- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-17
- Bylos Nr.
- 1A-42-844/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-6-00052-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Odeta Gruodienė, Vaidas Vasiliauskas, Giedrius Endriukaitis
- Kaltinamasis
- A. Č.
- Civilinis ieškovas
- Socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
civilinio ieškovo Socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Virginijai Jermalavičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio ir civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovės Jurgitos Bumbulienės apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus patikslintas civilinis ieškinys dėl 8 468,88 Eur žalos valstybinio socialinio draudimo biudžetui atlyginimo priteisimo iš A. Č. paliktas nenagrinėtu.
Civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinys dėl 2 779,90 Eur žalos biudžetui atlyginimo priteisimo iš A. Č. paliktas nenagrinėtu.
Nuosprendžiu panaikintas Kauno apygardos prokuratūros 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. Č. ir jo sutuoktinės R. Č. turto atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. Č. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, nes jis laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., būdamas UAB “L” (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir akcininku, veikdamas šios bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ 1 ir 2 dalių reikalavimus, užimamų pareigų pagrindu, būdamas tiesiogiai atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalies reikalavimus „užimamų pareigų pagrindu, būdamas tiesiogiai atsakingu už įmonės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, <...>“, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 30 punkto reikalavimus būdamas atsakingu, kad bendrovėje būtų laikomasi šių taisyklių, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, pažeisdamas:
- 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, kuris nurodo, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kuri nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimus, kuri nurodo, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>“, „Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ reikalavimus, kuris nurodo, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“;
- 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 57 straipsnio „Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, kad: „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“ ir 2 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais“;
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punktą, kuriame nurodyta, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“ ir 16 punktą, kuriame nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą...“, nes bendrovėje būdamas kasininku;
- laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. spalio 31 d. kasos pajamų orderiais visiškai nefiksavo pinigų gavimo už sulčių spaudimą sulčių spaudykloje, esančioje UAB “L” priklausančiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini);
- laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. neišrašė PVM sąskaitos faktūros už atliktus V. Ž. ir A. Ž. kapavietėje, esančioje S. V. kapinėse, adresu (duomenys neskelbtini) ., paminklo korekcijos darbus, už ne mažiau kaip 3 000 Eur sumai, gautų lėšų neapskaitė bendrovės apskaitoje;
- bendrovės buhalterinėje apskaitoje nefiksavo dalies darbo užmokesčio išmokėjimo UAB “L” dirbusiems darbuotojams:
- L. S. laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. ir laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. kiekvieną mėnesį išmokėjo ne mažiau kaip po 100 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, iš viso bendrai – 1 600 Eur neapskaityto darbo užmokesčio;
- L. L. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. kiekvieną mėnesį išmokėjo ne mažiau kaip po 300 Eur neapskaityto darbo užmokesčio ir laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. kiekvieną mėnesį išmokėjo ne mažiau kaip po 500 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, iš viso bendrai – 10 900 Eur neapskaityto darbo užmokesčio;
- K. J. už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. išmokėjo ne mažiau kaip 140 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. išmokėjo ne mažiau kaip 2 300 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. išmokėjo ne mažiau kaip 1 500 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. išmokėjo ne mažiau kaip 1 400 Eur neapskaityto darbo užmokesčio ir už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. išmokėjo ne mažiau kaip 1 500 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, iš viso bendrai – 6 840 Eur neapskaityto darbo užmokesčio. Bendrai UAB “L” darbuotojams iš viso išmokėjo 19 340 Eur neapskaityto darbo užmokesčio.
Dėl šių veiksmų, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. iš dalies negalima nustatyti UAB “L” turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
1.1. Taip pat A. Č. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje, nes būdamas UAB “L” (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir akcininku, veikdamas šios bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, pažeidė 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio „Teisingumo ir visuotinio privalomumo principas“ 1 dalies reikalavimus, kuri nurodo, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.“; 40 straipsnio „Mokesčių mokėtojo pareigos“ 1 dalies reikalavimus „laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę“ ir 4 dalies reikalavimus „teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“; taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio „Pajamų mokesčio tarifai“ 1 dalies reikalavimus, kuri nurodo, kad „Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip 1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą; 20 straipsnio „Neapmokestinamasis pajamų dydis“ 2 dalies reikalavimus, kuri nurodo, kad „Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka: 1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 300 eurų; 2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 300 – 0,15 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis)“; 24 straipsnio „Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos“ 1 dalies reikalavimus, kuri nurodo, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“; taip pat pažeidė 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo I-1336 4 straipsnio „Asmenų, turinčių darbo santykius arba santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius, socialinis draudimas“ 1 dalies reikalavimus, kuri nurodo, kad „Asmenų, turinčių darbo santykius arba santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius, socialinis draudimas 1. Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui asmenis) arba ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet pagal darbo sutartis, sudarytas su Lietuvos Respublikoje registruotais draudėjais, jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis arba Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais nenustatyta kitaip, asmenys, atlygintinai einantys narystės pagrindu renkamąsias ar skiriamąsias pareigas, asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tuo pačiu metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu“; 10 straipsnio „Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ 1 dalies reikalavimus, kuri nurodo, kad „Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis arba Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai dirbtam laikui, arba nuo pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, ar kitokio atlygio, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant (išskyrus pajamas ir atvejus, nustatytus šio įstatymo 11 straipsnyje): 1) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (konkrečius valandinius tarifinius atlygius; mėnesines algas; padidintus, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinius atlygius; darbo užmokestį už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką; kitas darbo apmokėjimo formas; kitas su darbo santykiais susijusias išmokas), nustatytus Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo atliktą darbą“; 12 straipsnio „Socialinio draudimo įmokų mokėjimas“ 1 dalies reikalavimus, kuri nurodo, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre datą...“, 2 dalies reikalavimus, kuri nurodo, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus“; taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo 1996 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. I-1343 (nauja įstatymo redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d. Nr. IX-1219) 17 straipsnio „Privalomojo sveikatos draudimo įmokos“ 1 dalies reikalavimus, kuri nurodo, kad „Asmenų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoja ir sumoka draudėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka“ ir 2 dalies reikalavimus, kuri nurodo, kad „Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, PVM įstatymo nuostatas dėl gautų pajamų apskaitymo, PVM deklaravimo bei sumokėjimo, nes siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, nieko nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką bendrovės buhalterei V. G. tiksliai nenustatytu ikiteisminio tyrimo laiku darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „L“ darbuotojams - L. S., L. L. ir K. J. darbo užmokesčio išmokėjimą, po ko ji būdama atsakinga už deklaracijų arba nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų ar kitų dokumentų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai į 2018 metų Metines gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos (Forma GPM312) L8 langelį neįrašė su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančias išmokas 16 255,77 Eur, deklaracijos (Forma GPM312) L10 langelį neįrašė 1 760,31 Eur nuo išmokėtų išmokų, nurodytų L8 langelyje išskaičiuotos GPM sumos ir šią deklaraciją 2019 m. vasario 20 d. pateikė elektroniniu būdu per Elektroninę deklaravimo sistemą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl ko UAB “L” už 2018 m. laikotarpį išvengė sumokėti 1 760,31 Eur sumos į Lietuvos Respublikos biudžetą;
