- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- II-277-1143/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00092-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Pareiškėjas
- S. P., Institucijos
- Suinteresuotas asmuo
- V. M.
- Advokatai
- Rasa Makevičienė
Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo tyrimą, atstovams Gintautui Radzevičiui, Vladislav Butkevič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. birželio 9 d. nutarimo nutraukti ( nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2023 m. balandžio 18 d. V. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 57-ANR P-733- 2023 už tai, kad jis 2023 m. vasario 16 (duomenys neskelbtini) savavališkai, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą S. P., nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms bei teisėtiems interesams, valydamas sniegą pastūmė S. P. sklype stovinti betoninį pamatų blokelį, t. y. kaip padariusiam pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucija 2023 m. birželio 9 d. nutarimu vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalimi nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną V. M., nes šiuo konkrečiu atveju V. M. veikoje nebuvo vieno būtinojo savavaldžiavimo nusižengimo sudėties požymio – tikros ar tariamos teisės, kurią jis būtų galėjęs pats tiesiogiai įgyvendinti savavaldžiaudamas, todėl ir jo veiksmai negalėjo būti kvalifikuoti pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
3. Teisme gautas S. P. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 9 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Skunde prašoma panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. birželio 9 d. nutarimą, pripažinti V. M. kaltu už veiksmus numatytus ANK 518 straipsnyje ir skirti V. M. administracinę nuobaudą (įvertinus, kad V. M. jau buvo baustas pagal ANK ir senaties terminas nėra suėjęs).
Atsiliepimas
4. Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, Institucijos pareigūnai objektyviai, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, išsiaiškinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nutarimu Nr. 10-ANR_N-13845-2023 pagrįstai priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. 2023 m. vasario 23 d. Vilniaus apskr. VPK Vilniaus rajono policijos komisariate V. M. buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnį gavus S. P. pareiškimą. Pareiškime skundžiami V. M. veiksmai nurodant, kad pastarasis šeimininkavo pareiškėjo sklype. Administraciniu nusižengimu pareiškėjui padaryta turtinė 50 Eur ir neturtinė (dvasiniai pergyvenimai) žala. Kartu su pareiškimu pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu „20230216.mp4“. Nors S. P. pareiškime nurodė, kad administraciniu nusižengimu jam padaryta žala, bet nei prie pareiškimo, nei tyrimo metu nepateikė žalą patvirtinančių dokumentų. Taip pat pažymėjo, kad negavus iš S. P. sutarties dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nėra galimybių patvirtinti ar paneigti jo pareiškime išsakytą teiginį, kad blokelis buvo paliktas, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens patrauktas iš jam priklausančio žemės sklypo. Tyrimo metu V. M. paaiškino, kad pamatų blokelis perkeltas žiemos metu, kad esant slidžiam keliui niekas nesusižeistų griūdamas ant blokelio, kuris yra apdaužytas, su aštriomis briaunomis. Kadangi pareiškėjas nuolat kaltina kaimyną, kad šis braunasi į jo asmeninę teritoriją, tai siekiant išvengti net ir minimalaus pateikimo į teritoriją, imant blokelį ir jį perstatant į kitą saugesnę vietą, pamatų blokelis perkeltas kastuvu. Perkeldamas blokelį nuošaliau į saugią vietą, pašalino pareiškėjo dirbtinai sukeltą pavojų. Perkeldamas blokelį, jokios žalos (nei esminės, nei ne esminės) nepadarė nei pareiškėjui, nei kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Nurodo, kad susiklosčiusi situacija galėtų būti vertinama ir kaip būtinasis reikalingumas, kai atsakomybė pagal ANK netaikoma. Iš administracinio nusižengimo bylos ROIK 23198868285 medžiagos matyti, kad dėl betoninio blokelio pastatymo ir stovėjimo vietos ties įvažiavimo į namo adresu (duomenys neskelbtini) teritoriją, nesutaria žemės sklypo bendrasavininkai, S. P. ir V. M.. Tyrimo metu nustatyta, kad 2014 m. vasario 18 d. Valstybės įmonėje „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre, įregistruotas žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėto žemės sklypo savininkais nurodyti: S. P., N. P., G. Š., G. Š. ir R. M. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. P. ir V. M., tarpusavio konfliktus dėl naudojimosi bendrosios nuosavybės teisės objektu žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) sprendžia pasitelkdami policijos pareigūnus ir nesiima veiksmų nesutarimus išspręsti taikiai. Asmenys konfliktuoja, aiškindamiesi asmeninius santykius, susijusius su bendro naudojimo turto disponavimu, todėl vienas kito atžvilgiu yra šališki ir suinteresuoti. Akivaizdu, kad kilę nesutarimai dėl naudojimosi bendrosios nuosavybės teisės objektu yra išimtinai civilinių teisinių santykių ginčo nagrinėjimo dalykas, todėl šiuo atveju S. P., manydamas, kad yra pažeistos jos teisės, turi teisę ir realią galimybę pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka. ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, būtų taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis nusižengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-451/2011). Pabrėžė, kad pats pareiškėjas skunde akcentuoja, jog V. M. privalėjo veikti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, nes šis reglamentuoja asmenų turtinius ir su šiais santykiais asmeninius neturtinius santykius bei savo interesus ir teisės ginti teismuose kaip numatyta CK 1.138 straipsnyje (civilinių teisių gynimas) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnyje (teismams nagrinėti šio Kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių). Iš skunde nurodytų teiginių daroma išvada, kas ir pats skundo autorius sutinka ir patvirtina, kad jo ir kaimyno ginčas kilo dėl turtinių ir neturtinių santykių ir sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Byloje esantys įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. M. perkeldamas statybinį bloką jokios žalos (nei esminės, nei ne esminės) nepadarė nei pareiškėjui, nei kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Nors S. P. pareiškime nurodė apie patirtą turtinę ir neturtinę žalą, bet jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, civilinio ieškinio nereiškė dėl ko turtinės žalos atlyginimo klausimas paliktas nenagrinėtas. Institucijos nuomone, šioje byloje surinkti duomenys patvirtino, kad šiuo konkrečiu atveju V. M. veikoje nebuvo vieno būtinojo savavaldžiavimo nusižengimo sudėties požymio – tikros ar tariamos teisės, kurią jis būtų galėjęs pats tiesiogiai įgyvendinti savavaldžiaudamas, todėl ir jo veiksmai negalėjo būti kvalifikuoti pagal ANK 518 straipsnį. Remiantis išdėstytu, naikinti 2023 m. birželio 9 d. Institucijos priimtą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių ir tenkinti S. P. skundą, faktinio ir teisinio pagrindo nėra. Prašo skundą netenkinti, o nutarimą palikti galioti.
5. Teismo posėdyje S. P. prašė tenkinti jo skundą skunde nurodytais motyvais.
6. Teismo posėdyje V. M. ir jo atstovė prašė palikti galioti nutarimą.
7. Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo tyrimą, atstovai prašo nutarimą palikti galioti, skundą atmesti. Nurodė, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad V. M. tyčiniais veiksmai pažeidė teisę į nuosavybę. Tai, kad užkliudė blokelio kamputį neįrodo jo tyčios. Taip pat nurodo, kad pagal nekilnojamo turto registrą nustatytas servitutas. Servitutinio turto ginčai yra civiliniai, kadangi abu asmenys yra daliniai savininkai. Nėra nustatytos sklypo ribos, neįmanoma nustatyti, kad blokelis privačioje teritorijoje. Pareiškėjas padeda blokelį, kad sutrukdytų pravažiavimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
8. Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
9. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
10. Institucija 2023 m. birželio 9 d. surašydama nutarimą vadovaudamasi ANK 565¹ straipsnio 1 dalimi nutraukė administracinio nusižengimo byloje teiseną dėl to, V. M. veikoje nebuvo vieno būtinojo savavaldžiavimo nusižengimo sudėties požymio - tikros ar tariamos teisės, kurią jis būtų galėjęs pats tiesiogiai įgyvendinti savavaldžiaudamas, todėl ir jo veiksmai negalėjo būti kvalifikuoti pagal ANK 518 straipsnį.
