Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2020-01-16 · Byla Nr. N1-18-581/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-01-16Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2020-11-26Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2021-06-08Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-16
Bylos Nr.
N1-18-581/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28711-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Civilinis ieškovas
J. P.
Kaltinamasis
M. I., R. J., A. Ž., G. G.
Nukentėjusysis
G. V.
Advokatai
Gediminas Marcinkevičius
Baudžiamoji byla Nr. N1-18-581/2020Proceso Nr. 1-01-1-28711-2018-3
Procesinių sprendimų kategorijos:1.1.4.5.1.;1.1.7.2.3.; 1.1.7.2.4.;1.1.7.2.5.;1.1.8.10.; 1.1.11.;4.1.2.9.;14.3.1.;18.2.;26.2.;29.3.2.;2.3.6.4.5.(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 16 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė,sekretoriaujant Donatai Petraško,dalyvaujant:prokurorams Janinai Ražanskienei, Arvydui Grambai,

gynėjams Dariui Staškevičiui, Gitanai Butrimienei, Vaivai Savickienei, Kristinai Rutkauskienei,

Žemesnės instancijos teismas

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. P. ir jo atstovui advokatui Gediminui Marcinkevičiui,

kaltinamiesiems M. I., R. J., A. Ž., G. G., nukentėjusiajam G. V. nedalyvaujant,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. I. , gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį; R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį;

G. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį;

A. Ž. gimęs, (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu:

2017 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir baudžiamoji byla nutraukta, skirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant minėtu laikotarpiu tęsti mokslą ir lankyti mokymo įstaigos psichologo konsultacijas; kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. I. , A. Ž., G. G., veikdami bendrininkų grupėje 2018 m. birželio 17 d., laikotarpyje nuo 02.00 val. iki 04.17 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, o M. I. bei G. G. ir nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), apstojo ant gatvės borto sėdinčius nukentėjusiuosius J. P. ir G. V., G. V., bandant pabėgti, M. I. spyrė koja nukentėjusiajam G. V. į apatinę kūno dalį, o A. Ž. ir G. G. pasivijo nukentėjusįjį G. V. ties (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiais namais Nr. 24 ir Nr. 26, (duomenys neskelbtini), ir A. Ž. bei G. G. spyrė kojomis nukentėjusiajam G. V. nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarė nukentėjusiajam G. V. odos nubrozdinimus kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, kairio kelio srityje, nugaros ir pilvo srityse, minkštųjų audinių patinimą pakaušio srityje, dėl ko bendrais veiksmais nežymiai buvo sutrikdyta nukentėjusiojo G. V. sveikata, taip M. I., A. Ž., G. G. įžūliu elgesiu ir iš chuliganiškų paskatų dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų nesilaikymo, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

M. I. ir R. J. 2018 m. birželio 17 d., laikotarpyje nuo 02.00 val. iki 04.17 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, tikslu užvaldyti svetimą turtą, bendrais veiksmais, spirdami kojomis nukentėjusiajam J. P. nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį, tuo padarydami nukentėjusiajam J. P. kraujosruvą veido kairėje, muštines žaizdas burnos kairiojo kampo srityje, apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimus veido dešinėje, apatinio žandikaulio kairės pusės kūno lūžį su kairio 3 danties netekimu, galvos smegenų židininį sumušimą su ryškia židinine neurologine simptomatika, sunkiai iš savanaudiškų paskatų sutrikdė nukentėjusiojo J. P. sveikatą, nukentėjusiajam J. P. nuo suduotų smūgių praradus sąmonę, taip atėmus galimybę nukentėjusiam J. P. priešintis, M. I. ir R. J. bendrais veiksmais iš nukentėjusiojo J. P. šortų kišenės ištraukė ir pagrobė svetimą J. P. priklausantį turtą – piniginę 30 eurų vertės, su viduje buvusiais daiktais: asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), „L. B.“ išduota kreditine kortele V. C., „Swedbank“ mokėjimo kortele M. Y. išduota J. P. vardu, automobilio BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techniniu pasu, 20 eurų kupiūromis ir monetomis, taip pat mobiliojo ryšio telefoną iPhone S6 IMEI (duomenys neskelbtini), su „Bitės“ SIM kortele, kuriai priskiriamas numeris (duomenys neskelbtini) 400 eurų vertės, nuo nukentėjusiojo J. P. rankos nutraukė laikrodį „Certin“ 1100 eurų vertės, t. y. pagrobė svetimą J. P. priklausantį turtą bendros 1550 eurų vertės, bei neteisėtai įgijo ir laikė svetimą mokėjimo priemonę bei pagrobė oficialų dokumentą.

Kaltinamasis A. Ž. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 284 straipsnį prisipažino pilnai ir parodė, kad susitiko vakare su R. J., nuėjo pas R. J. į namus. Kartu buvo R. J., N. Z., V. T., N. M., M. I., G. G. ir K. G.. Tą vakarą jis vartojo alkoholinius gėrimus, narkotinių medžiagų nevartojo. Kartu su R. J., M. I., G. G. norėjo nusipirkti cigarečių, alkoholio ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvėje, esančią parduotuvę, kuri buvo uždaryta, todėl ėjo link parko. Tikslas buvo nueiti iki (duomenys neskelbtini) gatvėje, esančio baro „T.“. Prie parduotuvės prisikabino nukentėjusieji, jie liepė nukentėjusiems eiti tolyn, tačiau nukentėjusieji neatstojo, klausė, kur galima nusipirkti alkoholio, nukentėjusieji nebuvo agresyvūs. Toliau jis (A. Ž.) ėjo su R. J. priekyje, M. I. – šone, nukentėjusieji su G. G. ėjo iš paskos. Su nukentėjusiais susimušė be priežasties („iš oro“). Nukentėjusieji atsisėdo ant šaligatvio bortelio. Gal 3 metrų atstumu stovėjo nuo nukentėjusiųjų – jis (A. Ž.) su R. J. stovėjo toliau nuo nukentėjusiųjų, o M. I. su G. G. stovėjo prie nukentėjusiųjų iš šono. Neprisimena, kas, tačiau kažkuris garsiai pasiūlė apiplėšti nukentėjusius. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog apiplėšti nukentėjusius pasiūlė M. I.. Kaltinamasis A. Ž. parodė, kad jis nesutiko apiplėšti nukentėjusius, jokių nukentėjusiųjų daiktų neėmė. Pirmą smūgį ant šaligatvio sėdinčiam nukentėjusiajam J. P. koja sudavė M. I., po smūgio nukentėjusysis nugriuvo ant šono. Ar R. J. mušė nukentėjusįjį J. P., nematė, nes iš karto kartu su G. G. nusivijo kitą nukentėjusįjį, kuriam sudavė kaltinime nurodytus smūgius. Kai grįžo namo, rodė nukentėjusiojo daiktus – laikrodį, telefoną, piniginę, kuri buvo padėta ant stalo, piniginėje buvo banko kortelė, pinigų nebuvo. Kas daiktus padėjo ant stalo, neatsimena. Suprato, kad daiktai nukentėjusiojo J. P.. Kaltinamasis parodė, kad nei jis, nei G. G. nukentėjusiojo J. P. daiktų neėmė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas pareigūnų, teisėjų, neverčiamas davė teisingus parodymus, kuriuos tvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Kaltinamasis A. Ž. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad kai priėjo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, tarp G. arba M. ir tų dviejų asmenų kilo kivirčas. Nukentėjusieji atsisėdo ant borto. Jis su R. ėjo priekyje, šiek tiek už jų ėjo M.. G. ėjo su tais dviem asmenimis. M. kažkuriuo metu pasakė, kad reikia juos „nukirsti“ – t. y. apiplėšti. Tada jis iš karto pasakė, kad bus problemų. Tie vaikinai, kai išėjo iš kebabinės, nebuvo sumušti. M. apsisuko eiti link G. ir nukentėjusiųjų; atsisuko greitai į jį (A. Ž.) su R., pasakė „Eisim pasižiūrėti, kas vyks, eisim kirsti“. Suprato, kad eis muštis. Du vaikinai sėdėjo ant borto, G. stovėjo šalia jų. Keturiese išsirikiavo prieš nukentėjusiuosius. Jis nukentėjusiųjų paklausė, kas atsitiko. G. ir M. visai kitu tonu, provokuodami konfliktą pradėjo klausinėti, kodėl vaikinai nesistoja ir neina su jais. M. kažkurį vaikiną už peties patraukė į save. G. ar M. nukentėjusiesiems pradėjo pūsti dujas. Jam (A. Ž.) kliuvo dujų. Dujas pūtė ne R. J., nes jis stovėjo šalia jo. Tas vaikinas, kuris prieš tai buvo užsidengęs, ėmė bėgti (duomenys neskelbtini) gatvės link. Tas kitas liko sėdėti. M. jam koja spyrė į veidą. Tada tas vaikinas krito aukštielnikas, iš karto „atsijungė“. Jis (A. Ž.) ir G. G. ėmė vytis bėgantį vaikiną. Kadangi pats buvo nupūstas dujomis, jo nepavijo, griaužė akis. Kai prasimerkė pamatė, kaip G. nukentėjusįjį spardė kojomis (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tas vaikinas gulėjo ant žemės, buvo užsidengęs veidą. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės išbėgo R. ir M., jie bėgo link parkelio. Kai pamatė, kad bėga R. su M., liepė G. bėgti kartu su juo. V. M. su R., kol pasivijo prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Susitikę su jais, M. padavė G. pinigus nueiti nupirkti alkoholio. R. su M. nuėjo į namus, o jis su G. nuėjo į naktinę parduotuvę (duomenys neskelbtini) gatvėje Į R. J. namus grįžo apie 03.30-04.00 val. Kai sugrįžo pas R., M. pasakojo, kad jis tam vaikinui trypė ant galvos. Suprato, jog R. išsigandęs, kad pirmasis vaikinas krito nuo M. smūgio, pabėgo. Suprato, kad M. apiplėšė nukentėjusįjį – paėmė sumušto vaikino telefoną. Matė, kad M. I. rankose laikė IPhoną, lyg be dėklo, iš kišenės išsitraukė SEB ir Swedbank korteles, automobilio dokumentus. Jis (A. Ž.) pats jokių smūgių nesudavė. Bandė gaudyti bėgantį vaikiną, bet jo nepagavo ir jam nesudavė. Labai gailisi dėl to, kas įvyko (7 tomas, b. l. 13-14).

