kad: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“: „2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-011-30 (duomenys neskelbtini) direktoriumi dirbo A. Č.. (Bylos III tomas, 181 lapas).

FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2021-02-08 Specialisto išvada Nr. IBPS-V-292835-21,kur atsakant į 5 -ąjį klausimą: "Ar (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-11-30, atsižvelgiant į bendrovės darbuotojų liudijimus, buhalterinėje apskaitoje užregistruotos visos įvykusios operacijos apie darbo užmokesčio priskaičiavimą ir išmokėjimą įmonės darbuotojams? Jei buvo fiksuojamos ne visos ūkinės operacijos apie darbo užmokesčio išmokėjimą įmonės darbuotojams, kokia neoficialaus darbo užmokesčio suma buvo išmokėta (duomenys neskelbtini) darbuotojams?" nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkta informacija, jog bendrovė (duomenys neskelbtini) mokėjo L. S. per mėnesį nuo 100 Eur iki 150 Eur papildomą neoficialų darbo užmokestį. Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktus bendrovės (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščius nustatyta, kad žiniaraščiuose nebuvo fiksuotas L. S. papildomai išdirbtas darbo laikas. Jeigu L. S. už papildomai darbą bendrovėje (duomenys neskelbtini) buvo sumokėtas per mėnesį grynais pinigais ne mažesnis kaip 100 Eur darbo užmokestis, tuomet jai iš viso buvo išmokėtas 1 600 Eur papildomas darbo užmokestis, kuris nefiksuotas bendrovės apskaitoje (kasos knygose, darbo užmokesčio žiniaraščiuose). Tuomet (duomenys neskelbtini) nuo L. S. išmokėto neapskaityto 1 600 Eur darbo užmokesčio neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 122,08 Eur sveikatos draudimo mokesčio, 150,08 Eur socialinio draudimo mokesčio, 291,68 Eur darbdavio įmokų Sodrai. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkta informacija, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) mokėjo L. L. ne mažiau, kaip 300 Eur, bet ne daugiau 500 Eur" papildomą neoficialų darbo užmokestį. Jeigu L. L. už papildomai darbą bendrovėje (duomenys neskelbtini) buvo sumokėtas per mėnesį grynais pinigais ne mažesnis kaip 300 ir 500 Eur darbo užmokestis, tuomet jam iš viso buvo išmokėtas 10 900 Eur papildomas darbo užmokestis, kuris nefiksuotas bendrovės apskaitoje (kasos knygose, darbo užmokesčio žiniaraščiuose). Tuomet (duomenys neskelbtini) nuo L. L. išmokėto neapskaityto 10 900 Eur darbo užmokesčio neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 1 457,53 Eur gyventojo pajamų mokesčio, 950,25 Eur sveikatos draudimo mokesčio, 1206,46 Eur socialinio draudimo mokesčio, 2 143,61 Eur darbdavio įmokų Sodrai.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkta informacija, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) mokėjo K. J. per 2018 m. rugpjūčio mėnesį už trijų dienų darbą sumokėjo 140 Eur, rugsėjo mėnesį - 2300 Eur, spalio mėnesį - 1500 Eur, lapkričio mėnesį - 1400 Eur, gruodžio mėnesį - 1500 Eur darbo užmokestį. K. J. bendrovėje(duomenys neskelbtini) įdarbintas nebuvo. Jeigu (duomenys neskelbtini) išmokėjo K. J. 10 900 Eur darbo užmokestį, kurio neapskaitė bendrovės apskaitoje, tuomet nuo jo neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 1 322,37 Eur gyventojo pajamų mokesčio, 538,18 Eur sveikatos draudimo mokesčio, 269,09 Eur pensijų ir socialinio draudimo mokesčio, 2796,73 Eur darbdavio įmokų Sodrai. Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją šiems asmenims iš viso buvo išmokėtas 19 340 Eur neapskaitytas neoficialus darbo užmokestis. (Bylos III tomas, 183 lapas ir bylos V tomas, 143-152 lapai).

Atsakant į klausimą: "Ar (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-11-30 pagal apskaitos dokumentus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teikė teisingus duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai? Jei pateikti neteisingi duomenys, tai kokiose deklaracijose, kuriose jų eilutėse ir kokie konkrečiai pateikti duomenys yra neteisingi, bei kiek ir kokių mokesčių neapskaičiuota, nedeklaruota ir nesumokėta?" FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistė Z. K., 2021-09-14 surašant specialisto paaiškinimų protokolą nurodė, kad - ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkta informacija, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) mokėjo L. S. per mėnesį nuo 100 Eur iki 150 Eur papildomą neoficialų darbo užmokestį. Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktus bendrovės (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščius nustatyta, kad žiniaraščiuose nebuvo fiksuotas L. S. papildomai išmokėtas darbo užmokestis. Jeigu L. S.i už papildomai darbą bendrovėje (duomenys neskelbtini) buvo sumokėtas per mėnesį grynais pinigais ne mažesnis kaip 100 Eur darbo užmokestis, tuomet jai iš viso buvo išmokėtas 1 600 Eur papildomas darbo užmokestis, kuris nefiksuotas bendrovės apskaitoje (kasos knygose, darbo užmokesčio žiniaraščiuose). Tuomet (duomenys neskelbtini) nuo L. S. išmokėto neapskaityto 1 600 Eur darbo užmokesčio neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 122,08 Eur sveikatos draudimo mokesčio, 150,8Eur socialinio draudimo mokesčio, 291,68 Eur darbdavio įmokų Sodrai.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkta informacija, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) mokėjo L. L. ne mažiau, kaip 300 Eur, bet ne daugiau 500 Eur papildomą neoficialų darbo užmokestį. Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktus bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad darbo užmokesčio žiniaraščiuose nebuvo fiksuotas papildomai išmokėtas darbo užmokestis. Jeigu L. L. už papildomai darbą bendrovėje (duomenys neskelbtini) buvo sumokėtas per mėnesį grynais pinigais ne mažesnis kaip 300 ir 500 Eur darbo užmokestis, tuomet jam iš viso buvo išmokėtas 10 900 Eur papildomas darbo užmokestis, kuris nefiksuotas bendrovės apskaitoje (kasos knygose, darbo užmokesčio žiniaraščiuose. Tuomet (duomenys neskelbtini) nuo L. L. išmokėto neapskaityto 10 900 Eur darbo užmokesčio neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 1 457,53 Eur gyventojo pajamų mokesčio, 950,25Eur sveikatos draudimo mokesčio, 1206,46Eur socialinio draudimo mokesčio, 2 143,61 Eur darbdavio įmokų Sodrai.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkta informacija, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) sumokėjo K. J. darbo užmokestį per 2018 m. rugpjūčio mėnesį už trijų dienų darbą 140 Eur, už rugsėjo mėnesį sumokėjo 2300 Eur, už spalio mėnesį sumokėjo 1500 Eur, už lapkričio mėnesį sumokėjo 1400 Eur, už gruodžio mėnesį sumokėjo 1500 Eur darbo užmokestį. K. J. bendrovėje (duomenys neskelbtini) įdarbintas nebuvo. Pagal dokumentiniam tyrimui pateiktus bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad darbo užmokesčio žiniaraščiuose nebuvo fiksuotas papildomai išmokėtas darbo užmokestis K. J.. Jeigu (duomenys neskelbtini) išmokėjo K. J. 6 840 Eur darbo užmokestį, kurio neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tuomet nuo jo neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 1 322,37 Eur gyventojo pajamų mokesčio, 538,18 Eur sveikatos draudimo mokesčio, 269,09 Eur pensijų ir socialinio draudimo mokesčio, 2 796,73 Eur darbdavio įmokų Sodrai.

Jeigu ikiteisminio tyrimo metu surinktuose dokumentuose nurodytas neapskaitytas darbo užmokestis buvo išmokėtas L. S. 1 600 Eur, K. J. 6 840 Eur, L. L. 10 900 Eur iš viso 19 340 Eur, kuris nebuvo fiksuotas bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose: darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiuose, darbo užmokesčio apskaitos registruose, kasos dokumentuose, kasos knygoje, tuomet bendrovė nesivadovavo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX- 1007 6 str. 1 d. "Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. 1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau - VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą; 20 str. 2 d. "Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 300 eurų; 2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 300 - 0,15 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos - minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis)"; 24 str. l d. " Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo 1991-05-21 įstatymo 1-1336 4 str. 1 d. "Asmenų, turinčių darbo santykius arba santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius, socialinis draudimas 1. Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui asmenis) arba ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet pagal darbo sutartis, sudarytas su Lietuvos Respublikoje registruotais draudėjais, jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis arba Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais nenustatyta kitaip, asmenys, atlygintinai einantys narystės pagrindu renkamąsias ar skiriamąsias pareigas, asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tuo pačiu metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu"; 10 str. 1 d. "Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis arba Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai dirbtam laikui, arba nuo pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, ar kitokio atlygio, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant (išskyrus pajamas ir atvejus, nustatytus šio įstatymo 11 straipsnyje): 1) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (konkrečius valandinius tarifinius atlygius; mėnesines algas; padidintus, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinius atlygius; darbo užmokestį už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką; kitas darbo apmokėjimo formas; kitas su darbo santykiais susijusias išmokas), nustatytus Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo atliktą darbą"; 12 str. l d. "Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre datą. 2.d. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus"; Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo 1996 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. 1-1343 (nauja įstatymo redakcija nuo 2003- 01-01 Nr. IX-1219), 17 str. l d. "Asmenų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoja ir sumoka draudėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka", 2.d. "Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1- 5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos", tiriamuoju laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-11-30 neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo:

- Bendrovė (duomenys neskelbtini) 2018 m. metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijų (Forma GPM312) L8 langelyje neįrašė su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančias išmokų ("ant popieriaus") iš viso už 16 255,77 Eur, deklaracijos L 10 langelyje neįrašė 1 760,31 Eur nuo išmokėtų išmokų, nurodytų L8 langelyje išskaičiuota GPM suma ir šios sumos nesumokėjo į biudžetą (pagal asmenis ir laikotarpius duomenys pateikti lentelėje). Bendrovė (duomenys neskelbtini) 2018 m. deklaraciją Forma GPM312 pateikė VMI elektroninio deklaravimo sistemoje 2019-02-20, dokumentą pateikė V. G..

- Bendrovė (duomenys neskelbtini) 2019 m. metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijų (Forma GPM312) L8 langelyje neįrašė su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančias išmokų ("ant popieriaus") iš viso už 9 092,62Eur, deklaracijos L 10 langelyje neįrašė 1019,59Eur nuo išmokėtų išmokų, nurodytų L8 langelyje išskaičiuota GPM suma ir šios sumos nesumokėjo į biudžetą (pagal asmenis ir laikotarpius duomenys pateikti 1 lentelėje, suvestiniai duomenys pateikti 2021-09-14 specialistės Z. K. paaiškinimų protokolo 2 lentelėje).

