Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-724-114-2012

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-12-12
Bylos Nr.: 1A-724-114-2012
Teisminio proceso Nr.: 1-61-1-00529-2011-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algimantas Smolskas (pirm.), Algerdas Urbšys, Regina Majauskienė
Nuteistasis: A. A., R. M., D. K.
Nukentėjusysis: V. R.
Advokatai: Evaldas Liutkevičius, Linas Mažonas, Virginija Brad

Kategorijos

1.1.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algimantas Smolskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-724-114/2012

Teisėjas Romaldas Šuliokas Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00529-2011-9

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1.; 1.1.8.7.9.; 1.2.14.10.; 1.2.26.2.1.; 1.2.27.1.; 1.2.27.5.; 2.1.7.4.1.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.6.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algimanto Smolsko, teisėjų Reginos Majauskienės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei, nuteistųjų A. A. ir R. M. gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, nuteistojo D. K. gynėjui advokatui Linui Mažonui, nukentėjusiojo V. R. atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. bei nuteistųjų A. A. ir R. M. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių; pagal LR BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal LR BK 290 str. - laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal LR BK 286 str. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal LR BK 284 str. 1 d. ir LR BK 187 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 10 (dešimties) mėnesių subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir subendrinus paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių; pagal LR BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal LR BK 284 str. 1 d. ir LR BK 187 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesį laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2011-08-04 iki 2012-02-04, ir visiškai atlikta bausmė pagal 2011-06-30 nuosprendį.

D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 290 str. - 30 (trisdešimties) MGL (3900,00 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų litų)) dydžio bauda.

Priteista nukentėjusiajam V. R. 1000 (vienas tūkstantis) litų neturtinės žalos ir 3987,71 Lt (trys tūkstančiai devyni šimtai aštuoniasdešimt septyni) litai 71 (septyniasdešimt vienas) centas turtinės žalos atlyginimui solidariai iš kaltinamųjų A. A. ir R. M..

Priteista iš kaltinamojo A. A. 6332,00 Lt (šeši tūkstančiai trys šimtai trisdešimt du) litai ekstradicijos išlaidų Valstybei.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. ir R. M. pagal LR BK 284 str. 1 d., 187 str. 1 d. nuteisti už tai, kad 2011 m. birželio 19 d. laikotarpyje nuo 03.20 val. iki 04.00 val., apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje kartu ir su ikiteisminio tyrimo metu nustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu 2012-01-25 Jonavos r. apylinkės prokuratūros nutarimu atskirtas ikiteisminis tyrimas į atskirą ikiteisminį tyrimą jam pasislėpus, viešoje vietoje- ant kelio prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) r., tyčia įžūliu elgesiu, grasinimais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, vandališkais veiksmais, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, be jokių priežasčių vairuojamu automobiliu „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiu V. K., tyčia automobiliu užtvėrė kelią ant kelio prie namo stovėjusiam automobiliui „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiam V. R., kuriuo dar važiavo R. R.. V. R. pasiteiravus, ar jiems reikia kokios pagalbos ar jie ko ieško, A. A. išlipęs iš automobilio pagrasino V. R. pasakydamas: „tuoj tu nieko neieškosi, tuoj tau nieko nereikės“ ir priėjęs prie V. R. automobilio, koja spyrė į automobilio priekinį bamperį. Nukentėjusiajam V. R. bandant pabėgti ir pradėjus važiuoti atbuline eiga, bendrais veiksmais su L. A. ir R. M. metė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą į V. R. automobilio priekinį stiklą, ir jį įskėlė, tuo pat metu metė medinę kaladę į priekinį automobilio kairės pusės statramstį, ir jį sugadino, tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami bendrininkų grupėje kartu su R. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu 2012-01-25 Jonavos r. apylinkės prokuratūros nutarimu atskirtas ikiteisminis tyrimas į atskirą ikiteisminį tyrimą jam pasislėpus, (duomenys neskelbtini) r., automobiliu „Audi“ 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) persekiojo nukentėjusiojo V. R. automobilį, tyčia metė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą į nukentėjusiojo V. R. automobilio galinį stiklą, taip jį išdaužė, tuo pat metu (duomenys neskelbtini) k. ribose, (duomenys neskelbtini) r., pasiviję automobiliu „Audi 80“, prie sankryžos (duomenys neskelbtini), Jonavos r., V. R. vairuojamą automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tyčia užtvėrė jam kelią, o nukentėjusiajam V. R. automobiliu „VW Passat“ atsitrenkus į automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, nurodytomis aplinkybėmis sugadino svetimą turtą- V.R. priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą 250 Lt vertės, priekinį stiklą 250 Lt vertės, priekinį kairės pusės sparną 100 Lt vertės, priekinį kairės pusės statramstį 200 Lt vertės, kairės pusės priekinį bamperį 70 Lt vertės, priekinę automobilio dalį virš priekinio bamperio 150 Lt vertės, VW ženklą 25 Lt vertės, stogą virš priekinio stiklo 400 Lt vertės, variklio dangtį 200 Lt vertės, dešinės pusės galinį sparną 200 Lt vertės, t.y. bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sugadino V. R. 1845 Lt vertės turtą.

Be to, A. A. pagal LR BK 290 str. nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio 19 d. apie 04.25 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. K. kelyje (duomenys neskelbtini) 31,65 km. (duomenys neskelbtini) r., prie policijos tarnybinio automobilio „ŠKODA OKTAVIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vartodamas necenzūrinius žodžius, vadino pareigūnus „mentais“, „lohais“, „pidarais“, „ubagais“, „gaidžiais“, „velniais“ ir kitokiais jų garbę ir orumą žeminančiais žodžiais, įžeidė savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus policijos būrio patrulį T. M. ir vyresnįjį patrulį R. P..

Be to, A. A. pagal LR BK 286 str. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nevykdė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus policijos būrio patrulio T. M. teisėtų reikalavimų, pasitraukti nuo priverstinai transportuojamo (išvežamo) D. K. automobilio „Mercedes Benz“ ML 430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas atliekančiam patruliui T. M., tyčia jį pastūmė rankomis, nereagavo į perspėjimus, o priverstinio įsodinimo į policijos tarnybinį automobilį metu, tyčia vieną kartą kojos keliu sudavė patruliui T. M. į abejas kojas, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

D. K. pagal LR BK 290 str. nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio 19 d., apie 04.25 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kelyje (duomenys neskelbtini) 31,65 km. (duomenys neskelbtini) r., būdamas policijos tarnybiniame automobilyje „ŠKODA OKTAVIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vartodamas necenzūrinius žodžius, vadino pareigūnus „mentais‘, „lohais“, „pidarais“, „ubagais“, „gaidžiais“, „velniais“ ir kitokiais jų garbę ir orumą žeminančiais žodžiais, įžeidė savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus policijos būrio patrulį T. M. ir vyresnįjį patrulį R. P., toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, būdamas toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. A. lauke vartodamas necenzūrinius žodžius, vadino pareigūnus „mentais“, „lohais“, „pidarais“, „ubagais“, „gaidžiais“, „velniais“ ir kitokiais jų garbę ir orumą žeminančiais žodžiais, įžeidė savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus policijos būrio patrulį T. M. ir vyresnįjį patrulį R. P..

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo panaikinti 2012 m. birželio 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį D. K. atžvilgiu, nesant inkriminuojamų nusikaltimų sudėties požymių. Apeliantas skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl nepagrįstų jam inkriminuojamos veikos padarymo motyvų ir įrodymų. Skunde teigiama, kad liudytojas A. T. nurodė, kad pareigūnų atžvilgiu nebuvo keiksmažodžių, grasinimų, buvo išreikštas nepasitenkinimas, kad nuvežamas automobilis ir dėl to pavartojo keletą keiksmažodžių, kas konkrečiai pavartojo keiksmažodį pasakyti negali. Skunde taip pat teigiama, kad liudytoja R. Š. nurodė, kad jokio konflikto tarp apelianto ir policijos pareigūnų nebuvo. Apelianto teigimu, nukentėjusysis T. M. turi išankstinį, priešišką nusistatymą apelianto atžvilgiu, todėl jį apkalbėjo.

Apeliaciniu skundu nuteistojo R. M. gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 21d. nuosprendžio dalį, kuria R. M. pripažintas kaltu, ir jį išteisinti. Taip pat prašo nukentėjusiojo V. R. civilinio ieškinio klausimą išspręsti vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. nuostatomis. Apeliantas skunde nurodo, kad nuosprendis dalyje dėl R. M. pripažinimo kaltu yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apelianto teigimu, teismas neturėjo pagrindo R. M. nusikalstamos veikos epizoduose pripažinti sunkinančia aplinkybe apsvaigimą nuo alkoholio ir teigti, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nepagrįstai inkriminuoti vandališki veiksmai. Skundo autorius nurodo, kad nuosprendyje nėra išsamiau išaiškinta „bendrų veiksmų" sąvoka ir nurodytas jų padarymo mechanizmas, kas leidžia teigti likus nepašalintą abejonę, kad R. M. kuo nors prisidėjo prie nukentėjusiojo V. R. automobilio apgadinimo. Skunde taip pat teigiama, kad nukentėjusieji V. R. ir R. R. nėra atpažinę R. M., kaip asmens, dalyvavusio darant jų nurodomus nusikalstamus veiksmus ir nėra davę parodymų, kad būtų matę būtent R. M. padarant nors vieną jam priskiriamą nusikalstamą veiksmą.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neturėjo tinkamo teisinio pagrindo patekinti nukentėjusiojo V. R. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo. Automobilio remonto sąmatoje nėra jokių aiškių sąsajų su nuosprendyje konstatuotais V. R. automobiliui padarytais sugadinimais.

Apeliaciniu skundu nuteistojo A. A. gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 21d. nuosprendžio dalį, kuria A. A. pripažintas kaltu, ir jį išteisinti. Taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš A. A. priteista 6332 litai ekstradicijos išlaidų valstybei, bei nukentėjusiojo V. R. civilinio ieškinio klausimą išspręsti vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. Apeliantas skunde nurodo, kad nuosprendis dalyje dėl A. A. pripažinimo kaltu yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliantas teigia, kad teismas neturėjo pagrindo A. A. LR BK 284str. l d. ir LR BK 187 str. l d. nusikalstamų veikų epizoduose pripažinti sunkinančia aplinkybe apsvaigimą nuo alkoholio ir teigti, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nepagrįstai inkriminuoti vandališki veiksmai. Skunde taip pat teigiama, kad nuosprendyje nenurodyti duomenys, kuriais remiantis būtų galima padaryti išvadą, kad A. A. vairavo automobilį Audi 80, kuris „užtvėrė kelią" V. R. automobiliui ir tai, kad A. A. spyrė į V. R. automobilio priekinį bamperį. Tokių A. A. veiksmų nenurodė nukentėjusieji V. R. ir R. R.. Skundo autorius nurodo, kad nuosprendyje nėra išsamiau išaiškinta „bendrų veiksmų" sąvoka ir nurodytas jų padarymo mechanizmas, kas leidžia teigti likus nepašalintą abejonę, kad A. A. kuo nors prisidėjo prie nukentėjusiojo V. R. automobilio apgadinimo. Apelianto teigimu, nukentėjusysis V. R. ikiteisminio tyrimo metu atpažindamas A. A. iš nuotraukų nenurodė, kad jis būtų atlikęs LR BK 284str. l d. ir LR BK 187 str. l d. nurodytus veiksmus. Nukentėjusioji R. R., ikiteisminio tyrimo metu iš viso neatpažino A. A., jį atpažino tik pamačiusi teismo salėje kaltinamųjų suole.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas neturėjo pagrindo A. A. LR BK 290 str. ir LR BK 286 str. nusikalstamų veikų epizoduose pripažinti sunkinančia aplinkybe apsvaigimą nuo alkoholio ir teigti, kad tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Apeliantas teigia, kad A. A. priskiriamų įžeidžiančių žodžių, grasinimų ir kitų veiksmų, kuriais buvo įžeisti du valstybės tarnautojai, o vienam jų dar buvo ir pasipriešinta, panaudojant fizinį smurtą, be pačių nukentėjusiųjų T. M. ir R. P. parodymų, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.

Skundo autoriaus teigimu, nėra objektyvių duomenų, jog Valstybės turėtos ekstradicijos išlaidos atsirado dėl A. A. tiesioginės tyčios, šios išlaidos priteistos nepagrįstai ir neteisėtai.

Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusiojo atstovė prašo apeliacinius skundus atmesti, nuteistųjų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Nuteistųjų kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas LR BPK 20 str. reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Dėl LR BK 284 str. 1 d. ir LR BK 187 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų

Nuosprendis, kuriuo A. A. ir R. M. pripažinti kaltais padarę LR BK 284 str. 1 d., 187 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, pagrįstas byloje ištirtais įrodymais, visi jie išdėstyti, aptarti ir įvertinti, motyvai, kodėl atmetami kiti įrodymai, nurodyti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiųjų V. R., R. R., liudytojų L. R., E. Š., E. Š., L. Š., L. G., L. G., A. S., G. M. parodymus, duomenis, užfiksuotus įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokoluose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose, telefoninių pokalbių įrašus bei kitų ištirtų įrodymų visumą, nustatė, kad A. A. ir R. M. bendrais veiksmais kartu su ikiteisminio tyrimo metu nustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, vandališkais veiksmais, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, apgadino svetimą turtą – V. R. priklausantį automobilį.

Nukentėjusiųjų V. R. ir R. R., liudytojų L. R., E. Š., E. Š., L. Š., L. G., L. G., A. S., G. M. parodymai nuoseklūs, neprieštaringi, papildo vieni kitus. Remiantis šių asmenų parodymų visuma bei parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolais nustatyta, kad nusikaltimus R. atžvilgiu padarė būtent A. A. ir R. M.. Būtent nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad į automobilį buvo mestas butelis, kaladė. Liudytoja E. Š. taip pat patvirtino, kad matė, kaip vienas iš vaikinų į R. automobilio priekinį stiklą metė butelį, spardė automobilį, kitas bėgo prie malkinės, o dar kitas paėmė į žemę įsmeigtą žibintą ir numetė. Liudytojas L. G. taip pat patvirtino, kad matė, kaip vienas iš atvažiavusiųjų ir užstojusių automobiliu kelią vaikinų trenkė butelį į priekinį automobilio stiklą. Liudytojas L. R. nurodė matęs, kaip R. M. numetė šviestuvą, kaip kitas asmuo bėgo link virtuvėlės. Kiti byloje liudytojais apklausti asmenys nurodė, kad R. jiems papasakojo apie užpuolimą, kad matė, kaip atrodė apdaužytas automobilis, kad į kavinę iš paskos R. atvažiavo Audi markės automobilis, kuriame sėdėjo R. užpuolikai. Tad įvertinęs paminėtus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl A. A. ir R. M. kaltės padarius jiems inkriminuotas LR BK 284 str. 1 d., 187 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas.

Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad A. A. ir R. M. nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir kad tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Teisėjų kolegija su tokiais nuteistųjų gynėjo argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo girtumo aplinkybė nebūtinai turi būti patvirtinta tik remiantis neblaivumo testo duomenimis, nes jie ne visada objektyviai galimi baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą, nenumato griežtos taisyklės, kad girtumo konstatavimui būtinas įrodymas – tam tikra specialisto išvada. Nustatant šią aplinkybę gali būti remiamasi ir kitais bylos įrodymais, kurie liudija apie asmens apsvaigimą nusikalstamos veikos darymo metu, pvz., remiantis liudytojų, nukentėjusiųjų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Šioje byloje nuteistųjų girtavimo aplinkybes iki nusikalstamos veikos patvirtino liudytojas V. K.. Nukentėjusieji taip pat patvirtino, kad kaltinamieji buvo neblaivūs. Netikėti liudytojo V. K. ir nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kad A. A. ir R. M. buvo neblaivūs, nėra jokio pagrindo. Juolab, kad A. A. 2011-06-19 9.20 val., t.y., praėjus maždaug penkioms valandoms po nusikalstamų veiksmų R. ir policijos pareigūnų T. M. ir R. P. atžvilgiu atlikimo, buvo nustatytas 0,49 promilių girtumas. Tad nusikalstamų veiksmų atlikimo metu A. A. girtumo laipsnis neabejotinai buvo didesnis. Tam, kad būtų inkriminuota ši sunkinanti aplinkybė, svarbu konstatuoti faktą, jog apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamoje byloje nustatytas veikos mechanizmas, padarymo pobūdis, patvirtina, kad apsvaigimas nuo alkoholio aiškiai susilpnino savikontrolę ir suteikė nuteistiesiems nevaldomos agresijos, taigi turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

A. A. ir R. M. pagrįstai pripažinti nusikalstamas veikas padarę veikdami bendrininkų grupe. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Bendrininkavimas reiškia, kad veika padaroma kelių asmenų bendromis pastangomis, svarbu, kad šios pastangos būtų bendro sutarimo rezultatas. Susitarimas gali būti išreikštas ne tik žodžiu ar raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Susitarimas gali būti suplanuotas iš anksto arba kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog A. A., R. M. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nusikalstamas veikas darė kartu. Visų dalyvių įžūlūs, demonstratyvūs, vandališki veiksmai buvo vieningai nukreipti prieš nukentėjusiuosius. Nors nukentėjusieji dėl didelio išgąsčio, praėjusio laiko tarpo, dėl to, kad anksčiau nepažinojo kaltinamųjų, negalėjo tiksliai detalizuoti kokius veiksmus atliko konkretus kaltinamasis, tačiau jie kategoriškai patvirtino, kad nusikalstamus veiksmus jų atžvilgiu atliko trys asmenys, kurie pradžioje automobiliu užblokavo kelią. Po to sekė grasinimai, spyrimas į automobilį, butelio, kaladės metimas į automobilį. Nukentėjusiesiems bandant pasišalinti, jie metė nenustatytą daiktą į automobilio galinį stiklą ir taip jį išdaužė, automobiliu persekiojo V. R. vairuojamą automobilį, blokavo kelią. Pažymėtina, kad šiuo atveju vertinant nusikalstamos veikos pobūdį ir tas aplinkybes, kaip ji buvo įgyvendinta, darytina išvada, kad visi nusikalstamos veikos padaryme dalyvavę asmenys negalėjo nesuprasti bendrai daromos veikos pavojingumo. A. A., R. M. ir trečias kartu su jais buvęs asmuo, kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, kartu realizavo nusikalstamos veikos požymius, pritarė vienas kito veiksmams. Jie turėjo vieningą tyčią. Todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant bendrininkų grupe.

Klaidingas apeliacinių skundų argumentas, kad nuteistiesiems negalėjo būti inkriminuotas objektyvusis požymis – viešosios tvarkos pažeidimas vandališkais veiksmais. Pagal LR BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šio straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. A., R. M. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, padarė viešosios tvarkos pažeidimą, pasireiškusį įžūliu elgesiu, grasinimais, vandališkais veiksmais. Nuteistųjų A. A. ir R. M. viešoje vietoje padaryti veiksmai, niokojant svetimą automobilį, blokuojant jam kelią, buvo betiksliai, nemotyvuoti, pažeidžiantys geros moralės normas, darantys akivaizdžią turtinę žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje automobilio apgadinimas ar niokojimas viešoje vietoje yra pripažįstamas BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviuoju požymiu – vandališkais veiksmais (kasacinės nutartys Nr. 2K-378/2009, 2K-65/2010, 2K-52/2012). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. A. ir R. M. veiksmai buvo vandališki. Kiti nuteistiesiems inkriminuoti BK 284 str. 1 d. numatyti objektyvieji požymiai apeliaciniuose skunduose neginčijami, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja.

Dėl LR BK 286 str. ir LR BK 290 str. numatytų nusikalstamų veikų padarymo

Nors A. A. neigia padaręs LR BK 286 str. ir 290 str. numatytas nusikalstamas veikas, o D. K. neigia padaręs LR BK 290 str. numatytą nusikalstamą veiką, jų kaltę patvirtina pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. A. ir D. K. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, išsamiai motyvuotos. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kodėl vienais įrodymais teismas tiki, o kitus atmeta. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, sprendimu nesivadovauti liudytojos R. Š. parodymais. Liudytojos R. Š. nurodytos aplinkybės prieštarauja nukentėjusiųjų ir liudytojo A. T. nurodytoms aplinkybėms, todėl jos parodymai pagrįstai vertinti kritiškai.

Nukentėjusiųjų policijos pareigūnų T. M. ir R. P. parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje, tiek nesuinteresuoto bylos baigtimi liudytojo A. T. parodymams. D. K. apeliacinio skundo argumentai, kad policijos pareigūnai jį apkalba, nes yra priešiškai nusiteikę jo atžvilgiu, niekuo nepagrįsti. Tai tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti nuteistojo samprotavimai. Nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad sustabdžius D. K. vairuojamą automobilį, nustačius, kad D. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rašant pastarajam administracinio teisės pažeidimo protokolą, šis ėmė juos vadinti įžeidžiančiais žodžiais, vartojo jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, grasino. Netrukus prie policijos pareigūnų automobilio priėjo ir A. A. ir pamatęs, kad rašomas protokolas, taip pat ėmė keiktis ir įžeidinėti pareigūnus. Aplinkybė, kad liudytojas A. T. teismo posėdžio metu kategoriškai nepatvirtino, kokius žodžius vartojo nuteistieji, šių atsakomybės nešalina. Dėl šio apeliantų argumento pastebėtina, kad liudytojas A. T. su tralu nuvežti sustabdytą automobilį į įvykio vietą atvyko tik po kurio laiko, o D. K. ir A. A. įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu vartojo nuo to momento, kai buvo pradėtas rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolas. A. T. nematė ir negirdėjo visos konflikto eigos. Tačiau nežiūrint to, jis patvirtino, kad vyrai reiškė nepasitenkinimą dėl priverstinai nuvežamo automobilio, buvo necenzūrinių žodžių. Pažymėtina, jog A. T. taip pat nurodė, jog dirbo savo darbą, todėl per daug dėmesio į A. A. ir D. K. nekreipė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. K. ir A. A. policijos pareigūnų atžvilgiu išsakytų žodžių turinys vertintinas kaip įžeidžiantis policijos pareigūnų garbę ir orumą. Atsižvelgus į įžeidžiančių žodžių trukmę, intensyvumą, jų turinį, daroma išvada, kad A. A. ir D. K. siekė įžeisti savo pareigas einančius policijos pareigūnus. Todėl jie pagrįstai pripažinti kaltais padarius BK 290 str. numatytą nusikaltimą.

A. A. taip pat pagrįstai pripažintas kaltu padarius ir LR BK 286 str. numatytą nusikalstamą veiką. Kad A. A. trukdė priverstinai nuvežti D. K. vairuotą automobilį Mercedes Benz ML 430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino tiek policijos pareigūnai T. M. ir R. P., tiek liudytojas A. T.. Liudytojas A. T. paaiškino, kad vyrai reiškė nepasitenkinimą dėl priverstinai transportuojamo automobilio, A. A. nukabino trosą. Taigi šiais veiksmais A. A. trukdė priverstinai nuvežti automobilį. Policijos pareigūnų parodymais nustatyta, kad A. A. buvo įspėtas pasitraukti nuo transportuojamo automobilio, tačiau nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, dėl ko jam buvo uždėti antrankiai. T. M. ir R. P. parodymais nustatyta, kad A. A., bandant jam uždėti antrankius, muistėsi, stumdėsi, priešinosi sodinamas į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, spardėsi. T. M. patvirtino, kad A. A. jam įspyrė į koją, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų – policijos pareigūnų, einančių jiems pavestas pareigas, parodymų teisingumu. Apeliacinio skundo argumentai dėl BPK 301 str. 2 d. pažeidimo grindžiami netinkama šios įstatymo normos interpretacija. BPK 301 str. 2 d. norma draudžia pagrįsti nuosprendį vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai, tačiau ši norma nedraudžia grįsti nuosprendžio vien tik nukentėjusiųjų parodymais. Nors be nukentėjusiojo T. M. parodymų daugiau įrodymų, patvirtinančių, kad A. A. pastarajam įspyrė ir taip sukėlė fizinį skausmą, byloje nėra, tačiau kaip minėta, BPK nuostatos nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti tik nukentėjusiojo parodymais. Be to, tiek T. M., tiek R. P. nurodė, jog A. A. priešinosi, kai jam buvo dedami antrankiai, kai jis buvo sodinamas į automobilį. Todėl T. M. parodymai apie prieš jį panaudotą fizinį smurtą įtikinami.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu D. K. pagrįstai nuteistas dėl LR BK 290 str., o A. A. dėl LR BK 286 str. ir 290 str., numatytų nusikaltimų padarymo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. A. šias veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Argumentai, kuo remiantis pripažinta, kad A. A. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, išdėstyti aukščiau, analizuojant, ar A. A. LR BK 284 str. 1 d., 187 str. 1 d. nurodytas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nebekartojami.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR BPK 44 str. 10 d.). Lietuvos Respublikos BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (LR BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis V. R. pateikė civilinį ieškinį prašydamas iš nuteistųjų priteisti dėl automobilio apgadinimų patirtą turtinę žalą – 3987,71 Lt. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad jo automobiliui VW Passat buvo padaryti sekantys sugadinimai: išdaužytas galinis stiklas, išdaužytas automobilio priekinis stiklas, įlenktas priekinis kairės pusės sparnas, įlenktas priekinis kairės pusės statramstis, apgadintas kairės pusės priekinis buferis, apgadinta priekinė automobilio dalis virš priekinio buferio, įlenktas VW ženklas, įlenktas stogas virš priekinio stiklo, deformuotas kapotas, įlenktas dešinės pusės galinis sparnas. Pagal I. B. įmonės pateiktą remonto darbų sąmatą nurodyta, kad automobilio remontas kainuos 3747,71 Lt. Automobiliui apgadinimai padaryti A. A. ir R. M. nusikalstamais veiksmais. Be to, nukentėjusysis V. R. nurodė, kad už automobilio kėbulo sąmatos sudarymą sumokėjo 240 Lt ir prašo šią sumą taip pat priteisti iš nuteistųjų. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkino visiškai ir iš nuteistųjų A. A. ir R. M. solidariai priteisė 3987,71 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiojo nurodytos išlaidos dėl automobilio remonto darbų yra pagrįstos ir abejonių nekelia. Pažymėtina, kad remonto, ardymo-surinkimo, kėbulo darbų sąmatoje nurodyta galutinė suma susideda ne tik iš naujų dėl nusikalstamos veikos padarytų apgadintų detalių įsigijimo, bet ir dėl ardymo-surinkimo darbų. Sąmatoje detaliai išvardinta, kokias detales reikia nuimti tam, kad būtų galima pakeisti apgadintas detales. Visi šie darbai įkainoti. Todėl galutinė suma ir nurodyta 3747,71 Lt. Kadangi nukentėjusysis dėl sąmatos sudarymo taip pat patyrė išlaidų, kurios pagrįstos įrodymais, pirmosios instancijos teismas jas taip pat pagrįstai priteisė iš nuteistųjų. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo, kaip kad prašo nuteistųjų R. M. ir A. A. gynėjas, nukentėjusiajam pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Dėl ekstradicijos išlaidų

Kaip nepagrįstas atmetamas nuteistojo A. A. gynėjo prašymas panaikinti nuosprendžio dalį dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo.

Pagal BPK 103 str. 6 d. be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Pirmosios instancijos teismas dėl A. A. ekstradicijos turėtas išlaidas, kurias sudarė 6332 Lt, pripažino proceso išlaidomis ir nusprendė jas priteisti atlyginti pačiam nuteistajam. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad ekstradicijos išlaidas nulėmė paties A. A. veiksmai, t. y. jis, žinodamas, kad dėl jo pradėtas ikiteisminis tyrimas, išvyko iš Lietuvos. Kad A. A. žinojo apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, patvirtina telefoninių pokalbių įrašai. Tad, nežiūrint to, kad tuo metu, kai A. A. išvyko iš Lietuvos, jam nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, nebuvo paskirta kardomoji priemonė, jis visgi žinojo apie jo, jo brolio atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą. Tad daroma išvada, kad A. A. iš Lietuvos išvyko bandydamas pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš A. A. valstybei atlyginti turėtas ekstradicijos išlaidas, yra teisingas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo antrinę teisinę pagalbą teikianti nukentėjusiojo V. R. atstovė advokatė V. Bradulskienė. Iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-11-22 pažymos Nr. TP-7-(2.10)-1818 matyti, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam V. R. apeliacinės instancijos teisme sudaro 754,19 Lt. Šios išlaidos, vadovaujantis BPK 103 str. 6 p. nuostatomis, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisintos iš nuteistųjų A. A. ir R. M. (BPK 105 str.1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo D. K., nuteistųjų A. A., R. M. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinius skundus atmesti.

Iš nuteistųjų A. A. ir R. M. valstybės naudai išieškoti po 377,10 Lt (tris šimtus septyniasdešimt septynis litus dešimt centų) už nukentėjusiajam V. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, atstovaujant jo interesus apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Algimantas SmolskasTeisėjai Regina MajauskienėAlgerdas Urbšys