11. Iš suinteresuoto asmens V. M. rašytinio paaiškinimo ir paaiškinimo teismo posėdyje matyti, kad blokelis 2023 m. vasario 16 d. buvo pastatytas nestabiliai, buvo pakrypęs į šoną, nes po juo buvo papildomai primėtyta sniego ir ledo luitų. Blokelis lengvai galėjo nuvirsti ir sužaloti praeinančio žmogaus ar gyvūno kojas ar pėdas. Taip pat blokelis buvo pastatytas tokia kryptimi, kad net ir pats S. P. nebūtų galėjęs išvažiuoti savo transporto priemone nekliudydamas blokelio, jeigu jis nebūtų patrauktas. Taip pastatytas blokelis kėlė grėsmę ir pačiam pareiškėjui ir kitiems asmenimis, kurie būtų ėję šalia minėto blokelio. S. P. teiginiai, kad V. M. kur nors brovėsi ir šalino pareiškėjo objektus yra nepagrįsti. S. P. pastatė statybinį (apdaužytą, aštriais kampais) blokelį šalia keliuko, kuriuo naudojasi visi sklypo bendraturčiai, ribos, sukeldamas pavojų aplinkinių žmonių bei jų augintinių sveikatai. Ypač atsižvelgiant į tai, kad keliukas buvo padengtas sniegu ir buvo slidus, todėl buvo didelė tikimybė paslysti ir susižaloti į blokelį. Dėl to blokelis buvo šiek tiek patrauktas nuošaliau. S. P. sąmoningai siekia arba pakenkti V. M. šeimos narių sveikatai, arba apgadinti turtą (važiuojant kliudyti blokelį ir apgadinti automobilį ar automobilius (nes šalia stovi ir S. P. automobilis), tvorą ar vartus). Tuo labiau, kad blokelis nei pažymėtas atšvaitais, nei aptvertas ir kt. V. M., perkeldamas blokelį, jokios žalos (nei esminės, nei ne esminės) nepadarė nei pareiškėjui, nei kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Be to, susiklosčiusi situacija galėtų būti vertinama ir kaip būtinasis reikalingumas, kai atsakomybė pagal ANK netaikoma (ANK 16 straipsnis). Taigi V. M. pašalino jam pačiam ir jo artimiesiems gresiantį pavojų niekam nepadarydamas jokios žalos.
12. ANK 518 straipsnyje numatyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015).
13. Savavaldžiavimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai ir jų priežastinis ryšys. Veika pasireiškia kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo tikros ar tariamos teisės vykdymas. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo visada yra tikro ar tariamo teisinio santykio subjektas. Nenustačius tokio santykio, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai nekvalifikuotini kaip savavaldžiavimas. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
14. Savavaldžiaujant gali būti įgyvendinamos tiek turtinės, tiek ir neturtinės savo ar kitų asmenų tikros ar tariamos teisės. Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus, jų įgyvendinimą ir pareigų vykdymą reglamentuoja CK 1.136 ir 1.137 straipsniai. CK 1.136 straipsnyje nustatyta, kad tokiu pagrindu gali būti sutartys ir kiti sandoriai (tiek numatyti įstatymų, tiek ir nenumatyti, bet jiems neprieštaraujantys), teismų sprendimai, administraciniai aktai, turintys civilines teisines pasekmes, intelektinės veiklos rezultatai, žalos padarymas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas, taip pat įvykiai ir veiksmai (veikimas ir neveikimas), su kuriais įstatymas sieja civilines teisines pasekmes. Savavaldžiaudamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja vykdyti savo tikrą ar tariamą teisę. Tikra teisė – tai realiai egzistuojanti teisė, pagrįsta sandoriu ar kitu įstatymo numatytu juridiniu faktu. Tariama teisė – tai objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sąmonėje egzistuojanti teisė. Tiek teorijoje, tiek teismų praktikoje tariama teisė siejama tik su pateisinama (sąžininga) asmens klaida. Savavaldžiavimui būdinga tik pateisinama klaida, kai kaltininkas negalėjo ir neturėjo suprasti, kad realiai jokios subjektinės teisės neturi. Pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktą, neleistina kaip pagrindą imti vien tik subjektyvų kaltininko gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-509/2008; Nr. 2K-389/2010). Taigi tariama teisė yra tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančią jam.
15. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas S. P. nurodo, kad blokelį savo sklype, ties 7 tašku pastatė siekdamas išvengti didesnės žalos, kad važinėjant per jo teritoriją nebūtų gadinamos plytelės. Tuo tarpu V. M. paaiškinime nurodo, kad jo veiksmai, skirti nuo bendro naudojimo kelio atitraukti sudaužytą blokelį bent minimaliu saugiu atstumu, yra skirti apsaugoti ne tik savo šeimos narius, bet ir kitus asmenis, galinčius eiti juo. Dėl šio S. P. nuosavybės teise priklausančio sklypo taško, kuris yra ties įvažiavimu į V. M. sklypą tarp S. P. ir V. M. yra susiklostę įtempti santykiai, jų paaiškinimai paremti vienas kito kaltinimu. Iš posėdžio metu pateiktų fotonuotraukų matyti, jog tomis dienomis nuotraukose matosi blokelio judėjimas iš vienos vietos į kitą. Tai matyti ir iš byloje esančio teismo posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašo, kuriame matyti, kad asmuo (kaip pats V. M. pripažino, kad tai jis) kastuvu perkelia blokelį į kitą vietą. Nors iš byloje esančio paaiškinimo matyti, kad V. M. neneigia patraukęs blokelį, tačiau nurodo, jog blokelį patraukė, todėl, kad aštria briauna buvo pastatyta į važiuojamąją kelio dalį.
16. Iš skundžiamo nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną neaišku, ar Institucija nenustatė V. M. veiksmuose ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviojo požymio – veikos, kuri pasireiškė pamatų blokelio perkėlimu, ar subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios, ar tiek objektyviojo ir subjektyviojo požymių ir dėl kokių priežasčių. Nagrinėjamu atveju būtų galima konstatuoti V. M. kaltę, pasireiškusią tyčia, taip pat veikimą, pasireiškusį S. P. priklausančio pamatų bloko perkėlimu (to neginčijo ir V. M., apklausiamas tiek institucijos pareigūnų, tiek teismo posėdžio metu, tačiau nėra galimybės spręsti apie kitus būtinuosius šio administracinio nusižengimo sudėties požymius, o būtent, neaišku, ar V. M. vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, jei tariamą, kodėl ji laikytina būtent tokia, kodėl ir kokiais teisės aktais remdamasis ją ginčijo S. P., kokiuose teisės aktuose ir kokia konkreti teisės norma nulėmė teisinį situacijos įvertinimą. ANK 518 straipsnyje numatyta teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitą įstatymą. Tai reiškia, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokios ir kokiame įstatyme nustatytos tvarkos nesilaikė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tačiau nei institucijos administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nenurodytas įstatymas, kurio nesilaikė V. M.. Nagrinėjamu atveju aprašant tiriamą administracinį nusižengimą tik nurodoma, jog V. M. savavališkai, vykdydamas savo tariamą teise, ginčijamą S. P., nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms bei teisėtiems interesams, valydamas sniegą pastūmė S. P. sklype stovintį betoninį pamatų blokelį ir šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Taigi, institucijos nutarime neatskleista administracinio nusižengimo sudėtis, kaip tai numatyta ANK 518 straipsnyje. Atitinkamai tai rodo, kad nebuvo atliktas išsamus aplinkybių tyrimas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad, kaip matyti iš byloje pateiktos Naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo sutarties bei plano, betoninis pamatų blokelis buvo pastumtas iš S. P. sklypo dalies, o ne iš bendro naudojimosi keliuko dėl kurio projektuojamas servitutas.
17. Teismų praktikoje pripažįstama, jog keisti ar tikslinti administracinio nusižengimo sudėties požymius, inkriminuoti įstatymų pažeidimus gali tik institucija, surašiusi nutarimą. Taigi, teismas neturi galimybės tikslinti institucijos nutarime suformuluoto kaltinimo turinį, nes tokiu būdu būtų pažeista V. M. įstatymo garantuojama procesinė teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir nuo tokio kaltinimo gintis (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-200-576/2023).
18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes Vilniaus rajono policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje nutraukti nepradėti administracinio nusižengimo teisenos (ROIK: 23198868285) naikintinas ir byla grąžintina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui papildomam tyrimui atlikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutarė:
Pareiškėjo S. P. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus rajono policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 9 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos (ROIK: 23198868285) ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.