Jeigu ikiteisminio tyrimo metu surinktuose dokumentuose nurodytas neapskaitytas darbo užmokestis buvo išmokėtas L. S. 1 600 Eur, K. J. 6 840 Eur, J. L. 10 900Eur iš viso 19 340 Eur, kuris nebuvo fiksuotas bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose: darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiuose, darbo užmokesčio apskaitos registruose, kasos dokumentuose, kasos knygoje, tuomet bendrovė (duomenys neskelbtini) nesivadovavo šiomis įstatymo nuostatomis: Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo 1991-05-21 įstatymo 1-1336 4 str. 1 d. "Asmenų, turinčių darbo santykius arba santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius, socialinis draudimas 1. Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui asmenis) arba ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet pagal darbo sutartis, sudarytas su Lietuvos Respublikoje registruotais draudėjais, jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis arba Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais nenustatyta kitaip, asmenys, atlygintinai einantys narystės pagrindu renkamąsias ar skiriamąsias pareigas, asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tuo pačiu metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu"; 10 str. 1 d. "Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis arba Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai dirbtam laikui, arba nuo pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, ar kitokio atlygio, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant (išskyrus pajamas ir atvejus, nustatytus šio įstatymo 11 straipsnyje): 1) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (konkrečius valandinius tarifinius atlygius; mėnesines algas; padidintus, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinius atlygius; darbo užmokestį už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką; kitas darbo apmokėjimo formas; kitas su darbo santykiais susijusias išmokas), nustatytus Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo atliktą darbą"; 12 str. ld. "Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre datą. 2.d. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus"; Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo 1996 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. 1-1343 (nauja įstatymo redakcija nuo 2003-01-01 :Nr. IX-1219)17 str. ld. "Asmenų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoja ir sumoka draudėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka", 2.d. "Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1-5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos", nes bendrovė (duomenys neskelbtini) SODRA pateiktose pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma - SAM) A11 laukelyje „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos" nepateikė duomenų apie 2018 m. priskaičiuotą 16 255,77Eur papildomą darbo užmokestį ir formos A12 laukelyje „įmokų suma“ neįrašė apie priskaičiuotas 6 534,92Eur įmokas, apie 2019 m. priskaičiuotą 9 092,62 Eur papildomą darbo užmokestį ir formos A12 laukelyje „įmokų suma“ neįrašė apie priskaičiuotas 1933,96 Eur įmokas, iš viso per 2018-2019 m. (duomenys neskelbtini) SODRA pateiktose pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma - SAM) A11 laukelyje „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos" nepateikė duomenų apie 2018-2019 m. priskaičiuotą 25 348,39Eur papildomą darbo užmokestį ir formos A12 laukelyje „įmokų suma“ neįrašė apie priskaičiuotas 8 468,88Eur įmokas (sumos pagal laikotarpius pateiktos 2 lentelėje). (duomenys neskelbtini) 2021-04-27 specialisto išvadoje Nr.IBPS-V-292835-21 buvo priskaičiuota SODRA mokesčių suma 7 459,33 Eur, dėl pasikeitusių SODRA mokesčių procentų nuo 2019 metų, perskaičiuota suma būtų 8 468,88 Eur.

UAB „Lieruva“ 2018-2019 m. papildomai išmokėtas 19 340 Eur darbo užmokestis, sudarytų 25 348,39 priskaičiuotą „ant popieriaus“ darbo užmokestį, kuris yra mokestinė bazė apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį ir SODRA mokesčius, todėl nedeklaruoti ir nesumokėti mokesčiai iš viso būtų 11 248, 78 Eur (2 779,9 gyventojų pajamų mokestis +8 468,88 Eur Sodra mokestis). (duomenys neskelbtini) 2021-04-27 specialisto išvadoje Nr.IBPS-V-292835-21 buvo priskaičiuota mokesčių suma iš viso 10 239,23 Eur, dėl pasikeitusių mokesčių procentų nuo 2019 metų, perskaičiuota suma turi būti 11 248,78 Eur.

2001-11-6 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentą ir apskaitos registrų išsaugojimą“ nurodyta, kad: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“: „2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-11-30 (duomenys neskelbtini) direktoriumi dirbo A. Č.. (Bylos V tomas, 143-151 lapai).

2. K. J. 2019-11-28 apklausto liudytoju parodymais, kad 2018 m. rugpjūčio mėn. (tikslios datos neatsimena) jam telefonu paskambino bičiulis Ž. B. (telefono numeris (duomenys neskelbtini)). Pokalbio metu Ž. B. pasiteiravo, ar jis norėtų pradėti dirbti. Paaiškino, kad sulčių spaudyklos direktorius A. Č. ieško žmonių dirbti jam priklausančioje sulčių spaudykloje (duomenys neskelbtini). Ž. B. paaiškino, kad šią informaciją jis sužinojo iš savo pagrindinės darbovietės kolegų, dirbančių (duomenys neskelbtini) . Ž. B. pasakė, kad jis šioje sulčių spaudykloje jau dirba kurį laiką, (iš pokalbio suprato, kad jau apie porą savaičių laiko) ir kad jam sulčių spaudyklos direktorius buvo pažadėjęs sumokėti „nemažus pinigus“. Kokį tiksliai darbo užmokestį sulčių spaudyklos direktorius buvo pažadėjęs sumokėti, neįvardino, tačiau pasakė, kad didesnį nei minimali mėnesinė alga. Kadangi tuo metu neturėjo darbo, porą dienų pagalvojęs nutarė į sulčių spaudyklą įsidarbinti. Tuomet iš Ž. B. sužinojo, kad įsidarbinimo klausimais turėtų kreiptis į sulčių spaudyklos direktorių A. Č., kurį ras bendrovės ofise, (duomenys neskelbtini). Nuvykęs pamatė parduotuvės patalpas, (kurioje prekiaujama paminklais, antkapiais ir kitais susijusiais su žemės darbais reikmenimis). Parduotuvės patalpose buvo, kaip vėliau susipažinęs sužinojo – (duomenys neskelbtini) direktorius A. Č.. Kaip suprato, apie jo atvykimą ir norą įsidarbinti į sulčių spaudyklą A. Č. jau žinojo. J. A. paaiškino, kad prieš pradėdamas dirbti sulčių spaudykloje, turi nuvykti į Varėnos VMI ir ten įsigyti verslo liudijimą, kuriame turėtų nurodyti sulčių spaudimo veiklą, už verslo liudijimą sumokės A. Č.. Apie darbo užmokestį, darbo sąlygas bei darbo sutarties pasirašymą nekalbėjo. Išsiėmęs verslo liudijimą kitą dieną pradėjo dirbti sulčių spaudykloje (duomenys neskelbtini). Darbo sąlygas, visą sulčių spaudykloje darbovietėje tvarką, sulčių spaudimo mechanizmų veikimą jam paaiškino Ž. B.. Jis paaiškino taip pat, kaip prieš tai buvo paaiškinęs A. Č.. Sulčių spaudykloje kartu su Ž. B. darbus vykdė taip: atvykdavę klientai su žaliava paprašydavo išspausti sultis, po to už paslaugas atsiskaitydavo tik grynaisiais pinigais. Direktoriaus nurodymu jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų iš klientų priėmimą, klientams neduodavo, tiesiog užrašydavo ant lapelio,kieklitrų ir už kokią pinigų sumą išspaudė sulčių. Klientų sumokėtus grynuosius pinigus, kartu su lapeliu, kuriame nurodyta, kiek litrų ir už kokią pinigų sumą sulčių pavyko išspausti, padėdavo į patalpose esančią nerakinamą spintelę. 3 litrų sulčių pakuotė kainavo 1,90 arba 2,30 Eur, priklausomai nuo pakuotės rūšies, 5 litrų – kainavo 2,30 Eur arba 2,80 Eur, priklausomai nuo pakuotės rūšies. Taip pat klientams buvo galimybė pasirinkti paslaugą – spaudimą į jų tarą ir tai kainuodavo 15 centų už išspaustų sulčių litrą. Kiekvieną darbo dieną išspaustų sulčių kiekis skirdavosi, atitinkamai skyrėsi ir klientų sumokėtų pinigų sumos. Kiek per darbo dieną vidutiniškai išspausdavo sulčių negali pasakyti, buvo įvairiai. Per 2018 m. jo darbo sulčių spaudykloje laikotarpį, sulčių išspaudė už nemažiau nei 30 000 Eur. Visus grynuosius pinigus visada pasiimdavo ir išsiveždavo A. Č. žmona R. Č.. Pasiimti pinigų atvykdavo beveik kiekvieną vakarą. A. Č. sulčių spaudyklos veikla domėdavosi minimaliai. Jis į spaudyklos patalpas atvykdavo kiekvieną dieną, įvairiam laikui (kartais 10 - 15 min., o kartais ir 30 min.). Kokiu tikslu atvykdavo nežino. Gal matyti realų klientų srautą ar kontroliuoti jį ir Ž. B.. Spaudykloje dirbo trise: jis, Ž. B. ir A. D.. Ž. B. dirbo (duomenys neskelbtini), todėl kas ketvirtą parą spaudykloje dirbti negalėjo. Tuomet priklausomai nuo užsakymų kiekio, jei jų būdavo daug, Ž. B. pavaduodavo pats A. Č.. Už darbą sulčių spaudykloje nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki spalio mėn. vidurio, o vėliau tęsiant darbus toje pačioje bendrovėje, tačiau vykdant antkapių statymo bei kitus kapaviečių priežiūros darbus, darbo užmokestį visus kartus mokėjo A. Č.. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki spalio mėn. A. Č. iš viso jam sumokėjo darbo užmokesčio apie 4540 Eur. Vėliau, kai jau dirbo tik antkapių statymo bei kitus kapaviečių priežiūros darbus, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. ar 2019 m. sausio mėn. A. Č. darbo užmokesčio sumokėjo apie 2300 Eur. Iki 2019 m. rugpjūčio mėn. vidurio su A. Č. ir jo bendrove (duomenys neskelbtini) darbiniu santykių neturėjo. 2019 m. rugpjūčio mėn. viduryje jam vėl paskambino Ž. B. ir pasakė, kad prasideda sulčių spaudimo sezonas ir pasiūlė vėl dirbti A. Č. sulčių spaudykloje. Dirbti sutiko. Šį kartą į A. Č. dėl darbo sulčių spaudykloje nesikreipė, nes žinojo, kad Ž. B. paskambino paprašytas būtent A. Č.. A. Č. apie jo darbo pradžią sulčių spaudykloje tikrai buvo žinoma. Po kelių dienų nuvyko į sulčių spaudyklą, kurioje kartu Ž. B. pradėjo vykdyti A. Č. nurodytus darbus: griovimo, statymo, valymo, bei kitus su sulčių spaudimo paslaugomis susijusius paruošiamuosius darbus. Tai truko apie porą savaičių. Vėliau prasidėjo sulčių spaudimo darbai. 2019 m. rudenį sulčių spaudimo užsakymų buvo gerokai mažiau nei 2018 m., todėl A. Č. nurodymu darbą sulčių spaudykloje derino su antkapių statymo ir kitais kapaviečių priežiūros darbais. A. Č. dieną prieš pasakydavo, kokius darbus ir kurioje darbo vietoje turės atlikti ir į kurią vietą atvykti. Už 2019 m. rugpjūčio mėn. dirbtas 9 dienas, A. Č. sumokėjo 450 Eur. Darbo užmokestį A. Č. sumokėjo kaip ir anksčiau grynais pinigais, paduodamas pinigus voke. Taip pat darbo užmokestį A. Č. sumokėjo ir Ž. B.. 2019 m. rugsėjo viduryje jis prašė A. Č. sumokėti avanso. A. Č. sutiko ir pasiteiravo kiek avanso norėtų gauti. Jis paprašė 100 Eur. Tą pačią ar kitą dieną A. Č. pinigus atvežė į sulčių spaudyklą ir 100 Eur padavė be voko. Tai buvo paskutinis kartas kada A. Č. sumokėjo darbo užmokestį ar avansą. Visais kartais sumokėdamas darbo užmokestį, A. Č. niekada nėra prašęs pasirašyti jokiuose dokumentuose už sumokėtą darbo užmokestį. Darbo užmokestį paduodavo grynais pinigais įdėjęs pinigus į voką. Ant voko būdavo ranka užrašytas jo vardas. Dirbdamas sulčių spaudykloje, o vėliau atlikdamas antkapių statymo bei kitus kapaviečių priežiūros darbus ne kartą matė, kaip A. Č. mokėjo darbo užmokestį paduodamas vokelius ir kitiems bendrovės darbuotojams, o konkrečiai Ž. B. ir V. Š.. Teigia girdėjęs, kad tokiomis pat sąlygomis darbo užmokestį gaudavo ir A. D., L. L. ir jo kolega, su kuriuo buvo priskirtas į vieną darbo grupę, pavardės nežino, jei gerai pamena A. vardu. (Bylos II tomas, 52-55 lapai )

K. J. 2020-10-08 papildomos apklausos liudytoju parodymais, kad po to, kai baigdavosi obuolių sulčių spaudimo sezonas, kartu su V. Š., A. Č. nurodymu važiuodavo dirbti kapų tvarkymo, o tiksliau antkapių statymo bei kitus kapaviečių priežiūros darbus. Darbus atlikdavo tokius, kuriuos pavesdavo A. Č.. Į kapines važiuodavo kartu su V. Š. (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu Fiat, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kurį dažniausiai vairuodavo V. Š.. V. Š. ir jis darbus kapinėse atlikdavo tik A. Č. nurodymu. A. Č. pasakydavo į kurias kapines reikia važiuoti ir kokius konkrečius darbus atlikti. Kartu su V. Š. A. Č. nurodymu jam teko dirbti kapinėse esančiose adresu A. Ryliškio g. Senojoje Varėnoje, Pušyno g. Rudnios km. Kaniavos sen., Ūlos g. Kriokšly Kaniavos sen., Kamorūnų km., Varėnos r. ir kitose kapinėse, kurių adresų neatsimena, tačiau gali parodyti kapavietes bei prie kapavietės paaiškinti kokius konkrečius darbus kartu su kolegomis atliko. Su užsakovais bendraudavo A. Č.(Bylos II tomas, 60-62 lapai).