1.2. tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, nieko nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką bendrovės buhalterei V. G. tiksliai nenustatytu ikiteisminio tyrimo laiku darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB “L” darbuotojams - L. S. ir L. L. darbo užmokesčio išmokėjimą, po ko ji būdama atsakinga už deklaracijų arba nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų ar kitų dokumentų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai į 2019 metų Metines gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos (Forma GPM312) L8 langelį neįrašė su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančias išmokas 9 092,62 Eur, deklaracijos (Forma GPM312) L10 langelį neįrašė 1 019,59 Eur nuo išmokėtų išmokų, nurodytų L8 langelyje išskaičiuotos GPM sumos ir šią deklaraciją 2020 m. vasario 14 d. pateikė elektroniniu būdu per Elektroninę deklaravimo sistemą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl ko UAB “L” už 2019 metų laikotarpį išvengė sumokėti 1 019,59 Eur sumos į Lietuvos Respublikos biudžetą;
1.3. be to, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, nieko nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką bendrovės buhalterei V. G., tiksliai nenustatytu ikiteisminio tyrimo laiku darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB “L” darbuotojams - L. S., L. L. ir K. J. darbo užmokesčio išmokėjimą, po ko ji būdama atsakinga už deklaracijų arba nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų ar kitų dokumentų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai į laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pranešimų apie apdraustuosius (forma – SAM) A11 laukelį „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ neįrašė duomenų apie 16 255,77 Eur priskaičiuotą papildomą darbo užmokestį ir pranešimų apie apdraustuosius (forma – SAM) A12 laukelį „įmokų suma“ neįrašė apie priskaičiuotas 6 534,92 Eur įmokas ir šiuos pranešimus apie apdraustuosius (forma – SAM) laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. kiekvieną mėnesį teikė elektroniniu būdu per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl ko UAB “L” už 2018 metų laikotarpį išvengė sumokėti 6 534,92 Eur sumos į Lietuvos Respublikos biudžetą;
1.4. tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, nieko nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką bendrovės buhalterei V. G. tiksliai nenustatytu ikiteisminio tyrimo laiku darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB “L” darbuotojams - L. S. ir L. L. darbo užmokesčio išmokėjimą, po ko ji būdama atsakinga už deklaracijų arba nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų ar kitų dokumentų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai į laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pranešimų apie apdraustuosius (forma – SAM) A11 laukelį „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ neįrašė duomenų apie 9 092,62 Eur priskaičiuotą papildomą darbo užmokestį ir pranešimų apie apdraustuosius (forma – SAM) A12 laukelį „įmokų suma“ neįrašė apie priskaičiuotas 1 933,96 Eur įmokas ir šiuos pranešimus apie apdraustuosius (forma – SAM) laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. kiekvieną mėnesį teikė elektroniniu būdu per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl ko UAB “L” už 2019 metų laikotarpį išvengė sumokėti 1 933,96 Eur sumos į Lietuvos Respublikos biudžetą;
1.5. tęsdamas nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. neišrašė PVM sąskaitos faktūros už atliktus V. Ž. ir A. Ž. kapavietėje, esančioje S. V. kapinėse, adresu (duomenys neskelbtini), paminklo korekcijos darbus, už ne mažiau kaip 3 000 Eur, duomenų apie gautas pajamas nepateikė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei V. G., kuri negautų pajamų 3 000 Eurų bei nuo jų mokėtino PVM - 520,66 Eur, neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, nepaskaičiavo, nedeklaravo VMI, dėl ko į valstybės biudžetą nesumokėta 520,66 Eur mokėtino PVM.
Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. UAB “L” nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso – 11 769,44 Eur.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Jaunutis Vailionis prašo: 1) panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, nuteisiant A. Č. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 250 MGL bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 150 MGL bauda, bausmes subendrinus apėmimo būdu esant idealiajai sutapčiai, griežtesne apimant švelnesnę ir galutinę bausmę paskirti 250 MGL (12 500 Eur) baudą (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas); 2) Civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį patenkinti.
1.1. Skunde, patikslindamas kaltinime ir skundžiamame nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes prokuroras nurodė, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl A. Č. išteisinimo yra prieštaringi, byloje surinkti duomenys vertinti išimtinai išteisintojo A. Č. naudai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas taisykles dėl išsamaus ir nešališko visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo ir įvertinimo. Nuosprendyje visiškai nevertinti duomenys nepalankūs išteisintajam A. Č.. Esminiu A. Č. išteisinimo motyvu teismas nurodė, kad liudytojo K. J. parodymai nepatikimi, motyvuojamoje dalyje akcentuodamas aplinkybes iš esmės nereikšmingas kaltinamojo kaltės pagal pateiktą kaltinimą įrodinėjimui ir jų pagrindu padarydamas išvadas dėl parodymų nepatikimumo, prieštaringumo. Teismų praktikoje pasakyta, kad išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2010, 2K-309/2011, 2K-246-689/2019, 2K-65-648/2021 ir kt.). Šioje byloje teismas akivaizdžiai tokių taisyklių nesilaikė. Išteisinamąjį nuosprendį grindė ir tuo, kad visos abejonės, nepašalintos nagrinėjant bylą teisme, vertintinos kaltinamojo naudai bei nurodė tokias aplinkybes. Su tokia teismo išvada prokuroras nesutiko, kadangi ji nepagrįsta, deklaratyvi, nagrinėjant bylą teisme nebuvo nustatyta tokių aplinkybių ar esminių prieštaravimų, kurių nepavyko pašalinti.
1.2. Vienu iš A. Č. išteisinimo motyvu apylinkės teismas nurodė argumentus kodėl nesivadovavo R. J. ir D. M. prieštaringais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotais parodymais, tačiau visiškai nepasisakė dėl L. L., L. S. ir Ž. B. parodymų, kurie teisminio nagrinėjimo metu pakeitė esmines įvykio aplinkybes A. Č. naudai. Tai, kad minėti liudytojai ikiteisminio tyrimo metu neskaitė jiems pateiktų apklausos protokolų ir juos pasirašė dėl patiriamo didelio streso, dar nesudaro pagrindo remtis tik teisiamajame posėdyje duotais parodymais. Be to, apylinkės teismas nesivadovavo ir ikiteisminio tyrimo metu atlikusių apklausas pareigūnų duotais parodymais, kad jie nesielgė neteisėtai, kad apklausos protokoluose surašė viską, ką liudytojai nurodė, nedarė jokio spaudimo apklausų metu.
1.3. Prokurorui visiškai nesuprantami teismo motyvai dėl K. J. parodymų nepatikimumo dėl nurodytų aplinkybių įsidarbinant 2019 m. Teismas nuosprendžiu pripažino, kad K. J. dirbo sulčių spaudykloje 2019 m. pagal verslo liudijimą ir cituoja K. J. parodymus, kad jis pradėjo dirbti nuo rugpjūčio mėn. ir gavo 450 Eur darbo užmokestį iš A. Č.. K. J. taip pat nurodė, kad vėl dirbti jį pakvietė Ž. B. tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir 2018 m. Teismo išvada, kad K. J. negalėjo bendrauti su A. Č. 2019 m. rugsėjo 4 ar 5 dienomis, nei patvirtina, nei paneigia, kad tarėsi dirbti su A. Č. vėl pagal verslo liudijimą, nes susitarimas vyko rugpjūčio mėn. Įsigyti verslo liudijimą 2019 m., bandė 2019 m. rugsėjo 3 d., prašymą atmetus, pakartotinai prašymą teikė 2019 m. rugsėjo 4 d. Teismas vėlgi visiškai nevertino liudytojos V. G. parodymų, kad pagal pateiktus dokumentus negalima spręsti ar A. Č. buvo 2019 m. rugsėjo 4 ir 5 dienomis išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Kad A. Č. 2019 m. rugsėjo 4-5 dienomis kartu su J. A. buvo Lenkijoje, nepaneigia, kad 2019 m. rugsėjo 4 d., prieš išvažiuojant į Lenkiją, J. A. galėjo padėti K. J. įgyti verslo liudijimą, sumokant lėšas Lietuvos pašte.
1.4. Liudytojo K. J. parodymų nepatikimumas grindžiamas ir teismo išvada, jog 2019 m. rugsėjo 20 d. apie 19.10 val. jam patekus į Varėnos ligoninę po traumos, liudytojas nurodė, jog dirba pagal verslo liudijimą, nors galėjo nurodyti, kad dirba UAB “L”. Prokuroro vertinimu tokia teismo išvada padaryta visiškai neanalizavus įvykio aplinkybių, kad K. J. buvo po patirto rankos lūžio, jis UAB “L” buvo įdarbintas prisidengiant verslo liudijimu, buvo aptarta, kad jeigu vyktų koks veiklos patikrinimas, prisistatys dirbantis su verslo liudijimu. Be to, apeliaciniu skundu prokuroras atsisako kaltinimo dalies dėl išvengimo mokėti PVM, susijusio su Ž. kapavietės tvarkymu, kadangi apklausiamas teisme specialistas nurodė aiškias priežastis, dėl ko nebuvo skaičiuojamas PVM.
