- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- eI3-5447-621/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00622-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,BALTIC X-MAS TREES“
- Advokatai
- Jolanta Grigaliūnienė
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
dalyvaujant pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui M. C.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,BALTIC X-MAS TREES“ atstovams advokatei Jolantai Grigaliūnienei ir vadovui P. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,BALTIC X-MAS TREES“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, NMA) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo tenkinti NMA prašymą dėl skolos susigrąžinimo ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,BALTIC X-MAS TREES“ (toliau – ir atsakovė, UAB ,,BALTIC X-MAS TREES“) NMA naudai 19 094,36 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 19 094,36 Eur sumos nuo 2023 m. sausio 17 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Priteistas grąžintinas lėšas ir palūkanas prašo pervesti į NMA sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant 2022 m. lapkričio 17 d. rašto numerį – BR6-8315.
Pareiškėja ir jos atstovas M. C. prasyme bei teismo posėdyje nurodė, kad NMA 2022 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-2713 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo vadovaujantis atsakovė privalo grąžinti NMA susidariusią skolą. NMA įvertino atsakovės 2021 m. birželio 18 d. pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką reg. Nr. 21-1011800061-A1-1 (toliau – 2021 m. Paraiška), ir nustatė, kad atsakovei buvo išmokėta didesnė negu priklauso tiesioginių išmokų suma, todėl susidarė 19 094,36 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma. 2021 m. Paraiškoje deklaruota: 209,64 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir žalinimo išmokos. 2021 m. pateikta Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“. Grąžintinų lėšų suma susidarė dėl 2021 m. Paraiškoje deklaruotų netinkamų paramai bl3 (2021 m. Taisyklių 7 priedo 1.2.5 papunktyje nustatyta, kad „kontrolinis miško žemės sklypas bl3 – sklypas, kurio didžiąją dalį užima miško žemė (miškai, medžių grupės, krūmynai). KŽS remiamas plotas lygus 0 <...>“), kurie identifikuoti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui atnaujinus kontrolinių žemės sklypų (toliau – KŽS) duomenų bazę šiuose laukuose. Naudmenų klasifikatoriaus kodu Medelynai (MED) galima deklaruoti dekoratyvinius augalus (eglutes, pušeles ir kt.) kaip medelynus, jei augalai yra auginami kaip daigynai, skirti persodinti kitoje vietoje. Tuo atveju, jei lauke auginamų eglučių tikslas yra jas auginti iki pvz. Kalėdų ir tuomet nupjauti, t. y. auginimas siekiant jas realizuoti kaip kalėdines eglutes, o ne kaip daigyną – toks plotas yra netinkamas paramai (t. y. tiesioginėmis išmokomis gauti). Atsakovė naudmenų klasifikatoriaus kodu MED deklaravo medelynus, skirtus realizuoti kaip kalėdines eglutes, ir ankstesnių metų paraiškose: 2017 m. paraiškoje – 33 laukus, 2019 m. paraiškoje – 32 laukus, 2020 m. – 31 kauką. 2018 m. paraiškoje šie laukai buvo deklaruoti naudmenų klasifikatoriaus kodu TPN (tinkami paramai plotai, kurie einamaisiais metais neatitinka paramos skyrimo reikalavimų), todėl parama už šiuos laukus išmokėta nebuvo. Remiantis anksčiau paminėtomis nuostatomis, laukai 2021 m. Paraiškoje deklaruoti naudmenų klasifikatoriaus kodu MED, negali būti laikomi tinkami paramai ir už juos susigrąžinama išmokėta parama. Už laukus, įbraižytus KŽS, kurių GKODAS bl1b, bl2, bl3, bl6, bl9, tiesioginės išmokos neskiriamos (2021 m. Taisyklių 76 punktas), o parama gali būti mokama tik už deklaruotus ir einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius plotus (2021 m. Taisyklių 3.21 papunktis). Taisyklių 3.19 papunktyje nurodyta, jog neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas. Todėl parama gali būti mokama tik už deklaruotus ir einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius plotus. 2021 m. TI Taisyklių 4.6. papunktyje, nustatyta, jog mažiausias valdos naudmenų plotas, kurį gali sudaryti ne mažesni kaip 0,1 ha laukai ir už kurį gali būti mokamos išmokos už plotą, yra 1 ha. Taigi už atsakovės 2021 m. Paraiškoje nustatytus mažesnius nei 0,10 ha laukus (KŽS Nr. 244456-6387 laukas Nr. 1; KŽS Nr. 238455-3951, laukas Nr. 1; KŽS Nr. 245455-7788, laukas Nr. 2; KŽS Nr. 247452-5326, laukas Nr. 2; KŽS Nr. 245455-7788, laukas Nr. 1) parama nėra mokama.