K. J. 2020-10-08 parodymų patikrinimu vietoje - kapinėse A. Ryliškio g. Senojoje Varėnoje parodė į J. ir J. M. kapavietę paaiškindamas, kad jis kartu su V. Š. (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. Č. nurodymu atliko paminklo statymo paruošiamuosius darbus bei suklojo aplink kapavietę trinkeles, P. ir K. A. kapavietę paaiškindamas, kad jis kartu su V. Š. A. Č. nurodymu atliko paminklo statymo paruošiamuosius darbus bei suklojo aplink kapavietę trinkeles, M. ir K. B. kapavietę paaiškindamas, kad jis kartu su kolega V. Š. A. Č. nurodymu atliko paminklo statymo paruošiamuosius darbus, P. S. kapavietę paaiškindamas, kad kartu su V. Š. A. Č. nurodymu atliko paminklo statymo paruošiamuosius darbus, V. ir A. Ž. kapavietę paaiškindamas, kad jis kartu su V. Š. ir dar dviem (duomenys neskelbtini) darbuotojais A. ir L., A. Č. nurodymu atliko paminklo (medinio drožinio) statymo darbus, kapinėse Pušyno g. Rudnios km. Kaniavos sen. parodė į D. J. ir J. S. kapavietę paaiškindamas, kad jis kartu su V. Š. A. Č. nurodymu atliko paminklo statymo paruošiamuosius darbus, kapinėse Ūlos g. Kriokšlio k. Kaniavos sen., Varėnos r. parodė į J. ir V. P. kapavietę paaiškindamas, kad jis kartu su V. Š. A. Č. nurodymu atliko paminklo statymo paruošiamuosius darbus. (Bylos II tomas, 63-83 lapai).

K. J. 2020-11-12 parodymų patikrinimu vietoje – „Kamorūnų“ kapinėse esančiose Kamorūnų kaime parodė į P., E. ir V. V. kapavietę paaiškindamas, kad jis kartu su V. Š., L. ir A. A. Č. nurodymu užkėlė paminklą ant akmens plokščių pritvirtinimui, A. ir A. K. kapavietę paaiškindamas, kad kartu su V. Š. A. Č. nurodymu atliko paminklo statymo paruošiamuosius darbus, „Kamorūnų ir Pabaronės“ kapinėse parodė į M. ir M. B. kapavietę paaiškindamas, kad kartu su V. Š. A. Č. nurodymu atliko senojo paminklo šalinimo darbus, išrovė tują ir atliko naujojo paminklo statymo paruošiamuosius darbus, šalia parodė į V. A. B. kapavietę paaiškindamas, kad kartu su V. Š. A. Č. nurodymu atliko paminklo statymo paruošiamuosius darbus. Eišiškių kapinėse Eišiškių m. K. J. parodė į D. ir V. K. kapavietę paaiškindamas, kad kartu su V. Š. A. Č. nurodymu atliko paminklo statymo paruošiamuosius darbus, taip pat suklijavo kapavietėje esančio rombo detalę, aplink kapavietę apvadus ir užpylė visą kapavietę dekoratyvine skalda, S. R. ir A. R. kapavietę paaiškindamas, kad kartu su V. Š. A. Č. nurodymu šioje kapavietėje atliko paminklo statymo paruošiamuosius darbus, o po kurio laiko kartu su (duomenys neskelbtini) darbuotojais L. ir A. atliko paminklo statymo, plokščių ir trinkelių paklojimo darbus, J. S. ir S. A. kapavietę paaiškindamas, kad kartu su V. Š. A. Č. nurodymu šioje kapavietėje atliko paminklo statymo paruošiamuosius darbus (Bylos II tomas, 86-91 lapas

K. J. 2019-12-12 parodymų patikrinimu ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00539-19,kurio metu parodė vietą (duomenys neskelbtini) kur vykdė sulčių spaudimą, kur stovėjo įranga sultims spausti, bei kad parodymų patikrinimo metu esanti situacija neatitinka buvusios 2019-09-20, nes sulčių spaudimo įrangos nėra (t. 6 b. l. 93-97).

2019-11-22 apklausos liudytoju ikiteisminiame tyrime Nr.03-2-00539-19 K. J. parodymais, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos nepamena, paskambino pažįstamas Ž. B., kuris paklausė ar vėl nenorėčiau dirbti pas A. Č. sulčių spaudykloje. Prieš tai, 2018 m. nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio dirbo pas A. Č. sulčių spaudykloje. A. Č. - įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius. Įmonė užsiima kapų tvarkymu, paminklų statymu, pardavinėja gėles. Su Ž. B. susitarė kada atvyks susitarti dėl darbo. Galimai 2019 m. rugpjūčio 18-19 d. atvyko į sulčių spaudyklą (duomenys neskelbtini). Sulčių spaudykla įsikūrusi garaže, kurį apskardino 2019 m. Prieš apskardinimą buvo ant garažo iškaba su informacija, jog tai sulčių spaudykla ir kontaktinis numeris (duomenys neskelbtini). Prieš skardinant garažą iškaba buvo nuimta ir vėliau neuždėta. Atvykus į sulčių spaudyklą jo laukė Ž. B.. Iš karto abu pradėjo dirbti. Ž. B. dirbo su verslo liudijimu, o jis be jokių dokumentų. Iš pradžių nebuvo užsakymų, sulčių nespaudė, užsiėmė statybos darbais, tvarkėme sulčių spaudyklos patalpas. Sulčių spaudimo spaudyklą sudarė dvi patalpos, pirmoje patalpoje stovėjo savadarbis obuolių tarkavimo aparatas (tarka) ir dvi savadarbės sulčių spaudimo cisternos. Iš kalbų žinojo, kad jos padarytos iš senų skalbimo mašinų. Į dieną po kelis kartus į sulčių spaudyklą užsukdavo ir A. Č.. Su juo konkrečios kalbos apie atlyginimą nebuvo, kadangi 2018 m. jau pas jį buvo dirbęs, todėl buvo aišku dėl atlyginimo mokėjimo. 2018 m. pradėjus dirbti niekas neapmokė kaip saugiai dirbti, tik Ž. B. parodė kaip įsijungia ir išsijungia prietaisai. Realiai ten buvo tik du mygtukai įjungimo ir išjungimo. Pradėjus dirbti tiek 2018 m., tiek 2019 m. darbo sutarties nepasirašė, niekas neapmokė dirbti, neinstruktavo kaip saugiai dirbti, su instrukcijomis nesupažindino, darbo drabužių ir asmeninių apsaugos priemonių neišdavė. Jokių dokumentų nepasirašė. Dirbau pas A. Č., kuris su juo darbo santykių neįformino, tačiau atlyginimą mokėjo. A. Č. 2019 m. rugsėjo mėnesį nurodė išsiimti verslo liudijimą sulčių spaudimui. Už verslo liudijimą sumokėjo A. Č.. Būnant (duomenys neskelbtini) patalpose, ofise (duomenys neskelbtini), J. A., kuri yra A. Č. pavaduotoja, elektroniniu būdu, per įmonės kompiuterį, jo vardu nupirko verslo liudijimą. Jis patvirtino SMART ID programėle. Verslo liudijimo neatspausdino ir nepadavė. Tuo metu tenkino darbo sąlygos, supratau, kad dirbsiu pas A. Č. su verslo liudijimu. Tuo metu aš negalvojo, nesuprato, kad dirbs nelegaliai, kad visą atsakomybė guls ant jo pečių. Dirbo A. Č. patalpose, su jo įrenginiais, jis mokėjo atlyginimą. Atlyginimas buvo mokamas "vokelyje", pinigus atnešdavo A. Č.. Alga buvo įvairi, priklausydavo nuo atlikto darbo svyravo nuo 1400 eurų iki 2400 eurų. Darbą visada pradėdavo 8 val., o baigdavo įvairiai - priklausydavo nuo užsakymų. Sulčių spaudykloje dirbo jis su Ž. B., kartais padėti ateidavo A. D.. Darbo procesas vykdavo taip - atvažiuodavo žmogus su obuoliais, padėdavau obuolius iškrauti ir ant paprasto lapelio užsirašydavo žmogaus kontaktinį numerį ir į kokias pakuotes reikia išpilstyti sultis. Duomenys į jokius žurnalus ar sąsiuvinius nebuvo rašomi. Obuolius įsinešdavo į gamybines patalpas ir supildavo į tarkavimo mašiną. Tarkavimo mašina įsijungdavo mygtuku. Sutarkavus obuolius, tarkius semdavo plastikiniu indu ir pildavo į sulčių spaudimo cisternos centrifūgą, į kurią prieš tai įdėdavo medžiaginį maišą. Pripylus į maišą tarkių mygtuko paspaudimu įjungdavau sulčių spaudimo mašiną. Spaudimo mašinos viršus buvo atviras, neužsidarydavo. Įsijungus centrifūgai vamzdeliu į kibirą pradėdavo bėgti sultys. Spaudimo mašiną išjungdavo mygtuko paspaudimu kai nustodavo bėgti sultys. Pribėgus kibirui sulčių jį nešdavo į kitą patalpą. Joje buvo sulčių kaitinimo talpa, t.y. statinė su tentu, kuris kaisdavo nuo elektros. Sultys buvo kaitinamos iki 80 laipsnių. Sultys buvo išpilstomas į politileninius maišelius su kraneliais. Buvo dviejų rūšių pakuotės vienos be užrašų,kitos spalvotos, tačiau nei ant vienų nebuvo jokių įmonės rekvizitų. Supilsčius sultis telefonu apie tai informuodavo užsakovą. Naudojosi spaudyklos telefonu, kurį buvo palikęs A. Č.. Atvažiavus užsakovui jis pasiimdavo sultis ir sumokėdavo pinigus, kuriuos kartu su lapeliu, kuriame buvo užsakovo numeris dėdavome į spintelės stalčių, kuri stovėjo kampe prie stalo. Darbo dienos pabaigoje pinigus ir lapelius paimdavo A. Č. žmona R. Č.. Jokios atžymos apie pinigų paėmimą niekur nebuvo daromos. 2019-09-20 darbo diena prasidėjo įprastai 8 val. Tą dieną dirbo su A. D., kadangi Ž. B. tą dieną dirbo savo oficialiame darbe - (duomenys neskelbtini). Jis tarkavo obuolius ir spaudė sultis, o A. išpilstydavo sultis ir skambindavo žmonėms. Apie 19 val. dirbant prie sulčių spaudimo mašinos įvyko nelaimingas atsitikimas. Sulčių spaudimo mašinos centrifūga buvo įjungta ir ruošėsi ją stabdyti, dešinę ranką buvo uždėjęs ant stabdžio, tam, kad išjungus mašiną galėtų sustabdyti centrifūgą, o kairę ranką buvo uždėjęs ant pačios mašinos. Pasisuko į A., kuri buvo sekančioje patalpoje, norėdamas jai kažką pasakyti ir tuo metu centrifūga pagavo jo džemperio rankovę ir įtraukė jo kairę ranką. Dėvėjo savo džemperį, kuris velkamas per galvą. Darbo drabužiai nebuvo išduoti. Jėga ištraukė iš centrifūgos ranką ir dešine ranka išjungė mašiną, paspausdamas mygtuką. Aplink kairę ranką buvo apsivyniojęs maišas, kuris buvo įdėtas į centrifugos vidų. Ant rankos kraujo nematė, bet ji buvo deformuota. Nubėgo į patalpą kur buvo A. ir pasakė, kad kviestų medikus, susilaužė ranką. Ji išsigando, pasimetė. Paėmė savo mobilaus ryšio telefoną ir paskambino 112. Buvo pasakyta, kad nėra laisvų greitosios pagalbos automobilių. Tuomet paskambino savo tėčiui R. J. ir jis automobiliu pristatė į Varėnos ligoninės priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje pasakė, kad susižalojo sulčių spaudykloje, prašvietė ranką, davė vaistų ir davė siuntimą į Vilnių. Kol dar buvo priėmimo skyriuje į jį atvyko A. Č. su J. A.. Kas jiems pranešė nežino, galimai A.. Kadangi buvo suleista vaistų, todėl tiksliai nepameną ką su jais kalbėjo. Išvažiuojant iš ligoninės automobilių stovėjimo aikštelės, tėčio automobilį sustabdė A. Č. ir J. A. ir padavė 300 eurų gydymui. Kuris padavė ir ką konkrečia sakė nepamena. Tėtis nuvežė į Vilnių, į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur buvo operuota kairė ranka. Ligoninėje pragulėjo apie 1,5 savaitės. Kartą skambino J. pasiteirauti kaip sveikata. Per mano tėvus perdavė pasirašyti dokumentus, o būtent patalpų nuomos sutartį ir kažkokį dokumentą dėl atsakomybės. Patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta tarp A. Č. įmonės (duomenys neskelbtini) ir jo, neva jis iš (duomenys neskelbtini) nuomoja sulčių spaudyklos patalpas. Tų dokumentų nepasirašė. Grįžus iš ligoninės, paskambino J. A., kuri klausė kur jis yra, kaip jaučiasi, atsakius, kad Varėnoje, pasakė, kad privažiuos. Po kelių valandų ji atvažiavo ir atvežė 2000 eurų, kuriuos jis paėmė. J. A. pasakė, kad tai jo uždirbti pinigai ir A. pridėjo už įvykį. Pinigų perdavimas vyko jos automobilyje. Nei J. A., nei A. Č. tiesiogiai jokio spaudimo nedarė, neprašė, kad pasirašytų kokius nors dokumentus susijusius su nelaimingu atsitikimu. Tik kelis kartus, kai dar buvo ligoninėje, skambino Ž. B., kuris atsargiai, lyg tarp kitko pasakė, kad pasirašytų tuos dokumentus, kurie perduoti per tėvą, dabar visi turi problemų. Jam neatsakė nei kad pasirašys, nei kad nepasirašys. Tiek 2018 m., tiek 2019 m. prieš pradedant darbą sulčių spaudykloje nebuvo jokios kalbos apie patalpų nuomą ir pan. Tik buvo pasakyta, kad spintelėje yra dokumentai ir jeigu atvažiuotų kokia nors institucija tikrinti, parodyti tuos dokumentus. Kas tai buvo per dokumentai nežino, niekada nežiūrėjo (t.6 b.l. 89-92).