3. Apeliaciniame skunde civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus direktorė Jurgita Bumbulienė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį A. Č. atžvilgiu ir tenkinti pilna apimtimi Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus patikslintą civilinį ieškinį (8468,88 Eur). Apeliantė visiškai pritaria prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytiems motyvams, jų nekartoja. Teigia, kad A. Č. pripažinimas kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį sudarytų pagrindą visiškai tenkinti pateiktą patikslintą civilinį ieškinį, kadangi žala Valstybinio socialinio draudimo biudžetui yra kilusi ir tiesiogiai susijusi su kaltinamojo veika, kai jis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. dirbantiems išmokėjo neoficialias su darbo santykiais susijusias išmokas bei neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 8468,88 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų (5232,00 Eur draudėjo, 1626,35 Eur apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 1610,51 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų nuo išmokėto neoficialaus atlyginimo).
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio skundą išteisintasis A. Č. ir jo atstovė advokatė A. I. prašo minėtą prokuroro skundą atmesti bei priteisti turėtas advokato išlaidas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (500 Eur).
5. Taip pat atsiliepimu į apeliacini Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio skundą išteisintasis A. Č. prašo atmesti minėtąjį prokuroro skundą kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, civilinio ieškovo Socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovė Virginija Jermalavičienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis A. Č. ir jo gynėja advokatė A. I. prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio ir civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovės Jurgitos Bumbulienės apeliaciniai skundai atmetami
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
8. Prokuroras savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai A. Č. išteisino pagal jam inkriminuotus BK Specialiosios dalies straipsnius, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, buvo neobjektyvus, neatsižvelgė į liudytojų parodymų prieštaringumą, dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl A. Č. kaltės neįrodytumo. Prokuroro teigimu, apylinkės teismas tam tikrų aplinkybių visai netyrė. Prašoma A. Č. atžvilgiu panaikinti nuosprendį ir jį pripažinti kaltu pagal jam inkriminuotus straipsnius, t. y. BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį. Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius apeliaciniu skundu taip pat prašo A. Č. pripažinti kaltu ir pareikštą patikslintą civilinį ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Kolegija daro išvadą, kad šie apeliacinių skundų reikalavimai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
9. Apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių pašalinti bylos nagrinėjimo metu nėra galimybės, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001). Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad savo forma ir turiniu apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 304–307 straipsniuose keliamus reikalavimus, būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Nuosprendis privalo būti teisėtas ir pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Vadovaujantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Baudžiamojo proceso įstatyme įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu.
11. Kaip jau buvo minėta, A. Č. buvo kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai priėmė sprendimą A. Č. dėl kaltinimų pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti. Teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Nuosprendis surašytas nepažeidus BPK reikalavimų ir, remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, teismas pagrįstai priėmė A. Č. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nenustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad nepagrįstas ir atmestinas prokuroro apeliacinio skundo argumentas, jog nuosprendis surašytas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, netinkamai įvertinus įrodymus, ir A. Č. išteisintas nepagrįstai.
12. Susipažinus su nuosprendžiu matyti, kad teismas išdėstė visus bylos duomenis, juos vertino ir darė pagrįstas išvadas dėl išteisinimo. Kolegija nurodo, kad išteisinamasis nuosprendis yra pakankamai argumentuotas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad išteisintasis A. Č. nepadarė veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, yra teisingos bei pagrįstos bylos duomenimis. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). Teismas tyrė bei analizavo visus, t. y. tiek A. Č. kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus, šiuos įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek ir lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas dėl A. Č. išteisinimo.
13. Nors prokuroras apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus bei visą baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo, įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, padaryta išvada, kad A. Č. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. Č. išteisino dėl kaltinimų pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Išnagrinėjusi apeliacinius skundus ir baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo. Ta aplinkybė, kad įrodymų vertinimas neatitinka apeliantų lūkesčių, negali būti pagrindu pripažinti priimtą nuosprendį neteisėtu.
Žemesnės instancijos teismas
14. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.
15. Susipažinus su skundžiamu nuosprendžiu matyti, kad nuosprendyje pirmosios instancijos teismas išdėstė bei vertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus: kaltinamojo A. Č., liudytojų K. J., Ž. B., D. L. ir kitų liudytojų parodymus bei visus byloje esančius rašytinius duomenis. Teismas vertino tą aplinkybę, kad kaltinamasis A. Č. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neprisipažino, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, jis davė nuoseklius parodymus, jog nusikalstamų veikų nepadarė ir kad jam pareikštas kaltinimas yra paremtas tik vienintelio K. J. parodymais, kurie teisminio nagrinėjimo metu visiškai nepasitvirtino. Išteisintasis nurodė, kad K. J. parodymai, kad jis neva esą dirbo UAB “L” ir gaudavo atlyginimą yra išgalvoti ir melagingi, kadangi jis pats (K. J.) patvirtino, kad jį spausti sultis pasikvietė jo pažįstamas Ž. B., kuris jam ir paaiškino, kad reikės įsigyti verslo liudijimą. Už 2018 metus K. J. deklaravo 40 Eur pajamų, kas patvirtina Ž. B. parodymus, kad jie 2018 m. beveik nedirbo, o įsirenginėjo patalpas, remontavosi prietaisus sulčių spaudimui. Nurodė, kad jokių darbų UAB “L” K. J. neatliko, nedirbo jis nei prie kapų tvarkymo darbų, nei bendrovės teritorijoje. Apie neva buvusį jo darbą nepatvirtino joks bendrovės darbuotojas, jis nurodė, kad kapus tvarkė ir žiemą, kai niekas jau kapų netvarko. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant parodymų patikrinimą jis nurodė eilę kapaviečių, kur jis dalyvavęs tvarkant, tačiau jo parodymai kitų liudytojų parodymais yra paneigti. Taip pat išteisintasis paneigė ir jam pareikštus kaltinimus dėl neapskaitytų pajamų (3000 Eur) gavimo už Ž. kapavietės tvarkymą 2018 m rugsėjo-lapkričio mėn. Jis pripažino, kad UAB “L” dalyvavo šios kapavietės sutvarkyme, bet visai kitais metais, nei kad nurodė K. J. ir jis niekaip negalėjo dalyvauti kapavietės tvarkyme, kadangi kapavietė buvo iš esmės tvarkoma 2013 m., o po to iki A. Ž. mirties (mirė 2015 m.) metinių 2016 m. buvo atlikta kapo korekcija, todėl už 2018 m. rugsėjo-lapkričio mėn. laikotarpį ir negalėjo būti bendrovėje rasta kokių nors apskaitos dokumentų apie šios kapavietės tvarkymą. Taip pat jis buvo kaltinamas, kad 2018-08-28 – 2018-11-02 ir 2019-09-05 – 2019-10-31 laikotarpiu nefiksavęs kasos pajamų orderiais pinigų gavimo už sulčių spaudimą UAB “L” priklausančioje sulčių spaudykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur K. J. susižalojo 2019-09-20 ranką, tačiau UAB “L” nevykdė jokios sulčių spaudimo veiklos, o šias nurodytas patalpas buvo išnuomojusi Ž. B. ir K. J. sulčių spaudimo veiklai vykdyti pagal verslo liudijimus. UAB “L” jokių pajamų iš sulčių spaudimo negavo, o tik nuomininkams išrašydavo sąskaitas už nuomą bei sunaudotą vandenį ir elektrą. Kad UAB „L“ vykdė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą buvo užfiksuota dar 2015-12-14 VMI atlikto patikrinimo už 2014-2015 metus. Iš UAB “L” Ž. B. ir K. J. gaudavo tik įpakavimo tarą sultims pakuoti, nes bendrovė prekiavo įvairiomis prekėmis, bei buvo naudinga parduoti ir šią tarą. Jokių pinigų nei jis pats, nei jo sutuoktinė iš spaudyklos spintelės nerinko ir tai yra K. J. išsigalvojimas. Kad Ž. B. ir K. J. dirbo savarankiškai pagal verslo liudijimus kategoriškai patvirtino Ž. B., bei kad būtent jis ir taręsis dėl patalpų nuomos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surašyti liudytojų L. S. ir L. L. apklausų protokolai dėl neva mokėto jiems neapskaityto darbo užmokesčio, kur L. S. teisme nurodė, kad ji kartais skolindavosi pinigų iš bendrovės vadybininkės J. A., o ne gaudavusi papildomą atlyginimą. L. L. buvo apklaustas be vertėjo, kai jis gerai nemoka lietuvių kalbos, o po to vėliau ikiteisminio tyrimo metu apklausus su vertėju jis paneigė pirminėje apklausoje užrašytus jo parodymus. Apžiūrint K. J. Varėnos ligoninės priėmimo skyriuje jis nurodė, kad dirba pagal verslo liudijimą ir kad traumą patyrė buityje, tačiau jau po kelių valandų Vilniaus ligoninėje nurodė, kad susižalojo darbe, bet nepranešė nei darbdaviui, pas kurį neva jis „dirbo“, nepranešė policijai, Valstybinei darbo inspekcijai, kas yra privaloma atsitikus nelaimingam atsitikimui darbe ir kur atliekamas operatyvinis Valstybinės darbo inspekcijos tyrimas. Kartu nebuvo patikrinta, ar K. J. nebuvo vartojęs alkoholio.
