- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-04
- Bylos Nr.
- 2A-2687-275/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05855-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės S. G. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, trečiajam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės 13217,53 Lt turtinės žalos ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2010-08-26 Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad pareigūnai aptiko vilkiką su puspriekabe, kurioje buvo cigaretės. Ši transporto priemonė atvyko iš Baltarusijos į Lietuvą per Šalčininkų kelio postą. Inspektorės pareigas tuo metu atliko ieškovė. Ieškovei buvo pareikštas įtarimas dėl to, kad ji, eidama inspektorės pareigas, taikė tik dokumentinio tikrinimo būdus, bet nenuėmė plombos ir neatliko krovinio muitinio fizinio tikrinimo. Ieškovė ikiteisminio tyrimo pareigūnams yra nurodžiusi, kad ji neturi pareigos fiziškai tikrinti krovinį. Paaiškino, kad jos atžvilgiu taikytas laikinas sulaikymas taip pat buvo be pagrindo. Apklausos metu pareigūnai prieš ieškovę naudojo psichologinį smurtą, atlikta darbo vietos bei asmens krata taip pat pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus. Neteisėtais pareigūnų veiksmais padaryta neturtinė žala pasireiškė sveikatos pablogėjimu. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama LR teisingumo ministerijos atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad išteisinamasis nuosprendis ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti procesinių veiksmų neteisėtumą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos atžvilgiu procesiniai veiksmai atlikti nesilaikant BPK nuostatų, taip pat įrodymų apie patirtą turtinę žalą ir neturtinę žalą. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama LR generalinės prokuratūros, teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovė pažeidė 2007-12-19 Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintas Rizikos valdymo muitinės poste taisykles, todėl turėjo pagrindą įtarti ieškovės netinkamą tarnybinių pareigų atlikimą. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Muitinės kriminalinės tarnybos, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Tretysis asmuo Vilniaus teritorinė muitinė teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu nesutinkanti ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad nėra visų būtinų sąlygų, reikalingų konstatuoti deliktinei atsakomybei, dėl ieškovės vykdyto baudžiamojo persekiojimo. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas automatiškai nesuponuoja visų ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų, priimtų procesinių sprendimų neteisėtumo ir nepagrįstumo bei teisės į žalos atlyginimą atsiradimo, taip pat negali būti besąlyginiu pagrindu konstatuoti, jog visi ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai bei priimti procesiniai sprendimai buvo neteisėti. Nutraukiant ikiteisminį tyrimą nebuvo konstatuoti neteisėti atitinkamų institucijų ir pareigūnų veiksmai, todėl tokia prezumpcija netaikoma. Teismas, konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą, nes ieškovė galimai netinkamai atliko savo kaip inspektorės pareigas, nepatikrinusi transporto priemonės, kurioje rasta kontrabanda. Kadangi prieš keturis mėnesius iki šio ikiteisminio tyrimo pradžios panašioje situacijoje ieškovės atžvilgiu taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ikiteisminio tyrimo pareigūnai galėjo turėti įtarimų.
Teismas atsižvelgė į nusikaltimo pobūdį, į tai, kad sulaikyta transporto priemonė (kurios ieškovė netikrino fiziškai) su stambia kontrabanda, laikino sulaikymo nelaikė neteisėtu ar neproporcingu. Teismas nevertino ieškovės argumentų dėl psichologinio smurto prieš ją naudojimo apklausų metu, nes šiems argumentams pagrįsti nepateikta jokių įrodymų. Kadangi ieškovė neskundė prokuroro jai paskirto rašytinio pasižadėjimo neišvykti, jos nesutikimas su šiuo procesiniu veiksmu, reiškiamas tik žalos atlyginimo byloje, kai ieškovė viso ikiteisminio tyrimo metu naudojosi profesionalia teisininko (advokato bei advokato padėjėjo) pagalba teismo laikytas nepagrįstu. Ieškovė neįrodė ir nepagrindė, kad atliktos kratos būtų nesilaikant BPK numatytos tvarkos ir taisyklių, todėl ieškovės argumentai dėl kratų neteisėtumo kaip prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams atmesti kaip nepagrįsti.