2021 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka, buvo 209,64 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas 14,86, (galutinis plotas dėl nustatytų mažesnių nei 0,10 ha laukų yra 14,71 ha), todėl 2021 m. Paraiškoje dėl neteisingo deklaravimo deklaruotas plotas viršijo tinkamą paramai plotą 194,78 ha ((209,64 – 14,86 ha) / 114,86 ha x 100 proc. =1 310,767160 proc.), t. y. daugiau kaip 3 proc. remiamo ploto, todėl pagrindinės tiesioginė išmoka, vadovaujantis 2021 m. Taisyklių 82 punktu ir Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 1 ir 4 dalimis, neskiriama ir taikoma papildoma nuobauda – ilgalaikė sankcija, t. y. 14 834,44 Eur už 194,78 ha plotą (194,78 ha x 76,16 Eur/ha (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 3D-760 „Dėl tiesioginių išmokų ir susietosios paramos už deklaruotus plotus mokėjimo 2021 m.“ (toliau – Įsakymas) 2.1 papunktis). Sankcija pritaikyta vadovaujantis: 1. 2021 m. TI Taisyklių 82 punktu, kuriame nustatyta, kad „Pareiškėjui, siekiančiam gauti tiesiogines išmokas už plotą (taip pat išmoką už pirmuosius hektarus bei išmoką jaunajam ūkininkui), taikomos sankcijos pagal reglamentą (ES) Nr. 640/2014“; 2. Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad, „jeigu 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasėlių grupės plotas, deklaruojamas pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinės dalies 1, 2, 4 bei 5 skyriuose ir V antraštinėje dalyje numatytas pagalbos sistemas ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 30 ir 31 straipsniuose nurodytas paramos priemones, viršija pagal šio reglamento 18 straipsnį nustatytą plotą, pagalba ar parama apskaičiuojama pagal remiamą plotą, sumažintą 1,5 aptikto skirtumo, jei tas skirtumas didesnis kaip 3 % arba du hektarai remiamo ploto“; 3. Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad „jei pagal 1 ir 2 dalis apskaičiuotos sumos per trejus kalendorinius metus, einančius po kalendorinių metų, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, nepavyksta visiškai išskaityti pagal taisykles, kurias Komisija nustato remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 57 straipsnio 2 dalimi, likutis panaikinamas“; 4. 2021 TI Taisyklių 3.11 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad „ilgalaikė sankcija – pagal paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje deklaruoto ploto ir faktiškai nustatyto remiamo ploto skirtumą apskaičiuojamas paramos dydžio sumažinimas, papildantis einamaisiais kalendoriniais metais pareiškėjui taikomą sankciją. Ši sankcija gali būti pradėta išskaičiuoti iš paramos kalendoriniais pažeidimo nustatymo metais, tačiau negali būti išskaičiuojama ilgiau nei trejus kalendorinius metus po pažeidimo nustatymo metų.“
Taip pat pareiškėja pažymi, kad 2021 m. TI Taisyklių 82.3 papunktyje nustatyta, kad „nustatytos ilgalaikės sankcijos išskaičiuojamos iš bet kokios pareiškėjui priskaičiuotos paramos (mokamos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ar valstybės biudžeto lėšų, kurių asignavimų valdytojas yra Žemės ūkio ministerija). Ilgalaikės sankcijos gali būti pradėtos išskaičiuoti iš paramos pažeidimo nustatymo metais, tačiau gali būti išskaičiuojamos ne ilgiau nei trejus kalendorinius metus, po tų kalendorinių metų, kuriais nustatytas pažeidimas; <...>“.
Atsakovės 2021 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka, buvo 209,64 ha, o nustatytas galutinis plotas yra 14,86 ha, todėl vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 640/2014 18 straipsnio 6 punkto 1 pastraipa, kurioje nustatyta, kad „nedarant poveikio administracinėms nuobaudoms pagal 19 straipsnį, pagalbos paraiškų ir (arba) mokėjimo prašymų pagal su plotais susijusios pagalbos sistemas arba paramos priemones atveju, jeigu deklaruotas plotas viršija remiamą 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasėlių grupės plotą, pagalba apskaičiuojama pagal remiamą tos pasėlių grupės plotą”, parama mokama už galutinį 14,86 ha plotą, kuri sudaro 898,93 Eur (14,86 ha x 61,11 Eur/h (Įsakymo 2.1 papunktis)).