16. Liudytojas Ž. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad K. J. buvo jo pažįstamas, bičiulis, nes kelis metus kartu mokėsi (duomenys neskelbtini) kolegijoje. Iš bendradarbių sužinojo, kad yra galimybė išsinuomoti patalpas ir užsiimti sulčių spaudimo veikla bei taip užsidirbti pinigų. Pasikalbėjęs su UAB “L” direktoriumi A. Č. ir išsinuomojo tas patalpas Varėnos m. Iš pradžių sutarė žodžiu, vėliau pasirašę ir sutartį. Dirbo pagal verslo liudijimą. Žinodamas, kad K. J. neturi darbo pakvietė dirbti ir jį. Netikrino ar jis turėjo verslo liudijimą, bet turėjo turėti, nes apie tai kalbėjo ir patys buvo atsakingi už savo darbo vietą. Mėnesinis patalpų nuomos mokestis 100-120 Eur, kurį mokėjo iš spaudyklos gautų lėšų. Gaudavęs sąskaitą, nuvažiuodavo susimokėti įmonėje, gaudavo čekį. Taip pat skaičiuodavo kiek sunaudoję elektros, kiek vandens pagal skaitliukus. Kaitinimo įrangą nuomojosi iš įmonės. 2018 m. beveik nedirbo, sulčių nespaudė, nes daugiausiai laiko remontavo patalpas, įrangą. Tik 2019 metais mokėjo mokesčius už du ar tris mėnesius. Verslo liudijimą pirko irgi 2 ar 3 mėn. Neatsimena kiek tiksliai per dieną gaudavo pinigų, pinigų sumos būdavo įvairios. Atmesdavę išlaidas, likusią pinigų sumą pasidalindavo su K. J. lygiomis dalimis. Tokio dalyko, kad atvažiuotų A. Č. ar kitas koks nors darbuotojas ir paimtų jų uždirbtus pinigus nebuvo. A. Č. tik atvažiuodavo paklausti kaip sekasi, atveždavo sulčių pakuotes, už kurias jie susimokėdavę. Patikino, kad jokio uždarbio iš A. Č. įmonės negaudavo, nes nebuvo jo darbuotojas bei A. Č. neatvykdavo padėti spausti sulčių, neduodavo jokių nurodymų, bei jokių vokų su vardais nebuvo. Jis nežino ar K. J. atliko kapaviečių darbus. Patvirtino, kad A. D. spaudykloje nedirbo.
17. Įvertinus visus baudžiamojoje byloje esančius duomenis darytina išvada, kad nei kaltinime nurodytu laikotarpiu, nei kokiu nors kitu laikotarpiu UAB “L” neužsiėmė sulčių spaudyklos veikla, todėl ir UAB „L“ ir jos direktorius A. Č. neturėjo jokios pareigos nei kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. spalio 31 d., nei kokiu nors kitu laikotarpiu kasos pajamų orderiais fiksuoti pinigų gavimą už sulčių spaudimą sulčių spaudykloje (kaip įvardinta kaltinime), esančioje UAB “L” priklausančiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), nes tokios veiklos nevykdė. Nurodytos patalpos nuo 2009 m. birželio 8 d. iš tikrųjų priklauso UAB “L”, dabar adresas (duomenys neskelbtini), pagal registro Nr. (duomenys neskelbtini)duomenis, tai – pastatas – stalių dirbtuvės. Jokiuose dokumentuose šis pastatas nėra įvardijamas kaip sulčių spaudykla. UAB “L” niekada sulčių spaudimo veiklos nevykdė, ir neturėjo leidimo tokiai veiklai, tik suteikė minėtas patalpas naudoti fiziniams asmenims (anksčiau sultis tame pastate spaudė D. L., vėliau Ž. B. kartu su K. J.), nesvarbu kokiai veiklai. Liudytoju apklaustas D. L. patikino, kad dar 2016-2017 metais tose pačiose patalpose, kurias jam nemokamai suteikė UAB “L”, jis vykdė individualią veiklą – spaudė obuolių sultis. Visų pirma jis susitvarkė patalpas, susiremontavo seną įrangą bei ją pritaikė sulčių spaudimui. 2018 m. rudenį šias patalpas UAB “L” suteikė/išnuomojo Ž. B., kuris susitarė su UAB “L” direktoriumi A. Č., kad galės tose patalpose, jas paremontavęs, įsirengęs technines priemones spausti vaisių sultis, nuomą mokės nuo to momento, kai pradės sulčių spaudimą. 2018 metais Ž. B. savo iniciatyva pasikvietė dar vieną asmenį, kaip vėliau paaiškėjo, kad savo pažįstamą K. J.. 2018 metais tik parengė patalpas ir pasiruošė bei susiremontavo prietaisus bei įrangą, bet sulčių spaudimo veiklos nepradėjo, todėl pagal susitarimą patalpų nuomos nemokėjo, sąskaitos už patalpų nuomą nebuvo išrašomos. Taigi, įrenginiai, kuriais naudojosi asmenys (Ž. B., K. J.) spaudę sultis, iš esmės buvo sukonstruoti ir suremontuoti dar D. L., vėliau tuos pačius prietaisus remontavo ir taisė Ž. B. su K. J. pagalba. Atlikdami šiuos (remontavimo, taisymo) ir kitus darbus (sulčių spaudimas), nei Ž. B., nei K. J. nedirbo UAB “L” ir nevykdė jokių tiesioginių direktoriaus A. Č. nurodymų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis aplinkybėmis, jos laikytinos įrodytomis Ž. B. parodymais ir jo pateiktomis deklaracijomis apie pajamas, taip pat tokias pačias aplinkybes nurodė ir išteisintasis A. Č.. Tai, kad minėti asmenys nebuvo įdarbinti patvirtino ir įmonės UAB “L” buhalterė V. G., kuri buvo atsakinga už kiekvieno darbuotojo įdarbinimą bei atleidimą iš pareigų.
18. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad vėliau, t. y. 2019 m. patalpos visgi buvo išnuomotos Ž. B. ir K. J., nuomos sutartys išrašytos kiekvienam, visoms patalpoms, nors faktiškai buvo išnaudojama tik trečdalis visų patalpų. Ž. B. nuomos sutartį pasirašė, K. J. savo sutarties egzemplioriaus su parašu įmonei negrąžino. Ž. B. išsinuomotose patalpose sultis spaudė 2019 m. ir 2020 m. sezonais. UAB “L” direktorius A. Č. neturėjo pareigos tikrinti ir fiksuoti minėtų asmenų gaunamų pajamų, nes jie (Ž. B., K. J.) vykdė individualią veiklą, kiek buvo žinoma ir A. Č., ir tokie duomenys yra baudžiamojoje byloje, pagal verslo liudijimus. Nors ir UAB “L” turi ir daugiau patalpų, kurias nuomoja, tačiau tai nesudarė pareigos A. Č. fiksuoti nuomininkų gaunamas pajamas, ar tuo labiau tai jokiu būdu nėra susiję darbiniais santykiais su UAB “L”, kadangi bendrovė tik išnuomoja patalpas kitiems fiziniams/juridiniams asmenims. Darytina išvada, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatė, kad UAB “L” nevykdė sulčių spaudimo veiklos. Išteisintasis A. Č., būdamas UAB “L” direktoriumi nuosekliai aiškino, kad tokios veiklos niekuomet nevykdė, tokios veiklos niekada neregistravo, o viešai skelbiamuose įmonės veiklos aprašymuose tokia veikla nenurodyta, įmonės veiklos įstatuose tokia veikla nenumatyta ir įmonės vardu neregistruota nei juridinių asmenų registre, nei mokesčių mokėtojų registre (kur nurodomos mokesčių mokėtojo vykdomos veiklos).
19. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad Ž. B. ir K. J., veikdami pagal verslo liudijimus, 2019 metais spaudė sultis UAB “L” nuosavybės teisėmis priklausančiame pastate (faktiškai užimdami apie 1/3 dalį, bet nuomodamiesi visą pastatą), kuris nekilnojamojo turto registre, kaip minėta, įvardintas stalių dirbtuvėmis (išrašo 2.12 p.), unikalaus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ankstesnis adresas: v(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 129-138), šiuo metu adresas: (duomenys neskelbtini). Byloje nenustatyta, kad pastatas būtų įvardintas kaip sulčių spaudykla, be to, nustatyta, kad Ž. B., kartu su K. J. pagalba šias patalpas bei įrenginius remontavo/taisė 2018 metų rudenį, tačiau 2018 metų sulčių spaudimo sezonui nespėjo pasiruošti, todėl 2018 metais ir nebuvo pradėta vykdyti sulčių spaudimo veikla. 2019 metais aukščiau minėtos patalpos buvo išnuomotos Ž. B. ir K. J., kaip privatiems fiziniams asmenims, nenurodant veiklos pobūdžio. 2018 metais nuomos sutartys nebuvo pasirašytos ir tuo pačiu nebuvo išrašomos atitinkamos sąskaitos, nes patalpas ir įrenginius jiedu (Ž. B., K. J.) tik remontavosi, faktiškai veiklos nevykdė ir, kaip aiškino Ž. B., pajamų negavo. Be kita ko, šias nustatytas aplinkybes patvirtina ir 2019 m. rugsėjo 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 3 (2 t., b. l. 114-116), 2019 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 991 ir 2019 m. lapkričio 18 d. kasos aparato kvitas (2 t., b. l. 100), patvirtinantis apmokėjimą už patalpų nuomą. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikta informacija patvirtina, kad Ž. B. turėjo verslo liudijimus uogų ir daržovių sulčių gamybai nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. spalio 31 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. spalio 31 d. (3 t., b. l. 97). Nenustatyta, kad Ž. B. būtų gavęs pajamų pagal verslo liudijimą už 2018 metus (3 t., b. l. 130), o už 2019 metus deklaravo, kad gavo 300 Eur pajamų (3 t., b. l. 198-200). Be to, net ir pradėjus ikiteisminį tyrimą A. Č. atžvilgiu, Ž. B. toliau sėkmingai vykdė savo veiklą pagal verslo liudijimą – uogų ir daržovių sulčių gamyba, išsinuomotose patalpose tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir anksčiau. Tai, kad nei Ž. B., nei K. J. nebuvo saistomi darbiniais santykiais su UAB “L” patvirtina ir tai, kad nebuvo pasirašytos darbo sutartys tarp UAB “L” ir minėtų asmenų bei tai, kad abu nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme patvirtino, jog buvo įsigiję verslo liudijimą sulčių gamybai. Liudytojas Ž. B., spaudęs obuolių sultis bendrovės patalpose, nurodė, kad dirbo pagal verslo liudijimą, jokių pinigų už sulčių spaudimą nei A. Č., nei bendrovės darbuotojams neduodavo, sumokėdavo tik už elektrą, vandenį, pakuotes, 2019 metais už patalpų nuomą. Likusius pinigus, atskaičiavus visas išlaidas, pasidalindavo lygiomis dalimis su K. J., kurį pats buvo pasikvietęs dar 2018 metais, kuris turėjo pats pasirūpinti verslo liudijimu. Be to, liudytoju apklausto D. L. parodymuose iš esmės nurodytos aplinkybės sutampa su liudytojo Ž. B. bei išteisintojo A. Č. nurodytomis aplinkybėmis, kad Ž. B. ir K. J. sulčių spaudimo veiklą vykdė nepriklausomai nuo A. Č. ir individualiai.
20. Šios nutarties 19 punkte aptarti dokumentai patvirtina liudytojo Ž. B., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, duotus parodymus, tiek ir išteisintojo A. Č. duotus parodymus viso baudžiamojo proceso metu, kad UAB “L” sulčių spaudimo veiklos nevykdė, jokių įplaukų iš šios veiklos negavo ir gauti negalėjo, todėl ir A. Č. neprivalėjo išrašyti kasos pajamų orderių. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad kaltinimas šioje dalyje laikytinas visiškai nepagrįstu. Nė vienas byloje apklaustas UAB “L” darbuotojas nepatvirtino, kad ši bendrovė būtų vykdžiusi sulčių spaudimo veiklą, to nepatvirtino ir kiti asmenys, apklausti liudytojais, išskyrus K. J., kurio parodymus apylinkės teismas pagrįstai atmetė ir jais nesivadovavo. Būtina paminėti ir tai, kad ikiteisminis tyrimas A. Č. atžvilgiu yra inicijuotas remiantis tik K. J. nurodytomis aplinkybėmis apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, todėl jo duotus parodymus reikalinga vertinti itin atidžiai. Išanalizavus visą baudžiamosios bylos medžiagą, išklausius paties K. J. paaiškinimų apie jam žinomas bylos aplinkybes, daroma išvada, kad pagrįsti kaltinimą vien tik K. J. subjektyviais parodymais būtų neteisinga. Baudžiamojoje byloje surinkti objektyvūs duomenys, kuriuos teismas yra išanalizavęs, paneigia K. J. nurodytas aplinkybes apie galimai A. Č. padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad K. J. parodymai, apie galimas A. Č. nusikalstamas veikas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, nebuvo nuoseklūs. Iš byloje pateikto VšĮ „Varėnos ligoninė“ „Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas“, kuris buvo surašytas 2019 m. rugsėjo 20 d., 19.10 val. 4 punkte aiškiai nurodyta, kad K. J. savo užimtumą nurodė „Darbas pagal verslo liudijimą“, nors šiuo atveju Varėnos ligoninės priėmimo skyriuje jis galėjo nurodyti, jog dirba UAB “L”. Tačiau sąmoningai suprasdamas ir žinodamas, kad jis nėra UAB “L” darbuotojas, apžiūros metu ir nurodė, kad dirba pagal verslo liudijimą.
21. Be to, ta aplinkybė, kad UAB “L” prekiavo tara, kuri tiko sultims, sulai, kitiems skysčiams išpilstyti, dar nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad minėta įmonė užsiėmė sulčių spaudimu, jų gamyba, kadangi nenustatyta, kad įmonė turėjo įrangą sultims spausti. Be to, byloje pateikti pirkimo dokumentai patvirtina, kad UAB “L” minėtą tarą pirkdavo iš įmonės UAB „P“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), bei įsigytą tarą perparduodavo. Prekyba yra oficialiai bendrovės registruota veikla, prekiauja įvairiomis prekėmis, pvz. žemės ūkio technika (tuo pačiu ir nuomoja ją), tačiau tai nereiškia, kad bendrovė vykdo žemės ūkio veiklą ir pan. Prokuroras apeliaciniame skunde nepateikė objektyvių duomenų ir įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog UAB “L” kaltinime nurodytu laikotarpiu, ar apskritai bet kokiu kitu laikotarpiu, vykdė sulčių spaudimo veiklą, o daryti tokią išvadą remiantis vien tik liudytojo K. J. parodymais, būtų neteisinga.