K. J. pateiktais duomenimis apie turėtus verslo liudijimus, iš kurių matosi, kad 2018 m. išduoti verslo liudijimai nuo 2018-08-28 iki 2018-10-01 ir nuo 2018-10-03 iki 2018-11-03 (t.3 b.l. 134).

3. Ž. B. 2020-01-07 apklausos liudytoju parodymais, kad K. J. pažįsta apie 5 ar 6 metus laiko. Susipažino besimokydami Alytaus kolegijoje ir nuo to laiko palaiko draugiškus santykius. Mokantis kolegijoje palaikė ypač artimus draugiškus santykius, vėliau, kai baigė mokslus susitikdavo rečiau, tačiau draugiški santykiai išliko. Žinodamas, kad K. J. nedirbo, 2018 m. vasaros pabaigoje, nugirdo galimybę pradėti dirbti sulčių spaudykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) (pastato numerio nežino) Varėnos m. pagalvojo būtent apie K. J.. Apie darbą sulčių spaudykloje sužinojo iš pagrindinės darbovietės (duomenys neskelbtini) bendradarbių. Iš ko tiksliai - neatsimena. Dėl darbo sulčių spaudykloje turėtų kalbėti su A. Č., kurio darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) parduotuvės patalpose. Nuvykęs susipažino su A. Č.. Pasiteiravo apie galimybę dirbti sulčių spaudykloje sezono metu. A. Č. pasakė, kad prasidėjus sulčių spaudimo sezonui susirastų antrą darbuotoją, nes vienam sulčių spaudykloje dirbti bus sunku arba net neįmanoma. Su A. Č. daugiau jokių darbo sąlygų arba apmokėjimo neaptarinėjo. 2018 m. rugpjūčio paskutinę savaitę gavo žinią (neatsimena kas pasakė), kad gali pradėti darbą sulčių spaudykloje. Tuomet atvyko pas A. Č. ir kartu su juo nuvyko į sulčių spaudyklos patalpas. Atvykus pamatė patalpas panašias į sandėliavimo, virš kurių lauko pusėje buvo iškabinta iškaba, skelbianti sulčių spaudimo paslaugas ir nurodytas telefono numeris. A. Č. aprodė patalpas, parodė sulčių spaudimo aparatus, parodė kaip kas veikia ir paaiškino, kad kai kurie aparatai supuvo, todėl norint pradėti darbą, reikės juos atnaujinti. A. Č. paaiškino, kad aparatus reikės suremontuoti (buvo reikalinga atlikti suvirinimo darbus), bei nupirkti kai kurias naujas detales (variklio sukimo diržus, variklį, skriemulį ir kitas reikalingas detales). Tą patį kartą A. Č. padavė ir nuo sulčių spaudyklos patalpos raktus. Ž. B. paaiškino, kad sulčių spaudymo aparatų suvirinimo darbus atliko ūkiniu būdu, o reikalingas detales pirko pagal skelbimus ir parduotuvėse. Kiek kainavo sulčių spaudimo mechanizmo remontas įvardinti negali, nes neatsimena. Daug ką pasidarė ūkio būdu ir iš buityje turimų detalių. Apie tai kokias turėjo sulčių spaudimo mechanizmo remonto išlaidas buvo pasakęs ir A. Č., nes vėliau savo turėtas išlaidas bendru sutarimu atsiskaičiavo nuo gautų iš sulčių spaudimo veiklos pajamų. A. Č. buvo pasakęs, kad už jo sudarytas sulčių spaudykloje darbo sąlygas, tai yra už naudojimąsi patalpomis, sulčių spaudimo mechanizmais ir pan. kartu su savo bendru turės sumokėti (atskaičiuoti nuo gautų už sulčių spaudimą pajamų) po 100 Eur kas mėnesį. A. Č. taip pat paaiškino, kad prasidėjus sulčių spaudimo sezonui įdės skelbimus (kur tiksliai nežino ir tuo nesidomėjo) dėl sulčių spaudimo paslaugų ir nurodys skelbime telefono numerį, kurį duos sezono metu laikinai naudotis. A. Č. paaiškino, kad visomis reikalingomis išspaustų sulčių taromis (talpomis) bei kitomis reikalingomis priemonėmis pasirūpins jis arba jo kiti darbuotojai (neįvardino kas konkrečiai). A. Č. nurodytos sąlygos tiko. Darbo sąlygos buvo aptartos tik žodžiu ir jokių dokumentų (sutarčių) nepasirašė. Greitu laiku po to, kai A. Č. padavė nuo sulčių spaudyklos raktus ir leido pradėti joje darbus, susisiekė su K. ir pasiūlė dirbti kartu. K. darbą pasiūlė dėl to, kad buvo draugai, palaikė gerus draugiškus santykius ir žinojo, kad K. J. tuo laiku neturi darbo. K. dirbti kartu sutiko ir jau kitą dieną atvažiavo dirbti į sulčių spaudyklą. Ar K. J. anksčiau pažinojo A. Č., nežino. Jam ir K. dirbant sulčių spaudykloje (kartu su K. baiginėjo sulčių spaudimo aparatų taisymą bei ir patalpų tvarkymą), atvažiavo A. Č.. Kaip suprato, K. J. ir A. Č. tą kartą ir susipažino. K. pristatė A. Č. kaip antrą darbuotoją sulčių spaudykloje. Ar K. A. Č. klausė kokių aplinkybių, susijusių su jo darbu sulčių spaudykloje, neatsimena. K. žinojo, kad visais klausimais, susijusiais su sulčių spaudykla, galėjo kreiptis į jį, nes su A. Č. darbo sąlygas jau buvau aptaręs pirmas. Prieš pradėdamas darbą sulčių spaudykloje nusipirko verslo liudijimą. Apie tai pasakė ir K.. Jo žiniomis K. J. verslo liudijimą turėjo. Klientai sužinoję apie sulčių spaudimo paslaugas, kreipdavosi į spaudyklą tiesiogiai arba prieš tai pasiskambindavo telefonu, kurio numerį skelbimuose skelbė A. Č.. 1 litro sulčių spaudimo paslauga kainavo 15 centų. Taip pat papildomai kainavo tara: 3 litrų - 1,90 Eur arba 2,30 Eur ir 5 litrų - 2,30 Eur arba 2,70 Eur. Jis ir K. iš klientų gavę už atliktas sulčių spaudimo paslaugas pinigus tiesiog padėdavo į iš anksto su A. Č. aptartą vietą ir jokių dokumentų, patvirtinančių grynųjų pinigų gavimą nerašydavo ir klientams neišduodavo. Taip elgėsi dėl to, kad anksčiau nei jis pats, nei K. nebuvo susiję su jokia vykdoma veiklą bei grynųjų pinigų gavimų. Be to nei vienas klientas nebuvo prašęs jokio grynųjų pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento, todėl apie grynųjų pinigų apskaitą nebuvo pagalvoję. Jis ir A. Č. buvo aptarę, kad visos už sulčių spaudimo paslaugas gautos pajamos, atskaičius komunalines paslaugas (vandenį ir elektrą), taip pat po 100 Eur asmeniui (kiekvienam darbuotojui) mokestį už naudojimąsi sulčių spaudyklą bei taros mokestį, liks kaip uždarbis, kurį jis bendru susitarimu pasidalins su K.. 2018 m. sulčių spaudimo sezono metu (laikotarpiu nuo rugsėjo iki spalio mėn.) kiekvieną mėnesį apytiksliai jis ir K. uždirbo po 700 Eur. Kiekvieną darbo sulčių spaudykloje dieną uždirbtus už sulčių spaudimą pinigus jis arba K. po darbo palikdavo sulčių spaudyklos patalpose iš anksto su A. Č. aptartoje vietoje. Maždaug kartą savaitėje už sulčių spaudimą gautus pinigus iš sulčių spaudyklos pasiimdavo A. Č. arba jo paprašytas kitas asmuo. Mėnesio pabaigoje A. Č. atskaitęs visus prieš tai apklausos metu paminėtus mokesčius, užmokestį už sulčių spaudimo paslaugas paduodavo jam ir K.. Jokiuose dokumentuose gavę iš A. Č. pinigus nei jis, nei K. nei pats A. Č. nepasirašydavo. Viskas vyko žodiniu susitarimu. Pasibaigus 2018 m. sulčių spaudimo sezonui jis A. Č. atidavė sulčių spaudyklos raktus ir iki 2019 m. vasaros su juo jokių santykių nepalaikė. 2019 m. rugpjūčio pradžioje jis vėl kreipėsi į A. Č. dėl darbo sulčių spaudykloje. A. Č. sutiko ir paruošiamieji darbai prasidėjo analogiškai 2018 m. Buvo būtina suremontuoti sulčių spaudimo aparatus, sutvarkyti sulčių spaudyklos patalpas, todėl vėl paskambino K. J. ir pasiūlė kartu dirbti sulčių spaudykloje. K. sutiko. Kartu kaip ir 2018 m. viską susitvarkė, išsipirko verslo liudijimus ir pradėjo darbą. Apie sulčių spaudykloje vykdomas sulčių spaudimo paslaugas viešoje erdvėje skelbė A. Č.. Taip pat, kaip ir 2018 m. jo skelbime buvo nurodytas tas pats sulčių spaudyklos telefono numeris. Kaip ir 2018 m., mobilųjį telefoną su sulčių spaudyklos numeriu, darbo reikmėms davė A. Č.. 2018 m. ir 2019 m. jo kartu su K. darbas sulčių spaudykloje vyko identiškai. Spaudykloje dirbo dviese. Maždaug kartą per savaitę, darbo laiku į sulčių spaudyklą atvažiuodavo A. Č.. Paprastai atveždavo sulčių spaudimo taros (maišelių ir kartoninių dėžių) papildymą. Maždaug kartą per savaitę į spaudyklos patalpas ateidavo moteris vardu A. (pavardės nežino). Ji ateidavo patvarkyti, pavalyti, iššluoti sulčių spaudyklos patalpas ir kiemą. Nei jis pats, nei K. A. darbui nesamdė. Kas jai pavesdavo tvarkyti sulčių spaudyklos patalpas ir kiemą nežino. (Bylos II tomas, 104-107 lapas).