Kadangi teismo nutartis dėl laikino nušalinimo nuo pareigų nebuvo panaikinta apeliacine tvarka, ji laikytina teisėta ir teisinga ir teismas padarė išvadą, kad ieškovės nurodytais motyvais bei argumentais nėra pagrindo šio procesinio veiksmo pripažinti neteisėtu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Teismas netinkamai interpretavo bylai aktualią teismų praktiką, nes nėra būtinas atitinkamų veiksmų ar paties proceso pripažinimas neteisėtu LR ATPK ar LR BPK tvarka. Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi ir tuo atveju, jei atitinkami sprendimai nebuvo apskųsti baudžiamąja teisine tvarka.
2. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas jo pagrindu nurodant pareigos, kuri tik buvo tariama, pažeidimą. Teismas, taikydamas ieškovei kardomąją priemonę - rašytinį įpareigojimą neišvykti, procesinį sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovė neatliko krovinio fizinio tikrinimo, nors jokie teisės aktai nenumato tokios pareigos. Remiantis šios pareigos nevykdymu buvo suformuluoti įtarimai, šia aplinkybe buvo remiamasi atliekant kratą, priimta teismo nutartis nušalinti ieškovę nuo pareigų. Po daugiau kaip aštuonių mėnesių , nutraukiant ikiteisminį tyrimą, buvo konstatuota, kad pareiga privalomai atlikti krovinio fizinį tikrinimą Rizikos valdymo taisyklėse nenumatyta. Netinkamas Rizikos valdymo taisyklėse nustatytų pareigų interpretavimas lėmė įtarimų pareiškimo apeliantei faktą bei įtarimų apimtį ir esmę. Valstybė neužtikrino tinkamos ir pakankamos savo pareigūnų kvalifikacijos, nors privalėjo tai padaryti. Apeliantė visas pareigas vykdė tinkamai.
3. Nebuvo jokių ypatingų požymių, kurių pagrindu krovinys galėtų būti priskirtas didelės ar vidutinės rizikos krovinių kategorijai, ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu negalėjo būti pradėtas, o pradėtas turėjo būti nedelsiant nutrauktas. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad pareigūnams įtarimų galėjo kilti dėl to, jog apeliantės atžvilgiu jau vyko kitas ikiteisminis tyrimas, nes faktas, kad vyksta dar vienas ikiteisminis tyrimas, negali tapti pagrindu pradėti naują tokį tyrimą. Tai, kad ilgiau nei 8 mėnesių prireikė tam, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai tinkamai išanalizuotų teisės aktus ir konstatuotų, kad muitinės posto pareigūnui nėra privalu atlikti privalomą fizinį krovinio patikrinimą. Teismas nepasisakė dėl byloje pateiktos ekspertizės išvados, kurioje nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime atlikti procesiniai veiksmai bei taikytos priemonės galėjo tapti apeliantės sveikatos sutrikimo priežastimi. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė turėjo įrodyti atsakovo kaltę, nes pagal CK valstybės atsakomybė kyla nepriklausomai nuo jos institucijų ar pareigūnų kaltės. Teismas nevertino ieškovės patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžio.
6. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai nustatė įrodinėtinas byloje aplinkybes, nevertino visų įrodymų. Nutartis nušalinti ieškovę nuo pareigų priimta teismui neišanalizavus Rizikos valdymo taisyklėse ieškovei nustatytų pareigų turinio, todėl negali būti laikoma teisinga ir teisėta. Apeliantė buvo sulaikyta ir jai paskirta kardomoji priemonė bei ji nušalinta nuo pareigų nepaisant to, kad nebuvo informacijos, jog apeliantė būtų padariusi nusikalstamą veiką, be to, apklausta naudojant psichologinį smurtą. Įtarimas ieškovei būtų pagrįstas tik tuo atveju, jei būtų egzistavę pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad ieškovė privalėjo atlikti fizinį krovinio patikrinimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai galėjo pasinaudoti vaizdo kamerų informacija, nes vaizdo medžiagoje buvo užfiksuota, kad fiziškai krovinį tikrino kitas pareigūnas. Prieš pareiškiant įtarimą apklausus V. D. būtų buvę patvirtinta, kokiomis aplinkybėmis yra privaloma atlikti krovinio patikrinimą ir kokie pareigūnai privalėjo jį atlikti. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėti veiksmai apsireiškė neveikimu- ikiteisminio tyrimo nenutraukimu. Neegzistavo faktų ir informacijos, kuria remiantis būtų galima sulaikyti ieškovę. Jokių aplinkybių ir pėdsakų, leidžiančių manyti, kad ieškovė padarė nusikalstamą veiką, nebuvo. Apklausos metu pareigūnai rėkė, įžeidinėjo, vadino necenzūriniais žodžiais, grasino ieškovei ir jos vaikams. 2010-08-27 nutarimu ieškovei buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nesant jokių duomenų, kad ieškovė padarė nusikalstamą veiką. Nesant pagrindo manyti, kad ieškovės spintelėje buvo nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų daiktų, vertybių, neteisėtai atlikta krata ieškovės darbo vietoje.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė - Vilniaus apygardos prokuratūra su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti bei palikti galioti I instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantė privalo įrodyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumą, nes turi būti vadovaujamasi nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai.
2. Pagal Vilniaus teritorinės muitinės kelio posto inspektoriaus, atliekančio pareigas (Medininkų, Lavoriškių, Raigardo ir Šalčininkų) pareigybės aprašymo IV skirsnio 8.7 ir 8.8 punktus inspektorius turi gebėti vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją. Apeliantė netinkamai vykdė tarnybines pareigas, nes jos tikrintas krovinys turėjo 4 Taisyklėse numatytus rizikos požymius, faktinis krovinio svoris skyrėsi nuo nurodyto dokumentuose, bet neviršijo leistinos normos.
3. Kadangi buvo pagrindas įtarti apeliantę nusikaltimo padarymu, jai buvo taikyta švelniausia kardomoji priemonė, kuri nebuvo apskųsta. Kadangi apeliantė buvo įtariama nusikalstamos veikos, kuri susijusi su darbinėmis funkcijomis ir jų netinkamu atlikimu, tai buvo pagrindas laikinai nušalinti ją nuo pareigų.
4. Apeliantės pateikta ekspertizės išvada nėra išsami. Apeliantė nuslėpė, kad po 2010 m. ikiteisminio tyrimo pradėjimo praėjo Centrinę medicinos ekspertizės komisiją, kuri sveikatos sutrikimų nenustatė. Nėra aišku, dėl kurio ikiteisminio tyrimo apeliantei pablogėjo sveikata.
Šalies argumentai
5. Apeliantės prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala neturėtų būti priteisiama, nes ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas teisėtai, kelionės išlaidos neįrodytos, nušalinimas nuo pareigų taikytas teisėtai, informacijos paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse žala neįrodyta.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Muitinės kriminalinės tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiai argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantė klaidingai mano, kad jokie teisės aktai, įskaitant ir Rizikos valdymo taisykles, nenumatė jai pareigos atlikti fizinį krovinio patikrinimą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatinėjama, ar apeliantė turėjo ir (ar) galėjo krovinio tikrinimo metu nustatyti rizikos požymius, ar tokie požymiai egzistavo, jų buvo pakankamai, jog pareigūnas turėtų pareigą imtis veiksmų atlikti fizinį krovinio patikrinimą.