Kaltinamasis A. Ž. 2018-08-09 papildomos apklausos metu parodė, kad tada, kai G. G. sustojo su nukentėjusiaisiais (duomenys neskelbtini) gatvėje ir pradėjo kalbėti, M. I. sakė, kad jie „iškirs“ tuos du vaikinus ir pasidarys pinigų. Kokiu būdu „iškirs“, jis nepasakė, bet suprato, kad mušis. Iš M. I. žodžių suprato, kad jis siūlo jam (A. Ž.) ir R. J. apiplėšti nukentėjusiuosius. Atsakė, kad nieko nedaro, nes bus problemų. M. I. kalbant apie plėšimą, priėjo G. G. su nukentėjusiaisiais. Nukentėjusieji atsisėdo ant borto – vienas šalia kito. Tada keturiese išsirikiavo priešais nukentėjusiuosius. Stovėjo jis, iš dešinės stovėjo R., M. ir G.. Dujas pūtė kažkas iš dešinės pusės, nes pučiant dujas į nukentėjusiuosius, čiurkšlė pataikė jam (A. Ž.) į veidą. Pradėjo griaužti akis. M. I. spyrė koja į veido sritį nukentėjusiajam ir vaikinas neteko sąmonės. Jo draugas šoko bėgti link Naujamiesčio gatvės. M. I. tada sušaukė „Gaudykit šitą“ ar tai „Paimkit šitą“. Konkrečiai niekam nešaukė, bet vaikiną ėmė vytis kartu su G. G.. Ties pravažiavimu tarp gyvenamųjų namų pasivijo nukentėjusįjį ir jam kumščiu sudavė į petį, ar tai į nugarą dešinėje pusėje. Po smūgio nukentėjusysis nukrito – galėjo prarasti pusiausvyrą ar užkliuvo už ko. Tada G. G. nukentėjusįjį pradėjo spardyti, tai yra koja galėjo suduoti kokius tris smūgius. Pats nukentėjusiojo nebespardė, nes griaužė akis. Tas vaikinas, kurį vijosi kartu su G. G., nebuvo apiplėštas. Prieš pradedant smurtauti prieš nukentėjusiuosius, kalbėjo, kad apiplėš tuos du vaikinus. M. I. sakė: „Nenorit pinigų pasidaryt?“. Tikrai pamena, kaip M. I. pasakė, kad – jei jie eina į naktinę, reiškia pinigų turi. Kodėl vijosi tą bandžiusį pabėgti vaikiną, negali paaiškinti. Gal dėl to, kad visi buvo girti. Po visko, parke sutiko M. ir R., paklausė prie jų priėjusių M. ir R. „ką paėmėt?“. T. R. ištiesė ranką ir joje pamatė laikrodį. Iš karto suprato, kad tai yra to nukentėjusiojo, kuris buvo be sąmonės, laikrodis. M. paprašė parodyti, kas per laikrodis. M. nematė prieš tai to laikrodžio. Prieš tai, einant parkeliu matė, kad nukentėjusysis turėjo laikrodį ant rankos. Laikrodis akivaizdžiai matėsi, nes nukentėjusysis buvo su marškinėliais trumpomis rankovėmis. Tas laikrodis buvo su metaline sagtimi – viduryje buvo juoda juosta, iš šonu geltonos spalvos ir šonuose sidabrinės spalvos. Pats laikrodžio ciferblatas buvo juodos spalvos. Laikrodžio rankena buvo nutrūkusi. Tą laikrodį iš įvykio vietos paėmė R. J., nes M. I. jam liepė paimti. M. I. prieš įvykį pats savo laikrodžio neturėjo. Žino, kad iš nukentėjusiojo buvo pavogtas telefonas, atrodo juodos spalvos IPhone s6, jį iš kišenės ištraukė ir parodė M. I.. Jis taip pat ištraukė juodos spalvos piniginę, ją atvertė ir iš jos ištraukė ten buvusius daiktus: asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, mašinos dokumentus. M. dar garsiai pasakė, kad tai 3 klasės BMW, 2008 metų. Grynųjų pinigų nebuvo, gal kiek monetomis buvo koks 1 euras. Taip pat iš piniginės ištraukė 2 banko korteles – „SEB“, „Swedbank“. M. I. parodęs tuos daiktus, juos įsidėjo atgal į kišenes. Kai su G. G. grįžo iš parduotuvės į namus, M. I. dar kartą parodė tuos daiktus. M. I. sakė, kad priduos daiktus į lombardą ir rytoj bus pratęsimas. Tuo metu kambaryje jau buvo N., K.. Negirdėjo, kad R. J. sakytų, jog bandė nuimti tam vaikinui laikrodį, bet jis nenusiėmė. Kažkas dar sakė, kad bandė tą laikrodį traukti, plėšti, tada tas laikrodis nutrūko. Kas būtent tą laikrodį ėmė, nežino, bet laikrodį po įvykio turėjo ir parodė R. J. (7 tomas, b.l. 28-30).

Kaltinamasis A. Ž. papildomai nurodė, kad neneigia, jog bėgdamas ir vydamas pirmas sudavė smūgį bandančiam pabėgti nukentėjusiajam G. V. po ko jis nugriuvo, tada sudavė bent jau 4 smūgius į įvairias kūno vietas. Kai sudavė paskutinį smūgį, prie nukentėjusiojo pribėgo G. G., kuris sudavė smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai smūgių sudavė G. V., nematė, nes atsitraukęs nuo nukentėjusiojo trynėsi dujomis nupurkštas akis. Kas tiksliai purškė dujas (duomenys neskelbtini) gatvėje ant borto sėdintiems asmenimis, nežino, bet purškė kažkas iš jų kompanijos, kadangi pats matė, kad nukentėjusieji jokių veiksmų prieš jų kompaniją neatliko, jie dujomis tikrai nepurškė (7 tomas, b. l. 36).

