Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėjas: Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-235-397-2014

Teisėjas: Albinas Antanaitis Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00228-2011-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

2014 m. kovo 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Nacikūnui, nuteistajam J. B., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. (J. B.) apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 3 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinus visiško sudėjimo būdu su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-08-03 nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 6 mėnesiams, bausmę apskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas ir įskaitytas pagal 2012-08-03 nuosprendį, ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2013-09-13 iki 2013-11-20.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio mėn. Vilniaus m., tiksliau nenustatytu metu ir vietoje, turėdamas tikslą platinti, paslėpęs šlepetės pade, neteisėtai laikė ir iš (duomenys neskelbtini) pašto pasiuntė į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, esančius (duomenys neskelbtini) 0,024 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią 2011-08-23 apie 10 val. surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnai.

Nuteistasis apeliaciniame skunde, kaip matyti iš skundo turinio, prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis tik liudytojo A. A. parodymais, kuris, kaip ir apeliantas teigė, jog pastarasis asmuo nežinojo, kas yra siuntinyje, ir nesuprato, kad jame yra draudžiami daiktai. Apeliantas, neigdamas savo kaltę ir atkartodamas savo paties teisme duotus parodymus apie siuntinio pakavimo ir išsiuntimo iš pašto aplinkybes, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė kartu su juo ir A. A. buvusio trečio asmens, kuris ir išsiuntė siuntinį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino ištirtus įrodymus ir pagrįstai J. B. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nuteistasis, neigdamas savo kaltę, apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tapačias aplinkybes, kaip ir duodamas parodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tai yra teigia, kad nežinojo, kas buvo paštu siųstame siuntinyje, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog tai, kad paketas su narkotine medžiaga buvo siunčiamas paslėptas šlepetėje, kuri tam buvo paruošta iš anksto, siuntinys buvo siunčiamas jo siuntėju nurodant kitą asmenį, patvirtina, kad J. B. buvo žinoma, jog šlepetėje paslėpta medžiaga yra narkotinė. Nors nuteistasis savo kaltę neigia, tvirtindamas, jog nusikaltimą padarė ne jis, o įvykio vietoje buvęs trečias nenustatytas asmuo, šį jo aiškinimą laikyti pagrįstu pagrindo nėra. Tokia išvada darytina, įvertinus tai, kad nuteistasis J. B. versiją apie trečią asmenį iškėlė tik susipažinęs su byloje surinktais įrodymais, iš jų ir su liudytojo A. A. parodymais, kuriuose toks asmuo buvo minimas, nenurodant J. B., juolab, kad ikiteisminio tyrimo metu jis parodymus duoti atsisakė, tai yra nenurodė įvykio metu neva buvusio trečio asmens, jo neįvardijo, dėl ko ir nebuvo galimybės tikrinti šią jo iškeltą versiją.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu priimtas remiantis tik liudytojo A. A. parodymais, kadangi, visų pirma, šio liudytoju apklausto asmens parodymais, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik iš dalies, tai yra pagrįsta laikė tik jo ikiteisminio tyrimo metu apklausiant įtariamuoju nurodytą aplinkybę, kad išsiunčiant siuntinį dalyvavo du asmenys, o kitais šio liudytojo parodymais nesivadovavo, pagrįstai juos dėl ilgalaikės pažinties su apeliantu vertindamas kaip siekį padėti J. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pastebėtina, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojo A. A. parodymai apie siuntinio siuntimo aplinkybes, jo pakavimą, adresų ant šio siuntinio rašymą nebuvo nuoseklūs, tarpusavyje prieštaringi, kas taip pat teismui sudarė pakankamą ir pagrįstą pagrindą šio asmens parodymais iš esmės nesivadovauti. Antra, apkaltinamasis nuosprendis šiuo atveju priimtas remiantis ne tik minėtais liudytojo A. A. parodymais, bet ir rašytiniais įrodymais (daiktų apžiūros protokolu, 2012-02-01 specialisto išvada, 2012-03-12 specialisto išvada, 2012-07-10 specialisto išvada ir kt.), kuriuos teisingai įvertinus įrodymų viseto aspektu, padaryta pagrįsta išvada dėl nuteistojo J. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad liudytojas A. A., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, nurodė tik vieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, J. B. nenurodė, pagrįstai sprendė, kad siunčiant siuntinį dalyvavo du asmenys, ir kad siuntinį siuntęs asmuo buvo būtent J. B., ką patvirtina ir specialisto išvados, jog tariamo siuntėjo adresas ant siuntinio užrašytas šio asmens ranka, ant siuntinyje buvusių daiktų rasti jo pirštų atspaudai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai patvirtina nuteistojo J. B. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. B. (J. B.) apeliacinį skundą atmesti.