Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. V. patikslintą ieškinį atsakovui L. V., dėl materialinio išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (ieškovės pusėje) M. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė būtinųjų poreikių lentelę, pagal kurią jo būtinieji poreikiai sudaro 919,3 Eur (1 t. b.l. 12).

Pagal ieškovo kartu su ieškiniu pateiktus skaičiavimus, per mėnesį jo būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga 919,30 Eur suma, kurią sudaro: 269,30 Eur išlaidos mokslui, 170 Eur išlaidos mokslui reikalingoms priemonėms (t.y. plunksnos, tušas, baltas popierius-kartonas ir kt. priemonės), 100 Eur gyvenamosios vietos išlaikymo išlaidos (t.y. nuoma, komunaliniai), 120 Eur maistui, 20 Eur vitaminams, vaistams, dantų priežiūrai, akiniams, lęšiams ir pan., 50 Eur aprangai, 25 Eur avalynei, 165 Eur kitos išlaidos (dienpinigiai, kirpykla, transportas, kompiuteris, sporto klubas).

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas pertraukė savo studijas Vilniaus Dailės akademijoje ir nuo 2016 m. lapkričio 14 d. pradėjo studijuoti į Australijos ERP institute, tarptautinio verslo programoje, numatoma studijų pabaiga 2018 m. gegužės 16 d. Pagal byloje pateiktą patikslintą ieškovo būtinųjų poreikių lentelę, jo poreikiams reikalinga suma sudaro 1775,60 Eur. Tačiau kadangi ieškovas dirba, atėmus ieškovo Australijoje gaunamą darbo užmokestį 1231,09 Eur, likusi ieškovo būtinųjų poreikių suma sudaro 544,51 Eur sumą (2 t., b.l. 72).

Teismo posėdyje ieškovas nedalyvavo. Jo atstovė paaiškino, kad ieškovas prašo atsakovo paramos tik dėl tos jo poreikių dalies, kurios nepadengia jo gaunamas darbo užmokestis. Tačiau ieškinio reikalavimų įstatymo nustatyta tvarka nemažino. Todėl teismas vertina, kad ieškovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus.

Atsakovo vertinimu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog jis atliko visus sąžiningus, protingus bei įmanomus veiksmus, siekiant įstoti į valstybės finansuojamą vietą, t. y. ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių gerus mokslo rezultatus mokykloje ir gerus brandos egzaminų rezultatus. Studijų kaina ieškovo studijuojamoje Grafinio dizaino nuolatinių studijų programoje yra 1616,5 Eur už semestrą. Tai yra didelė pinigų suma, užtraukianti didelę finansinę naštą. Todėl, atsakovo vertinimu, ieškovas turėjo protingiau ir atidžiau planuoti savo ateitį ir dėti visas įmanomas pastangas įgyti galimybę studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, įrodančių jo sąžiningą ir pažangų mokymąsi Vilniaus Dailės akademijoje, stengiantis įgyti valstybės finansuojamą studijų vietą.

Vertindamas ieškovo nurodytas išlaidas jo būtiniesiems poreikiams patenkinti, atsakovas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jo nurodytas išlaidas. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas studijuoti Vilniaus Dailės akademijoje pagal nuolatinės studijų formos programą pradėjo tik 2015 metų rudenį. Vasaros metu ieškovui kyla pareiga pačiam susirasti darbą bei gauti pajamų būtinų būsimoms studijoms. Ieškinyje nepateikiama jokių argumentų, juo labiau, įrodymų, jog ieškovas mėgino įsidarbinti vasaros metu. Todėl darytina išvada, jog išlaikymas už vasaros laikotarpį iš viso nėra priteisiamas.

Kadangi ieškovo G. V. ieškinys yra nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, atsakovo vertinimu, būtinumas teikti išlaikymą neįrodytas, t.y. ieškovas nepateikė jokių įrodymų liudijančių apie sunkią turtinę padėtį, gaunamas pajamas, būtinųjų išlaidų dydį, studijų rezultatus (sąžiningą ir pažangų mokymąsi), paskaitų laiką, galimybių dirbti savaitgaliais ir po paskaitų nebuvimą, visų protingų galimybių pačiam pasirūpinti būtinomis lėšomis išnaudojimą bei kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes darytina išvada, kad išlaikymas negali būti priteisiamas. Ieškovo G. V. ieškinyje pateikiami deklaratyvūs teiginiai nėra pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti tėvui atsakovui L. V. todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.

Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.160 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad sulaukęs pilnametystės, t. y. nuo aštuoniolikos metų amžiaus, darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Vadovaujantis CK 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia, iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos, darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas G. V., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovo L. V. ir trečiojo asmens M. V. sūnus. Pilnametystės ieškovas sulaukė (duomenys neskelbtini). Ieškovas, 2016 m. birželio 20 d. pateikdamas pradinį ieškinį, mokėsi Vilniaus dailės akademijoje, Kauno fakulteto nuolatinių (dieninių) nuosekliųjų bakalauro studijų Grafinio dizaino programos 1 kurse, valstybės nefinansuojamoje vietoje (1 t., b.l. 10, 72-73, 92). Bylos nagrinėjimo metu, 2016 m. spalio 24 d. Vilniaus dailės akademijos rektoriaus įsakymu Nr. SO3-16028, atsižvelgiant į G. V. prašymą (1 t., b.l. 69), ieškovui leista pertraukti Kauno fakulteto Grafinio dizaino programos studijas nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. (1 t., b.l. 68). 2016 m. spalio 12 d. ieškovas G. V. su uždarąja akcine bendrove „Ismira Group“ sudarė paslaugų teikimo sutartį, dėl mokymosi įstaigos Australijos Sandraugoje (Australijoje) suradimo, paslaugų teikėjas ieškovui taip pat įsipareigojo pateikti visus būtinuosius dokumentus Australijos vizai gauti bei už klientą sumokėti stojamąjį mokestį į Australijos mokymo įstaigą, mokestį už studijas pasirinktoje Australijos mokymo įstaigoje bei sveikatos draudimą, paslaugų kaina 2076 Eur (1 t., b.l. 94-96).

Nuo 2016 m. lapkričio 14 d. ieškovas studijuoja Australijos Verslo koledže, skaitmenines informacines technologijas, numatoma studijų pabaiga 2018 m. gegužės 13 d., pažymoje nurodoma, kad G. V. sekasi gerai, visa mokesčio už mokslą kaina 8900 Aud (t.y. 6305,35 Eur) (1 t., b.l. 146-151).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, minėtame 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją būtų netoleruotinas toks teisinis reguliavimas, kai teismas galėtų priteisti tėvų išlaikymą ne pirmo aukštojo išsilavinimo siekiančiam pilnamečiam asmeniui, tegul ir reikalingam paramos, taip pat toks teisinis reguliavimas, kad teismas galėtų priteisti tėvų išlaikymą tokiam išsilavinimo (inter alia, aukštojo) siekiančiam pilnamečiam asmeniui, kuris mokosi nesąžiningai ir nepažangiai, piktnaudžiauja šeimos teisėmis.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas aiškindamas CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą pagal kurią, tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos, išanalizavęs galiojančiame Mokslo ir studijų įstatyme vartojamas sąvokas ir nustatytą teisinį reguliavimą išaiškino, kad asmeniui, baigusiam pirmąją – profesinio bakalauro, bakalauro studijų programą, yra suteikiamas atitinkamas kvalifikacinis laipsnis ir išduodamas jį liudijantis diplomas, kuris taip pat patvirtina ir asmens įgytą aukštąjį išsilavinimą bei aukštojo mokslo – profesinio bakalauro, bakalauro kvalifikaciją. Asmuo, turėdamas aukštojo mokslo diplomą ir kvalifikaciją, turi ir realią galimybę pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo tolesniam mokymuisi (studijoms), ši išvada lemia, tai, kad asmuo, įgijęs aukštojo mokslo – profesinio bakalauro, bakalauro kvalifikaciją ir studijuodamas antrosios pakopos pvz. magistrantūros studijų programoje, faktiškai siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos, o tai pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalį reiškia, kad pilnametystės sulaukusiam antrojoje studijų pakopoje studijuojančiam pilnamečiam vaikui tėvai neprivalo teikti išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

Nagrinėjamu atveju ieškovas G. V. nuo 2016 m. lapkričio 14 d. studijuoja Australijos Verslo koledže, o jo studijos Vilniaus dailės akademijoje, Kauno fakultete šiuo metu yra pertrauktos. Tačiau remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad kol ieškovas nėra įgijęs aukštojo mokslo diplomo ar profesinės kvalifikacijos, jis nepatenka į CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ribojimą, pagal kurį tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Todėl spręstina dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam ieškovui ir dėl tėvų galimybių ją teikti.