2021 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama išmoka už pirmuosius hektarus, buvo 30,00 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas 14,86 ha, (galutinis plotas dėl mažesnių nei 0,10 ha laukų yra 14,71 ha), todėl 2021 m. Paraiškoje dėl neteisingo deklaravimo deklaruotas plotas viršijo tinkamą paramai plotą 15,29 ha ((30,00 ha – 14,86 ha) / 14,86 ha x 100 proc. = 101.884253 proc.). t. y. daugiau kaip 3 proc. arba 2 ha remiamo ploto, todėl išmoka už pirmuosius hektarus, vadovaujantis 2021 m. Taisyklių 82 punktu ir Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 1 ir 4 dalimis, neskiriama ir taikoma papildoma nuobauda – ilgalaikė sankcija, t. y. 566,85 Eur už 7,85 ha plotą ((30,00 ha – 14,86 ha) x 1,5 = 22,71 ha; (22,71 ha – 14,86 ha) x 72,21 Eur/ha (Įsakymo 2.1 papunktis)). Sankcija pritaikyta vadovaujantis: 1. 2021 m. TI Taisyklių 82 punktu, kuriame nustatyta, kad „Pareiškėjui, siekiančiam gauti tiesiogines išmokas už plotą (taip pat išmoką už pirmuosius hektarus bei išmoką jaunajam ūkininkui), taikomos sankcijos pagal reglamentą (ES) Nr. 640/2014“; 2. Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad, „jeigu 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasėlių grupės plotas, deklaruojamas pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinės dalies 1, 2, 4 bei 5 skyriuose ir V antraštinėje dalyje numatytas pagalbos sistemas ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 30 ir 31 straipsniuose nurodytas paramos priemones, viršija pagal šio reglamento 18 straipsnį nustatytą plotą, pagalba ar parama apskaičiuojama pagal remiamą plotą, sumažintą 1,5 aptikto skirtumo, jei tas skirtumas didesnis kaip 3 % arba du hektarai remiamo ploto“; 3. Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad „jei pagal 1 ir 2 dalis apskaičiuotos sumos per trejus kalendorinius metus, einančius po kalendorinių metų, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, nepavyksta visiškai išskaityti pagal taisykles, kurias Komisija nustato remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 57 straipsnio 2 dalimi, likutis panaikinamas“.
Atsiliepimas
Atsakovei pirminio vertinimo metu buvo apskaičiuotos ir perduotos mokėti šios sumos (nurodomos tik tos paramos priemonės, kurioms susidarė grąžintinų lėšų suma): 2021 m. rugsėjo 29 d. perduota mokėti 9 990,09 Eur pagrindinės išmokos suma; 2021 m. rugsėjo 29 d. perduota mokėti 1 491,00 Eur išmokos už pirmuosius hektarus suma; 2021 m. rugsėjo 29 d. perduota mokėti 8 512,20 Eur žalinimo išmokos suma.
Pareiškėja pateikia Grąžintinų lėšų sumos apskaičiavimą: 9 990,09 Eur grąžintina pagrindinės tiesioginės išmokos suma (9 990,09 Eur pirminio vertinimo metu apskaičiuota ir perduota mokėti parama, o atliktus pakartotinį 2021 m. Paraiškos vertinimą, nustatyta, jog pagrindinė tiesioginė išmoka nepriklauso); 1 491,00 Eur grąžintina už pirmuosius hektarus išmokos suma (1 491,00 Eur pirminio vertinimo metu apskaičiuota ir perduota mokėti parama, o atliktus pakartotinį 2021 m. Paraiškos vertinimą, nustatyta, jog išmoka už pirmuosius hektarus nepriklauso); 7 613,27 Eur grąžintina žalinimo išmokos suma (8 512,20 Eur pirminio vertinimo metu apskaičiuota ir perduota mokėti parama – 898,93 Eur galutinė parama po pakartotinio vertinimo ((898,93 Eur suma už faktiškai nustatytą galutinį 14,71 ha plotą).
Pareiškėja pažymi, jog atsakovė, teikdama 2021 m. Paraišką, įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir išmokėtą paramos sumą grąžinti NMA. Pažymi ir tai, kad 2021 m. Paraiškos III skyriaus 1 punkte nurodyta, jog atsakovė yra susipažinusi su Taisyklėmis bei savo parašu patvirtina, kad yra išsamiai susipažinusi su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis, ir įsipareigoja neteisingai apskaičiuotą ir pervestą į sąskaitą paramos sumą grąžinti NMA. Vadovaujantis 2021 m. TI Taisyklių 89 punktu, 2021 m. Paraiška buvo vertinama pakartotinai ir NMA priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė, jog susidarė bendra 19 094,36 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma. Apie priimtą Sprendimą Atsakovė buvo informuota 2022 m. lapkričio 17 d. raštu reg. Nr. BR6-8315 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – 2022 m. lapkričio 17 d. raštas) neregistruotu laišku, el. paštu ir NMA informaciniame portale (https://portal.nma.lt).