22. Kitas baudžiamojoje byloje kaltinimas A. Č. buvo pareikštas dėl to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. neišrašė PVM sąskaitos faktūros už atliktus V. Ž. ir A. Ž. kapavietėje, esančioje S. V. kapinėse, adresu A. R. g., paminklo korekcijos darbus, už ne mažiau kaip 3000 Eur sumai, gautų lėšų neapskaitė bendrovės apskaitoje. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus ir išklausiusi prokuroro baigiamąją kalbą, pažymi, kad prokuroras tiek apeliaciniame skunde, tiek baigiamosios kalbos metu apeliacinėje instancijoje kaltinimo dėl šio epizodo atsisakė. Prokurorui atsisakius kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, susijusio su velionių Ž. kapavietės tvarkymu, teisėjų kolegija dėl jo plačiau nebepasisako.
23. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje (2 t., b. l. 63-68) K. J. nurodė, kad atliko darbus prie kapaviečių: 1) prie J. M. ir J. M. kapavietės, paaiškino, kad atliko paminklo statymo paruošiamuosius darbus bei suklojo aplink kapavietę trinkeles; 2) prie P. A. ir K. A. kapavietės, paaiškino, kad atliko paminklo statymo paruošiamuosius darbus bei suklojo aplink kapavietę trinkeles; 3) prie Martyno ir K. B. kapavietės, nurodė, kad atliko paminklo statymo paruošiamuosius darbus bei suklojo aplink kapavietę trinkeles; 4) prie P. Š. kapavietės, paaiškino, kad atliko paminklo statymo paruošiamuosius darbus; 5) prie V. Ž. ir A. Ž. kapavietės, nurodė, kad kėlė medinį drožinį. Taip pat jis parodė ir į kitas kapavietes, esančiose kitose kapinėse, paaiškindamas, kad ir ten dirbęs kapų tvarkymo darbus. Tačiau tokie K. J. parodymai paneigti ikiteisminio tyrimo metu apklausus liudytoją R. P. (3 t., b. l. 76-77), kuris nurodė, kad J. M. ir J. M. kapavietę tvarkė jis pats, kadangi jis pats dirba panašų darbą ir sugebėjo pats sutvarkyti kapavietę, jokia įmonė kapavietės sutvarkymui nebuvo pasamdyta. Be to, liudytoja apklausta A. A. (3 t., b. l. 81-84) parodė, kad P. A. kapavietę tvarkė jos pasamdytas A. , kuriam ir sumokėjusi pinigus. Jokios įmonės pasamdžiusi nebuvo. Liudytojas D. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 3 d., nurodė, kad 2013-2014 m., dirbo UAB “L” prie kapų tvarkymo darbų bei kad jis K. J. pažįsta nuo vaikystės, nes lankė kartu tą pačią mokyklą, yra geri bičiuliai ir susitikę pasidalina įspūdžiais. Tikėtina, kad apie atliktus darbus kapavietėse K. J. galėjo pasakoti liudytojas D. M., kadangi byloje pateikta darbo sutartis tarp UAB “L” ir D. M. patvirtina jo darbą šioje įmonėje ir įrodo, kad D. M. atliko darbus kapavietėse (7 t., b. l. 165-166). Liudytojas K. J., žinodamas tikslius kapus, kuriuos tvarkė UAB “L” dirbęs D. M., juos ir galėjo nurodyti parodymų patikrinimo metu, tačiau esminė aplinkybė, kad būtent jis (K. J.) būtų prisidėjęs prie tų kapų tvarkymo – nėra patvirtinta jokiais įrodymais. Taigi, iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, jog K. J. 2018 metais aukščiau nurodytose kapavietėse dirbo kaip samdomas UAB “L” darbuotojas ir jose atliko kapaviečių tvarkymo darbus. Nė vienas UAB “L” darbuotojas nepatvirtino, kad K. J. būtų su jais dirbęs kapinėse, tvarkydamas kapavietes, priešingai, jie tvirtino, kad toks asmuo niekada nedirbo kapaviečių tvarkymo darbų. Liudytoju apklaustas V. Š. patikino, kad kapaviečių tvarkymo darbus dažniausiai atlikdavo su L. L. ir A.. Laikytina, kad apylinkės teismas ir šioje dalyje pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kadangi byloje pareikštas kaltinimas nepasitvirtino, taip pat liudytojo K. J. duoti parodymai buvo paneigti byloje surinktais ir esančiais duomenimis bei dokumentais.
24. Baudžiamojoje byloje kaltinimas A. Č. taip pat buvo pareikštas ir dėl to, kad jis būdamas UAB “L” direktoriumi ir akcininku, veikdamas šios bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, bendrovės buhalterinėje apskaitoje nefiksavo dalies darbo užmokesčio išmokėjimo UAB “L” dirbusiems darbuotojams: L. S. laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. ir laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. kiekvieną mėnesį išmokėjo ne mažiau kaip po 100 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, iš viso bendrai – 1600 Eur neapskaityto darbo užmokesčio; L. L. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. kiekvieną mėnesį išmokėjo ne mažiau kaip po 300 Eur neapskaityto darbo užmokesčio ir laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. kiekvieną mėnesį išmokėjo ne mažiau kaip po 500 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, iš viso bendrai 10 900 Eur neapskaityto darbo užmokesčio; K. J. už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. išmokėjo ne mažiau kaip 140 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. išmokėjo ne mažiau kaip 2 300 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. išmokėjo ne mažiau kaip 1 500 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. išmokėjo ne mažiau kaip 1 400 Eur neapskaityto darbo užmokesčio ir už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. išmokėjo ne mažiau kaip 1 500 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, iš viso bendrai – 6 840 Eur neapskaityto darbo užmokesčio. Bendrai UAB “L” darbuotojams iš viso išmokėjo 19 340 Eur neapskaityto darbo užmokesčio.
25. Apylinkės teismas dėl šio kaltinimo pasisakė nurodydamas, kad šis kaltinimas taip pat byloje neįrodytas. Tokiai apylinkės teismo išvadai neturi pagrindo nepritarti ir apygardos teismo teisėjų kolegija.
Žemesnės instancijos teismas
26. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausta L. S. paaiškino, kad UAB “L” ji išdirbo beveik 10 metų pardavėjos pozicijoje. Įmonė prekiavo augalais, trąšomis, suvenyrais, žvakėmis, paminklais. Atlyginimą jai visuomet pervesdavo į kortelę, kuris dažniausiai būdavo minimalus. Ji duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu, neneigė, kad paprašydavo papildomai paskolinti pinigų J. A., tačiau skolas visada grąžindavo. Jai alga buvo mokama pavedimu į kortelę, o kiti pinigai (grynieji) buvo pasiskolinti iš J. A.. Taigi, iš duotų parodymų, juos sugretinus ir pašalinus visas kylančias abejones, nustatyta, kad L. S. (buvusią darbuotoją) ir J. A. (UAB “L” komercijos direktorę) siejo paskoliniai civiliniai santykiai. Be to, iš pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad L. S. iš tikrųjų atlikinėjo pinigų pervedimus į J. A. priklausančią banko sąskaitą mažomis sumomis (2018-10-26 10 Eur, 2018-11-28 30 Eur, 2019-12-23 23 Eur, 2020-03-12 7 Eur, 2020-09-10 20 Eur, 2020-10-03 12 Eur, 2020-10-06 10 Eur). Tai įrodo, kad L. S. pasiskolinusi tam tikras pinigų sumas iš J. A. siekė tas skolas grąžinti, dalį pinigų pervesdama į sąskaitą, dalį grąžindama grynais pinigais. Nors pirmosios apklausos metu L. S. nurodė, kad J. A. pinigus paimdavo iš kasos, tačiau atliekant įmonės UAB “L” patikrinimą, nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, susijusių su pinigų trūkumu kasos aparate, kadangi kiekvienas pinigų išėmimas iš kasos aparato privalo būti apskaitytas ir pagrindžiamas dokumentais. Įvertinus tai, kad buvo fiksuojami pinigų pervedimai J. A., laikytina, kad L. S. parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu yra teisingi, juos patvirtina byloje esantys bankiniai pavedimai. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįrodyta, jog L. S. UAB “L” būtų mokėjusi neapskaitytą atlyginimą yra teisinga ir pagrįsta.