Iš 2018 m. birželio 26 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis A. Ž. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kur ant borto atsisėdo nukentėjusieji; po to kažkas panaudojo dujas; matė, kad G. G. stovėjo arčiausiai nukentėjusiojo, kurį paskui abu vijosi; G. G. iš kairės pusės stovėjo M. I. priešais tą nukentėjusįjį, kuriam M. I. spyrė į galvą, po ko nukentėjusysis prarado sąmonę; taip pat parodė, kad R. J. stovėjo tarp jo ir M. I.. Po dujų panaudojimo, prasitrynė akis ir pamatė, kaip M. I. koja spyrė sėdinčiam nukentėjusiajam į veidą; tada kitas nukentėjusysis pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) gatvės ir pasuko į dešinę pusė. A. Ž. parodė, kad bėgęs nukentėjusysis, kurį jis su G. G. vijosi, buvo sumuštas ant šaligatvio, tarp gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini). Matė, kaip G. G. nukentėjusiajam sudavė tris smūgius. Pats tuo metu trynė veidą, nupūstą dujomis. Tada pamatė, kaip link (duomenys neskelbtini) gatvės bėga M. su R.. L. G. baigti ir bėgti, nes M. su R. jau pabėgo. Nukentėjusįjį paliko gulintį. Nubėgo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kurioje susitiko su M. I. ir R. J.. Tada niekas jokių daiktų nerodė, o tik vėliau grįžus iš naktinės parduotuvės pas R. į namus, M. demonstravo iš kišenės ištrauktus daiktus – dvi banko „Swedbank“ ir „SEB“ korteles, mašinos dokumentus – „BMW“, 2008 m., 3 klasės (7 tomas, b. l. 16-25).

Asmens blaivumo testo metu 2018-06-17 06:38 val. A. Ž. nustatyta 0,63 promilių girtumas (7 tomas, b. l. 57).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. Ž. padarytas odos įdrėskimas nugaroje, paveikus kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, prieš 4-7 dienas iki apžiūros (7 tomas, b. l. 72).

Iš 2018-06-18 Respublikinio priklausomybės ligų centro Panevėžio filialo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2018-06-18 RPLC Panevėžio filiale atliktas narkotikų testas A. Ž., organizme narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta (7 tomas, b. l. 74).

Kaltinamasis R. J. dėl jam pareikštų kaltinimų neprisipažino visiškai ir parodė, kad jokių smūgių nė vienam nukentėjusiajam nesudavė, nukentėjusiojo J. P. daiktų neėmė. Teigė, jog susitiko su A. Ž., po to su N. Z.. Nusipirko litrą degtinės ir nuėjo į jo (R. J.) namus. Po to atėjo V. T., kuris pasikvietė N. M.. Dar vėliau atėjo G. G., I., K. G., M. I.. Baigėsi vartojamas alkoholis, todėl kartu su G. G., M. I. ir A. Ž. ėjo iki parduotuvės jo pirkti. Sutiko nukentėjusiuosius, kurie irgi norėjo nusipirkti alkoholio. Kartu su nukentėjusiais ėjo link „T.“. R. J. parodė, kad jis ėjo su A. Ž. ir M. I., o paskui ėjo G. G. su nukentėjusiais. Įvyko kažkoks konfliktas tarp G. G. ir nukentėjusiųjų. Po to nukentėjusieji atsisėdo ant šaligatvio bortelio. Kai G. G. kalbėjo su nukentėjusiais, jis, M. I., A. Ž. buvo nuėję 15-20 metrų, laukė, kol jie prisivys, nes pas G. G. buvo pinigai. Nebuvo išsirikiavę prie sėdinčių nukentėjusiųjų. Viskas vyko labai greitai – pribėgo prie nukentėjusiųjų M. I. ir sėdinčiam nukentėjusiajam J. P. spyrė koja, nukentėjusysis iš karto nugriuvo. A. Ž. su G. G. link (duomenys neskelbtini) gatvės nubėgo gaudyti G. V.. G. V. dar surėkė – „ką jūs darot, kas vyksta?“. R. J. parodė, jog jis pribėgo prie J. P., o M. I. spardė nukentėjusiajam galvą. Matė, kaip nukentėjusysis gulėjo aukštielnikas, be sąmonės. M. I. spyrė kokius 3-5 kartus nukentėjusiajam J. P. į galvą. Patraukė M. I., kad nebespardytų nukentėjusiojo. Kaip M. I. kraustė nukentėjusiojo kišenes, nematė. M. I. pasakė paimti laikrodį, kuris buvo nutrūkęs kokių 30 cm atstumu nuo nukentėjusiojo rankos, ant žemės. Laikrodį paėmė, kadangi buvo šokas, pasimetė, pagalvojo, kad laikrodis yra M. I.. Pradėjo bėgti link parko, Sietyno gatvėje sutiko A. Ž. ir G. G.. Nematė, kad M. I. ir G. G., A. Ž. būtų sustoję pasikalbėti. M. I. jam pasakė, kad pas G. G. yra pinigai. Su M. I. grįžo namo, o G. G. su A. Ž. nuėjo į parduotuvę. Vėliau įvyko konfliktas gatvėje su nukentėjusiojo tėvais. Kur yra nukentėjusiojo J. P. laikrodis, nežino. Laikrodį atidavė M. I. parke, kada atidavė, nežino. Grįžo į namus, sėdėjo su M. I. kambaryje, kažką kalbėjo. Visus nukentėjusiojo J. P. daiktus turėjo M. I. – išėmė iš kišenės, padėjo ant stalo, o paskui pasiėmė ir išėjo. Ar buvo kalba dėl nukentėjusiųjų apiplėšimo, neprisimena. Tai pat neprisimena, ar buvo naudojamos dujos. Nebuvo kalbos apie daiktų pasidalinimą. Prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad apžiūros metu objektyvių duomenų apie R. J. patirtus sužalojimus nenustatyta (5 tomas, b. l. 181).

Iš Asmens blaivumo testo matyti, jog 2018-06-17, 06:42 val. R. J. nustatyta 1,56 promilės girtumo (5 tomas, b. l. 184).

Iš 2018-06-18 Respublikinio priklausomybės ligų centro Panevėžio filialo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikus narkotikų testą R. J., organizme narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta (5 tomas, b. l. 183).

Kaltinamasis M. I. dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino iš dalies ir parodė, jog jokio susitarimo apiplėšti nukentėjusius nebuvo, jis jokių nukentėjusiojo J. P. daiktų neėmė. Pripažįsta sudavęs abiem nukentėjusiems smūgius. Parodė, jog susitiko su G. G., I., K. G., gėrė alų, vėliau parašė R. J. ir pakvietė ateiti. Nuėjo pas R. J., kur vartojo alkoholį. I. po kurio laiko išėjo. Pirkti alkoholio išėjo jis (M. I.), G. G., R. J. ir A. Ž.. Prie parduotuvės sutiko nukentėjusius. Visi ėjo link kitos parduotuvės. Jis (M. I.), R. J., A. Ž. ėjo kartu, o nukentėjusieji su G. G. jiems iš paskos. Sustojo pažiūrėti, kodėl jie atsilieka, ir pamatė, kad kažkuris iš nukentėjusiųjų užkabino G. G. pečiu. Nukentėjusieji ir G. G. priėjo, nukentėjusieji atsisėdo ant borto. Viskas vyko 3 metrų spinduliu. Visi vaikščiojo pirmyn atgal aplinkui. Nukentėjusieji sėdėjo, o visi kaltinamieji stovėjo eilute. Nebuvo kalbos apie apiplėšimą, nesutinka su A. Ž. parodymais. Kažkas papurškė dujų. Nukentėjusysis G. V. atsistojo bėgti, jis (M. I.) spyrė jam į šlaunį, G. V. pargriuvo, vėl atsistojo ir bėgo, o jį A. Ž. ir G. G. nusivijo (matė du šešėlius). Kodėl spyrė G. V. paaiškinti negali. Kai atsisuko, J. P. gulėjo, knarkė, prie pat nukentėjusiojo stovėjo R. J.. Jis (M. I.) priėjo prie gulinčio J. P., spyrė jam 3 kartus į galvą. Nematė, kad R. J. būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam J. P.. Pamatė, kad R. J. laiko ne už nukentėjusiojo rankos, o už laikrodžio, ėmė už laikrodžio – buvo pakėlęs nukentėjusiojo J. P. ranką. M. I. parodė, kad tada jis spyrė į R. J. pakeltą nukentėjusojo J. P. ranką ir nubėgo į parkelį. J. P. ranka krito ant žemės, nematė, kaip R. J. paėmė nukentėjusiojo laikrodį, nes jis apsisuko ir bėgo link parkelio, R. J. jį prisivijo, susitiko A. Ž. ir G. G.. G. G. pasakė, kad eina link parduotuvės. Jis su R. J. grįžo į namus. Nematė nukentėjusiojo daiktų padėtų ant stalo pas R. J. namuose, jokių nukentėjusiojo daiktų neėmė.