2. Apeliantės pateikta medicinos ekspertizės išvada yra nepagrįsta, jos duomenys nesutampa su išvadomis. Apeliantės susirgimus galėjo lemti kitas 2012-04-23 pradėtas ikiteisminis tyrimas apeliantės atžvilgiu.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Vilniaus teritorinė muitinė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir I instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ikiteisminis tyrimas apeliantės atžvilgiu buvo atliekamas teisėtai, todėl iš šių veiksmų negali būti kildinamas reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovė LR teisingumo ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Paaiškina, kad nusikaltimai, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, tiesiogiai susiję su apeliantės tarnybinėmis pareigomis. Apeliantė turėjo laikytis Muitinės departamento generalinio direktoriaus patvirtintų Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių ir atidžiai įvertinti rizikos veiksnius, nes prieš keturis mėnesius iki šio įvykio apeliantei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kito kontrabandinio krovinio nepatikrinimo. Per tokį trumpą laiką paaiškėjus dviem kontrabandos faktams pagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas ir apeliantė nušalinta nuo pareigų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl teisminės praktikos analogiškose bylose
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą, taikydamas CK 6.272 straipsnio 1 dalį, padarius išvadą, kad teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju, jei buvo įvykdyti neteisėti veiksmai ir tokie neteisėti atitinkamų institucijų ir pareigūnų veiksmai yra nustatyti bei konstatuoti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamai procesiniu sprendimu.
Apeliantė skunde nurodo, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010, esančiais išaiškinimais, atsakomybė pareigūnams gali būti taikoma remiantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis tiesiogiai, neatsižvelgiant į tai, ar atitinkami veiksmai ar procesiniai sprendimai buvo skundžiami LR BPK ar LR ATPK nustatyta tvarka. Šioje byloje reikšmingas yra CK 6.272 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas, kadangi ieškovės reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą grindžiamas ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, sulaikant ieškovę 2010-08-26 dieną daugiau kaip parai laiko, atliekant jos darbo vietoje kratą, pareiškiant jai įtarimą nusikaltimo padarymu, paskiriant kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nušalinant ją nuo pareigų nuo 2010-09-10 iki 2010-11-09. Kasacinės instancijos teismas aukščiau minėtoje nutartyje, pasisakydamas dėl veiksmų neteisėtumo CK 6.272 straipsnio 1 dalies aspektu, nurodė, kad neteisėti veiksmai, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalą, yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso teisės normų. Tuo tarpu dėl šių veiksmų kylanti valstybės atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmus, šių veiksmų teisėtumo vertinimas civilinės teisės požiūriu nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiūriu. Asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; kokiu pagrindu nutrauktas ikiteisminis tyrimas; kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, turi įvertinti nurodytas aplinkybes civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir gali prieiti prie priešingos išvados, negu padarytoji baudžiamajame procese (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009; kt.). CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai; tai reiškia, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo, nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žalos. Šis teisės normos išaiškinimas leidžia daryti išvadą, kad asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, turtinė ar neturtinė žala gali būti priteista ir tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo eigoje jis neskundė pareigūnų veiksmų ir jie nebuvo pripažinti neteisėtais ikiteisminio tyrimo byloje.
Dėl įtarimo pareiškimo, sulaikymo, kratos, kardomosios priemonės parinkimo ir nušalinimo nuo pareigų
Asmens išteisinimo teisinis pagrindas yra reikšminga aplinkybė, sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį klausimą, ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006). Iš to seka, kad nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą argumentai taip pat yra reikšmingi, sprendžiant klausimą, ar ikiteisminio tyrimo veiksmai ieškovės atžvilgiu buvo teisėti.