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą. Vadovaujantis 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (OL 2014 L 227, p. 69) (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 809/2014) 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos. Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, palūkanos Atsakovei pradėtos skaičiuoti praėjus 60 (šešiasdešimčiai) kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos. Palūkanų suma apskaičiuota pagal formulę: Neapmokėta grąžintinų lėšų suma x (Palūkanų apskaičiavimo data – Data nuo +1) x Palūkanų metinis procentas / (dienų skaičius per metus) / 100
NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2023 m. sausio 17 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovės negrąžintos 19 094,36 sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip
NMA pažymi, kad atsakovė Sprendimo neskundė, todėl jis yra galiojantis ir sukeliantis atsakovei teisines pasekmes. LVAT 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 konstatavo, jog būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas. Taip pat LVAT nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas nėra ginčijamas, todėl atsakovės pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas. Be to išplėstinė teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės argumentai, susiję su sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, šioje byloje nėra aktualūs, o šio akto (skolos sprendimo) teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertintini. Atsakovės skola NMA šiuo metu yra 19 094,36 Eur. Atsižvelgdami į tai, kad metinis palūkanų dydis yra 5 procentai, prašo iš atsakovės priteisti nuo 19 094,36 Eur negrąžintos skolos 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuotinas nuo 2023 m. sausio 17 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola visiškai susigrąžinama, nenurodant konkrečios jų sumos. Šias palūkanas galutinio atsiskaitymo dieną apskaičiuoja antstoliai Pagal CK 6.59 str. draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Aplinkybių, kurių pagrindu atsakovė būtų atleista nuo susidariusios skolos dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo, nėra. Atsižvelgiant į tai, NMA kreipėsi į teismą dėl skolos ir palūkanų priteisimo teisminiu būdu.
Atsiliepimas
Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė ,,BALTIC X-MAS TREES“ atsiliepime ir jos atstovai advokatė Jolanta Grigaliūnienė bei vadovas P. D. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė paramos (prašyme nurodomų išmokų) niekuomet negavo, todėl reikalavimas grąžinti išmokėtą paramą yra nepagrįstas, neteisėtas ir atmestinas.
Grąžintinų Europos Sąjungos žemės ūkio fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, susidariusių įgyvendinant ES žemės ūkio fondų priemones, registravimo, grąžinimo, nurašymo, anuliavimo ir apskaitos tvarką nustato Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės). Grąžintinų lėšų taisyklės numato, kad vykdomoji institucija, nagrinėjamo ginčo atveju – Nacionalinė mokėjimo agentūra, priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu paramos gavėjas nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti (7.1.1 punktas); vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą (7.1.3. punktas); grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį; jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus (11 punktas). Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas nustato, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas.
Atsakovė rėmėsi išrašais iš NMA informacinės sistemos apie finansinę paramą, kurią NMA išmokėjo atsakovei 2015-05-14 – 2022-12-16 laikotarpiu. Išrašas patvirtina, kad nuo 2020 m. atsakovė jokių išmokų iš NMA nėra gavusi: 2015 metais išmokėta 26 923,80 Eur; 2016 metais – 4987,14 Eur; 2017 metais – 108,42 Eur; 2018 metais – 6911,24 Eur; 2019 m. – 37465,20 Eur; 2020 metais – 938,52 Eur; 2021 metais – grąžinta 34397,02 Eur suma. Išrašas iš atsakovės banko sąskaitos patvirtina, kad 2022 m. į atsakovės sąskaitą nėra atlikta nei vieno NMA mokėjimo, todėl pareiškėjos teiginiai apie išmokas yra nepagrįsti ir neįrodyti.
Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir 2022 m. lapkričio 10 d. pareiškėjos priimtu sprendimu, kuris yra galiojantis, nepakeistas, atsakovė jo neskundė, todėl yra vykdytinas. Su šiais pareiškėjos argumentais atsakovė sutinka iš dalies. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje pareiškėjos minimoje administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, nebuvo ginčo, kad NMA 2011 m. lapkričio 29 d. direktoriaus įsakymu atsakovei buvo paskirta parama, o minimos bylos atsakovas turėjo paramą gavusio asmens statusą. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar paramą gavęs asmuo buvo tinkamai informuotas apie priimtą sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo; ar viešojo administravimo subjektas laikėsi ir Grąžinimo taisyklių 9 punkto reikalavimų, informuodamas apie priimtą sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo; byloje buvo nustatyta, kad paramą gavęs asmuo šio sprendimo neapskundė ir nustatytu terminu sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžino (nesikreipė dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžinimo taisyklių 19 p.), taip pat nenustačius galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžinimo taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), NMA įgijo teisę išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžinimo taisyklių 17.3 p.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovė UAB ,,BALTIC X-MAS TREES“ nėra paramą gavęs asmuo, nes paramos negavo.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad nors šioje byloje negali būti sprendžiamas klausimas dėl 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovė turi teisę kelti klausimą dėl jos teisės gauti paramą. Pareiškime nurodomi argumentai dėl paramos neskyrimo (tiksliau, paramos skyrimo nepagrįstumo ir reikalavimo sugrąžinti (net ir neišmokėtą) paramą. Pareiškėja nenurodo, kokiais teisės aktais remiasi vertindama atsakovės veiklą kaip nesuteikiančią teisės gauti ES žemės ūkiui teikiamą paramą, tačiau tvirtina, kad kai eglučių auginimo tikslas auginti jas nukirtimui – toks plotas netinkamas paramai, t. y. tiesioginėms išmokoms gauti. Su tokiais argumentais nesutinka.
Atsakovės vykdoma pagrindinė veikla – eglučių auginimas. Tokia veikla neabejotinai laikytina žemė sūkio veikla, nes atsakovė atlieka visus be išimties žemės ūkio darbus, kuriuos atlieka Lietuvos Respublikos veikiantys ūkininkai, auginantys bet kokius kitus augalus, pasėlius, medelynus. Atsakovė savo veiklai užtikrinti ir vystyti dirba žemę, ją tręšia, purškia nuo kenkėjų ir piktžolių, šienauja ir suaria tarpueilius, keletą metų augina eglutes; be to, atsakovė dalį eglučių (ne mažiau kaip 5000 vnt. kiekvienais metais) išrauna su šaknimis ir persodina, kitą dalį išrautų eglių parduoda vazonuose; dalį nukerta ir parduoda kaip kalėdines eglutes. Atsakovės nuomone, jos vykdoma veikla visiškai atitinka deklaruotą (medelynai) veiklą.
Dalis pareiškimo argumentų susiję su reikalavimu priteisti reikalaujamą sumą kaip sankciją, kurią pareiškėja pritaikė atsakovei dėl neteisingo deklaravimo. Tokia sankcija laikytina ekonomine sankcija. Atsakovė rėmėsi teismų praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina bei išaiškinimais. Sprendžiant dėl atsakovei taikytinos sankcijos (tuo atveju, jeigu reikalaujama priteisti suma formaliai būtų laikoma įsiteisėjusiame 2022 m. lapkričio 10 d. pareiškėjos sprendime kaip nustatyta ir neginčijama, iki nebus nuginčytas NMA sprendimas), t. y. dėl reikalaujamos pareiškimu sumos, svarbu atsižvelgti, be kita ko, į pažeidimo pobūdį ir jį lėmusias aplinkybes. Net ir tuo atveju, jeigu 2022 m. lapkričio 10 d. NMA sprendime nurodyta sankcija atsakovei taikyta formaliai pagrįstai (ne dėl paramos grąžinimo, nes parama nebuvo išmokėta, bet dėl neteisingo deklaravimo), padarytas pažeidimas (neteisingas deklaravimas) yra visiškai formalus, nesukėlė sunkių neigiamų pasekmių. Be to, netgi tuo atveju, jeigu formaliai pažeidimas buvo padarytas, jis buvo padarytas dėl nepakankamo teisės aktų išmanymo ir interpretavimo; juo labiau, kad tokiam interpretavimui pritarė pačios pareiškėjos parengti konsultantai – specialistai. Taigi nėra pagrindo laikyti, kad atsakovė pažeidimą padarė tyčia, sąmoningai, o tai turi reikšmės sprendžiant dėl sankcijos dydžio ir dėl sankcijos taikymo galimybės apskritai.