27. L. L. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaip liudytojas parodė, kad pirminė apklausa vykusi 2019 m. gruodžio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu vyko nesklandžiai, kadangi apklausa vyko lietuvių kalba, o jis ją sunkiai supranta, tačiau jau pirminės apklausos metu nurodė, kad jam priklausančią algą, apie 500 Eur, jis gaudavo ją pervedant į kortelę. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokolą perskaičiusi pareigūnė liepė jam pasirašyti, diktuodama ką jis privalo parašyti (2 t., b. l. 135-136). Vėlesnės apklausos metu (2021 m. balandžio 14 d.), kuomet dalyvavo ir vertėjas, jis nurodė, kad 2019 m. gruodžio 10 d. liudytojo apklausos protokole nurodyti parodymai yra neteisingi (2 t., b. l. 150-151). Teisiamojo posėdžio metu patikino, kad jam priklausanti alga yra minimalaus dydžio ir jokių papildomų pinigų jis negaudavo, o jam priklausanti alga buvo pervedama į banko sąskaitą. Nurodė, kad jo niekas neprašė, kad keistų parodymus. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad L. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pakankamai nuoseklūs. Juos jis patikslindamas baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad jokio neapskaityto darbo užmokesčio grynais pinigais jis negavo. Parodymai duoti 2021 m. balandžio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu sutampa iš esmės, abu kartus parodymai buvo duoti dalyvaujant vertėjui, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Tuo tarpu pirminės apklausos metu, vykusios 2019 m. gruodžio 10 d., vertėjas nedalyvavo, nors kaip pats liudytojas yra nurodęs, kad jis pilnai nesupranta lietuvių kalbos. Todėl apylinkės teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo vadovautis pirminiais L. L. duotais parodymais dar 2019 m. gruodžio 10 d., kadangi apklausos metu nedalyvavo vertėjas, be to, šio liudytojo pirminių parodymų metu nurodytos aplinkybės nėra patvirtintos jokiais objektyviais byloje esančiais dokumentais.
28. Šioje nutartyje neginčytinai nustatyta, kad darbiniais santykiais UAB “L” ir K. J. nebuvo susieti. Papildomai atlikus liudytojo K. J. apklausą apeliacinės instancijos teisme šios aplinkybės, kad jis būtų buvęs UAB “L” darbuotojas, taip pat nepasitvirtino. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytojas K. J. visas įvykių aplinkybes aiškino trumpai, neišsamiai bei nenuosekliai. Apklausiamas liudytoju apeliacinės instancijos teisme jis patvirtino tą aplinkybę, kad dirbti į sulčių spaudyklą jį pasikvietė būtent Ž. B., o ne A. Č., o tai, kad jis tik manė, jog sulčių spaudykla priklauso A. Č., nesudaro pagrindo išvadai, kad jis dirbo UAB “L” ir buvo jos darbuotojas. K. J. nurodė, kad negali tiksliai įvardinti, ar jis buvo susitikęs su UAB “L” direktoriumi A. Č. dėl įsidarbinimo, jokių darbo sąlygų su pastarosios įmonės direktoriumi ar kitais įmonės darbuotojais jis neaptarinėjo, nesitarė dėl darbo užmokesčio, dėl darbo laiko, teigė, jog turėjo menką darbo patirtį, todėl tiksliai nežinojo, kaip yra priimama į darbą. Išklausius tokių K. J. parodymų, vertinama, kad K. J., būdamas suaugusiu, išsilavinusiu, protingu žmogumi, prieš pradėdamas darbą galimai UAB „L“, turėjo tiksliai žinoti, jog privalo pasirašyti darbo sutartį, aptarti darbo valandas, darbo pobūdį, kitas aktualias darbo sąlygas, o to neatlikus reikalauti, kad darbo sutartis būtų sudaryta, o kol darbo sutartis nesudaryta, nepradėti darbo. Tačiau, kad jis būtų taip pasielgęs byloje nėra jokių duomenų. Nesat minėtų duomenų, daroma išvada, kad įsidarbinimo UAB “L” klausimai su K. J. nebuvo sprendžiami. Baudžiamosios bylos duomenimis yra tiksliai nustatyta, kad K. J. vykdė individualią veiklą. Taip pat teisingai yra nustatyta, kad patalpos, kurioje buvo vykdoma veikla – sulčių spaudimas, priklausė būtent UAB „L“, tačiau tos patalpos buvo išnuomotos, todėl teigti, kad sulčių spaudykla priklausė UAB “L” ir įmonė vykdė sulčių spaudimo veiklą – nėra jokio teisinio pagrindo. Tai, kad K. J. nebuvo įdarbintas UAB “L”, patvirtina ir byloje pateikti darbo laikos apskaitos žiniaraščiai, iš kurių matyti, kad toks darbuotojas, kaip K. J. niekur nefigūruoja, nėra įtrauktas į jokius žiniaraščius. Minėtus žiniaraščius atidžiai pildyti privalėjo įmonėje dirbanti buhalterė V. G., nurodydama tikslias darbo valandas kiekvienam įmonės darbuotojui, pagal ką būdavo apskaičiuojamas mėnesinis darbo užmokestis. Pateikti žiniaraščiai laikytini oficialiais ir pagrįstais, nenuginčytini. Pakartotinai atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsitikus nelaimingam įvykiui ir nuvykus į gydymo įstaigą, K. J. nurodė, kad susižalojo buityje ir dirba pagal verslo liudijimą. Kodėl jis tuomet nenurodė savo tikslios darbovietės, negalėjo tiksliai paaiškinti ir pats liudytojas K. J. apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Be to, kad nebuvo darbo santykių tarp minėtos įmonės ir liudytojo K. J. patvirtina ir darbo inspekcijos patikrinimo aktas.
29. Nustatyta, kad beveik kiekvienos apklausos metu K. J. nurodydavo vis skirtingas galimo darbo UAB “L” aplinkybes. Pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo jis aiškiai buvo nurodęs, kad jam atlyginimą vokelyje už darbą 2018 metais ir 2019 metais mokėjo (perduodavo pinigus) J. A.. Vėlesnių apklausų metu liudytoju apklausiamas K. J. jau nurodė kitas aplinkybes, t. y. kad jis dirbo A. Č. patalpose su jo įrenginiais, o atlyginimą „vokelyje“ jam perduodavo būtent A. Č., o ne J. A.. Taip pat klaidinančiai nurodytos ir jam galimai mokėtinos pinigų sumos, dėl neva sumokėto atlyginimo dydžio, nes vienur liudytojas K. J. yra nurodęs, kad laikotarpyje už 2018 metus jam A. Č. buvo išmokėjęs 4540 Eur atlyginimo, ankstesniuose parodymuose ta suma buvo nurodyta mažesnė – 3940 Eur. Tikslių duomenų galinčių patvirtinti tokius šio liudytojo parodymus nėra. K. J. negalėjo įvardinti tikslios sumos, kuri galimai buvo perduota A. Č. jam, teigdamas, kad jis neskaičiuodavo, niekur nefiksavo, visuomet apibūdindamas „apie“, „nuo iki“. Šios aplinkybės negali būti vertinamos, kaip objektyvios ir teisingos. Vien tai, kad specialistė išvadoje pasivadovavo netiksliais K. J. parodymais ir konstatavusi tikslias sumas, kurios tariamai „vokelyje“ buvo išmokėtos K. J., nesudaro pagrindo remtis šia išvada, kadangi apart minėto liudytojo parodymų, daugiau jokia byloje surinkta medžiaga nepatvirtina šių aplinkybių. Objektyvių buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų A. Č. kaltę, dėl galimo neteisėto darbo užmokesčio mokėjimo K. J., nėra.