2018-06-27 parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis M. I. parodė įvykio vietą, kurioje nukentėjusiesiems atsisėdus ant gatvės borto, kažkas iš jų kompanijos papurškė dujų. Vienam iš nukentėjusiųjų ėmus bėgti, jis (M. I.) jam spyrė, dėl ko praradus pusiausvyrą nukentėjusysis griuvo. Atsisuko į kitą nukentėjusįjį, jis jau gulėjo ant žolės (4 tomas, b. l. 22–28).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad apžiūros metu objektyvių duomenų apie M. I. patirtus sužalojimus nenustatyta (5 tomas, b. l. 22).

Iš 2018-06-21 Respublikinio priklausomybės ligų centro Panevėžio filialo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2018-06-21 RPLC Panevėžio filiale atliktas narkotikų testas M. I., rasta THC (marihuana) (5 tomas, b. l. 24).

G. G. teisme parodymų nedavė. Tvirtino, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Į vienintelį klausimą dėl įvykio metu turėtų pinigų atsakė, jog alkoholio pirkimui pinigų turėjo – pinigus davė K. G..

Kaltinamasis G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prisipažįsta tik dėl vieno sumušto asmens. Nukentėjusiųjų nepažinojo, juos matė pirmą kartą. Mušė nukentėjusįjį, buvusį su juodais marškinėliais. 2018-06-17 kartu su K. G., I. Ž. vartojo alkoholį. Apie 00-01 val. susirašė su R., kuris pakvietė ateiti pas jį. Einant pas R., pakelyje susitiko su M. I.. Nuėjus pas R., nusinešė savo alkoholio. Visi vartojo alkoholį. Matė, kad pas R. namuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo kiti asmenys – A., R. J., ir dar kažkoks su mergaite, bet jie miegojo, su jais nebendravo. Taip pat buvo persigėręs N., kuris miegojo. Pritrūkus alkoholio, su A., R. ir M. išėjo nusipirkti alkoholio. Ėjo pirmiausia link (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje esančios naktinės parduotuvės, bet ji klientų jau nebeaptarnavo. Matė, kaip iš kebabinės išėjo du nukentėjusieji. Nukentėjusieji supratę, kad jie ėjo pirkti alkoholio, norėjo eiti kartu. Pats ėjo su nukentėjusiaisiais, o A., R. ir M. ėjo priekyje. Tie nukentėjusieji ėmė klausinėti iš kokio jis rajono, kur gyveni, kur eina. Nuo kebabinės pasuko eiti pro parkelį, esantį priešais „V.“ mokyklą, nes ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios naktinės parduotuvės. Parkelio gale, ties (duomenys neskelbtini) sankryža, jau (duomenys neskelbtini) gatvėje, nukentėjusieji atsisėdo ant borto. Nežino, dėl ko atsisėdo. Vaikinai atrodė neblaivūs. Tie vaikinai, kai juos sutiko prie kebabinės, nebuvo sumušti, jokių sužalojimų ant jų nematė. Tada vienas prisidegė cigaretę. Nežino, kodėl toje vietoje sustojo, gal parūkyti. Tada kažkas pasakė, kad „puolam“. Tuo metu pats degė cigaretę. Dujų neturėjo, todėl jų nenaudojo. Vienas iš nukentėjusiųjų pradėjo bėgti. Jis buvo tamsiai apsirengęs. Tada pamatė, kaip kažkuris vienas iš su jais buvusių asmenų – R., A. arba M. ėmė vytis tą vaikiną. Tada bėgo paskui draugą, bet nežino kas bėgo priešais jį. Tada pribėgo prie nukentėjusiojo, jis jau gulėjo ant žemės. Tas draugas pabėgo, nes nukentėjusysis gulėjo ant žemės. Tada spyrė nukentėjusiajam į užpakalį, į galvą, maždaug į viršugalvį. Spyrė tik du kartus. Kiek draugas sudavė smūgių nukentėjusiajam, nematė, nes kai atbėgo prie nukentėjusiojo, draugas nubėgo. Kokie draugai liko prie nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, nežino. Nukentėjusįjį spardė (duomenys neskelbtini) gatvėje, kažkur už (duomenys neskelbtini) gatvės. Nukentėjusįjį spardė už tai, kad jis bėgo nuo jo. Nukentėjusysis nieko įžeidžiančio nepasakė, nebandė suduoti smūgių, nežino už ką jam spyrė į galvą. Taip elgėsi, nes buvo girtas, blaivas taip nebūtų daręs. Spardė tą vaikiną, kuris nebuvo sunkiai sužalotas, nes spardė vaikiną, kuris vėliau buvo atvažiavęs su kažkokias tėvais. Baigęs spardyti nukentėjusįjį, išbėgo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pamatė draugus, kurie išvardinti įtarime. Tada su A. nuėjo nusipirkti alkoholio į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią naktinę parduotuvę, o R. su M. nuėjo į namus (6 t., b. l. 28-30).

Iš 2018-06-19 parodymų patikrinimo vietoje metu protokolo matyti, jog G. G. patikslino 2018-06-18 duotus parodymus, nurodė įvykio vietą ir nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes (6 tomas, b. l. 33-46).

Ikiteisminio tyrimo metu G. G. papildomos apklausos metu parodė, kad prisipažįsta pilnai tik dėl nukentėjusiojo G. V. atžvilgiu naudoto fizinio smurto ir viešosios tvarkos pažeidimo. A. R. ir M. puolė nukentėjusiuosius, bet ką jie konkrečiai darė, nematė. Kažkodėl jo draugams „susišvietė“, kad tie nukentėjusieji, eidami su juo, jį stumdė iš pečių. Galbūt patį dėl girtumo užmetė ir jis atsirėmė į nukentėjusiuosius pečiais, o gal jie būdami neblaivūs į jį atsirėmė. Tais pečiais su nukentėjusiaisiais neva galėjo susiremti prieš pat (duomenys neskelbtini) gatvę ar tai kirsdami ją ir eidami link Š. gatvės. B. Š. gatvėje, žiūrėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę link (duomenys neskelbtini) gatvės, tai yra į dešinę pusę nuo tos vietos, kurioje stovėjo. Kažkas pasakė „kertam“, t. y. pradėti muštis. Po žodžio „kertam“ pamatė, kaip G. V. pasuko bėgti į (duomenys neskelbtini) gatvę, tai yra pasuko į dešinę pusę. Jį vijosi vienas iš draugų, kaip vėliau sužinojo A.. Tada ėmė juos vyti. Išbėgus į (duomenys neskelbtini) gatvę, pamatė nuo tolo, kad G. V. jau gulėjo, o A. nuo jo nubėgo. Tada pribėgo prie gulinčio nukentėjusiojo ir jam spyrė iš kojos į galvą ir užpakalį. Fizinį smurtą prieš jį naudojo dėl nieko, nebuvo tam priežasties. Taip pasielgė dėl girtumo. Įvykio metu buvo neblaivus. G. V. neapžiūrinėjo ir jokių daiktų iš jo nepaėmė. Kai nuo jo nubėgo ir susitiko parke kitus draugus, tai jie jokių svetimų daiktų nerodė ir nedemonstravo. Po įvykio praėjus laiko, niekas apie jokius paimtus nukentėjusiųjų daiktus taip pat nekalbėjo (6 tomas, b. l. 49-51, 54-55).