4. L. S. 2021-12-10 apklausos liudytoja parodymais, kad darbo užmokestį dirbdama (duomenys neskelbtini) gauna banko pavedimu į sąskaitą Swedbank AB banke. Darbo užmokestį gauna vieną kartą į mėnesį. Darbo užmokesčio dydis apie 372 Eur į rankas. Kartą į mėnesį jai sumokamas papildomas darbo užmokestis, kuris siekė nuo 100 Eur iki 150 Eur. Papildomas darbo užmokestis mano yra priskaičiuojamas už papildomai pradirbtas, tačiau niekur nefiksuotas darbo valandas. Papildomus pinigus gaudavau nuo pat to laiko, kai grįžo po vaiko auginimo atostogų - nuo 2018 m. vasario mėn. Patikslino, kad papildomas, neapskaitytas darbo užmokestis buvo mokamas sezono metu, nuo balandžio iki lapkričio mėnesio. Kitais mėnesiais prekyba sumažėdavo, todėl ir papildomas darbo užmokestis nebuvo mokamas. 2019 m. papildomas, neapskaitytas darbo užmokestis jai buvo išmokamas analogiškai, nuo100 iki 150 Eur nuo balandžio iki lapkričio mėn. (Bylos II tomas, 126-132 lapai).

5. L. L. 2019-12-10 apklausos liudytoju parodymais, kad pagal pasirašytą darbo sutartį jo darbo užmokestis į rankas minimalus, tai yra apie 400 Eur, kuriuos sumoka pavedimu į jo banko sąskaitą. Papildomai gauna darbo užmokestį grynais pinigais kas mėnesį skirtingai, priklausomai nuo darbo rezultatų, t. y. nuo įvykdytų užsakymų - pastatytų paminklų ir įrengtų kapaviečių. Darbo užmokestį grynais pinigais sumoka direktorius A. Č., kiekvieną mėnesį apie 15 dieną, vokelyje. Į vokelį grynais pinigais jam išmokama ne mažiau kaip 500 Eur bet ne daugiau kaip 700 Eur Eur. Tokias sumas vokeliuose kas mėnesį gauna nuo 2018 m. kovo arba balandžio mėnesio. Prieš tai nuo to laiko, kai įsidarbino, gaudavo vokelyje ne mažiau, kaip 300 Eur, bet ne daugiau 500 Eur. (Bylos II tomas, 135-136 lapai).

L. L. 2021-04-14 apklaustas pagal prokuroro prašymą ikiteisminio tyrimo teisėjo, apklausoje nurodė, kad 2019-12-10 jo liudytojo apklausos protokole nurodyti parodymai yra neteisingi. Jam atlyginimas dirbant (duomenys neskelbtini) visuomet būdavo pervedamas į banko sąskaitą. Grynaisiais pinigais atlyginimas nebuvo mokamas. Nurodytą apklausos protokolą pasirašė, nes protokolą perskaitė lietuvių kalba be vertėjo, buvo susijaudinęs. Parodymus keisti niekas jo neprašė (t. 2 b.l. 150-151).

6. Tarnybiniu pranešimu Nr. IBPS-V-2682976-20 dėl „Senosios Varėnos“ kapinėse A. Ryliškio g., Senojoje Varėnoje V. Ž. ir A. Ž. kapavietėje užsakytos paslaugos, kuriame nurodyta, kad 2018 m. pavasarį J. V. kartu su seserimi L. N. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) direktorių A. Č. dėl tėvų V. ir A. (pagal paso įrašą A.) Ž., palaidotų Senosios Varėnos kapinėse paminklo korekcijos, tai yra jau esamą paminklą papildant akmens įrašais, medžio drožinio bei kalvio darbų apdaila. J. V. paaiškino, kad paminklo korekcijos darbus (duomenys neskelbtini) planavo ir atliko pagal iš anksto architektų parengtą ir jos pateiktą brėžinį, todėl darbai užtruko iki 2020 m. vėlyvo rudens. Ji paaiškino, kad už visus paminklo korekcijos darbus, jeigu gerai atsimena lygiomis dalimis kartu su L. N. (duomenys neskelbtini) sumokėjo apie 4000 Eur po to, kai darbai buvo užbaigti. J. V. paaiškino, kad L. N. su bendrove finansiškai atsiskaitė padarydama banko pavedimą į jai nurodytą sąskaitą, tuo tarpu ji atsiskaitė nuvykusi į bendrovės buveinę Varėnos mieste (adreso nepamena) paduodama bendrovės direktoriui A. Č. grynuosius pinigus. Ji teigė, kad sumokėjusi grynuosius pinigus gavo išrašytą tiksliai jos sumokėtai pinigų sumai grynųjų pinigų priėmimo kvitą, tačiau jo tyrimui pateikti negali, nes neišsaugojo. (Bylos III tomas, 63-64 lapai).

Tarnybiniu pranešimu Nr. IBPS-V-2307623-21 dėl V. Ž. ir A. Ž. paminko užsakymo ir finansinio atsiskaitymo surašytu 2021-10-05.

Pranešime nurodoma, kad L. N. pasiteiravus apie finansinį atsiskaitymą su (duomenys neskelbtini) už jos tėvų, palaidotų Senosios Varėnos kapinėse paminklo korekcijos darbus, ji paaiškino, kad 2018 m. pavasarį (tikslios datos neatsimena) kartu su seserimi J. V. (duomenys neskelbtini), vykdančioje paminklų gamybos montavimo darbus užsakė tėvų paminklo korekcijos darbus, už kurios vėliau finansiškai atsiskaitė lygiomis dalimis, kiekviena maždaug po 2000 Eur, ar vos mažiau (tiksliai sumos neatsiminė). L. N. paaiškino, kad už atliktą darbą jį su bendrove finansiškai atsiskaitė padarydama banko pavedimą į jai nurodytą banko sąskaitą Swedbank, o sesuo J. V., sumokėjo grynais pinigais. Kada tikslai atliko finansinį atsiskaitymą neatsimena, tačiau tai buvo 2018 m. pabaigoje (Bylos VI tomas, 105-106 lapai).

7. Kauno apygardos prokuratūros Nutarimo susipažinti su dokumentais (informacija) pagrindu, LR BPK 155 str. nustatyta tvarka gavus L. N. sąskaitų išrašus iš bankų - Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus ir Swedbank AB, duomenų apie tai, kad ji būtų padariusi finansinį apmokėjimą (duomenys neskelbtini) nenustatyta, tačiau iš Swedbank AB gautų išrašų matyti, kad L. N. 2018 m. spalio mėn. 20, 24, 27, 29, 30 ir 31 grynais pinigais iš savo sąskaitos išsiėmė bendrai sumoje - 1800 Eur. (Bylos VI tomas, 155 lapas).

8. Apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) kasos operacijų žurnalus (kasos aparato JAPONIJA, CASIO FE-800 (korpuso Nr. 0406816, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), techninio paso serija Z Nr. 5486), už laikotarpį nuo 2018-09-01 iki 2018-12-31 nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo mėnesį grynais pinigais didžiausios įplaukos buvo 2018-09-15 - 566,40 Eur; 2018 m. spalio mėnesį grynais pinigais didžiausios įplaukos buvo 2018-10-20 - 837, 87 Eur; 2018 m. lapkričio mėnesį grynais pinigais didžiausios įplaukos buvo 2018-11-17 - 1 242,56 Eur, (prekės - 34,86 Eur, nuoma - 50, 60 Eur, augalai - 7,50 Eur, akmens gam. 1150 Eur); 2018 m. gruodžio mėnesį grynais pinigais didžiausios įplaukos buvo 2018-12-15 - 332, 45Eur. (Bylos VI tomas, 163-200 lapai ir VII tomas, 1-12 lapai).

9. Liudytojos A. D. 2019-12-10 apklausos parodymais, kuriuose parodė, kad nuo 2019-03-15 dirbo pas A. Č., kuris turi individualią įmonę. Nežino kuo užsiima įmonė, dirb paprasta darbininke. Kokius darbus dirbti nurodo vadybininkė J. A.. Ji valo aplinką, prižiūri gėles. 2019 m. rugsėjo mėnesį tvarkė aplinką prie atnaujinto pastato Mechanizatorių gatvėje, kuriame yra įsikūrusi sulčių spaudykla. Spaudykla priklauso A. Č. ar (duomenys neskelbtini), tiksliai nežino. Sutvarkyti aplinką po atnaujinimo darbų ir pasodinti gėlių prie pastato nurodė J. A.. Spaudykloje paima vandens, laiko įrankius. 2019-09-20, penktadienį, po darbo valandų nuėjo prie šio pastato palaistyti viržių, kuriuos prieš tai buvo pasodinusi. Sulčių spaudykloje tuo metu dirbo K., kurio pavardės nežino. Kiek jai buvo žinoma patalpos buvo nuomojamos, kas ir iš ko nuomojo nežino, tuo nesidomėjo. Nežino kas be K. dirbo sulčių spaudykloje, Ž. B. nepažįsta. Buvo penktadienis, šalta diena, K. pasiūlė išgerti degtinės ir sutiko. Išgėrė po skardinę alaus ir pradėjo gerti degtinę, degtinę gėrė nuo pat popietės. Alkoholio turėjo K.. Vartojo alkoholį sulčių spaudyklos patalpose. Galimai apie 19 val. išėjo į lauką palaistyti gėlių. Užtruko apie 10 min. Grįžusi atgal į patalpą pamatė, kad K. guli ant grindų, šalia sulčių spaudimo aparato ir rėkė, užsiėmęs už kairės rankos. Sakė, kad susilaužė ranką. Sulčių spaudimo aparatas buvo išjungtas. Šalia, ant žemės gulėjo maišas su išspaudomis. K. liepė kviesti medikus. Dėl šoko, net pamišo kokiu numeriu skambinti. Tuomet K. pats iš savo telefono pasiskambino medikams, tačiau metu nebuvo laisvo greitosios pagalbos automobilio, tuomet jis paskambino savo tėvui, kuris atvyko maždaug po 15 min. ir išvežė K. į ligoninę. Ji paėmusi nuo stalo raktus užrakino spaudyklos duris ir išėjo. Raktus aš nunešė į (duomenys neskelbtini), padėjo ant stalo. Nežinojo kur dėti raktą, todėl ir nunešė į (duomenys neskelbtini). Po nelaimingo atsitikimo niekam neskambino, niekam apie įvykį nepranešė. Kiek pamena mes viso butelio degtinės neišgėrė, kažkiek liko. Po įvykio skambino K. paklausti apie nelaimingą atsitikimą, jis pasakė, kad neatsimena kaip viskas įvyko. Nežino ar sulčiaspaudės aparatai pagaminti pramoninių būdu ar savadarbiai, kadangi nežino, kaip jie turi atrodyti. Ji niekada nedirbo prie sulčių spaudimo aparatų. Nežino kam priklauso aparatai (t. 2 b.l.118-122, t.6 b.l. 98-99).

