Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui, teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo J. B. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarties paskirti jam kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesių laikotarpiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d., t. y. kaltinamas tuo, kad jis 2011 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ir nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tikslu platinti neteisėtai įgijo 0,024 g narkotinės medžiagos - heroino, kurią, tikslu platinti neteisėtai laikė ir paslėpęs šlepetės pade su kitais daiktais neteisėtai tikslu platinti pasiuntė į Kybartų pataisos namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur 2011-08-23, apie 10.00 val., ši narkotinė medžiaga, t. y. 0,024 g heroino, buvo surasta ir paimta Kybartų pataisos namų pareigūnų.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1, 2, 3 p. numatytais pagrindais kaltinamajam J. B. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesių laikotarpiui.

Kaltinamasis J. B. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir prašo ją panaikinti. Skunde kaltinamasis nurodo, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jis yra deklaruotas (duomenys neskelbtini), ir bėgti ar slėptis nežada. Kaltinamasis prašo atkreipti dėmesį, kad 2012-04-07 jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ir nustatytų sąlygų - kartą per savaitę atsižymėti Vilniaus 3-ajame policijos komisariate, nepažeidė, nuo pareigūnų nebėgo ir nesislėpė, prieš sulaikymą buvo registruotas darbo biržoje. Paleistas dabar taip pat pažada nedaryti naujų nusikaltimų, užsiregistruoti darbo biržoje. Be to, kaltinamasis teigia, kad liudytojas A. A. yra suimtas ir jam jis negalės daryti jokio poveikio, netgi būdamas laisvėje, ir tokiu būdu jis tikrai negalės trukdyti procesui.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo J. B. skundas atmestinas.

Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo, patikrina suėmimo paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat patikrina, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galimai padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, tačiau nesprendžia asmens kaltės klausimo ir vertinimo šiuo klausimu neatlieka. Duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad kaltinamasis J. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra nurodyti kaltinamajame akte ir jų buvimas sudarė pagrindą prokurorui bylą su kaltinamuoju aktu perduoti nagrinėti į teismą.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas J. B. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą, nustatęs BPK 122 str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. numatytus suėmimo skyrimo pagrindus. Pirmos instancijos teismo išvados, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujas, BPK 122 str. 4 d. numatytas nusikalstamas veikas, yra motyvuotos ir pagrįstos.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad J. B. yra kaltinamas sunkios tyčinės nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, padarymą, už kurią įstatymas numato vien tik su laisvės atėmimu susijusią griežtą bausmę. Nors pagal susiformavusią teismų praktiką, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau įvertinus tai, jog kaltinamasis praeityje teistas 7 kartus, dalis teistumų taip pat yra už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė netrukus po to, kai buvo paleistas į laisvę atlikus ankstesniais nuosprendžiais paskirtą bausmę, yra nedirbantis, nevedęs, duomenų, kurie rodytų tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius, nėra, sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog būdamas laisvėje J. B. gali bandyti išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, bėgdamas (slėpdamasis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). To nepaneigia ir skunde nurodoma aplinkybė, kad kaltinamasis, paleistas į laisvę, turės nuolatinę gyvenamąją vietą ir gyvens su tėvais.

Nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas J. B., yra įtraukta į BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų sąrašą, savo pobūdžiu yra savanaudiška bei susijusi su piniginių lėšų gavimu. Kaltinamasis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl lėšos, gautos iš nusikalstamos veikos, galimai buvo jo pragyvenimo šaltinis, ir atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis praeityje yra teistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas ir yra linkęs nusikalsti, darytina išvada, jog J. B., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Visgi, aukštesnės instancijos teismo manymu, apylinkės teismas, nenustatęs pakankamo teisinio pagrindo, konstatavo, jog J. B., būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.).

Pagal susiformavusią teismų praktiką, BPK 122 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu skirdamas suėmimą, teismas privalo vadovautis BPK 122 str. 3 d. 1 ir 2 p. nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos bylos duomenimis. Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis gali trukdyti procesui bandydamas paveikti bendrininkus, liudytojus, sunaikinti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Aplinkybė, kad iki šiol byloje nėra apklaustas liudytojas A. A., nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis gali daryti šiam liudytojui poveikį ir tokiu būdu trukdyti procesui. Be to, kaip matyti iš LITEKO duomenų, šis liudytojas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nuosprendį, todėl teismo motyvai apie galimą kaltinamojo poveikį šiam liudytojui nepagrįsti ir šis suėmimo pagrindas iš skundžiamos nutarties šalintinas.

Pastebėtina, kad BPK numatyti suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl nežiūrint į tai, kad iš apylinkės teismo nutarties šalinamas BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytas suėmimo skyrimo pagrindas, kaltinamajam J. B. paskirti suėmimą visiškai pakanka BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytų suėmimo skyrimo pagrindų, kuriuos apylinkės teismas nustatė pagrįstai ir teisėtai.

Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad J. B. kardomoji priemonė – suėmimas, paskirta pagrįstai, nesant galimybės švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti kaltinamojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 122 str., 130 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo J. B. skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.