Pažymėtina, kad atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus:

pirmajai kriterijų grupei priskirtina sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Pabrėžtina, kad teisingumo ir protingumo šeimos teisiniuose santykiuose principus pažeistų išlaikymo pilnamečiam besimokančiam paramos būtinam vaikui priteisimas iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra dirbantis, jo metinis atlyginimas atskaičius mokesčius nustatytas 9093,69 Aud (t.y. 6129,06 Eur), kas vidutiniškai per mėnesį sudaro 757,81 Aud. (t.y. 510,76 Eur), tačiau ieškovo patikslintoje poreikių lentelėje jo nurodytas darbo užmokestis sudaro 1231,09 Eur sumą (2 t., b.l. 68-69, 72). Pažymėtina, kad ieškovas, turėdamas studento vizą, pagal Australijos darbo įstatymus, gali dirbti maksimaliai 40 valandų per dvi savaites per mokslo metus, su sąlyga, kad mokslo metai yra prasidėję (2 t., b.l. 59-61). Ieškovas 2017 m. vasario 11 d. kartu su bendranuomininku J. K. sudarė rezidento nuomos sutartį, bendra nuompinigių suma 600 Aud (404,40 Eur), ieškovui tenkanti nuomos dalis sudaro 300 Aud (202,20 Eur) (2 t., b.l. 62-67). Pagal byloje pateiktą patikslintą ieškovo poreikių lentelę (2 t., b.l. 70-71) jo poreikiai sudaro – 334,70 Eur mokslui, 60 Eur viešajam transportui, 812,30 Eur gyvenamosios vietos išlaikymo išlaidoms, 419,70 Eur maistui, higienos prekėms, 81,20 Eur lęšiams, vitaminams, stomatologo paslaugoms, kirpyklai, 67,70 Eur aprangai, iš viso ieškovo poreikiai per mėnesį sudaro 1775,60 Eur sumą. Ieškovo nurodytas vidutinis darbo užmokestis sudaro 1231,09 Eur, kurį atskaičius likusi nepatenkinta ieškovo poreikių dalis sudaro 544,51 Eur sumą (2 t., b.l. 72). Pažymėtina, kad visa mokesčio už ieškovo mokslą kaina Australijos Verslo koledže sudaro 8900 Aud (t.y. 6305,35 Eur) (1 t., b.l. 146-151). Už ieškovo mokslus Australijoje trečiasis asmuo M. V. yra sumokėjusi 1100 Eur sumą (2 t., b.l. 70-72). Laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2016 m. balandžio 25 d. trečiasis asmuo M. V. už ieškovo studijas Vilniaus dailės akademijoje yra sumokėjusi 3267,75 Eur sumą (1 t., b.l. 93). Ieškovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, duomenų apie ieškovo vardu registruotą kilnojamąjį turtą byloje nepateikta.

Vertinant atsakovo L. V. galimybės teikti ieškovo prašomo dydžio išlaikymą atsižvelgtina į byloje pateiktus duomenis, iš kurių nustatyta, kad atsakovas L. V. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Mitnija“ (1 t. b.l. 75, 2 t., b.l. 42-46). Atsakovo darbo užmokestis nuo kurio skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, kiti mokesčiai per mėnesį, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. vidutiniškai sudarė 1915,66 Eur (2 t., b.l. 42-46). Iš atsakovo gaunamo darbo užmokesčio atliekami išskaitymai, t.y. alimentai mokami M. V., taip pat išskaitos pagal dvi vykdomąsias bylas 2016 m. sausio – rugsėjo mėn. sudarė 7255,81 Eur sumą (1 t., b.l. 74, 87-89). Atlikus nurodytus išskaitymus bei atskaičius mokesčius, atsakovo atlyginimas minėtu laikotarpiu vidutiniškai sudarė 567 Eur (1 t., b.l. 75).

