Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. ir D. S. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jie 2019 m. rugsėjo 14 d. apie 21 val. 20 min. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, stebint kitiems asmenims, įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kilus žodiniam konfliktui su E. M., bendrai sudavė E. M. ne mažiau 11 smūgių kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip padarydami pastarajam poodines kraujosruvas veido ir krūtinės kairėse pusėse, dešiniame šone, nugaros dešinėje pusėje, dešinėje rankoje, kairiame žaste, kairiame sėdmenyje, kairėje kojoje, t. y. nežymų sveikatos sutrukdymą, tokias savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais E. P. ir D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl bausmės skyrimo E. P.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius E. P. – jauno amžiaus, nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini), turi pastovią gyvenamąją vietą, ankščiau neteistas (b. l. 91), baustas administracine tvarka (b. l. 92).

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bei 6 dalies 1 ir 3 punktais kaltinamajam skirtini įpareigojimai bei draudimai: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti mokslus, dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) uždrausti kaltinamajam bendrauti su nukentėjusiuoju E. M..

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis E. P. kaltę pripažino, todėl jam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

E. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl BK 93 straipsnio nuostatų taikymo

Teismas, įvertinęs kaltinamojo D. S. asmenybę, bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti BK 93 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pažymėtina, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. S. veiką padarė nesulaukęs aštuoniolikos metų. Jo padaryta veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai ir patenka į BK 93 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimų kategorijų sąrašą. Be to, D. S. anksčiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Kartu teismas sprendžia, kad yra BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas alternatyvus pagrindas taikyti jam šio straipsnio nuostatas, t. y. jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiame kontekste teismas pažymi, kad D. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, dėl savo veiksmų gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, rodė iniciatyvą su juo susitaikyti, kaltinamasis šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), teisiamas pirmą kartą (b. l. 97), administracine tvarka baustas keturis kartus, pagrinde už važiavimą viešuoju transportu be bilieto (b. l. 98-99). Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra spontaniška, veikiau nulemta jo dar nesusiformavusios asmenybės, ji greičiau atsitiktinė nei nulemta besiformuojančių antisocialinių bei priešingų teisei bei moralei asmeninių nuostatų. Remiantis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, kad D. S. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais D. S. skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas bei elgesio apribojimas šešiems mėnesiams įpareigojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val. bei tęsti mokslą.

Kaltinamajam D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 33,58 eurų žalos, patirtos E. M. gydymo metu, atlyginimo bei žalos dydį pagrindžiantis 2019 m. gegužės 31 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (b. l. 42-43). Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad E. P. ir D. S. naudodamas fizinį smurtą padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai padaryta kaltinamųjų nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas solidariai atlyginti iš kaltinamųjų.

Nukentėjusysis E. M. ikiteisminio tyrimo metu taip pat pateikė civilinį ieškinį dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodamas tuo, kad įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, pablogėjo regėjimas ir klausa (b. l. 25-26).

Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė išgyvenimus, viešoje vietoje jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, ko pasėkoje buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, kentė fizinį skausmą, pažeminimą, tačiau teismo manymu, prašoma priteisti 5000 eurų neturtinės žalos suma yra neadekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui ir jos pasekmėms nukentėjusiajam. Teismų praktikoje didesnis neturtinės žalos dydis nustatomas tik tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė. Nors nukentėjusysis teigė, kad dėl patirto fizinio smurto sutriko jo klausa ir regėjimas, tačiau apie tokio pobūdžio sveikatos sutrikimus ar apie tai, kad nukentėjusiajam būtų konstatuotos sunkios pasekmės, sumažėjęs darbingumas ar nustatyta neįgalumo grupė, byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir nukentėjusysis, todėl įvertinus tai, kas paminėta, bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-699/2016), teismas laiko, kad šiuo atveju teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus atitiks 500 EUR neturtinės žalos priteisimas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu byloje esantis vokas su kompaktiniu disku, saugomas prie baudžiamosios bylos viršelio, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, paskiriant tokius Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalies 1 ir 3 punkte numatytus įpareigojimus ir draudimus:

1) visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

2) tęsti mokslus, dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) visą laisvės apribojimo laikotarpį uždrausti bendrauti su E. M..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu E. P. paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, paskiriant Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalies 1 ir 3 punkte numatytus įpareigojimus ir draudimus:

1) visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

2) tęsti mokslus, dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) visą laisvės apribojimo laikotarpį uždrausti bendrauti su E. M..

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, paskirti D. S. auklėjamojo poveikio priemones: 1) įspėjimą bei 2) elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val. bei tęsti mokslą.

Elgesio apribojimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo elgesio apribojimo vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti solidariai iš E. P. ir D. S. Vilniaus teritorinės kasos naudai 33,58 Eur (trisdešimt tris eurus 58 cnt) turtinei žalai atlyginti.

E. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti solidariai iš E. P. ir D. S. E. M. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu byloje esantį voką su kompaktiniu disku, saugomą prie baudžiamosios bylos, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti E. P., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Vengiantis atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nuteistasis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 1 dalimi, išaiškinti D. S., kad jeigu nepilnametis, kuriam paskirta viena auklėjamojo poveikio priemonė, jos nevykdo ar netinkamai ją vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti, kad jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Nuosprendis per dvidešimt (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.