Atsakovė neprašo ir negauna paramos iš valstybės (išskyrus bandymą pateikti prašymą NMA, iš kurios, kaip nurodė, paramos negavo). Atvirkščiai: atsakovė yra sąžininga mokesčių mokėtoja ir viena didžiausių Žagarės krašto darbdavių: įmonėje nuolat dirba maždaug 20 darbuotojų, o sezono metu – iki 60 darbuotojų. Atsakovė ypač aktyviai prisideda prie Žagarės krašto ir jo tradicijų, renginių populiarinimo, organizavimo, puoselėjimo. Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos raštas patvirtina apie Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ir atsakovės ilgametį bendradarbiavimą su UAB „BALTIC X-MASS TREES“ teritorijų priežiūros, aplinkos išsaugojimo ir renginių organizavimo srityse; atsakovė aktyviai prisideda prie kitų renginių, aplinkosauginių akcijų organizavimo, renginių erdvių tvarkymo ir puošimo. Įmonė, vykdydama savo veiklą, naudoja Žagarės regioninio parko teritorijoje esančias apleistas bei užterštas teritorijas, taip prisidėdama mažinant jų skaičių ir plotą; atsakovė talkina tvarkant ir prižiūrint (šienaujant, šalinant menkavertes atžalas) gamtines, rekreacines teritorijas Žagarės regioniniame parke; atsakovė yra ilgametis direkcijos partneris, prisidedantis įvairiuose projektuose, skatinantis ir skleidžiantis žinią apie atsakingą vartojimą, vienkartinio plastiko atsisakymą, gamtos išsaugojimą ateities kartoms. Šis raštas patvirtina, kad sėkminga įmonės veikla yra labai svarbi Žagarės krašto gamtos bei kultūros vertybių išsaugojimui, o nedideliame miestelyje sukuriamos darbo vietos prisideda prie stabilaus vietos gyventojų skaičiaus.
Atsakovės turtinė padėtis kelerius pastaruosius metus vis blogėja ir tai patvirtina pridedami finansinės atskaitomybės dokumentai: pelno (nuostolių) ataskaitos, balansai, kurie patvirtina, kad atsakovės pajamos ir ypač pelnas kasmet vis mažėja, pastaraisiais metais atsakovė dirba nuostolingai dėl visoje Europoje eglučių auginimu besiverčiantiems ūkio subjektams aktualios priežasties: dėl itin didelės konkurencijos ir išaudusių sąnaudų, energetikos kainų. Atsakovė nuolat konkuruoja su tokiomis šalimis kaip Danija, Švedija, Vokietija, kitomis konkurencingomis šalimis, kuriose pastaraisiais metais stebimas šios specifinės verslo šakos (eglučių auginimo) nuosmukis, įmonių bankrotai, likvidavimas. Paskirtos sankcijos išieškojimas sukels atsakovei itin neigiamas pasekmes: neabejotinai tektų atleisti dalį darbuotojų, nebebūtų galimybės plėtoti verslą, kuriam šiuo metu dėl minėtosios krizės šio verslo rinkoje net nepavyko sukaupti lėšų ateinančio sezono darbui, veiklos plėtrai. Atsakovė nepažeidinėja įstatymų, jai anksčiau nėra buvę taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus, kas leidžia teigti, kad atsakovė yra sąžininga mokesčių mokėtoja, todėl mano, kad yra visos sąlygos visiškai atleisti atsakovę nuo prašomos taikyti sankcijos net tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta formaliai pripažinti pažeidimą (neteisingą deklaravimą) esant padarytą. Atsakovė prašo pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsakovei UAB „BALTIC X-MAS TREES“ visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo priteisti iš atsakovės UAB ,,BALTIC X-MAS TREES“ 19 094,36 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas nuo 19 094,36 Eur sumos nuo 2023 m. sausio 17 d. iki tos kalendorinės dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovė UAB ,,BALTIC X-MAS TREES“ pateikė NMA 2021 m. birželio 18 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 21-1011800061-A1-1 (toliau – ir 2021 m. Paraiška).
Pareiškėja NMA 2022 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-2713(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas). NMA šiuo Sprendimu įvertino atsakovės 2021 m. Paraišką ir nustatė, jog susidarė 19 094,36 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma.
Pareiškėja NMA 2022 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. BR6-8315 ,,Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ informavo atsakovę apie 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. SP1-2713(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ ir pranešta atsakovei, jog buvo pritaikyta tiesioginių išmokų finansinė drausmė (mažinimas) vadovaujantis Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 26 straipsniu ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2021/951 1 straipsniu, kuriame nustatyta, kad tiesioginių išmokų, skiriamų ūkininkui už 2021 kalendorinių metų paraišką, bendra išmokų sumos dalis viršijanti 2 000,00 Eur, mažinama 1,658907 proc. NMA 2022 m. lapkričio 17 d. raštas Nr. BR6-8315 ,,Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ atsakovei išsiųstas neregistruotu laišku, el. paštu ir NMA informaciniame portale (https://portal.nma.lt).
Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reglamentuoja Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2018-08-01 iki 2023-07-22, toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės).