Pažymėtina, kad atsakovo L. V. ir trečiojo asmens M. V. santuoka nutraukta 2015 m. rugpjūčio 24 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1385-896/2015 (1 t., b.l. 76-78, 121-123). Nepilnamečių vaikų K. V. ir J. V. gimusių (duomenys neskelbtini) bei J. V., gimusio (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina M. V.. L. V. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki vaikų pilnametystės. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu minėtas teismo sprendimas paliktas iš esmės nepakeistas (1 t., b.l. 79-86, 124-131).

Pagal 2016 m. vasario 3 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1196-848/2016, tenkinus ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sollus“ ieškinį L. V., M. V., G. V., J. V., K. V. ir J. V. iškeldinti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (1 t., b.l. 115-118). Minėtas gyvenamasis namas, žemės sklypas bei kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 15 d. pagal turto pardavimo iš varžytinių aktą, parduoti uždarajai akcinei bendrovei „Sollus“ (1 t., b.l. 99-102). Atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto nėra įgijęs, duomenų apie atsakovo vardu registruotą kilnojamąjį turtą byloje nepateikta.

Trečiasis asmuo M. V. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (1 t., b.l. 103-107). Pagal trečiojo asmens byloje pateiktus duomenis jos vidutinis atlyginimas, atskaičius mokesčius, laikotarpiu 2015 m. spalio mėn. – 2016 m. rugsėjo mėn. sudarė 639,66 Eur (1 t., b.l. 108). Iš trečiojo asmens taip pat atliekami išskaitymai pagal tris vykdomuosius raštus (1 t., b.l. 109-114).

Pagal byloje pateiktą Vilniaus dailės akademijos 2016 m. lapkričio 10 d. pažymą Nr. AK-81-089, ieškovo I semestro mokymosi vidurkis suapvalinus sudarė 6 balo (t.y. vertinamas patenkinimai), II semestro mokymosi vidurkis suapvalinus sudaro 5 balus (t.y. vertinamas silpnai) (1 t., b.l. 70). Australijos Verslo koledžo 2017 m. sausio 12 d. pažymoje nurodoma, kad skaitmeninės informacinių technologijų studijos G. V. sekasi gerai (1 t., b.l. 150).

Pažymėtina, kad 2016 m. lapkričio 10 d. Vilniaus dailės akademijos pažyma Nr. SP-11-7351 patvirtina, kad 2015/2016 mokslo metų rudens ir pavasario semestruose ieškovas turi akademinių skolų, t.y. neišlaikė dviejų egzaminų. Taip pat nurodoma, kad 2015/2016 mokslo metų pirmame ir antrame semestruose ieškovas neatliko Studijų sutarties Nr. 2015/412 (2015-074-28) 17.7 punkto, kadangi minėtų semestrų laikotarpyje praleido daugiau nei 50 proc. paskaitų (1 t., b.l. 71).

Įvertinus pateiktus duomenis, darytina išvada, kad ieškovo mokslo pasiekimai Vilniaus dailės akademijos nėra aukšti, jis turi akademinių skolų, jo studijų lankomumas yra prastas. Duomenų apie ieškovo mokymosi rezultatus Australijos Verslo koledže byloje nėra pateikta. Pažymėtina, kad tiek Vilniaus dailės akademijoje, tiek Australijos Verslo koledže ieškovas studijuoja valstybės nefinansuojamose vietose, tačiau pagal ieškovo ir Vilniaus dailės akademijos sudarytos studijų sutarties 3 punktą, ieškovas Akademijos nustatyta tvarka gali pretenduoti į valstybės finansuojamą studijų vietą (1 t., b.l. 72-73). Spręstina, kad ieškovo dedamos pastangos studijoms nėra pakankamos gauti didesnius įvertinimus bei mėginti persikelti iš valstybės nefinansuojamos studijų vietos į valstybės finansuojamą studijų vietą, tokiu būdu pagerinant savo turtinę padėtį. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, būdama pilnametis asmuo, yra atsakingas už save ir priimamus sprendimus bei turi protingai vertinti savo galimybę pasirinkti studijas ir neperkelti su tuo susijusių nepagrįstai didelių išlaidų tėvams. Todėl ieškovo sprendimas pertraukti studijas Vilniaus dailės akademijoje bei išvykti studijuoti ir laikinai gyventi į Australiją, kurioje ieškovo patiriamos išlaidos ženkliai didesnės nei patiriamos studijuojant Lietuvoje, vertintinas kaip asmenine jo rizika priimtas sprendimas, ieškovui įvertinus su tuo susijusias pasekmes bei papildomas išlaidas.