10. Liudytojo V. Šliužo 2019-12-10 parodymais, kad nuo 2018 m. rudens pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) darbininku. Į darbą priėmė direktorius A. Č.. Sutarė kad dirbs visus reikalingus darbus. Darbo metu kapinėse tvarkė kapus, bendrovės patalpas ir aplinką. Jis pažįsta K. J., su juo truputį teko dirbti, atsiųsdavo vadovybė jam padėti. K. dirbo sulčių spaudykloje, K. padėdavo kai reikėdavo atlikti sunkesnius darbus. Su K. J. dirbo kokias 15 dienų. Ž. B. taip pat pažįsta, jis (duomenys neskelbtini) spaudė sultis, taip pat kartais padėdavo ir jam (t.3 b.l. 9 -12).

11. Liudytojos V. G. 2019-12-10 parodymais, kad dirba (duomenys neskelbtini) buhaltere apie 10 metų. Buhalterinę apskaitą tvarko pagal jai pateikiamus apskaitos dokumentus. K. J., Ž. B. bendrovėje nedirba,jie iš bendrovės nuomojasi patalpas sulčių spaudyklai. A. D. bendrovėje nedirba, o dirba pas A. Č. individualioje veikloje ( t.3 b.l. 15-18, 35-36, 42-43.

12. Liudytojos R. Č. atsisakymu duoti parodymus (t. 3 b.l. 46-47).

13. Liudytojo D. M. 2020-01-03 parodymais, kad jam buvo žinoma, jog K. J. dirbo(duomenys neskelbtini) 2018 2019 m. kažkuriuo laikotarpiu. Jis pats apie tai sakė ir nurodė, kad gerai uždirba (t. 3 b.l. 49-50).

14. Liudytojo R. J. 2020-01-08 parodymais, kad jis yra K. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėtis. Sūnus K. J. 2018 m. ir 2019 m. sulčių spaudimo sezono metu, (maždaug nuo rugpjūčio mėnesio pabaigos iki rugsėjo mėnesio pabaigos) dirbo A. Č. įmonėje. Koks tos įmonės pavadinimas tiksliai nežino, tačiau iš sūnaus girdėjo, kaip jis kalbėdamas apie savo darbą vis įvardiną, kad dirba pas Č., Č. jam moka atlyginimą. Kaip K. įsidarbino pas A. Č. ir į kokias pareigas, nežino. Ne kartą lankėsi K. darbe - sulčių spaudykloje. Jis kartu su Ž. B. (jį pažįsta maždaug apie 4 ar 5 metus, kartu mokėsi Alytaus kolegijoje) spaudė iš klientų atvežtų obuolių ar daržovių sultis. Kokį Č. sūnui mokėjo darbo užmokestį - tiksliai nežino. Sūnus sakė, kad dirbdamas pas Č. prie kapų priežiūros darbų uždirba apie 50 Eur per dieną, o dirbdamas sulčių spaudykloje sezono metu uždirbdavo gerokai daugiau. Buvo minėjęs, kad buvo uždirbęs per mėnesį ir virš 2000 Eur. Sūnus, pasibaigus sulčių spaudimo sezonui, Č. nurodymu darbus tęsdavo kapinių teritorijose: Senojoje Varėnoje ir Varėnos miesto naujose kapinėse, taip pat Rudnios ir Kriokšlio kaimų kapinėse. Č. nurodymu vykdė kapų priežiūros darbus - trinkelių klojimo, paminklų įbetonavimo ir pan. 2019 m. rugsėjo 20 d. vakare, maždaug apie 19 val. į mobilų telefoną paskambino K. ir pasakė, kad stipriai susižalojo sulčių spaudimo mechanizme ranką, paprašė atvažiuoti į darbą. Nuvažiavęs ten rado A. (pavardės nežinau). Ją sulčių spaudykloje matė ir anksčiau, todėl pažinojau iš matymo. Sūnų skubiai nuvežė į VĮ Varėnos ligoninės priėmimo skyrių. Sulčių spaudykloje liko A.. A. apie įvykį nieko nepasakojo, buvo labai išsigandusi, kalbėjo kad įvykus nelaimingam atsitikimui, jie skambino į greitąją pagalbą, tačiau nesėkmingai. Varėnos ligoninėje buvo suteikta pirmoji būtinoji pagalbą ir išrašytas skubus siuntimas į VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyrių. Sūnų nuvežė į VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyrių, kur K. buvo apžiūrėtas ir skubiai operuotas. 2019 m. rugsėjo 20 d. būnant VĮ Varėnos ligoninėje, į ligoninės priimamąjį atvažiavo A. Č. ir J. A.. Jie abu teiravosi kaip nutiko nelaimingas atsitikimas. Pokalbio su A. Č. metu jis padavė 300 Eur (po 20 eurų kupiūromis) ir pasakė, kad pinigai skirti daktarams, gydymui ir kad vėliau dar duos daugiau. Pinigus paėmė. Tą patį vakarą daug kartų (5 ar 6) skambino J. A.. Tą vakarą neatsiliepė, tačiau sekančią dieną jai perskambino pats. J. A. pasiteiravo kaip K. ir pasakė, kad K. turi pasirašyti kažkokią sutartį (lyg įvardino kaip dėl darbų saugos). J. A. tęsdama savo pokalbį paklausė, ar galėčiau tą jos įvardintą sutartį pasirašyti jis sūnaus vadu. Ji teigė, kad dokumentas nereikšmingas ir niekas parašų tikrumo netikrins. Pasirašyti už sūnų atsisakė, teigdamas, kad K. jei nuspręs reikalinga, pasirašys pats, kai pagerės jo sveikata. Tuomet J. A. pasakė, kad dokumentą ji perduos K. kolegai Ž. B. ir sutartis bus palikta sulčių spaudykloje. Tai žinodamas tą patį vakarą - 2019-09-21 - užvažiavo į sulčių spaudyklą. Spaudykloje dirbo Ž. B.. Jo pasiteiravo apie J. A. K. paliktus dokumentus. Tuomet Ž. B. padavė atspausdintą „Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį“ iš 3 lapų. Šios sutarties jis nepasirašiau, ją pasiėmė su savimi ir važiuodamas lankyti sūnaus į ligoninę padavė jam (t. 3 b.l. 52-54).

15. K. J. 2019-10-28 pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Kauno apygardos prokuratūroje gautu 2019-11-04, kuriame nurodoma, kad 2018 m. ir 2019 m. sezonų metu dirbo (duomenys neskelbtini) sulčių spaudykloje bei padėjo kitiems darbuotojams atlikti kapaviečių priežiūros darbus. Darbui sulčių spaudykloje direktorius A. Č. nurodė įsigyti verslo liudijimą, tačiau atlyginimas buvo mokamas vokelyje. Visus uždirbtus sulčių spaudykloje pinigus paimdavo A. Č. žmona R. Č. be jokių dokumentų. Po nelaimingo atsitikimo jam Ž. B. perdavė pasirašyti patalpų nuomos sutartį, kurios jis nepasirašė. Jam sugrįžus iš ligoninės (duomenys neskelbtini) darbuotoja J. A.asmeniškai perdavė 2000 Eurų, kaip darbo užmokestį ir kompensaciją už sužalojimą darbe. 300 Eurų buvo taip pat perduoti 2019-09-20 jo tėvui R. J.. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo pagal LR BK 222 ar 223 str., taip pat pagal BK 176 str. dėl darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių pažeidimo. Prie pareiškimo prideda susirašinėjimą ir nuotraukas patvirtinančias jog dirbo (duomenys neskelbtini) paminklų montuotoju, transporto priemonė, suteikta paminklų montavimo darbams, susirašinėjimas su Ž. B., telefono skambučių išklotinės, patvirtinančios skambučius jam, tėvui, negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, perduota jam pasirašyti, kurios jis nepasirašė (t.1 b.l. 33-63). ???16. Tarnybinis pranešimas "Dėl liudytojo L. L. apklausos" ir surinkti duomenys, kad L. L. moka lietuvių kalbą (Bylos II tomas, 152187 lapas).

17. Kauno AVMI 2020-04-27 raštu Nr. 0-7490 "Dėl informacijos apie K. J., Ž. B., D. L.". Rašte nurodoma, kad 2019-09-05 išduotas verslo liudijimas K. J. nuo 2019-09-05 iki 2019-10-31. Ž. B. išduoti verslo liudijimai 2018-08-29 nuo 2018-08-30 iki 2018-10-31 ir 2019-09-03 nuo 2019-09-03 iki 2019-10-31 (Bylos III tomas, 97-98 lapas).

18. VSDFV raštu "Dėl deklaracijų pateikimo" su priedais (Bylos V tomas, 168-180 l.).

19. VMI raštu "Dėl informacijos apie UAB "Lieruva" deklaracijų pateikimo su priedais (Bylos V tomas, 154 - 164 l.).

Surinktų įrodymų byloje ir ištirtų teismo posėdyje visumos pagrindu teismas daro išvadą,kad kaltinamojo A. Č. kaltė pagal pareikštą kaltinimą pagal LR BK 222 str.1d. ir 220 str.1d. nepasitvirtino ir jis iš pareikšto kaltinimo išteisintinas.

Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė: tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013 ir kt.).

Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (žr., Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.).