Grąžintinų lėšų taisyklių 3.3 punkte nustatyta, jog grąžintinos lėšos – tai privalomos grąžinti lėšos, kurios neteisėtai išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, taip pat lėšos, kurias būtina sumokėti į ES žemės ūkio fondus ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už teisės aktų nuostatų pažeidimą, išskyrus ilgalaikes sankcijas, ir su minėtomis lėšomis susijusios palūkanos. Grąžintinų lėšų taisyklių 7 punktas numato, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu: 7.1. fizinis arba juridinis asmuo: 7.1.1. nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti; 7.1.2. vykdomajai institucijai pateikė klaidingą su paramos gavimu susijusią informaciją; 7.1.3. gavo didesnę nei priklauso paramą; 7.2. valstybės institucijos nesilaikė ES ir (arba) nacionalinių teisės aktų nuostatų ar veikė aplaidžiai (toliau – administravimo klaida) ir dėl to fiziniam arba juridiniam asmeniui išmokėta parama; 7.3. Reglamente (EB) Nr. 2015/1589 nustatyta tvarka Europos Komisijai priėmus spendimą įpareigoti valstybę narę imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad valstybės pagalba būtų išieškota iš fizinio arba juridinio asmens. Aptariamų taisyklių 17.3 punkte įtvirtinta, jog grąžintinos lėšos gali būti išieškomos kitokia ES arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Administruojančioji institucija turi pradėti grąžintinų lėšų išieškojimo teisminiu būdu procesą, išskyrus tuos atvejus, kai ji nusprendžia skolininkui leisti grąžintinas lėšas grąžinti dalimis (22 punktas).
Be to, Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas aiškiai nustato, kad ,,Sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas“. Būtent šiame sprendime, be kita ko, nurodoma grąžintinų lėšų suma bei jų (grąžintinų lėšų) susidarymo priežastys (Grąžintinų lėšų taisyklių 4.2 ir 4.3 p.). Svarbu akcentuoti ir tai, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra savarankiškas pagrindas taikyti ir vieną iš lėšų susigrąžinimo būdų – grąžintinų lėšų įskaitymą (Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2 p.). kuris, be kita ko, gali būti atliekamas dar iki skolininko informavimo apie priimtą sprendimą, jeigu grąžintinų lėšų užregistravimo momentu administruojančiojoje institucijoje yra skolininkui užregistruotų, bet dar neišmokėtų išmokų pagal bet kurią Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vykdomų programų priemonę ir mokėjimo metu įskaitymo būdu būtų susigrąžinta visa grąžintinų lėšų suma ar jos dalis (Grąžintinų lėšų taisyklių 10 p.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2003-05-30 nutarimus, 2004-02-13 sprendimą, 2004-12-13, 2006-03-14 nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Taip pat administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-01 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015, 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2296-662/2020 ir kt.).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymu bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi, nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, kurioje nagrinėdama iš esmės panašią bylą, teisėjų kolegija nutarties 35 punkte konstatavo, kad NMA priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra atsakovo pareiga sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko yra vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 punktas). Paramą gavusiam asmeniui šio sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus, nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punktas), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), NMA atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžintinų lėšų taisyklių 17.3 punktas).
Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punktas nustato, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas išaiškinimas, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019-05-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019). Be kita ko, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2019-05-29 nutartyje konstatavo, jog sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo teisėtumas ir pagrįstumas tokio pobūdžio bylose (dėl skolos ir palūkanų priteisimo) nėra vertinamas. Tai reiškia, kad atsakovė, gavusi Sprendimą ir nesutikdama su juo, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o atsakovės atstovų argumentai dėl to, kad paramos (pareiškėjos prašyme nurodomų išmokų) atsakovė negavo, skola neproporcinga, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu atveju.
Atsakovė taip pat atsiliepime nurodė, kad teismui yra suteikta teisė sumažinti nagrinėjamoje byloje paskirtą sankciją vadovaujantis, teisingumo, proporcingumo principais arba visiškai atleisti atsakovę nuo prašomos taikyti sankcijos net tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta formaliai pripažinti pažeidimą (neteisingą deklaravimą) esant padarytą. Teismas su šiais argumentais nesutinka. Kaip minėta, Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas aiškiai nustato, kad sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas. Taip pat pažymėtina, kad šioje byloje teismas nevertina Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo taikyti paramos susigrąžinimo sankciją teisėtumo ir pagrįstumo aspektais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str., draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Byloje nėra kitų aplinkybių, kurių pagrindu atsakovė būtų atleista nuo susidariusios skolos dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo. Atsakovė taip pat neprašo išdėstyti prašomos priteisti skolos.