G. G. 2019–03–26 apklausos metu parodė, kad tvirtina ankščiau duotus parodymus. Nesutinka, kad įvykio metu būtų vartojęs narkotines medžiagas. „Žolę“ rūkė 2018-06-16 apie 12 val. dienos prie namų laiptinės. Įvykio vakarą „žolės“ nerūkė. Nesutinka, kad kartu su R., M. ir A. būtų apstoję ant borto sėdinčius nukentėjusiuosius. Prisipažįsta, kad sudavė du smūgius, tai yra spyrė kartą nukentėjusiajam G. V. į galvą ir į užpakalį. Kas tuo metu vyko su kitu nukentėjusiuoju, nematė (6 tomas, b. l. 61).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. G. padaryti odos įdrėskimai abiejuose dilbiuose, poodinės kraujosruvos dešinio kelio srityje, paveikus kietais bukais daiktais, 4 trauminiais poveikiais, prieš 3-5 dienas iki apžiūros (6 tomas, b. l. 117).

2018-06-18 Respublikinio priklausomybės ligų centro Panevėžio filialo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2018-06-18 atlikus narkotikų testą G. G., jo organizme rasta THC (marihuana) (6 tomas, b. l. 119).

Nukentėjusysis J. P. parodė, kad buvo mieste su draugais, su G. V. gėrė alų, po to išlydėjo G. V. iki namų. Ėjo iš miesto centro link rusų kapinių, link G. V. namų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje. Paties įvykio neprisimena. Atsibudo ligoninėje. Po įvykio pasigedo laikrodžio, kurį dovanojo tėvai, dokumentų (asmens tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimo, automobilio techninio paso), telefono, piniginės ir joje buvusių dviejų banko kortelių, pinigų (atsimena, kad turėjo 20 eurų). Daiktai, dokumentai nerasti ir jam negrąžinti, grąžintas tik vairuotojo pažymėjimas. Puse metų blogai jautėsi, dar ir dabar jaučia sužalojimo pasekmes – reikia pailsėti, nes pavargsta, nuo Panevėžio iki Vilniaus sunkiai gali nuvažiuoti nesustojęs ir nepailsėjęs, kiekvieną dieną skauda ir svaigsta galva. Lanko reabilitacijos procedūras. Patirta trauma iš esmės pakeitė jo gyvenimą, dabar niekur nedirba, nes negali dėl sveikatos. Sužalojimas sujaukė jo mokslo planus – turėjo ginti diplominį darbą, tačiau teko mokslus nukelti vieneriems metams, nes puse metų negalėjo mokytis. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį ir prašo jį priteisti iš visų kaltinamųjų.

Iš 2018-06-17 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas VšĮ (duomenys neskelbtini) reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje gydomas J. P.. Asmuo nesąmoningas. Kairėje veido pusėje matomas rusvos spalvos pėdsakas (3 tomas, b. l. 44-49).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad

1. ir 2. J. P. nustatyta kraujosruvos veido kairėje, muštinės žaizdos burnos kairiojo kampo srityje, apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimai veido dešinėje, apatinio žandikaulio kairės pusės kūno lūžis su kairio 3 danties netekimu, galvos smegenų židininis sumušimas su ryškia židinine neurologine simptomatika. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai 2 smūgiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku.

3. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.2 punktu, J. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

4. Nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti rankos, kojos, ar kiti kieti buki daiktai.

5. J. P. kraujas imtas alkoholio nustatymui 2018-06-17 06:05 val. ir VTMT toksikologijos laboratorijoje nustatyta mažiausia koncentracija 1,46 promilės etilo alkoholio (3 tomas, b. l. 87-89).

Nukentėjusysis G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-06-17 apie 03 val. nakties kartu su draugu J. P. iš (duomenys neskelbtini) centro ėjo link namų, kurie yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nepamena, kokiu maršrutu ėjo, buvo neblaivus. Ėjo pro (duomenys neskelbtini) gatvę. Pasirodė, kad juos sekė nuo (duomenys neskelbtini) g. esančios autobusų stotelės iki sankryžos, kur buvo policijos komisariatas. Ties sankryža (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., jį pradėjo daužyti. Nežino kur, bet atrodo, kad įtempė ar tai į namą, ar į rūsį. Jį pastoviai daužė, nežino kiek asmenų, bet ne mažiau nei 3 asmenys. Kur buvo draugas, nežino. Atrodo, kad daužė lauke, po to nutempė į rūsį, nežino, kaip išbėgo iš rūsio. Kaip kilo ir dėl ko kilo konfliktas, nežino, mano, kad juos tiesiog užpuolė. Galbūt buvo netekęs sąmonės. Bėgo namo, bet nežino kur, nes buvo labai išsigandęs. Kažkas rėkė: „Kur bėgi?“, ar panašiai. Parbėgęs namo, sesės G. V. paprašė nuvežti iki J. tėvų, nes bijojo dėl draugo. Jiems pasakė, kad jį sumušė, nutempė į rūsį ir nežino, kur J.. Važiavo ieškoti J.. Atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio policijos komisariato. Tada ieškojo to rūsio, kur buvo uždarytas. Po to sesuo pasakojo, kad kažkokie penki vaikinai iš namo išbėgo su buteliais ir kirviais. Tie vaikinai jį vijosi (duomenys neskelbtini) gatvėje, o sesuo pasakė, kad iškvietė policiją, ir tada tie vaikinai pasišalino. Vėliau sužinojo, kad J. gulintį rado parke. (1 tomas, b.l.159-161).

Nukentėjusysis G. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad buvo apklaustas 2018-06-17 iš karto po įvykio, tvirtina ankstesnius parodymus. Kiek pamena, su J. einant namo link (duomenys neskelbtini) gatvės, juos užpuolė keli vaikinai. Atrodo, kad jį mušė mažiausiai trys vaikinai. Kas vyko su J., nematė ir nežino. Kažkas jam rėkė „kur bėgi?“. Nepamena, kad prieš tai galėjo bendrauti su įtariamaisiais. Po įvykio pasigedo banko kortelės, bet ją galėjo pamesti. Jokie daiktai daugiau tą naktį nedingo. Civilinio ieškinio nereiškia, taikytis su įtariamaisiais neketina (2 tomas, b. l. 6-7).

Iš 2018-06-17 asmens apžiūros protokolo matyti, kad atlikta nukentėjusiojo G. V. viršutinės kūno dalies ir kojų apžiūra. Ant dešinio skruosto matyti raudonos spalvos kraujosruva, pakaušinio srityje minkštųjų audinių patinimas, dvejose vietose nedidelės rausvos kraujosruvos, kairio skruosto srityje minkštųjų audinių patinimas, virš kairės lūpos įdrėskimas su raudonos spalvos šašu. Kairės pusės kaklo srityje raudonos spalvos kraujosruva. Taip pat apžiūrima nukentėjusiojo kairė ranka. Ant kairės rankos šoninės žasto dalies vienas įdrėskimas su aplinkui esančia raudonos spalvos kraujosruva. Ant kairės rankos alkūnės ir visos užpakalinės dilbio dalies yra daugybiniai nubrozdinimai ir kraujosruvos. Ant dešinio dilbio ir žasto užpakalinės dalies, ties alkūne yra pavieniai įdrėskimai ir kraujosruvos. Ant nukentėjusiojo G. V. nugaros matyti daugybiniai pavieniai nubrozdinimai ir kraujosruvos visos nugaros srityje – užpakalinio kairio ir dešinio peties sąnario srityse, stuburo srityje, pomentės srityje, kairio ir dešinio sėdmens viršutinėje dalyje. Kairio kirkšnies viršutinėje dalyje nubrozdinimas. Kairio kelio sąnario srityje nubrozdinimas, pavieniai įdrėskimai. Taip pat ant kairės kojos čiurnos srities šone, dešinės rankos, riešo priekio yra nubrozdinimas (3 tomas, b. l. 101-111).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad

1. G. V. nustatyti odos nubrozdinimai kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, kairio kelio srityje, nugaros ir pilvo srityse, minkštųjų audinių patinimas pakaušio srityje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra.

2. Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar paviršiumi. Medicinos dokumentuose esančių duomenų apie sužalojimus nepakanka tiksliam trauminių poveikių skaičiui nurodyti.

3. Dėl nustatytų sužalojimų G. V. sveikata sutrikdyta nežymiai.

4. Negalima atmesti galimybės, kad G. V. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis, įspiriant ar panašiai.

5. G. V. alkotesterio parodymais (2018-06-17 12:30 val.) nustatyta 0,57 prom. girtumas (3 t., b.l. 121-122).

Liudytojas A. B. parodė, kad ankstų rytą apie 5 val. buvo kviečiama pagalba dėl sužaloto žmogaus. Vyrą be sąmonės, sutinusiu veidu rado gulintį gatvėje. Visos detalės turi būti pažymėtos greitosios pagalbos darbuotojų pildomoje formoje. Parodė, jog iš pradžių negalėjo žinoti, ar nuo bato, šaligatvio, padangos buvo žymė ant nukentėjusiojo veido. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 2 tome, bylos 101 lape, jog vienoje veido pusėje matė labai ryškų sutinimą, kažkokį atspaudą; vaikino žandas, skruostas, smilkinys ties ausimi buvo sutinę.

Liudytojas T. D. parodė, kad jis, nukentėjusysis ir G. V. blaivūs apie 21.00 – 22.00 val. atėjo į barą, kur visi vartojo alkoholį – užsisakė 3 ar 5 litus 4,5 stiprumo alaus. Jis (T. D.) bare prabuvo ik 23.00 val. ar iki 23.30 val. iki kol paskambino žmona ir jis išėjo namo. Nukentėjusieji nebuvo sužaloti, kai juos paliko. Matė, kad nukentėjusysis turėjo telefoną „Iphone“.

Liudytojas V. P. parodė, kad naktį apie 2 valandą atvažiavo sūnaus draugas G. V. su seserimi ir jos vyru. G. V. buvo neblaivus, sumuštas (matė nubozdinimus), šoke, jis verkė, rėkė, pasakė, kad buvo užpulti, kad J. P. nusitempė į rūsį, kad jį reikia gelbėti. Važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, tačiau G. V. tiksliai vietos nenurodė. Apvažiavo aplinkines gatves, bet nieko nerado. V. S. gatvės stotelėje išgirdo riksmus. Bėgo rėkdami, rodydami į G. V. trys asmenys – kaltinamasis R. J., kuris rankose turėjo kirvį, kurį vėliau išmetė į krūmus, ir buvo agresyviausias, G. G. ir dar vienas asmuo. Prašė kaltinamųjų pasakyti, kur yra sūnus J. P.. Prieš tai ar po to iškvietė policijos pareigūnus. Vėliau atbėgo dar trys – keturi asmenys. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, gatvėje buvo kaltinamasis R. J., G. G. ir dar vienas asmuo. Visi buvo neblaivūs, agresyvūs, energingi, jų akys buvo išsprogę. Su pareigūnais gal apie valandą laiko ieškojo sūnaus, bet nerado. Vėliau sužinojo, kad sūnus komos būsenoje ligoninėje. Po patirto sužalojimo sūnus jaučia pasekmes iki šiol – yra mažai darbingas, jam skauda galvą, bando sportuoti, tačiau ta daryti yra sunku. Sūnus tuo metu mokėsi, patirtas sužalojimas sutrukdė apsiginti diplominį darbą, vėliau sūnus baigė mokslus. Sūnus įvykio dieną su savimi turėjo piniginę, bankines korteles, laikrodį, kurį pirko Vilniuje prekybos centre, kainos neatsimena; telefoną „Iphone“. Tuo metu sūnus turėjo BMW automobilį. Policijos pareigūnai grąžino sūnaus vairuotojo pažymėjimą.

Liudytojas N. Z. parodė, kad vakare susitiko su R. J. ir A. Ž. (duomenys neskelbtini) parke, vėliau nuėjo pas R. J. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje. Turėjo butelį degtinės 1 litro talpos. Trise pradėjo gerti degtinę. Liudytojas parodė, kad jis pasikvietė V. T., vėliau atėjo N. M.. Visi vartojo alkoholį. Prisimena, kad kažkuriuo momentu atėjo G. G. ir M. I.. Taip pat buvo ir K.. Neatsimena, kiek išgėrė alkoholio, nes užmigo. Paryčiais, jau švito išgirdo triukšmą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Išbėgo į gatvę, kaip suprato, gatvėje stovėjo nukentėjusiojo tėvas, dar keli asmenys, apsižodžiavo su nukentėjusiojo tėvu, nors nesuprato, kad vyksta – galvojo, kad reikia ginti draugus. Atsimena, kad R. J. pasakė, jog nereikia konfliktuoti, bandė nuraminti. R. J. rankose nieko neturėjo. Tuo metu dar buvo A. Ž., M. I., G. G.. Ar tuo metu buvo K., neatsimena. Atvažiavo policijos pareigūnai, tai jis (N. Z.) pabėgo, nes buvo neblaivus, išsigandęs. Nubėgo iki parko prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, vėliau nubėgo prie (duomenys neskelbtini), kur susitiko su A. Ž. ir abu grįžo pas R. J. į namus. Tuo metu, kai su A. Ž. grįžo pas R. J., bute buvo tik R. J. ir V. T., kuris visą laiką miegojo. Kiti buvo išėję. Klausė R. J., kas atsitiko. R. J. sakė, kad kažkuris iš nukentėjusiųjų prie jų prisikabino, visi sustumdė, įvyko muštynės. R. J. buvo išsigandęs, pasimetęs, klausė jo (N. Z.), ar kviesti greitąją pagalbą sužalotam be sąmonės parke paliktam nukentėjusiajam. Su R. J. trumpai kalbėjo, jis sakė, kad nelietė nukentėjusiojo. Tuo metu nesuprato, kas sužalojo nukentėjusįjį. Po įvykio iš kalbų girdėjo, kad nukentėjusįjį sumušė M. I. – su koja spyrė į galvą, o kitą nukentėjusįjį gaudė kiti asmenys buvę įvykio vietoje. Apie daiktus niekas nieko neminėjo. Gali būti, kad ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie laikrodžio nutraukimą ir tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 2 tome, 81 bylos lape, jog R. papasakojo nuo ko viskas prasidėjo. Tai yra R., A., M., G. ėjo nusipirkti parūkyti iki kampinės parduotuvės, kuri yra prie (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos. Kažkur grįždami parkelyje sutiko du asmenis. G. ėjo vienas, nes M., R. ir A. ėjo priekyje. P. G., gal žodį pasakė ar prisikabino kažkas. Prasidėjo konfliktas tarp tų asmenų. Jie visi keturi buvo išgėrę, pradėjo aiškintis dėl to G. su tais dviem asmenimis. Ir tada jie susimušė. Sakė, kad M. kažkam spyrė į galvą, nemažai spyrių buvo. Vienas iš tu nukentėjusiųjų sėdėjo ant bortelio ir M. pradėjo spardyti, o tas kitas pabėgo. R. pasakojo, kad M. spardydamas spėjo be sąmonės gulinčiam žmogui nuo rankos nutraukti laikrodį. R. nespėjo papasakoti visos tos situacijos, nes atvažiavo policija ir juos sulaikė (2 tomas, b. l. 81).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2018-06-17 06.34 val. N. Z. nustatytas 0,84 prom. girtumas (2 tomas, b. l. 14).

Liudytojas A. N. parodė, kad M. I. ir G. G. gyvena viena kieme. R. J. nepažįsta, asmeniškai nepažįsta ir A. Ž.. Nė vienas iš kaltinamųjų neprašė keisti parodymų.