Motyvai

Iš K. J. pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo(t.1 b.l.33-36) matosi, kad pareiškimas Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas 2019-11-04. Tokiu būdu matosi,kad K. J. dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi beveik po pusantro mėnesio po įvykio,kurio metu jis susižalojo.Kartu prie pareiškimo jis pateikė priedus,kur 1 priede pavadinimu „Susirašinėjimas ir nuotraukos patvirtinančias,jog dirbau (duomenys neskelbtini) paminklų montuotoju“ fotolenteles (t.1 b.l.37-40), nurodydamas,kad šiuose kapuose jis atlikęs tvarkymo darbus. Kartu pateikė fotolentelę (priedas Nr.2 su pavadinimu “Susirašinėjimas ir nuotrauka,kurioje užfiksuota (duomenys neskelbtini) priklausanti transporto priemonė,kuri man ir V. Š. buvo suteikta paminklų montavimo darbams „) (t.1 b.l.41-42) iš susirašinėjimo socialiniame tinkle( datuota rugsėjo 5 d ir rugsėjo 12 d.,metai nenurodyti), kur apart susirašinėjimo, yra pridėta ir krovininio automobilio, stovinčio angare, fotonuotrauka su įvertinimais „My future car“ bei „Gražuolis pzdc bl„ , bei nuotrauka iš sulčių spaudyklos. Tačiau ties automobilio nuotraukomis(kaltinamasis patvirtino, jog tai jų bendrovės automobilis)nėra jokių pastebėjimų (atžymėjimų), jog tai būtų automobilis, su kuriuo jis dirbantis ,bei iš aplinkos matosi,kad automobilis buvo fotografuojamas bendrovės angare, prie kurio yra laisvas priėjimas, kur tiek Varėnos m , tiek rajono gyventojams yra žinoma,kad (duomenys neskelbtini) užsiima įvairių statybos priemonių ar kitokios technikos nuoma ir nuomojami daiktai yra išduodami iš angaro.Priimant tą aplinkybę,kad K. J. dirbo sulčių spaudykloje netoli nuo (duomenys neskelbtini) bazės teritorijos ,tai jis turėjo galimybę lankytis šioje teritorijoje ir pasidaryti nurodomo automobilio foto nuotraukas. Kartu fiksuojant fotografijos datą -rugsėjo 5d. bei rugsėjo 4d.datuoto susirašinėjimo fotonuotrauką,kur nurodyta ,jog „Spaudyklon dar“ ,bei K. J. parodymus ,kad jis 2018 m rugsėjo-spalio mėn. ir 2019 m rugsėjo mėn. dirbo prie sulčių spaudimo, tampa aišku,kad K. J. automobilio fotografavimo metu(2018m ar 2019 m rugsėjo 5d.) negalėjo dirbti prie kapų tvarkymo darbų,kur būtų naudojamas šis nurodytas automobilis. Šiuo atveju galima padaryti išvadą,kad pradėjęs dirbti sulčių spaudykloje ir pamatęs (duomenys neskelbtini) angare krovininį automobilį K. J. išreiškė savo susižavėjimą šiuo automobiliu ir nusifografavo šį automobilį,kas rodo,kad jis iki tol galimai buvo nematęs šio automobilio.Kartu iš K. J. pateiktos fotolentelės apie kapus matosi,kad kapai buvo fotografuoti rudenį, spalio ar lapkričio mėnesiais,nes jau yra nukritę medžių lapai, prie foto nuotraukų nėra jokių paaiškinimų,kada šie kapai ir kokiose kapinese buvo tvarkomi ir su kuo K. J. juos būtų tvarkęs, bei kada ir kieno fotografuoti. Iš pateikto priedo Nr.9(t.1 b.l.61) nurodomo pavadinimu„Susirašinėjimas su Ž. B.“ nėra aišku,kokiais metais(užrašyta rugsėjo 26 ir rugsėjo 207 d. vyko šis susirašinėjimas (2018 ar 2019 m) bei kas būtent susirašinėja,bei nurodoma, kad kai „ turėsiu pinigus pasuksiu peledžiukui“, bei iš susirašinėjimo konkteksto negalima nustatyti,kad pinigus turės būtent iš A. Č.. K. J. pareiškimo pirmajame lape(t. b.l.33)nurodė,kad pinigus beveik kiekvieną dieną paimdavo A. Č. žmona R. Č., šio pareiškimo 3 lape (t.1 b.l.35) nurodė,kad jam grįžus iš ligoninės J. A. su juo susiekė telefonu ir atvykusi prie jo namų (duomenys neskelbtini) davė 2000 Eur grynais, nurodydama,kad tai darbo užmokestis ir kompensacija už sužalojimą darbe.Iš priedo Nr.3 matosi,kad K. J. VšĮ Universitetinėje ligoninėje buvo gydomas 2019-09-20 -2019-10-02 laikotarpiu.Taigi galima daryti išvadą,kad K. J. jo nurodomus 2000 Eur galėjo gauti iš J. A. po spalio 2d.Tačiau iš K. J. banko sąskaitos išrašo už 2019 m rugpjūčio 1d.-spalio 31 d.laikotarpį (t.7 b.l.,160) matosi,kad jis į savo sąskaitą gaudavo sąskaitos papildymus iš motinos D. J. smulkiomis sumomis, iš jų spalio 6d.20 Eur,spalio 26 d.40 Eur(nurodant „sąskaitos papildymas“), bei motina jam įnešimus į sąskaitą atlikdavo tiek rugpjūčio , tiek ir rugsėjo mėn.,kur rugpjūčio 21, 29d., rugsėjo 21,24 d. net su nurodymais“Kurui“,kas rodo,kad K. J. spalio mėn.neturėjo jokios didesnės pinigų sumos,kurią būtų galėjęs naudoti savo reikmėms.

Kartu iš K. J. rašyto pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jo, kaip liudytojo apklausų ikiteisminio tyrimo metu ,tiek duotų parodymų teismo posėdyje ,matosi, kad jo nurodomos aplinkybės dėl neva buvusio įsidarbinimo bei buvusio darbo pas A. Č. (duomenys neskelbtini) „ ,bei neva gauto darbo užmokesčio vis keitėsi ir būdavo nurodomos prieštaringai,kur vienu momentu nurodo, kad dėl priėmimo į darbą jis tarėsi su direktoriumi A. Č., kitu atveju su komercijos direktore J.A.. Skirtingų apklausų metu jis vis skirtingai nurodydavo ir jo neva gauto atlyginimo dydžius. Tačiau visą laiką pripažino,kad dirbti sulčių spaudimo darbą jį pasikvietė jo draugas Ž. B.,

Atliekant parodymų patikrinimą vietoje (t.2 b.l.6368) jis nurodė,kad atliko darbus prie kapaviečių: 1)J. M. ir J. M., paaiškino, kad atliko paminklo statymo paruošiamuosius darbus bei suklojo aplink kapavietę trinkeles; 2)P. A. ir K. A., paaiškino, kad atliko paminklo statymo paruošiamuosius darbus bei suklojo aplink kapavietę trinkeles; 3)M. ir K. B., nurodė, kad atliko paminklo statymo paruošiamuosius darbus bei suklojo aplink kapavietę trinkeles; 4)P. Š., paaiškino, kad atliko paminklo statymo paruošiamuosius darbus;5)V. Ž. ir A. Ž., nurodė, kad kėlė medinį drožinį.Taip pat jis parodė ir į kitas kapavietes,esančiose kitose kapinėse,kad ten dirbęs kapų tvarkymo darbus. Tačiau ikiteisminio tyrimo apklaustas liudytojas R. P. (t.3 b.l.76-77)nurodė,kad J. M. ir J. M. kapavietę tvarkė jis pats, bei apklausta liudytoja A. A. (t.3 b.l.81-84)nurodė,kad P. A. kapavietę tvarkė jos pasamdytas A.,kuriam ir sumokėjusi pinigus.D. Ž. kapavietės sutvarkymo,tai teismo posėdyje apklaustos liudytojos (Ž. dukros) D. K. ir J. V. patvirtino,kad ši kapavietė pagal dabar esamą būklę buvo sutvarkyta 2016 m iki jų motinos mirties metinių 2016 m spalio mėn.

Kartu kyla klausimas, iš kur kaltinamasis galėjo žinoti apie (duomenys neskelbtini) atliktus kapų tvarkymo darbus įvairiose kapinėse Varėnos raj. bei Eišiškių mieste Šalčininkų raj.Iš liudytojo D. M. parodymų apklausiant liudytoju ikikteisminio metu 2020-01-03 (t.3 b.l.) jis nurodė,kad 2013-2014 m dirbo (duomenys neskelbtini) prie kapų tvarkymo darbų, bei kad jis K. J. pažįsta nuo vaikystės, nes ėję kartu į mokyklą,yra geri bičiuliai ir susitikę pasidalina įspūdžiais.Jam K. J. buvo sakęs,jog 2018 ir 2019 m kažkuriuo laiku dirbo (duomenys neskelbtini) sulčių spaudykloje ir gerai uždirbdavo.Tačiau liudytojas nenurodo,jog K. J. jam būtų nurodęs,jog po darbo sulčių spaudykloje pabaigos 2018 m jis būtų dirbęs kapų tvarkymo darbus.D. M. darbas (duomenys neskelbtini) 2013-07-19 -2014-03-14 laikotarpiu yra patvirtinamas kaltinamojo pateikta darbo sutartimi (t.7 b.l.165-166). Tokiu būdu yra pagrindas laikyti,kad apie įvairius atliekamus kapų tvarkymo darbus įvairiose kapinėse K. J. galėjo sužinoti iš jo pokalbių su D. M. metu. Šiuo atveju K. J. parodymų patikrinimo metu parodytų kapų dėl jo dirbtų kapų tvarkymo darbų pagrindimui didelę reikšmę būtų turėję visų šių kapų tvarkymo darbų nustatymas, t.y.turėjo būti aiškinamasi šių kapų sutvarkymą užsakę asmenys (mirusiųjų giminaičiai ar kt.) ir aiškinamasi, ar K. J. parodytus kapus tvarkė (duomenys neskelbtini) ir kada buvo atliekami kapų tvarkymo darbai.Būtent nustačius dviejų kapų tvarkytojus buvo nustatyta,kad K. J. nurodytus M. ir A. kapus tvarkė ne (duomenys neskelbtini) ,o kiti asmenys(A. ir P.).Jau vien pagal K. J. parodymų patikrinimo metu nurodytų 2018 m lapkričio -gruodžio mėn. kapų skaičius ,kur neva jis dalyvavo atliekant šių kapų tvarkymą,kelia abejonę,ar vėlyvo rudens ir žiemos metu vien dėl oro sąlygų galėjo būti tvarkomas toks kiekis kapų .

Dėl to abejotini K. J. parodymai dėl jo darbo kapinėse jo nurodomais 2018 m lapkričio -gruodžio mėnesiais ir dėl atmosferinių sąlygų,kada kaltinamasis nurodo,kad įpastai po lapkričio 1d. darbai kapinėse jau nebūdavo vykdomi tiek dėl užsakymų atlikti tokius darbus pasibaigimo, tiek dėl oro sąlygų. Peržiūrėjus interneto portale www.meteo.lt duomenis apie 2018 m lapkričio ir gruodžio mėn. oro temperatūrą matosi,kad Lietuvoje vidurinė oro temperatūra lapkričio mėn.buvo 1,2-3,4 laipsnio šilumos, žemiausia buvo nukritusi nuo minus 8 iki minus 13 laipsnių, aukščiausia buvo pakilusi iki 12-17 laipsnių ,paskutinę mėnesio dieną žemės gruntas buvo įšalęs nuo 3 iki 30 cm, gruodžio mėn. vidutinė oro temperatūra buvo nuo 2,3 laipsnio šalčio iki 0,4 laipsnio šilumos, sniego danga pradėjo formuotis antrajame dešimtadienyje, gruodžio 17-25 d.visą Lietuvą dengė sniegas,pirmomis mėnesio dienomis dirvožemis buvo įšalęs nuo 17 iki 27 cm gylio. Žinant ,kad Varėnos rajonas yra viena iš šalčiausių vietovių Lietuvoje žiemos metu , yra pagrindo manyti,kad lapkričio -gruodžio mėn. Varėnos raj. galėjo būti žemiausios oro temperatūros bei dirvos grunto įšalimas ir tokiu būdu yra pagrindo tikėti kaltinamojo paaiškinimais apie darbų kapų tvarkymui nutraukimą šiuo laiku.

