Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-04-11 · Civilinė byla Nr. e2-1617-592/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-11
Bylos Nr.
e2-1617-592/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33840-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Igoris Kasimovas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Komfovent“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Engineer“
Advokatai
Irmantas Balsys
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1617-592/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33840-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Irmantui Balsiui,atsakovės atstovui J. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komfovent“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Amalva“) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Engineer“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6040,83 Eur skolos, 145,22 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2016 m. lapkričio 17 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 001060/16, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės užsakymus sutartyje nustatyta tvarka perduoti atsakovei prekes, o atsakovė įsipareigojo prekes priimti ir už jas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Už parduotas prekes ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras bendrai 6040,83 Eur sumai, tačiau atsakovė už prekes su ieškove neatsiskaitė nei sutartyje nustatytu terminu (per 30 dienų), nei vėliau. Už uždelstą atsiskaityti laikotarpį ieškovė paskaičiavo atsakovei 145,22 Eur palūkanų (e. b. l. 27-29).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šalys sudarydamos sutartį susitarė, kad prekes ieškovė išduos atsakovės įgaliojimą turintiems asmenims. Atsakovė užsakyti ir atsiimti prekes įgaliojo vieną iš savo darbuotojų – S. Č., kuris tuo metu buvo darbų vadovas. Pažymėjo, kad ieškovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras pasirašė atsakovės neįgalioti asmenys, todėl šių sąskaitų negavo ir neįtraukė jas į apskaitą. Atsakovės manymu, dėl nurodytų priežasčių sandoriai laikomi neįvykusiais, o atsakovei neatsirado jokių prievolių tokių neįvykusiu sandorių pagrindu (e. b. l. 59-61).

Teismo posėdyje šalių atstovai palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 17 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 001060/16, kurios pagrindu ieškovė (pardavėja) įsipareigojo pagal atsakovės (pirkėjos) užsakymus sutartyje nustatyta tvarka perduoti atsakovei prekes, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas sutartimis kainomis ir terminais (e. b. l. 14-15). Už parduotas prekes ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras: 2017 m. kovo 31 d. Nr. 0096996, 2017 m. balandžio 12 d. Nr. 0030046, 2017 m. balandžio 19 d. Nr. 0030130, 2017 m. balandžio 20 d. Nr. 0030154, 2017 m. balandžio 25 d. Nr. 0030223 ir 2017 m. gegužės 25 d. Nr. 0097900 bendrai 6040,83 Eur sumai (e. b. l. 7, 13, 16-18, 76, 86). 2017 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė išsiuntė atsakovei vėluojamų apmokėti sąskaitų sąrašą, prašydama apmokėti susidariusį 6040,83 Eur dydžio įsiskolinimą (e. b. l. 78-79).

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovės (pirkėjos) pareigos atsiskaityti su ieškove (pardavėja) už parduotas prekes. Atsakovės manymu, šiuo atveju ji prievolės atsiskaityti su ieškove neturi, nes ieškovė prekes ir sąskaitas už jas perdavė atsakovės neįgaliotiems asmenims.

Pagal šalių 2016 m. lapkričio 17 d. sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. 001060/16 ieškovė įsipareigojo perduoti prekes atsakovės nuosavybėn, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas nustatytą kainą, todėl ši sutartis kvalifikuotina pirkimo–pardavimo sutartimi (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

CK 6.317 straipsnio 1 dalis įtvirtina pardavėjo pareigą perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Sutarties 2.2 punkte šalys susitarė, kad prekės pagal kiekį ir kokybę ir kokybę priimamos jų perdavimo pirkėjui metu, pažymint tai parašu PVM sąskaitoje-faktūroje. Ieškovės teigimu, jos, kaip pardavėjos, pareigos perduoti prekes atsakovei tinkamą įvykdymą patvirtina byloje esančios atsakovės atstovų pasirašytos PVM sąskaitos-faktūros. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad ginčo sąskaitas-faktūras pasirašė atsakovės neįgalioti asmenys, todėl atsakovei neatsirado pareiga pagal jas atsiskaityti su ieškove.