Liudytojas K. G. (K. G.) parodė, kad įvykio dieną jis, G. G., M. I. gėrė alų. Vėliau atėjo R. J. su N. Z.. Buvo dar kitų asmenų, bet kokių, neatsimena. Susitarė eiti pas R. J. į namus. Pas R. J. namuose buvo jis (R. J.), G. G., M. I., N. Z., asmuo pravarde „M.“, jo mergina. Gėrė alkoholį – viskį ar brendį. Po kurio laiko visi nusprendė nusipirkti alkoholio. Nepamena, kam padavė pinigus. Alkoholio pirkti ėjo R. J., G. G., M. I., N. Z. ir dar kažkas. Liudytojas parodė, kad jis liko namuose, taip pat liko ir „M.“ mergina“. R. J., M. I., G. G., dar kažkas, tačiau ne kartu, grįžo apsipirkę. Iš grįžusių asmenų išgirdo keletą frazių ir suprato, kad pakeliui įvyko muštinės, kažkas sakė frazę: „kam taip žiauriai“, kažkas sakė: „trenkiau vieną ir iškrito“. Kas taip sakė, atsakyti negali. Iš frazių suprato, kad buvo suduotas stiprus smūgis ranka, daugiau nieko nežino. Vėliau R. J. namo kieme išgirdo frazę: „jie atvažiavo“, todėl visi išbėgo į kiemą. Automobilis sustojo prie R. J. namo stotelės, iš automobilio išlipo nukentėjusiojo tėvas, klausė, kur jo sūnus. Kilo žodinis konfliktas. Atvažiavo policijos pareigūnai, surašė dokumentus ir išvažiavo. Jis, R. J., G. G. grįžo pas R. J. į namus, kažkas iš draugų buvo pabėgęs. Neatsimena, ar M. I., A. Ž. tuo metu buvo. Toliau gėrė alkoholį, apie 5-6 valandą ryto jis (K. G.) su G. G. išėjo namo. Kitą rytą Facebook pamatė straipsnį, kad parkelyje buvo sumuštas žmogus, kad tėvai jo ieškojo. Ryte susitiko su G. G., parodė straipsnį. Daugiau apie įvykį nekalbėjo. Kur nukentėjusiojo daiktai, nežino. Buvo kalba apie laikrodį, girdėjo, kaip kažkuris sakė, kad: „trenkiau per ranką ir atsisegė laikrodis“. Neatsimena, ar buvo kalba apie telefoną, buvo kalbama: „būtų gerai prastumti“, t. y. buvo kalbama apie daiktų atidavimą į lombardą. Tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė tikslesnes aplinkybes ir patikslino, kad ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes nurodė teisingai.

Liudytojas K. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-06-16 dienos metu susitiko su G. G., vėliau su I. Ž.. Nusipirko alkoholio – dėžę alaus, 24 vnt., 0,5 ltr talpos. Alų su I., G. gėrė pas jį automobilyje Peugeot 206. Kažkiek laiko pasėdėjo, tada toliau alkoholį gėrė kieme ant suoliuko, prie jų prisijungė M. I.. Vakare, tiksliai nežino, G. arba I. atrodo parašė žinutę ir pakvietė pas jį į svečius. Atėję pas R. į namus, matė namuose esančius N. Z., R., vaikiną pravarde „M.“ ir jo merginą, A.. Jie atėjo keturiese. Ilgiau pas R. nepabuvęs, namo išėjo I.. Po kažkurio laiko į kitą kambarį miegoti išėjo „M.“. Jis tada pamena kalbėjo kažką su ta mergina, po to išėjo į kiemą parūkyti, dar pažaidė su šunimi ir grįžo į namus, matė, kad mergina nuėjo ir atsigulė šalia „M.“. „M.“ su mergina daugiau iš kambario tą vakarą išėję nebebuvo. Po kiek laiko jam baigėsi cigaretės, tada jis su M. nuėjo į naktinę parduotuvę, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Ten nusipirko cigarečių, grįžo atgal pas R.. Nežino, kiek tuo metu buvo valandų. Kai vartojo alkoholį, vaikinai buvo girti. Jie pradėjo elgtis agresyviai, šnekėti apie tai, kad „varom prasivaikščioti“, tai yra žargonas, kuris reiškia, jog reikia eiti paieškoti asmenų, prie kurių būtų galima „prisikabinti“ ir susimušti. M. yra problematiškas ir konfliktiškas kitų nepažįstamų asmenų atžvilgiu, mėgsta pasimušti. R. pradėjo rinkti „chebrą“ alkoholiui pirkti. R. elgėsi agresyviai prieš tai, suprato, kad jie ieškos konflikto, todėl pats atsisakė eiti, pasakė, kad liks namuose, pažais su šunimi. Namuose liko N. Z., kambaryje miegojo „M.“ ir jo mergina. Iš namų alkoholio pirkti išėjo A., R., M. ir G.. Nežino kiek laiko praėjo, būnant kieme, iš tolo girdėjo, kad juokdamiesi grįžta M. ir R.. Tada jie įėjo į kiemą, pradėjo kalbėti, jog „iškirtom senį“, tai yra suprato, kad R. su M. sumušė kažkokį asmenį, nebūtinai seną, tai yra kažkokį vyriškos lyties asmenį. Tas „iškirtom“ reiškia, jog asmeniui sudavė kažkiek smūgių, po kurių jis nebeatsikėlė ir nebepasipriešino, R. su M. jautėsi laimėję. R. su M. kalbėjo kartu, pasakojo ir bandė juokauti apie tą „iškirstą senį“. M. pasakė „<keiksmažodis> bankę ir pyst knarkia“, nesuprato, sudavė ranka ar spyrė koja asmeniui į galvą. Tuo gyrėsi M., o R. atsakė, kad „<keiksmažodis> M. nesitikėjau, kad taip „paprikolinsi“. <keiksmažodis>, trypt galvą žmogui?“. M. kažką: „Nu taip išėjo“. R. tada pradėjo kalbėti apie to žmogaus daiktus: „Va, dar iPhone šeštą su laikrodžiu >“. R. sakė M. kad „Galėsim pasidalinti, kai į lombardą nunešim“. Tų daiktų nematė, jų nerodė. R. pradėjo smulkiau pasakoti, kaip jie tą laikrodį paėmė, kad pats bandė nuo rankos vaikinui nuimti laikrodį, bet neišėjo. T. R. kreipėsi į M. jam pasakydamas, kad „Va, tu <keiksmažodis> iš kojos į ranką ir pats nusiėmė“, tai yra pačio laikrodžio sagtis atšoko ir atsidarė. Iš to, kad ta sagtis atšoko suprato, jog laikrodžio apyrankė gali būti metalinė. Taip pat jie sakė, kad be to „iškirsto senio“, buvo dar vienas vaikinas, bet jo nespėjo pagauti, nes jis pabėgo. Po to grįžo į kambarį, kur prie stalo M. su R. kalbant girdėjo įvykio detales, R. sakė, kad „<keiksmažodis> dujų“. R. sakė, kad „susistumdėm, jie šoko ant mūsų, <keiksmažodis> dujų ir prasidėjo muštynės“. Mano, kad tie du vaikinai buvo užpulti R., A., G. ir M., juolab, kad ir prieš išeidami pirkti alkoholio, vaikinai norėjo eiti „prasivaikščioti“ ir buvo agresyviai nusiteikę. Kažkuriuo laiku grįžo A. ir G. su alkoholiu. P. R. arba M. paklausė „Ką jūs?“, bet A. su G. apie kažkokius įvykius nesigyrė. Po kažkiek laiko, kažkas pradėjo kalbėti apie įvykį, pasakė kažką „gerai mes tą senį iškirtom“. Tada jie pradėjo kalbėtis tarpusavyje – A., R., G. ir M.. Kalbėjo apie daiktus, apie suduotus smūgius tam „iškirstam seniui“. Tų daiktų, paimtų iš „iškirsto senio“, jie nerodė. Kalbos apie tą kitą jaunuolį nebebuvo, pasakė tik tiek, kad jis pabėgo. Niekas nesigyrė, kad vijosi tą jaunuolį, kad jį pargriovė ant žemės ir sudavė kokius nors smūgius. Iš pasakojimų suprato, kad įvykis buvo kažkur parkelyje, priešais „V.“ mokyklą. (2 tomas, b. l. 86 –90, 92).