Vertinant ieškovo nurodytus jo būtinuosius poreikius (2 t., b.l. 72) neabejotina, kad ieškovas patiria išlaidas mokslui, transportui, maistui ir kt., tačiau ieškovo nurodytos kiekvieno mėnesio išlaidos drabužiams ir avalynei, vertinant tai, kad ieškovui jau yra 20 metų, nėra pirmojo būtinumo, atsižvelgiant į tai, kad suaugusiam asmeniui kiekvieną mėnesį skirti išlaidų aprangai nėra reikalinga ir racionalu. Be to, jau vien ta aplinkybė, kad ieškovas laikinai gyvena ir studijuoja Australijoje, jo patiriamos kasdieninės išlaidos yra ženkliai didesnės nei būtų patiriamos jam gyvenant Lietuvoje (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Nors byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo teikia piniginę paramą, sumokant ieškovo turimas išlaidas už mokslą (1 t., b.l. 93, 2 t., b.l. 70-72). Tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, t. y. ieškovo savarankiškai priimtą sprendimą išvykti studijuoti į Australiją, vertintina, kad ieškovui dar studijuojant Lietuvoje, abu tėvai savo pareigą padėti ieškovui įgyti išsilavinimą iš esmės jau yra atlikę ar atlieka tiek, kiek tai leido ar leidžia jų galimybės.

Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų, apie ieškovo išnaudotą galimybę gauti paramą studijoms, pasinaudojant valstybės teikiamomis paskolomis studijoms Lietuvoje. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad nenoras būti skolingam, lemiantis atsisakymą prisiimti kreditinį įsipareigojimą, negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. sausio 25 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

Įvertinus, ieškovo atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį nustatyta, jog ieškovo nurodytas jo gaunamas 1231,09 Eur atlyginimas negi viršija jo tėvų gaunamas pajamas (atskaičius mokesčius ir išskaitas), (2 t., b.l. 68-69, 72). Be to, pažymėtina, kad abu tėvai turi kitų išlaikytinių - tris nepilnamečius vaikus, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, iš jų taip pat vykdomi kiti atskaitymai antstolių vykdomosiose bylose (1 t., b.l. 74-75, 87-89, 109-114).

Išanalizavus byloje šalių pateiktus įrodymų visumą, darytina išvada, kad parama besimokančiai ieškovui iš atsakovo šiuo metu nėra būtina, nes ieškovas turi pakankamai lėšų mokytis, baigti mokslus ir besimokydamas pragyventi, o jei gaunamų (turimų) lėšų ieškovui nepakanka, jis privalo pats išnaudoti visas protingas galimybes pasirūpinti mokytis ir pragyventi reikalingomis lėšomis, be to, gaunamas lėšas naudoti racionaliai ir gyventi pagal galimybes.

Remdamasis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė esminės CK 3.192¹straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, t.y. paramos pilnamečiam vaikui būtinumo, todėl jo reikalavimas priteisti iš atsakovo pageidaujamo dydžio paramą laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškinio netenkinus iš ieškovo atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1431,60 Eur atstovavimo išlaidų (1 t., b.l. 134-140, 2 t., b.l. 76-87) ir 28 Eur žyminio mokesčio (2 t., b.l. 12), iš viso 1459,60 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 8 punktas, 98 straipsnis).

Teismas šioje byloje turėjo 23,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios ieškinio netenkinus, valstybei priteistinos ir ieškovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Ieškovui išaiškintina, kad šias išlaidas jis turi sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo turėtas 1459,60 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt devynių eurų, 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 23,60 Eur (dvidešimt tris eurus, 60 ct) išlaidų susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.