Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. P., jo atstovei advokatei A. J., nukentėjusiosioms J. R., I. B., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos LR vlstybinės darbo inspekcijos Telšių skyrius atstovu vyriausiajam darbo inspektoriui J. L.,

G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), ūkininko, vidurinio išsilavinimo, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. sausio 16 d. 11.10 val., atliekant 2014-01-09 LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administracijoje Vilniuje, pasitikėjimo telefonu gautos anoniminės informacijos apie tai, kad (duomenys neskelbtini) žvėrelių auginimo fermoje galimai nelegaliai dirba žmonės, operatyvų patikrinimą, buvo sutiktos dirbančios - dalinančios pašarus žvėreliams J. R. ir I. B., t. y. nustatyta, jog G. P. žodžiu susitarė su J. R. ir I. B. dėl tam tikro darbo, žvėrelių prižiūrėtojų ( šerti, prižiūrėti audines, valyti gardus, kuriuose laikomi žvėreliai ir kitus darbus, susijusius su nurodyta veikla) (duomenys neskelbtini) esančioje jam priklausančioje audinių auginimo fermoje, atlikimo tvarkos ir apmokėjimo už jį-mokant minimalaus dydžio darbo užmokestį, nesudaręs įstatymo nustatyta tvarka rašytinių darbo sutarčių, leido J. R. ir I. B. dirbti nelegalų darbą ūkininko G. P. naudai. Neįforminęs darbo sutarčių su faktiškai jo naudai dirbusiomis J. R. ir I. B., G. P. pažeidė Darbo kodekso 16 str. 2 d., 98 str. 1 d., 99 str. 3 d. reikalavimus. Ši G. P. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį.

G. P. nepripažino teisės pažeidimo ir teisme paaiškino, kad vykdo individulią žemės veiklą ir jam nuosavybės teise priklauso žvėrelių ferma, esanti (duomenys neskelbtini) 2014-01-16 iš ryto pas jį į fermą atėjo J. R. ir I. B., kurias pažinojo, nes anksčiau jos dirbo jam priklausančiuose šiltnamiuose. Moterys klausė ar nepriimtų jas dirbti fermoje. Jis pasakė, kad iš tiesu jam reikalingi darbuotojai fermoje auginamų audinių priežiūrai. Moterys parašė pareiškimus priimti jas į darbą, su jomis sutarė, kad jos dirbti pradės nuo 2014-01-17. Jis taip pat pasakė moterims, kad išvyksta savo reikalų tvarkyti, tuo pačiu Mažeikiuose užvažiuos į Valstybinio socialinio draudimo skyrių pranešti apie jų įdarbinimą. J. R. ir I. B. paliko fermoje, jos norėjo apžiūrėti busimo darbo vietą, turėjo susitikti su fermos darbininku R. Š., kuris joms turėjo parodyti kokie darbai bus dirbami. Po pietų jam paskambino Valstybinės darbo inspekcijos darbuotoju prisistatęs vyriškis ir jie susitarė dėl susitikimo. Darbo inspekcijos darbuotojai jam pradėjo sakyti, kad jo fermoje buvo sutiktos dirbančios J. R. ir I. B.. Jis paaiškino, kad leidimo dirbti šioms moterims nebuvo davęs, bet nuo sekančios dienos jas priėmęs į darbą. Jis laikėsi darbininkių įdarbinimo tvarkos, pranešė Sodrai apie J. R. ir I. B. įdarbinimą savo fermoje prieš vieną dieną iki darbo pradžios. Kodėl patikrinimo metu šios moterys Darbo inspekcijos darbuotojų buvo palaikytos nelegaliomis darbuotojomis jis negalinti paaiškinti. Moterys tą dieną fermoje buvo tik tikslu išsiaiškinti ar jis priims jas į darbą, ar sudėtingas darbas fermoje, tam, kad įsitikinti, ar jos norės, sugebės dirbti su žvėreliais ir joms buvo leista fermoje apsižiūrėti, pabendrauti su ten dirbančiu asmeniu.

LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius J. L. teisme parodė, kad 2014-01-16 apie 11 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) esančią ūkininko G. P. žvėrelių fermą, nes Valstybinės darbo inspekcijos administracijoje buvo gautas anoniminis pranešimas apie tai, kad fermoje dirba nelegaliai net 8 darbininkai. Ferma aptverta tvora palei kuria lakstė palaidi šunys. Jis su kolega S. R. negalėjo išlipti iš automobilio, nes šunys buvo dideli, agresyvus. Kažkurį laiką laukė, kol kas nors išeis į kiemą ir sutramdys šunis. Iš tvora aptvertos žvėrelių fermos teritorijos per vartus išėjo darbo rūbais apsirengusi moteris. Ji sutramdė šunis, kurie iš karto jai pakluso. Moteris tada pasakė, kad šunys jos komandų klauso. Į klausimą kur yra fermos šeimininkas moteris atsakė, kad šeimininkas G. P. kartu su darbininkais yra išvykęs į Telšius pirkti statybinių blokelių. Į klausimą kas ji tokia atsakė, kad prižiūri fermą. Kai jie prisistatė esantys darbo inspektoriai, moteris prisistatė, kad yra J. R. ir pradėjo sakyti, kad čia nedirbanti, tik ką ūkininko automobiliu buvusi atvežta iš Viekšnių, kur ji gyvenanti, tam, kad pasaugotų fermą, kol ūkininkas grįš. Ji sakė darbo sutartis su ja nesudaryta. Paklausus, ar teritorijoje šiuo metu nėra daugiau žmonių, ji atsakė, kad nėra. Kai jie įėjo į fermos teritoriją, iš už galinio žvėrelių barako veždama karutį išėjo dar viena moteris. Priėjusi prie jų ji pasakė esanti I. B.. Į klausimą ką ji daro fermoje atsakė, kad pirmą dieną dirbanti fermoje, šerianti audines. Jeigu ūkininkui įtiks, ateityje jis ją įdarbins. Jų prašymu moterys parašė paaiškinimus apie tai, ką jos daro fermoje. Jos įėjo į mūrinį pastatą, kur jos rašė paaiškinimus. Paaiškinimuose nurodė, kad dirbančios pirmą dieną fermoje, ūkininkas žadėjęs mokėti minimalų atlyginimą. I. B. kažkam paskambino mobiliuoju telefonu. Iš fermos jie nuvyko į G. P. namus, sužinojome G. P. telefono numerį. Paskambinus G. P. telefonu, ūkininkas pasakė esantis Mažeikiuose, užsiimantis darbuotojų įdarbinimu ir namo grįšiąs po pusvalandžio. Paprašytas parašyti paaiškinimą apie tai, kokiu pagrindu I. B. ir J. R. dirba jam priklausančioje žvėrelių fermoje (duomenys neskelbtini) ūkininkas pasakė, kad moterys į fermą atvykusios tik apsižiūrėti, jos dirbti dar neturėjo, jis apie jų įdarbinimą pranešęs Valstybinio socialinio draudimo Mažeikių skyriui. Jis taip pat pasakė, , kad Sedoje gyvenanti buhalterė ruošia darbo sutartis, kurias moterys rytoj pasirašys. Kiek vėliau sužinojo, kad I. B. bei J. R. kurių draudimo laikotarpio pradžia nurodyta 2014-01-17. Valstybinės darbo inspekcijos atstovas prašė skirti G. P. nuobaudą už administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. Nurodė, kad I. B. ir J. R. 2014-01-16 dirbo darbą jo naudai, be sutarties, su jomis buvo sutarta dėl atlygio už darbą. Tai atitinka nelegalaus darbo požymius. Abi moterys, duodamos paaiškinimus, tai pripažino. Abi moteris pačios tada rašė paaiškinimus apie tai kaip jos atvyko į fermą bei ką jos ten darė.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo apibrėžimą pateikia Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Jame nurodyta, jog nelegaliu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Prieštaringus J. R. ir I. B. parodymus teismo posėdžio metu, teismas vertina kaip jų suinteresuotumą bylos baigtimi. Teismo posėdžio metu VDI inspektorius J. L. ir liudytoju apklaustas S. R. paaiškino, kad abi moterys fermoje buvo apsirengusios darbiniais drabužiais, gerai orientavosi fermos teritorijoje, turėjo raktus nuo pastato, kuriame buvo kūrenama krosnis ir jame buvo surašyti abiejų paaiškinimai, J. R. greitai sutramdė palaidus šunis, o I. B. ėjo iš už žvėrelių barakų stumdama karutį bei semtuvėliu skirstydama kažkokia masė į garduose laikomų žvėrelių ėdžius. Paprašius pateikti jų darbo sutartis arba verslo liudijimus, jų nepateikė ir paaiškino, kad fermoje dirba pirmą dieną ūkininko paprašytos. Pradžioje sakė, kad su ūkininku sutarė dėl minimalaus dydžio atlygio. Taigi G. P. kaltę dėl aptariamo pažeidimo patvirtina tiesiogiai pažeidimą fiksavusių VDI inspektorių J. L. ir S. R., bendravusių su J. R. ir I. B., parodymai, kurie nuo pat administracinio teisės pažeidimo tyrimo pradžios yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei pirminiam 2014-01-16 surašytam nelegalaus darbo tyrimo aktui (5-6 b. l.), kuriame pakankamai detaliai aprašė G. P. padaryto pažeidimo eigą. Teismas neturi pagrindo abejoti inspektorių nešališkumu, todėl sprendžia, kad pirminiuose J. R. ir I. B. paaiškinimuose nurodytos aplinkybės apie tai, kad jos paprašytos ūkininko G. P. dirbo fermoje, ir tai, kad joms už darbą buvo pažadėtas minimalaus atlyginimo dydžio atlygis, laikytinos taip pat pakankamu įrodymu, jog G. P. būdamas ūkininku, neužtikrino, kad darbuotojų darbas būtų legalus, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. Vėlesni J. R. ir I. B. parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, kadangi prieštarauja administracinio teisės pažeidimo protokole, ir jų pirminiuose paaiškinimuose bei teismo posėdyje inspektorių J. L. ir S. R. nurodytoms aplinkybėms. Toks nukentėjusiųjų parodymų keitimas, teismo nuomone, nulemtas jų siekiu padėti esamam darbdaviui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius (pvz., esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui pasidalyti ir pasisavinti mokesčius, gaunant kitokio pobūdžio naudos ir nelegalių darbo santykių ir pan.), todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).

Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243, 17 p. nurodyta, kad apie priimtą į darbą asmenį pranešimą VSDFV skyriui privaloma pateikti apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną. Apie J. R. ir I. B. įdarbinimą Sodrai ūkininkas G. P. pranešė 2014-01-16, paaiškinęs, kad turi tik padedančią buhalterę, kuriai turėjo tą dieną nuvežti moterų dokumentus ir kuri surašė darbo sutartis. Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos duomenų bazės J. R. ir I. B. pas ūkininką dirbti pradėjo 2014-01-17 (pranešime nurodyta socialinio draudimo pradžios data), pasirašiusios 2014-01-16 datos darbo sutartis, apie jų įdarbinimą valstybinio socialinio draudimo pradžią VSDFV Mažeikių skyriui buvo pranešta 2014-01--16 12.27 val. (20-21, 22-23, 26, 27 b. l. 7). Pažymėtina, jog darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, kol nebūna sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, o nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad jau 2014-01-16 J. R. ir I. B. ūkininko G. P. žvėrelių auginimo fermoje dirbo konkretų darbą. G. P. darbo sutarčių su J. R. ir I. B. sudarymas po to, kai darbo inspekcijos pareigūnai fermoje atliko patikrinimą ir užfiksavo darbo santykių pažeidimą, pažeidimo padarymo fakto nepaneigia ir ūkininko neteisėtų veiksmų nelegalizuoja, priešingai, parodo jį žinojus apie pareigą sudaryti darbo sutartį ir jos nevykdžius.

Veika - nelegaliu darbu - daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Pažeidėjas paprastai siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK20 str.). ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. To paties kodekso 30² straipsnyje nurodyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Tokiu būdu įstatymų leidėjas nusprendė dėl veikos pavojingumo visuomenei laipsnio, nustatė tipines nuobaudų skyrimo taisykles ir numatė, kad minimali nuobauda už nelegalų darbą turi būti ne mažiau 3000 litų. Vadovaujantis ATPK 30 straipsnio 2 dalimi, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju G. P. atžvilgiu nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau nuobaudos dydį apsprendžia ne vien tik tokių aplinkybių konstatavimas, bet ir pažeidimo pobūdis ir asmenybę charakterizuojantys duomenys. Nors G. P. neprisipažino kaltu, atsižvelgtina, kad pažeidėjas anksčiau nėra baustas už tokio pobūdžio pažeidimus, nėra duomenų, jog būtų baustas ir už kitokius administracinės teisės pažeidimus. Jis dirba, turi legalų pajamų šaltinį, byloje nėra neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Pagal ATPK 41³ str. 1 d. atsakomybė už nelegalų darbą numatyta darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus G. P. minimalaus dydžio ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą – tris tūkstančius litų už kiekvieną nelegaliai dirbusią darbininkę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti G. P. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 6000,00 Lt (šešių tūkstančių litų 00 ct) dydžio baudą.

Apie šios nuobaudos paskyrimą skelbti visuomenės informavimo priemonėse.

Išaiškinti G. P., kad baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“, AB; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriui.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjai teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt die­nų nuo nutarimo priėmimo dienos ji turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip aštuoni šimtai litų, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.

Teisėja Nadežda Kiubienė