2011-05-06 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo asmens atžvilgiu nurodyta, kad Vilniaus teritorinės muitinės Šalčinikų kelio posto inspektorė S. G., 2010-08-26 atlikdama vilkiko „Man“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinimą, taikė dokumentinį tikrinimo būdą, nenuėmė plombos ir neatliko krovinio muitinio fizinio patikrinimo, tačiau per postą gabenamų prekių, dokumentų ir transporto priemonių tikrinimą reglamentuojantys norminiai aktai neįpareigoja muitinės pareigūno privalomai atlikti visų su kroviniu vykstančių transporto priemonių fizinį krovinio patikrinimą. Nutarime nurodytos aplinkybės, paaiškėjusios apklausus liudytoju V. D., padaryta išvada, kad atsižvelgiant į nurodytas nutarime faktines aplinkybes, nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad S. G. veiksmais buvo padaryta priešinga valstybės tarnybai veikla, kad ji neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai.
Tai, kad 2010-08-26 Vilniaus rajone, Avižienių kaime pareigūnai aptiko vilkiką „ Man“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su 600 000 pakelių cigarečių, ir ši transporto priemonė įvažiavo į Lietuvą per Šalčininkų kelio postą, tai buvo pagrindu pareikšti įtarimus Šalčininkų kelio poste dirbusiai muitinės pareigūnei S. G.. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje nurodyta, jog apklaustas liudytoju G. T. parodė, jog dirba muitinės Šalčininkų kelio posto vyresniojo inspektoriaus pareigose, skirtumas tarp nustatyto svorio ir svorio, nurodyto dokumentuose, buvo apie 300 kg. Nurodė, kad jis puspriekabių neatidarinėjo ir krovinių netikrino, nes tokį sprendimą priima dokumentus forminantis pareigūnas. S. G. jis pasakė, kad svoris atitinka, nes 300 kg svoris laikomas nežymiu. Pranešime apie įtarimą ( t. I , b. l.24) buvo nurodyta, jog ieškovė eidama kelio posto inspektorės pareigas, jas atliko netinkamai, nes 2010-08-26 į kelio postą atvykus vilkikui „ Man“, nenuėmė plombos ir neatliko krovinio muitinio fizinio tikrinimo, tuo pažeidė Rizikos valdymo muitinės poste taisykles bei kitus norminius aktus. BPK 187 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prieš pirmąją apklausą įtariamajam turi būti pasirašytinai įteiktas pranešimas apie įtarimą. Ieškovė ieškininiame pareiškime teismui teigė, kad ją apklausė po sulaikymo V. S., o pranešimas apie įtarimą jai buvo įteiktas tik 2010-09-03, nors turėjo būti įteiktas prieš pirmąją apklausą. Pripažintina, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog ieškovė buvo apklausta įtariamąja 2010-08-27, jai nepranešus apie įtarimą. Tai, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje nurodyta, jog S. G. buvo apklausta įtariamąja 2010-08-27, o atsakovo atstovas atsiliepime į ieškinį paaiškino, jog 2010-09-03 jai buvo įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą, toks pats pranešimas buvo įteiktas ir 2010-08-27, leidžia daryti išvadą, kad ieškovės atžvilgiu nebuvo padarytas BPK 187 straipsnio 1 dalies pažeidimas.
Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog tuo atveju, jei kelio posto viršininkas V. D. būtų apklaustas prieš įtarimo ieškovei pareiškimą, būtų patvirtinta, kokie pareigūnai privalo atlikti krovinio fizinį patikrinimą. Daryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai šį liudytoją privalėjo apklausti anksčiau, nei jis buvo apklaustas, nėra pagrindo, nes iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje matyti, jog apklaustas liudytoju G. T. parodė, jog sprendimą tikrinti krovinį ir atidarinėti puspriekabę turėjo priimti dokumentus forminantis pareigūnas. Ieškovė pripažino, kad jos pareiga buvo įforminti krovinių dokumentus, todėl esant tokiems liudytojo parodymams, nebuvo privalu skubiai tikrinti liudytojo G. T. duotus parodymus.
Tiek ieškovės sulaikymas, tiek kardomosios priemonės parinkimas buvo baudžiamojo proceso veiksmai, atlikti siekiant išsiaiškinti padarytą nusikaltimą - krovinio pervežimą per sieną, nesumokėjus muito mokesčio, todėl ieškovė, kaip pareigūnė, praleidusi šį krovinį per kelio postą, galėjo būti įtariama nusikaltimo padarymu, nes išaiškintas nusikaltimas reikalavo ištyrimo aplinkybių, kokiu būdu krovinys buvo praleistas pro muitinės kelio postą, kuriame dirbo muitinės pareigūnai. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007-12-19 įsakymu patvirtintos Rizikos valdymo muitinės poste taisyklėse nėra numatyta, kuris iš kelio poste dirbančių pareigūnų yra rizikos valdytoju, kuris buvo atsakingas už krovinio patikrinimą, todėl tik tyrimo eigoje galėjo būti nustatyta, kuris iš vienu metu dirbusių muitinės pareigūnų buvo rizikos valdytoju, kuris privalėjo fiziškai patikrinti krovinį, ar kilo pareiga krovinį fiziškai tikrinti. Apklausus liudytoju V. D., ir jam paaiškinus, kad jis muitinės pareigūnams nurodė atlikti fizinį krovinio patikrinimą tuo atveju, jei krovinine transporto priemone gabenamos rizikos prekės ir pareigūnui kyla kokių nors įtarimų, tyrėjų pareiga buvo nustatyti aplinkybę, ar muitinės pareigūnams turėjo kilti kokių nors įtarimų dėl gabenamo krovinio. Tai, kad ieškovė neįžvelgė rizikos veiksnių ir rizikos požymių, buvo įvertinta tinkamu jos, kaip inspektorės pareigų atlikimu, todėl buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu, tačiau ši aplinkybė nebuvo akivaizdi tyrimo pradžioje, kai buvo atliekami veiksmai, kuriuos ieškovė nurodo kaip neteisėtus jos atžvilgiu.
Byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog atliekant tokius veiksmus kaip sulaikymas, krata, įtarimo pareiškimas, rašytinio pasižadėjimo neišvykti pareiškimas ir nušalinimas nuo pareigų, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, teismas turėjo ar galėjo turėti pakankamai duomenų, jog ieškovė pareigas vykdė tinkamai, kad jai, kaip inspektorei, neturėjo kilti įtarimų dėl gabenamo krovinio, pažeidžiant muitinės taisykles, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
Dėl nesavalaikio tyrimo nutraukimo
Ieškovės atžvilgiu skundžiami baudžiamojo proceso veiksmai buvo atlikti 2010-08-26-2010-09-08, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2011-05-06, vienu iš reikalavimo pagrindų ieškovė nurodė tai, kad ikiteisminis tyrimas turėjo būti nutrauktas anksčiau. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta valstybės atsakomybė už nesavalaikį ikiteisminio tyrimo nutraukimą, tačiau pripažintina, kad ji galima remiantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Valstybės pareiga taip pat yra užtikrinti reikiamą valstybės pareigūnų kvalifikaciją, kad dėl nekvalifikuotų pareigūnų veiksmų nebūtų padaroma žalos kitiems asmenims. Kai valstybės pareigūnai veikia aiškiai nekvalifikuotai, valstybei turi būti taikoma didesnė atsakomybė, nes valstybė pažeidė ne tik savo pareigą užtikrinti, kad jos pareigūnai veiktų rūpestingai, bet ir pareigą užtikrinti tinkamą savo pareigūnų kvalifikaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Taigi, ieškovei neįrodžius, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuratūros pareigūnai ar teismas veikė aiškiai nekvalifikuotai, kad tyrimas užsitęsė nepagrįstai ilgą laiką, jos reikalavimai atlyginti žalą atmesti pagrįstai. Net ir pripažinus, kad sveikatos sutrikimai ieškovei atsirado dėl baudžiamojo persekiojimo vykdymo jos atžvilgiu, tačiau neturtinė ir turtinė žala turėtų būti atlyginama jai tik tuo atveju, jei būtų nustatyti pagrindai, numatyti CK 6.272 straipsnio 1 dalyje ir 6.263 straipsnio 1 dalyje.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.