Pagal ginčo sutarties 6.1 punktą atsakovė įsipareigojo pateikti įgaliojimą, nurodantį, kurie asmenys yra įgalioti priimti prekes. Atsakovės teigimu, šiuo atveju užsakyti ir atsiimti prekes įgaliotas buvo tik vienas iš atsakovės darbuotojų – S. Č. Šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų atsakovė byloje nepateikė (CPK 178 straipsnis). Parengiamojo teismo posėdžio metu teisėjas išaiškino šalims teisę pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnis), tačiau atsakovė papildomų įrodymų byloje neteikė.

Remiantis bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 17 d. sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė nuolatinio pobūdžio santykiai, ieškovei parduodant statybos darbams atlikti reikalingas prekes, o atsakovei šias prekes priimant ir už jas su ieškove atsiskaitant. Iš byloje esančių ankstesnių nei ginčo laikotarpis ieškovės atsakovei išrašytų sąskaitų-faktūrų už parduotas prekes matyti, kad jas pasirašydavo skirtingi asmenys ir nė vienos iš jų nepasirašė atsakovės įgaliotu asmeniu nurodomas S. Č. (e. b. l. 74-77). Ieškovės teigimu, atsakovė savo įsipareigojimus pagal ankstesnes sąskaitas ieškovei yra visiškai įvykdžiusi, ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Taigi atsakovės elgesys (konkliudentiniai veiksmai) rodo, kad ji ieškovės veiksmus perduodant prekes ir sąskaitas skirtingiems atsakovės darbuotojams laikė tinkamais.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovė šiuo atveju neginčija aplinkybės, jog ginčo sąskaitose nurodytas prekes iš ieškovės faktiškai gavo ir panaudojo jas atliekant statybos darbus. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovės teiginį, kad ji ginčo sąskaitų negavo paneigia ne tik byloje esančios sąskaitos su atitinkamų asmenų parašais (e. b. l. 7, 13, 16-18, 76, 86), 2017 m. rugpjūčio 24 d. ieškovės atsakovei siųstas vėluojamų apmokėti sąskaitų sąrašas (e. b. l. 78-79), bet ir išrašai iš elektroninio sąskaitų-faktūrų posistemio (i.SAF) (e. b. l. 80-88). Iš šių išrašų matyti, kad atsakovė ginčo sąskaitas yra įtraukusi į įmonės buhalterinę apskaitą ir duomenis apie jas perdavusi Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Sąskaitų faktūrų kryžminio sutikrinimo metu, kuomet buvo palyginamos ieškovės išrašytos sąskaitos su atsakovės nurodytomis iš ieškovės gautomis sąskaitomis, nustatyta, kad sąskaitų-faktūrų duomenyse neatitikimų nėra. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė ginčo sąskaitas iš ieškovės ne tik gavo, bet ir jas pripažino (laikė teisiškai įpareigojančiomis).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju šalių į bylą pateiktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovė savo, kaip pardavėjos, pareigą perduoti atsakovei prekes ir sąskaitas už jas įvykdė tinkamai, todėl ieškinio reikalavimas priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 6040,83 Eur skolą už parduotas prekes yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 176, 178, 185 straipsniai).

Pagal CK 6.344 straipsnio 2 dalį už pavėlavimą sumokėti kainą pirkėjas privalo mokėti palūkanas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo daikto perdavimo ar šalių sutarto termino, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita. Sutarties 3.2 punkte atsakovė už prekes įsipareigojo atsiskaityti su ieškove per 30 kalendorinių dienų nuo prekių pardavimo dienos. Remdamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, už uždelstą atsiskaityti laikotarpį pagal pridedamą palūkanų skaičiavimo lentelę ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 145,22 Eur palūkanų (e. b. l. 89). Patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl skolos už parduotas prekes priteisimo, taip pat laikytinas pagrįstu ir tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl 145,22 Eur palūkanų ieškovei iš atsakovės priteisimo.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 6186,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 1065,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 139 Eur žyminis mokestis (e. b. l. 8-10, 30-32) ir 926,86 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (e. b. l. 11-12, 33-34) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 5,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Komfovent“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Amalva“), juridinio asmens kodas 124130658, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Engineer“, juridinio asmens kodas 123327599, 6040,83 Eur (šešis tūkstančius keturiasdešimt eurų ir 83 ct) skolos, 145,22 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus ir 22 ct) palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 6186,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1065,86 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt penkis eurus ir 86 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Engineer“, juridinio asmens kodas 123327599, 5,77 Eur (penkis eurus ir 77 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Igoris Kasimovas