30. Kaltinimas A. Č., nurodytas šios nutarties 24 punkte, taip pat nepasitvirtino, kadangi apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo L. S. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu bei L. L. duotais parodymais 2019 m. gruodžio 10 d. Prokuroras apeliaciniame skunde šių išvadų, kad tiek L. S., tiek L. L. buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, nenuginčijo objektyviais ir neginčijamais įrodymais, nenurodė jokių naujų aplinkybių ir įrodymų, kurių būtų neįvertinęs apylinkės teismas. Ir nors prokuroras skunde nurodė, kad tiek L. S., tiek L. L. parodymus galėjo pakeisti A. Č. naudai vien dėl to, kad jie siejami darbiniais ryšiais su UAB “L” ir tuo pačiu su A. Č., tačiau jie laikytini nepagrįstais ir neįrodytais. Kadangi L. S. duodama parodymus teisme (2022 m. sausio 13 d.) jau nebebuvo susieta darbiniais santykiais su UAB “L”, kadangi 2021 m. spalio 5 d. direktoriaus įsakymu ji buvo atleista iš darbo jos prašymu (savo noru). Byloje nėra nustatyta, kad liudytojas L. L. turėtų suinteresuotumą keisti parodymus A. Č. naudai vien tam, kad padėtų išvengti jam (A. Č.) baudžiamosios atsakomybės, nes jis nėra priklausomas nuo A. Č., su juo saistomas kitais, negu darbo, santykiais. Be kita ko, nenustatyta, kad A. Č. būtų daręs spaudimą šiems liudytojams dėl parodymų pakeitimo jo naudai teisminio nagrinėjimo metu. Tiek L. S., tiek L. L. parodymų patikslinimo aplinkybės bylą nagrinėjant teisme laikytinos pagrįstomis ir įtikinamomis. K. J. darbas ir jo tariamas uždarbis UAB “L” buvo bandomas įrodyti tik jo paties pateiktais parodymais, jo paaiškinimais, kuriais nei apylinkės teismas, nei apygardos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo remtis ir A. Č. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pripažįstama, kad K. J. parodymai viso proceso metu kito, o tai leidžia juos vertinti, kaip nepatikimus ir nepakankamus kaltinamojo A. Č. kaltei pagrįsti dėl jam pareikšto kaltinimo. Visos aplinkybės, kurias buvo nurodęs K. J., buvo paneigtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu surinktais, ištirtais ir patikrintais įrodymais, todėl akivaizdu, kad remtis vien tik liudytojo K. J. parodymais ir tik jais grįsti A. Č. kaltę – nėra pagrindo.
31. Nors prokuroras skunde nurodo argumentą, jog neva J. A. prieš išvykdama į Lenkijos Respubliką galėjo padėti K. J. įsigyti verslo liudijimą, sumokant pinigus Varėnos pašte, nes atstumas nuo Varėnos iki Lenkijos Respublikos yra tik apie 100 km, tačiau toks argumentas laikytinas nepagrįstu, kadangi byloje esantys dokumentai (sąskaitos faktūros, buhalterinė pažyma), tiek liudytojos V. G. parodymai patvirtina, kad J. A. su A. Č. buvo išvykę į Lenkijos Respubliką įsigyti prekių, todėl toks prokuroro skundo argumentas atmestinas, kaip neįrodytas. Nors K. J. aiškino, kad 2018 m verslo liudijimą jam padėjo išsipirkti UAB “L” komercijos direktorė J. A., kuri per internetą suvedė jo duomenis, o jis tik patvirtino per SMART ID programėlę, tačiau iš Valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymo (8 t., b. l. 38) matyti, kad K. J. įsigydamas verslo liudijimus mokėjimus atliko per AB Lietuvos paštas: 2018 m. rugpjūčio 27 d. sumokėta 3 Eur, 2018 m. spalio 3 d. sumokėta 3 Eur ir 2019 m. rugsėjo 5 d. sumokėta 5 Eur, kas esmingai prieštarauja jo paties duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu. Iš UAB “L” pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 4-5 dienomis buvo užperkamos prekės (8 t., b. l. 66-70) bei apmokėjimą atliko UAB “L” direktorius A. Č.. Bylos medžiaga patvirtina, kad nei J. A., nei A. Č. negalėjo K. J. padėti įsigyti verslo liudijimo, juo labiau tartis apie jo darbą, įdarbinimą ir pan.
32. Apkaltinamasis nuosprendis prielaidomis negali būti grindžiamas, o duomenų, neginčijamai patvirtinančių A. Č. kaltę padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Nors prokuroras apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta galutine išvada dėl A. Č. kaltės nebuvimo. Ši išvada, priešingai nei skunde teigia prokuroras, padaryta visapusiškai įvertinus tiek liudytojų, tiek ir kitų asmenų parodymus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, jų visumą, juos sugretinus ir pašalinus visus esminius prieštaravimus, todėl netikėti jos pagrįstumu nėra jokio pagrindo. Neįrodžius esant nusikalstamų veikų ar baudžiamojo nusižengimo požymių A. Č. veiksmuose, laikytina, kad apylinkės teismas pagrįstai jo atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kadangi kaltinimai dėl apgaulingai vedamos buhalterinės apskaitos UAB “L”, dėl neteisingai apskaičiuojamų ir mokamų mokesčių ir teikiamų neteisingų pranešimų apie priskaičiuotus ir sumokėtus UAB “L” mokesčius nepasitvirtino. Šiai išvadai neturi jokio teisinio pagrindo nepritarti ir apygardos teismo teisėjų kolegija.
Dėl civilinio ieškinio
33. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovės Jurgitos Bumbulienės apeliaciniame skunde prašoma baudžiamojoje byloje pareikštą patikslintą civilinį ieškinį Nr. (8.5E)DV_S-60662 dėl 8 468,88 Eur žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo reikalavimu, todėl jis privalo būti atmestas.
34. Netenkinus apeliaciniuose skunduose keliamų pagrindinių reikalavimų, t. y. A. Č. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir palikus galioti skundžiamą pirmosios instancijos išteisinamąjį nuosprendį (2022 m. liepos 11 d.), nėra pagrindo tenkinti civilinio ieškovo apeliacinio skundo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo (8 468,88 Eur).
35. BPK 115 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog priimdamas išteisinamąjį nuosprendį priklausomai nuo išteisinimo pagrindo teismas: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju nustačius, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2022 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagrįstai išteisino A. Č. dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, nes nepadarytos veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Todėl laikytina, kad apylinkės teismas pagrįstai paliko civilinį ieškinį nenagrinėtu.
36. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. Č. išteisino dėl kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais ir motyvais pagrindo nėra, todėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. liepos 11 d. nuosprendis paliekamas galioti, o Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio ir civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovės Jurgitos Bumbulienės apeliaciniai skundai atmetami.
37. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka išteisintojo atstovė advokatė A. I. pateikė pinigų priėmimo kvitą apie išteisintojo A. Č. jai sumokėtus 500 Eur už atstovavimą, dokumentų surašymą, prašė priteisti šias išlaidas iš valstybės.
38. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl proceso išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimo, privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, be kita ko, atsižvelgti į proceso stadiją, kurioje yra sprendžiama dėl tokių išlaidų atlyginimo. Nagrinėjamu atveju, apeliacine tvarka baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal prokuroro ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus, kurie pilna apimtimi atmesti. Išteisintojo A. Č. atstovė advokatė atstovavo jo interesus apeliacinės instancijos teisme, pateikė atsiliepimą į prokuroro apeliacinį skundą, parengė išsamią ir detalią, didelės apimties baigiamąją kalbą. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su prašoma atlyginti proceso išlaidų suma, laikytina, kad ji proporcinga ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio ir civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovės Jurgitos Bumbulienės apeliacinius skundus atmesti.
Priteisti iš valstybės A. Č. 500 Eur (penkis šimtus eurų) patirtų proceso išlaidų, advokatės paslaugoms apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.