Remiantis nagrinėjamoje byloje esančiais duomenimis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad atsakovė į teismą su skundu dėl NMA 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. SP1-2713(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ panaikinimo nesikreipė, todėl akivaizdu, kad jis yra galiojantis ir atsakovei sukelia teisines pasekmes.
Paaiškėjus, kad atsakovė NMA 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. SP1-2713(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ neskundė teismui, nustatytu terminu ir nurodytos lėšų sumos negrąžino, taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu, t. y. taikant grąžintinų lėšų įskaitymą, NMA atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju taikomi teisės aktai nenumato NMA teisės (išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2. punkte numatytą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) sprendime nurodytų sumų, todėl NMA dėl ginčo lėšų išieškojimo (priteisimo) kreipėsi į teismą.
Grąžintinų lėšų taisyklių 9 punkte įtvirtinta, kad administruojančioji institucija per 20 darbo dienų nuo grąžintinų lėšų, išskyrus palūkanas, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje raštu ir (arba) elektroniniu paštu ar per informacines sistemas – administruojančiosios institucijos informaciniame portale https://portal.nma.lt (toliau – informacinės sistemos), jeigu skolininkas sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu, informuoja skolininką apie priimtą sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, nurodydama lėšų grąžinimo terminą, palūkanų, kurias privalo mokėti skolininkas už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną (neteisėtos ar netinkamai taikomos valstybės pagalbos, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589, atveju – už laikotarpį nuo lėšų išmokėjimo dienos), dydį ir sąskaitos, į kurią turi būti grąžintos lėšos, numerį, taip pat apie galimybę susipažinti su sprendimu dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo ir atliktais grąžintinų lėšų įskaitymais per informacines sistemas.
Aptarta teisės akto nuostata suponuoja išvadą, kad Sprendimas pareiškėjui privalėjo būti siunčiamas raštu ir (arba) elektroniniu paštu ar per informacines sistemas – administruojančiosios institucijos informaciniame portale https://portal.nma.lt, jeigu skolininkas sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu. Nagrinėjamu atveju atsakovės 2021 m. Paraiškoje buvo pažymėta, kad informaciją pageidaujama gauti elektroniniu paštu (nurodytas elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, pareiškėja NMA 2022 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. BR6-8315 ,,Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ persiuntė 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. SP1-2713(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, pastarieji dokumentai atsakovei išsiųsti neregistruotu laišku, atsakovės paraiškoje nurodytu el. paštu ir atsakovė informuota NMA informaciniame portale (https://portal.nma.lt). Atsakovės atstovas vadovas P. D. patvirtino teismo posėdyje, kad lapkričio mėnesį gavo pranešimus dėl skolos. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja tinkamai pagal teisės aktų reikalavimus informavo atsakovę apie priimtą Sprendimą.
Nustačius, kad atsakovės pareigą sugrąžinti susidariusią skolą nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, atsakovė tinkamai informuota, nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, konstatuojama, kad NMA reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkinamas. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas neturi pagrindo netenkinti pareiškėjos prašymo reikalavimų. Duomenų, patvirtinančių, kad prašoma priteisti skola grąžinta ir sumokėtos palūkanos iki teismo posėdžio, negauta.
Nacionalinė mokėjimo agentūra taip pat prašo iš atsakovės priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 19 094,36 Eur sumos nuo 2023 m. sausio 17 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1. punkte nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Byloje nustatyta, kad nurodytu terminu atsakovei nesumokėjus susidariusios skolos, pareiškėja nuo 2023 m. sausio 17 d. pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos. Sprendžiama, kad pareiškėja, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų taisyklių 14 ir 15 punktais, praėjus 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje datos teisėtai ir pagrįstai pradėjo skaičiuoti atsakovei 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos sumos.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pareiškėjos reikalavimai priteisti iš atsakovės 19 094,36 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 19 094,36 Eur sumos nuo 2023 m. sausio 17 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkintini visa apimtimi.
Atsakovė prašo priteisti iš pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsakovei UAB „BALTIC X-MAS TREES“ visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau prašymas netenkintinas, nes teismo sprendimas priimtas ne atsakovės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 – 41 straipsniais, 85 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą patenkinti.
Pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,BALTIC X-MAS TREES“ 19 094,36 Eur (devyniolika tūkstančių devyniasdešimt keturis eurus ir 36 ct) susidariusią skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 19 094,36 Eur sumos nuo 2023 m. sausio 17 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.
Priteistas grąžintinas paramos lėšas ir palūkanas pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje Swedbank, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant 2022 m. lapkričio 17 d. rašto numerį – BR6-8315.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,BALTIC X-MAS TREES“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.