Iš surinktų įrodymų visumos matosi,kad K. J. dirbo sulčių spaudimo patalpose 2018 m rugsėjo ir spalio m ėn. , bei 2019 m rugsėjo mėn.Surinktais įrodymais patvirtinama,kad šios sulčių spaudyklos patalpos priklauso (duomenys neskelbtini), kur dar prieš 2018 m šiose paatlpose buvo vykdomas sulčių spaudimas,kur išsinuomavęs paatlpas sulčių spaudimo veiklą prieš tai vykdė D. L.. K. J. pripažįsta,kad spausti sultis jį pakvietęs jo draugas Ž. B.,kur Ž. B. jau radęs šiose patalpose (duomenys neskelbtini). Pagal K. J. po to jis nuvyko pas (duomenys neskelbtini) direktorių A. Č. ir susitaręs dėl darbo-sulčių spaudimo (duomenys neskelbtini) , bei susitaręs dėl darbo sąlygų ir darbo užmokesčio.K. J. nurodė,kad jis 2018 m už 3 darbo dienas rugpjūčio mėn. gavęs 140 Eur atlyginimo, už rugsėjį 2300 Eur , už spalio mėn.1500 Eur. 2019 m už rugpjūčio mėn dirbtą laiką gavęs 450 Eur ,bei esant mažiau darbo derinęs sulčių spaudimą su kapaviečių tvarkymo darbu. Tačiau kur tiksliai 2019 m rugsėjo mėn.tvarkęs kapavietes nei pareiškime prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo,nei apklausų liudytoju metu tiksliai nenurodė, t.y. kokius kapus ir kur tvarkė, nors po rugsėjo mėn.patirto sužalojimo buvo praėjęs labai trumpas laiko tarpas.K. J. pripažįsta,kad prieš vykdant sulčių spaudimo veiką tiek 2018 m , tiek 2019 m jis nusipirkęs verslo liudijimą, bei kad prie sulčių spaudimo su verslo liudijimu dirbo ir Ž. B.. K. J. aiškino,kad 2018 m verslo liudijimą jam padėjo išspirkti (duomenys neskelbtini) komercijos direktorė J. A.,kuri per internetą suvedė jo duomenis, o jis tik patvirtino per SMART ID programėlę.Tačiau iš Valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymo (t.8 b.l.38) matyti,kad K. J. įsigydamas verslo liudijimus mokėjimus atliko per AB Lietuvos paštas: 2018-08-27 sumokėta 3 Eur, 2018-10-03 sumokėta 3 Eur ir 2019-09-05 sumokėta 5 Eur,kas esmingai prieštarauja jo duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu.Iš (duomenys neskelbtini) „ pateiktų sąskaitų faktūrų matosi,2019-09-04-05 dienomis buvo užperkamos prekės (t.8 b.l.66-70 ), bei apmokėjimą atliko (duomenys neskelbtini) direktorius A. Č..Pagal kaltinamojo ir liudytojos J. A. parodymus 2019-09-04-05 dienomis jie buvo išvykę į Lenkiją abu , bei niekaip negalėję nei tartis su K. J. dėl jo darbo, nei jam padėti apmokėti už verslo liudijimą.Apklausiamas liudytoju Ž. B. pirmosios apklausos metu 2019-12-(t.2 b.l.966-99) jį apklausiant namuose kategoriškai nurodė,kad jis su K. J. buvo išsinuomavę iš (duomenys neskelbtini) patalpas sulčių spaudimui ir abu dirbo pagal išsipirktus verslo liudijimus, bei jų nesiejo jokie darbo santykiai su (duomenys neskelbtini). Tokius parodymus liudytojas Ž. B. patvirtino ir teismo posėdžio metu nurodydamas,kad apklausiant jį 2020-01-07 apklausos (t.2 b.l.104-107) jis patyręs psichologinį spaudimą ir jo tos apklausos metu teikti parodymai nėra tikslūs ir teisingi, o teisingus parodymus jis teikęs 2019-12-10 apklausos metu. Iš visos bylos medžiagos matosi,kad Ž. B. nurodžius ,jog jis sultis spaudė su verslo liudijimu buvo apsiribota tuo,kad jis iš dirbęs su verslo liudijimu, nors iš visų byloje surinktų įrodymų matosi,kad būtent jis buvo šio verslo iniaciatorius bei jis susitarė su (duomenys neskelbtini) dėl patalpų nuomos ir kitų klausimų . O K. J. nurodžius,kad apart išsipirkto verslo liudijimo vykdyti sulčių spaudimą , jis sultis spaudęs būdamas priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) sulčių spaudimui kaltinime jis yra laikomas kaip nelegalų darbą dirbęs asmuo. Iš byloje pateikto VšĮ Varėnos ligoninė „Paciento,patyrusio traumą , apžiūros lapo„ surašyto 2019-09-20 d.19.10 val. 4 p. „Darbovietė ar ugdymo įstaigą“ matosi,kad K. J. savo užimtumą nurodė „Darbas pagal verslo liudijimą“ , bei kartu iš šios ligoninės ir VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės“ atsakymų matosi,kad tyrimas dėl alkoholio buvimo K. J. organizme nebuvo atliekamas (t3 b.l.100,109 ), nors šiuo atveju Varėnos ligoninės priėmimo skyriuje jam niekas netrukdė nurodyti,jog jis dirba (duomenys neskelbtini).Toks prieštaravimas kaltinimo pusės nėra niekuo aiškiai paaiškintas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-12-10 buvo apklausti liudytojai L. S., L. L., kurie nurodė apie neva jiems mokėtus atlyginimus neįtrauktus į bednrovės apskaitą.Tačiau teismo posėdžių metu jie paneigė savo duotus parodymus ikitesiminiuo tyrimo metu.L. S. nurodė,kad ji buvo išsigandusi ir kalbėjusi apie jos pasiskolinamus pinigus iš J. A. , o tai buvo traktuota, kaip jai išmokamą papildomą darbo užmokestį.Liudytojas L. L. nurodė,kad jis nemoka gerai lietuvių kalbos ir jis 2019-12-10 buvo apklausiamas be vertėjo. Todėl jis visko gerai nesuprato bei būdamas išsigandęs dėl usių į bedndrovės būstinę pareigūnų veiksmų sutikęs su apklausos metu užrašytu tekstu. Bet jo tesinigi parodymai buvo užrašyti tik po to ,kai jis Kaune buvo apklausiamas pas tesiėją,kur dalyvavo ir vertėjas.Liudytojas Ž. B. nurodė,kad 2020-01-07 apklausos metu patyręs psichologinį spaudimą pripažinti apklausoje, jog buvo nelegalus darbas ir buvo atiduodami pinigai A. Č., o atsisakius pripažinti gali kilti problemų jo nuolatiniame darbe, šios apklausos metu jam buvo sudaryta stresinė situacija. Iš apklausos protokolo matyti,kad apklausa buvo pradėta 11val. 44 min., o baigta 17 val.15 min., t.y.apklausa truko apie 5 val.30 min.,bei buvo užrašyta kompiuteriu 3 laapi parodymų,kai 2019-12-10 apklausa,kurios metu ranka buvo užrašyti parodymai irgi 3 lapų, truko nuo 12 val.52 min. iki 13 val.50 min.,t.y.apie valandą. Todėl nėra aišku ,kodėl Ž. B. apklausa 2020-01-07 galėjo vykti daugiau nei 5 val. , jeigu liudytojas laisva valia pasakojo apie jam žinomas aplinkybes bei šiuo atveju dar būdamas apklaustas apie tą patį dar 2019-12-10. Todėl teismas laiko,kad šiuo atveju nėra pagrindo remtis liudytojų 2019-12-10 L. S. ir L. L. bei 2020-01-07 liudytojo Ž. B. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu .

Dėl nurodytų aplinkybių teismas teisminio nagrinėjimo metu išklausęs kaltinamojo parodymus, išklausęs apklaustų liudytojų parodymus ir ištyręs byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis , priėjo išvados,kad nėra pagrindo priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir jį grįsti liudytojo K. J. ir su juo susijusių liudytojų R. J.(tėvo) ir D. M. (artimo draugo) tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu teiktais parodymais, kur jų duoti parodymai teismo posėdžiuose esmingai prieštarauja jų ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams , liudytojo K. J. parodymai prieštarauja eilei faktinių aplinkybių ,bei kaltinamojo kaltė nėra patvirtinama kitais byloje surinktais objektyviais įrodymais, kurie neginčijamai patvirtintų kaltinamojo kaltę dėl nurodomų nusikalstamų veikų padarymo, o apkaltinamąjį nuosprendį būtų galima pagrįsti tik manymu ar preilaidomis, jog galėjo būti liudytojo K. J. nurodomi faktai dėl nelegalaus darbo , bei to pasekoje buvo apgaulingai vedama buhalterinė apskaita (duomenys neskelbtini) , o taip pat buvo neteisingai apsakičiuojami mokesčiai ir teikiami neteisingi pranešimai apie priskaičiuotus ir sumokėtus (duomenys neskelbtini) mokesčius.

BPK 44 str. 6 d. įtvirtinta, jog „Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar ) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių ,išnaudojus visas proceso galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu ,vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai“.

Taigi ši nuostata išreiškia nekaltumo prezumpciją. Nekaltumo prezumpcija savo turiniu apima in dubio pro reo principą, kuris reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai.

Pagal BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai (nukentėjusysis, jo atstovas, kaltinamasis, gynėjas ), teismas turi patikrinti, ar šie duomenys gauti įstatyme neuždraustu būdu. Tokie veiksmai buvo atlikti teisiamajame posėdyje, daugiau nebuvo pateikta ir nurodyta, kokius įrodymus, susijusius su tiriamu įvykiu būtų galima dar tirti, kadangi teisme buvo apklausti visi su įvykiu susiję asmenys bei surinkti kiti įrodymai susiję su įvykiu.

Kadangi visos nustatytos ir teisme ištirtos aplinkybės dėl kaltinime nurodomų apgaulingų buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas ,pelną ar turtą pateikimo nepagrindžia kaltinamojo A. Č. kaltės ,tai dėl to kaltinamasis A. Č. iš kaltinimo pagal LR BK 222 str.1d. ir 220 str.1 d.išteisinamas, nenustačius jo veiksmuose esant nusikaltimo požymių turinčią veiką.

Kiti klausimai

Civilinis ieškovas-Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateiktu patikslintu civiliniu ieškiniu (t.5 b.l.191-192) prašė priteisti iš kaltinamojo A. Č. 8468,88 Eur žalos valstybinio socialinio draudimo biudžetui atlyginimo.

Civilinis ieškovas –Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateiktu civiliniu ieškiniu (t.5 b.l.196-198) prašė priteisti iš kaltinamojo A. Č. 2779,90 Eur žalos valstybės biudžetui atlyginimo.

Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas dėl to, kad nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka ( CPK 115 str. 3 d. 2 p.).

2021-09-17 Kauno apygardos prokuratūros nutarimu kaltinamajam buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti, į kaltinamajam A. Č., kartu su sutuoktine R. Č., bendrąja sutuoktinių nuosavybe valdomai negyvenamajai patalpai- grožio salonui, unik.Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), kur šis nuosavybės teisės apribojimas nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-298,301-302 str.,303 str.5d.3 p.,304-305,307-308 str.,115 str.3d.2 p.

nusprendė:

A. Č. iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinio ieškovo -Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus patikslintą civilinį ieškinį dėl 8468,88 Eur žalos valstybinio socialinio draudimo biudžetui atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo A. Č. palikti nenagrinėtą.

Civilinio ieškovo- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos ieškinį dėl 2779,90 Eur žalos biudžetui atlyginimo priteisimo iš A. Č. palikti nenagrinėtą.

2021-09-17 Kauno apygardos prokuratūros nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant disponuoti, į kaltinamajam A. Č. a.k (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktine R. Č. a.k(duomenys neskelbtini) bendrąja sutuoktinių nuosavybe valdomai negyvenamajai patalpai-grožio salonui, unik.Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus-FNTT Kauno apygardos valdyboje saugomus dokumentų segtuvuose (duomenys neskelbtini) dokumentus: Nr. 25, pavadinimu „Ilgalaikis turtas“ (265 lapai), Nr. 30 pavadinimu „Ilgalaikio turto apskaitos kortelės“ (84 lapai), Nr. 35 pavadinimu „Įvairūs dokumentai“ (136 lapai), Nr. 37 pavadinimu „Juodraštiniai užrašai“ (147 lapai), Nr. 38 „Paminklų užsakymai“ (106 lapai) ir Nr. 39 pavadinimu „Juodraštiniai užrašai“ (236 lapai) ,po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas