Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda;

2. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams;

3. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį gautine subendrinta 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį galutine 40 parų arešto bausme;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį galutine 20 parų arešto bausme;

9. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 20 parų arešto bausme; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta galutinė subendrinta 60 parų arešto bausmė;

10. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį galutine 20 parų arešto bausme;

11. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį galutine subendrinta 70 parų arešto bausme;

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį galutine 30 parų arešto bausme;

13. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 45 parų arešto bausme. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. spalio 21 d. nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 17 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. liepos 20 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta 70 parų arešto bausmė;

14. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį galutine 30 parų arešto bausme. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, ir paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė;

15. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto bausme;

16. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 50 parų arešto bausme;

17. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 20 parų arešto bausme. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi subendrintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė;

18. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi paskirtos bausmės ir P. G. paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

19. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (3 veikos), BK 178 straipsnio 1 dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 4 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, arešto bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme ir P. G. paskirta subendrinta 1 mėtų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir P. G. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį;

20. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 30 parų arešto. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme, bausmes iš dalies sudedant. Prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 30 parų arešto bausmės dalis – 20 parų arešto, švelnesnę arešto bausmę keičiant griežtesne laisvės atėmimo bausme ir vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis, 2 dalis), ir P. G. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, P. G. atlikta pagal 2021 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. G. 2022 m. kovo 9 d. apie 10.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), iš UAB „Maxima LT“ priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) „Maxima XX“, slapta pagrobė nedidelės vertės svetimą UAB ,,Maxima LT“ priklausantį turtą: butelį 0,7 l talpos viskio „Aberlour 12 YO“, kurio vertė 41,99 Eur, tris 0,7 l talpos butelius viskio „Glenfiddich YO“, kurio vieneto vertė 36,99 Eur, trijų butelių vertė 110,97 Eur, tokiu būdu UAB ,,Maxima LT“ padarė bendrą 152,96 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo P. G. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Dėl kaltės ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Pagrobtas turtas laikytinas nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

priklausantį turtą ir taip įgijo galimybę savo nuožiūra neteisėtai valdyti, naudotis bei disponuoti juo. Pagrobtas turtas laikytinas nedidelės vertės, kadangi jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo P. G. padaryta nusikalstama veika atitinka nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo – baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kaltininko atsakomybę lengvina jo prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šios bylos kontekste aktualus vienas iš alternatyvių BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų atsakomybę lengvinančių pagrindų – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.). Be to teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K?145-139/2015 ir kt.). Taigi, nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).

Nors kaltinamasis P. G. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nurodė, jog gailisi, tačiau teismas kaltinamojo gailėjimąsi vertiną kaip formalų, turint tikslą sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad kaltinamasis P. G. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, pažeidinėti įstatymus, teisiamas jau dvidešimt pirmą kartą, ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Įvertinęs šių objektyvių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad P. G. savo elgesio kritiškai nevertina ir neišgyvena dėl padarytų veiksmų, o formaliu prisipažinimu jis stengiasi sušvelninti savo padėtį bei dėl padarytos nusikalstamos veikos kylančias neigiamas pasekmes. Todėl teismas kaltinamojo P. G. prisipažinimo ir jo gailėjimosi nepripažįsta kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Kaltinamojo P. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veika padaryta recidyvisto (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ir arešto bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis P. G. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Nusikalstama veika yra baigta, padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Vertinant kaltinamojo P. G. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis yra teisiamas jau dvidešimt pirmą kartą, ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, be to, yra duomenų apie jo teistumus Nyderlanduose (1 t., b. l. 56–70). Be to, kaltinamasis daug kartų baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, daugiausiai už smulkias vagystes iš parduotuvių, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 71–83). Paminėtos aplinkybės teismui sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, tai tendencinga kaltinamojo ankstesnio nusikalstamo elgesio pasekmė. Kaltinamasis P. G. Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 87), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neužregistruotas (1 t., b. l. 89).

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, įvertinus tai, jog kaltinamasis P. G. sistemingai teisiamas už vagystes išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesilaiko įstatymų, negerbia svetimo turto ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas P. G. teismai jau buvo skyrę laisvės atėmimo bausmes, tačiau net ir šių bausmių atlikimas kaltinamajam teigiamos įtakos neturėjo. Kaltinamasis P. G. nededa jokių realių pastangų keisti savo gyvenimo būdo, toliau daro naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, jam už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, skirtina griežčiausia šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, nustatant maksimalią jo trukmę.

Kadangi kaltinamasis P. G. kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi paskirta galutine subendrinta 1 metų 2 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausme. Nauju nuosprendžiu kaltinamasis P. G. teisiamas už nusikalstamą veiką, padarytą 2022 m. kovo 9 d., t. y. po Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 12 d. nuosprendžių, kuriais paskirtos bausmės buvo subendrintos 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi, priėmimo, todėl nauju nuosprendžiu ir 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą. BK 64 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad P. G. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nutartį, o bausmės atlikimo pabaiga – 2022 m. gruodžio 3 d., todėl šio nuosprendžio priėmimo dieną, t. y. 2022 m. lapkričio 8 d., P. G. neatliktos bausmės dalis 25 dienos laisvės atėmimo yra mažesnė nei šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydis. Atitinkamai, prie nauju nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės pridėtina Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi paskirtos ir neatlikto bausmės dalis, švelnesnę arešto bausmę keičiant griežtesne laisvės atėmimo bausme ir vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis, 2 dalis), ir P. G. skirtina galutinė subendrinta 1 mėnesio 15 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje UAB ,,Maxima LT“ pareiškė 152,96 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 24–25). Kaltinamasis P. G. su jam pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko. Civiliniame ieškinyje detalizuojama, kokios prekės buvo pagrobtos, nurodomi jų pavadinimai ir kaina. Civilinio ieškovo prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padaryto baudžiamojo nusižengimo, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su civilinio ieškovo patirta turtine žala. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

Kaltinamajam P. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 49–52) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Tolesnis šios kardomosios priemonės taikymas netikslingas, kadangi kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Baudžiamojoje byloje esantis kompaktinis diskas, saugomas prie baudžiamosios bylos 1 tomo priekinio viršelio nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir kaltinamajam P. G. paskirti sumažintą galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi P. G. paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, švelnesnę arešto bausmę keičiant griežtesne laisvės atėmimo bausme ir vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis, 2 dalis), ir P. G. skirti galutinę subendrintą 1 (vieno) mėnesio 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 8 d.

Civilinio ieškovo UAB ,,Maxima LT“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo P. G. civilinio ieškovo naudai 152,96 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus 96 ct) nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamajam P. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Baudžiamojoje byloje esantį kompaktinį diską, saugomą prie baudžiamosios bylos 1 tomo priekinio viršelio nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.