- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-04
- Bylos Nr.
- e2YT-4785-857/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00855-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Strautininkas
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- V. G., M. R.
- Trečiasis asmuo
- VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agnei Naktinienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo motinos, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui M. R. nepilnamečio vaiko V. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Taip pat ieškovas prašo atskirti nepilnametį vaiką V. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos V. G.. Priteisti iš atsakovės jos nepilnamečio vaiko išlaikymui po 100 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.
2. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovai gyvendami faktinėje santuokoje susilaukė dukros V. R.. Šeimoje visi kartu gyveno iki kol dukra sulaukė aštuonių mėnesių amžiaus. Nutraukęs artimus ryšius su atsakove atsakovas M. R. išėjo gyventi atskirai, su atsakove V. G. ir dukra nepalaikė jokių ryšių. Išlaikymo V. neteikė, nors tėvystė buvo pripažinta pas notarą. Panevėžio AVPK Biržų rajono policijos komisariatas 2023-02-27 raštu Nr. IBPS-S-116549-23 informavo, kad 2022-02-24 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. Įtarimai pareikšti V. G., taip pat jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, su įpareigojimu nesiartinti prie V. R. ir nesilankyti (duomenys neskelbtini) k. Atsižvelgiant į tai, V. R. buvo apgyvendinta VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro budinčios globotojos šeimoje. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2023-05-09 nutartimi leido paimti nepilnametę V. R. iš jų atstovų pagal įstatymą – motinos V. G. ir tėvo M. R.. Biržų rajono savivaldybės mero 2023-05-23 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) V. R. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirta VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centras, mergaitė apgyvendinta budinčio globotojo šeimoje (2023-05-23 Nr. 7GD-8606). Mergaitę paėmus iš jų įstatyminių atstovų, atsakovei V. G. ir toliau buvo teikiama pagalba atvejo vadybos procese. Atsakovas M. R. nesutiko su AV proceso taikymu jo šeimai. 2023-03-21 VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centre vyko V. G. atvejo vadybos posėdis po intensyvaus MK darbo su šeima šeimos pagalbos planą papildant MK rekomendacijomis. Plane buvo numatyta: V. G. lankyti psichologo konsultacijas, orientuotas į psichologinės savijautos gerinimą, bendravimą su dukra, užsiregistruoti mediacijai, rūpintis dukros sveikata, lankyti pozityvios tėvystės mokymus, užtikrinti vaikams namuose saugią aplinką. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2023-08-21 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-608-857/2023 V. G. pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskyrė jai 30 parų arešto bausmę. Arešto bausmės vykdymą atidėjo 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. G. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Paskyrė V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2023-12-18 vykusio atvejo vadybos posėdis buvo organizuotas dėl V. R. galimybės grąžinimo į biologinę šeimą. Tačiau mergaitė išsakė savo nuomonę, kad ji nenori gyventi pas mamą. Buvo nutarta pagal galimybes susitikimus organizuoti dažniau. V. G. išsinuomojo didesnį būstą, todėl buvo nuspręsta susitikimus organizuoti ir mamos gyvenamojoje vietoje, kad V. pamatytų šeimos naują būstą, namų aplinkoje pabendrautų su broliais, mama. Susitikimai buvo organizuojami ir savaitgaliais. Tačiau V. elgesys susitikimų metu mamos gyvenamojoje vietoje nesikeitė. Mergaitė nuolat konfliktavo su mama, mušė brolius. V. G. negebėjo su dukra susitarti, su ja kalbėjo pakeltu tonu, nerodė dukrai dėmesio. Susitikimai baigdavosi susipykus, V. prašydavo, kad atvažiuotų budinti globotoja jos pasiimti. Specialistai nuolat mamai rekomendavo su dukra bendrauti nepakeltu tonu, skirti dukrai vienai laiko, pasikalbėti, ją išklausyti, tačiau V. G. neklauso dukros nuomonės, o ją tik kaltina dėl susidariusios situacijos. Po dažnesnių susitikimų situacija tik pablogėjo. V. visai nebenori vykti į susitikimus, o mama taip pat nebenori susitikti su dukra. V. G. teigia, kad ji negebės tinkamai auklėti dukros ir bijo jog dėl tokio netinkamo elgesio gal vėl smurtauti pieš dukrą. 2024 m. sausio mėn. buvo pradėtos teikti mediacijos, psichologinio konsultavimo paslaugos V. G. ir V. R.. Psichologės, mediatorės teigimu, norint sukurti santykį tarp motinos ir dukros reikalinga ilgalaikė kompleksinė pagalba, tačiau motina šiuo metu pasižymi menka motyvacija įsitraukti į šį procesą. Ugdymosi įstaigoje V. elgesys taip at buvo netinkamas, ji nuolat mušė vaikus. Kad atstatyti emocinį ryšį su dukra, buvo rekomenduojama lankyti psichologo konsultacijas, orientuotas į emocinio ryšio atstatymą. Tačiau mama su dukra lankėsi tik keliose konsultacijose, vėliau neatvykdavo dėl įvairių priežasčių. Socialinė darbuotoja nuolat konsultavo mamą dėl dukros tinkamo auklėjimo, bendravimo nepakeltu tonu. V. mamai nuolat priekaištavo, kad ji jos neaugino ir ji su ja gyventi nenori. Neigiamą nuomonę mamos atžvilgiu galimai mergaitei padėjo suformuoti močiutė. AV specialistų vertinimu V. G. pagalbos šeimai planą įgyvendino iš dalies. Pozityvios tėvystės mokymuose dalyvavo tik vieną kartą, į psichologo konsultacijas atvyko kelis kartus, mediacijoje nedalyvavo. V. G. silpna motyvacija lankyti specialistų konsultacijas. Galimai dėl riboto suvokimo mama negeba suprast specialistų rekomendacijų, priimti pagalbos. V. G. kaltina dukrą V. dėl netinkamo jos elgesio, bet neįžvelgia savo, kaip mamos galimai netinkamo auklėjimo spragų. Į pagalbos plane numatytus susitikimus su dukra Globos centre V. G. ne visada atvykdavo dėl asmeninių priežasčių. Mamos silpna motyvacija atstatyti emocinį ryšį su dukra. Psichologo konsultacijose, tėvystės įgūdžių mokymuose, mediacijoje nedalyvavo. Į susitikimus su mama V. eiti nenorėdavo, mamai taip pat trūko motyvacijos susitikti su dukra. Buvo pastebėta, kad mamai pranešus jog susitikimas neįvyks ji net apsidžiaugdavo. AV specialistų nuomone šeimai visos įmanomos pagalbos priemonės ir galimybės dėl mamos ir dukros emocinio ryšio atkūrimo buvo išnaudotos, todėl teikia siūlymą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo V. G. jos nepilnametės dukros V. R. atžvilgiu. V. R. tėvas gyvena kitame rajone. Su dukra tėvas nebendrauja, jos neaugina nuo kūdikystės. Atsakovas – M. R. - vengia atlikti tėvo pareigas, nuo pat dukros gimimo yra nusišalinęs nuo vaiko kasdieninės priežiūros, interesų tenkinimo, noro auginti dukrą savo šeimoje neturi, nebendrauja, neteikė išlaikymo iki kol jis nebuvo priteistas, kas kartą su juo susisiekus nurodo, kad DNR ekspertizė patvirtino, jog jis nėra biologinis mergaitės tėvas, nors savo noru ją pripažino ir iki kol negavo ieškinio dėl išlaikymo priteisimo, nesiėmė jokių priemonių savo tėvystei nuginčyti. Civilinėje byloje Nr. e2-42-1173/2023 Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai atmetė M. R. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės V. R. atžvilgiu nenuginčijo. Visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad atsakovas sąmoningai ir toliau vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, ir yra nusišalinęs nuo jos auginimo, vaiko poreikiams ir interesams yra abejingas, iš duomenų visumos matyti, kad Atsakovui svarbesni jo dabartinės šeimos ir vaikų poreikių tenkinimas, V. R. kaip savo dukros nepripažįsta, šiais savo veiksmais yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų atlikimo, ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, todėl darytina išvada, kad atsakovas neįgyvendina tėvo valdžios, nustatytos Civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje. Atsakovas neturi jokio emocinio ryšio su savo dukra, nė vieno karto mergaitei nustačius laikinosios priežiūros priemonę, nebandė jo sukurti. Du kartus atsisakė intensyvios MK pagalbos, kas kartą nurodydamas, kad V. nėra jo dukra. Atsakovas ne kartą buvo motyvuojamas priimti pagalbą, kad V. galėtų gyventi jo šeimoje, tačiau jis visiškai nedėjo jokių pastangų. Vyras remiasi DNR ekspertizės išvada, kad V. biologiškai nėra jo dukra, todėl jis nesiims jokių veiksmų. Šios aplinkybės duoda pagrindą vienareikšmiškai išvadai, kad atsakovas vengia atlikti tėvo pareigas, visiškai nesirūpina vaiku, neremia jo materialiai, pats nenori auginti savo vaiko, kaip tėvas nesiėmė jokių veiksmų suskurti emociniam ryšiui susidarius galimybei, kad nepilnametė augtų mylima ir jo prižiūrima. Yra pagrindas taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą.
3. Atsakovai, tretysis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
4.Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Ji bando ieškoti išeities. Ji dėjo visas pastangas atkurti ryšį su dukra. Dukrai kildavo pykčio priepoliai dėl brolių. Dukra tai nori grįžti į šeimą, tai ne, nes pas močiutę ar globėją yra skiriamas dėmesys jai vienai. Ji buvo bausta dėl smurto prieš dukrą, bausmę atliko. Dėl dukros susigrąžinimo deda visas įmanomas pastangas, tačiau ji neturi tokių sąlygų, kokios yra pas globėją. Ji šiuo metu nedirba. Jos mažasis sūnus turi ligą (astmą), jam reikalinga priežiūra. Ji registruota užimtumo tarnyboje. Šiuo metu pragyvena tik iš socialinių išmokų, kartais prisideda berniukų tėvas.
5.Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Atsiliepimas
6. Trečiojo asmens atstovė su ieškiniu sutinka. Ji paaiškino, kad atsakovė tikrai stengiasi, bendrauja su dukra. Didelė bėda yra vaiko ir motinos atskiras gyvenimas vaikystėje. Mergaitė turi psichologinių problemų, kyla pykčio priepoliai, stengiasi provokuoti mamą, kartais tikrai elgiasi neadekvačiai. Mamos pastangos didelės, tačiau didelis ir vaiko priešiškumas. Atsakovė sūnumis rūpinasi nuo mažens, todėl ryšys su jais yra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
7. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai ( tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.
8. Esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesais, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą atsakovų tėvų valdžios apribojimą, įvertinant konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti motinos ar tėvo valdžią. Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.
9. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius tėvų, kuriems prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžia įgyvendinama nuo vaiko gimimo. Jį apima ne tik savo vaikais susijusias tėvų teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią.
10. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovai yra nepilnamečio V. R. tėvai.
11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. R. gyvenamoji vieta yra Biržų rajono socialinių paslaugų centre. Iš byloje esančių duomenų (Vaiko situacijos vertinimo anketų, pagalbos planų, aplankymo akto, mobiliosios komandos rekomendacijų, atsisakymo priimti mobiliosios komandos pagalbą.), atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimų, nustatyta, jog atsakovas nevykdo savo pareigų nepilnamečiui vaikui V. R., nuo vaiko gimimo yra nusišalinęs nuo vaiko kasdienės priežiūros, interesų tenkinimo, noro auginti dukrą savo šeimoje neturi, su dukra nebendrauja, neteikė išlaikymo iki kol jis buvo priteistas. Atsakovas atsisako bet kokios specialistų pagalbos sukurti emocinį ryšį su dukra. Tai atsakovas motyvuoja tuo, jog jis nėra biologinis vaiko tėvas. Nėra jokių duomenų, jog situacija gali pasikeisti.
12. Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu darytina išvada, kad atsakovas šiuo metu nevykdo tinkamai savo pareigos ugdyti ir auklėti savo nepilnametę dukrą. Tėvai turi vaikus auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Atsakovai piktnaudžiauja alkoholiu, todėl šios pareigos nevykdo. Atsakovas yra nusišalinęs nuo savo kaip tėvo pareigos, jos nevykdo, jo nepilnametė dukra šiuo metu gyvena pas globėjus. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Nagrinėjamu atveju, vertinant bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, matyti, kad atsakovas vaiku nesirūpina jokia forma, nededa pakankamai pastangų bendrauti su vaiku jį auklėti, juo rūpintis, susigrąžinti jį iš globėjų ir nėra duomenų, jog ši situacija galėtų pasikeisti, todėl atsakovui neterminuotai apribotina tėvo valdžia jo nepilnamečio vaiko V. R. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis).
13. Apribojus atsakovo tėvo valdžią neterminuotai, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Tačiau atsakovui išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų jų interesams. Apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro tėvo sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
14. Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas pagal atsakovo ieškinį, jeigu įrodoma, kad jis pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvo valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas.
15. Ieškovo atstovės argumentus apie tai, kad yra susiklosčiusios objektyvios nuo atsakovės valios nepriklausančios aplinkybės, nesant jos kaltei t. y. mažametei kategoriškai ne vieną kartą atsisakant bendrauti su mama ir nurodžius, kad nenori gyventi su mama, atsakovė negali užtikrinti nepilnametės dukros poreikių ir teisėtų interesų, todėl atsakovė negali tinkamai vykdyti pareigų savo nepilnametės dukters V. R. atžvilgiu. Kaip matyti iš atsakovės, trečiojo asmens atstovės paaiškinimų, atsakovė neaugino vaiko nuo gimimo, todėl tarp jų nebuvo sukurtas artimas ryšys. Iš pateiktu ieškovo duomenų (Panevėžio apylinkės teismo 2023-08-21 nuosprendis, baudžiamojoje byloje Nr. 1-608-857/2023), trečiojo asmens atstovės paaiškinimų, atsakovės parodymų matyti, jog atsakovė buvo pripažinta kalta ir nuteista teismo nuosprendžiu už tai, kad smurtavo nepilnametės dukros V. R. atžvilgiu. Iš minėtų duomenų matyti, kad vaikas turi psichologinių problemų, jai bendraujant su mama kyla pykčio priepoliai. Ieškovo atstovės bei trečiojo asmens atstovės paaiškinimai bei bylos duomenys rodo, jog atsakovė priima ieškovo specialistų teikiamą pagalbą, ne visada ją tinkamai vertina, tačiau tai situacijos nekeičia. Šios nustatytos aplinkybės rodo, jog atsakovė deda pastangas susigrąžinti vaiką į šeima, tačiau dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių to padaryti negali, negali tinkamai vykdyti savo pareigų nepilnametei dukrai, todėl motina atskirtina nuo dukros V. G. (CK)3.179 straipsnis).
16. Ieškovo atstovė prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai. Išlaikymas iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui yra priteistas 2023-02-22 teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-42-1173/2023.
17. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovė darbingo amžiaus, neturinti sveikatos problemų. Atsakovė nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, kaip pati teismo posėdyje nurodė pragyvena iš mokamų socialinių išmokų, dirbti šiuo metu negali, nes prižiūri du mažamečius sūnus, vienam sūnui reikalinga pastovi priežiūra dėl ligos, reikalinga pastoviai vykti pas gydytojus. Įprastines vaiko išlaikymo išlaidas sudaro išlaidos maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, higienos, ugdymo priemonėms įsigyti, laisvalaikiui ir pan. Įvertinant tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jog atsakovės galimybės įsidarbinti yra ribotos, įvertinant vaiko poreikius pagal jų amžių, sveikatos būklę, darytina išvada, kad išlaikymui reikalinga skirti minimaliai po 300 Eur per mėnesį. Vadovaujantis vaiko interesais, teisingumo protingumo kriterijais CK 3.192 straipsnio 1- 2 dalimis iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui V. R. kas mėnesį mokamomis po 100 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2024-04-19 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisiama mažesnė nei pusė reikalingos išlaikymo sumos, atsižvelgiant į atsakovės galimybę mokėti išlaikymą, tokios pozicijos laikosi ir ieškovas.
18.Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei Civilinio proceso kodekso 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
19.Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023-05-23 d. V. R. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centras, kuris tinkamai vykdo globėjo pareigas ir užtikrina nepilnamečio vaiko fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, teisę į ugdymą, vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, V. R. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos jai nustatymo įsiteisėjimo, teismo iniciatyva nustatytina su laikinuoju globėju VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centru, paskiriant jį ir vaiko išlaikymui priteistų lėšų administratoriumi iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).
20. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios ribojimo, vaiko atskyrimo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo lėšų tvarkytojo skyrimo, nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
21. Pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Dėl išdėstyto, visos bylinėjimosi išlaidos, ir teismo turėtos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečio vaiko V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Atskirti nepilnametį vaiką V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Iš atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2024-04-19 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centre, juridinio asmens kodas 300095268, buveinė Rotušės g. 16A, Biržai, su budinčiu globotoju.
Paskirti VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centrą, juridinio asmens kodas 300095268, buveinė Rotušės g. 16A, Biržai, nepilnametei V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir gaunamų lėšų turto administratore iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.
Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo motinos, išlaikymo priteisimo, išlaikymo tvarkytojo skyrimo vykdyti skubiai, sprendimo apskundimas nestabdo sprendimo šioje dalyje vykdymo. Kitą sprendimo dalį vykdyti teismo sprendimui įsiteisėjus.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.