Liudytoja V. P. parodė, kad vakare sūnus išėjo žiūrėti varžybų, o 4 ryto atvažiavo sūnaus draugas su seserimi ir pranešė, kad J. buvo užpultas ir sumuštas. Visi išvažiavo ieškoti sūnaus. (duomenys neskelbtini) gatvėje pribėgo jaunuoliai, jie šaukė, buvo agresyvūs. Sūnus J. P. patyrė sunkius sužalojimus – jis tris savaites nieko neatsiminė, visa šeima tris savaites gyveno ligoninėje. Ant sūnaus veido buvo matyti bato žymė, iki šiol sūnus negali dirbti, jaučia pastovius galvos skausmus, stringa kalba. Laikrodis, kuris dingo įvykio metu, buvo pirktas sūnui 2015 metais už daugiau kaip 1000 eurų. Sūnus turėjo banko sąskaitas, turėjo telefoną „Iphone“, kuris buvo pirktas naujas, tačiau už kokią pinigų sumą, atsakyti negali.

Liudytoja N. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta vieną kartą be psichologo, tėvų ir, duodama parodymus, jautė didelį stresą, nes jai grasino, kad bus uždaryta 2 paroms į areštinę, todėl ne visi parodymai buvo teisingi. Vakare buvo A., R., N., V. T., G., M., kitų vardų nepamena. Prieš išeinant pirkti cigarečių, R. J. buvo linksmas, o M. I. buvo gana agresyvus, tai matėsi iš jo manierų, ji bijojo M. I.. Liudytoja parodė, jo ji buvo blaivi, gulėjo kambaryje, kai visi grįžo. Girdėjo M. I. žodžius, kad jis iš vieno smūgio iškirto žmogų ir parsinešė jo daiktus. M. I. didžiavosi, kad sumušė žmogų. R. J. buvo prieš visa tai, kas atsitiko – jis buvo pasimetęs, tačiau ką sakė R. J., nepamena. Kai kalbėjo apie žmogaus sumušimą, kambaryje buvo du žmonės – R. J. ir M. I., atpažino iš balsų, kitų asmenų balsų negirdėjo. Taip pat nežino, kur vyko muštynės, nepamena, kad R. J. būtų kalbėjęs apie dujas. M. I. ir R. J. buvo išgėrę. Ikiteisminio tyrimo metu neliudijo apie M. I., kadangi bijojo M. I., nes jis yra agresyvus, iš jo visko galima tikėtis.

Liudytoja G. S. parodė, kad anksčiau su M. I. buvo kiemo draugai, o R. J. yra mačiusi kelis kartus, A. Ž. nepažįsta, o G. G. yra kelis kartus mačiusi. Vakar ėjo pro savo namus, pro ją praėjo trys vaikinai, iš kurių vienas ją užkliudė, todėl ji atsisuko pažiūrėti, o jai papurškė dujų į akis ir pasakė: „nebandyk pasirodyti teisme“. Kreipėsi į pareigūnus. Prisimena, jog dieną iki M. I. sulaikymo T. Ž., Vakarė ir B. nuvažiavo pas M. į kažkokią sodybą, kur M. I. slapstėsi. Nuvažiavus, T. Ž. M. I. paklausė, kas įvyko, ir M. I., dalyvaujant jai, T. Ž., V., B., papasakojo ir rodė – kaip nukentėjusįjį vienu smūgiu iškirto, pradėjo jam galvą su viena koja trypti; kad R. J. jį patraukė, sakydamas, jog gali žmogų užmušti; norėjo R. J. duoti į galvą, kad jį (M. I.) patraukė nuo žmogaus, kad R. J. bailys; kad nukentėjusiojo laikrodis gulėjo nuo rankos nukritęs; kad telefoną ir piniginę paėmė M. I., o kur kiti daiktai, neprisimena, kad M. I. liepė R. J. paimti laikrodį, kurį R. J. parkelyje atidavė M. I.; kad G. nusivijo kitą žmogų, kuris ėjo su nukentėjusiuoju. Tą kartą M. I. prašė paslėpti sportbačius, su kuriais buvo įvykio vakarą. Taip pat prisimena, kad tą pačią dieną, kai sulaikė pareigūnai M. I., susitiko apsiverkusią R. J. motiną ir R. J. motinai pasakė, jog R. J. nekaltas. R. J. motina pasikvietė į ją svečius pasikalbėti, klausė, ar gali liudyti teisme. Parodė, kad tą pačią dieną, kai M. I. sulaikė policijos pareigūnai, buvo su M. I. susitikusi ir M. I. viską su pasididžiavimu papasakojo. K. G. buvo kartu, tas susitikimas buvo prieš K. G. parodymus. K. G. norėjo susitikti su M. I., jie turėjo suderinti parodymus. V. ir B. yra nuteiktos M. I., nes jai (G. S.) sakė, jog reikia „traukti“ M. I.. M. su ja (G. S.) bandė susisiekti per V., klausė, ar dalyvaus teisme, tačiau ji bijojo M. I., nieko nesakė. V. ir B. yra geriausios draugės, o V. su M. I. nuo vaiksytės yra draugai. B. ir V. duos klaidingus parodymus.

Liudytoja V. R. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik kaltinamąjį M. I.. Kartu su T., G., B. vieną kartą apie 21.00-22.00 val. buvo sode pas M. I. – parūkė ir išvažiavo. Tą vakarą prabuvo gal 5 minutes, tada nebuvo kalbos apie muštynes. Kaltinamasis M. I. sakė, jog yra susipykęs su tėvais, todėl sode nori pabūti vienas, tada dar ji (V. R.) nežinojo apie muštynes. G. S. labai dažnai mėgdavo meluoti.

Liudytoja B. Š. parodė, kad vieną kartą kartu su T., V., G. važiavo pas M. I. į sodą. Sode prabuvo apie 5 minutes, parūkė ir išvažiavo. Kalbėjo nereikšmingomis temomis, kalbos apie muštynes nebuvo. Sodas yra ne M. I., o jos draugo T. K.. Kaip tame sode atsidūrė M. I., ji nežino. Kažką T. K. minėjo, jog M. I. susipyko su mama ir nuvažiavo į sodą. G. S. dažnai meluoja.

Liudytojas V. T. parodė, kad buvo draugų kompanijoje kartu su N. M., gėrė degtinę. Kompanijoje buvo visi kaltinamieji, jie išgėrė ir išėjo į kiemą. M. I. buvo neramus, ieškojo problemų, norėjo ant kažko „užsirauti“. Girdėjo kaip R. J. sakė, kad reikia eiti į naktinę parduotuvę pirkti cigarečių, M. I. sutiko. Kaltinamieji išėjo nusipirkti cigarečių. Liudytojas parodė, jog N. jo neleido išeiti, jis (V. T.) nuėjo atsigulti ir užmigo. Kaip kaltinamieji grįžo nematė, miegojo, jų kalbų negirdėjo, buvo padauginęs alkoholio. Po įvykio praėjus 3-4 dienoms, kai paleido iš sulaikymo, kaltinamojo M. I. kvietimu buvo su juo susitikęs. M. I. norėjo susitarti dėl parodymų, t. y. kad liudytų, jog viską darė R., visą kaltę prašė suversti R. J.. Liudytojas V. T. parodė, kad jis atsisakė tai daryti.

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2018-06-17 06:46 val. V. T. nustatytas 1,23 prom. girtumas (2 tomas, b.l. 13).

Liudytojas T. Ž. parodė, kad yra vieną kartą važiavęs kartu su V., G. ir B. į sodą prie metus ar daugiau laiko. Sode parūkė ir išvažiavo. Sode buvo M. I.. Kad M. I. ieškojo pareigūnai, nežinojo. Kieno sodas, nežino. Apie muštynes nekalbėjo.

Liudytoja J. A. parodė, kad R. J. yra jos sesers sūnus. Buvo R. J. namuose, kai atėjo pareigūnai, turėjo dokumentus, tačiau nedavė niekur pasirašyti, sakė, kad namuose yra svetimų daiktų, kurių kartu su pareigūnais ieškojo stalčiuose, lentynose. Vienas pareigūnas rado R. J. pasą, kurį vyresnis pareigūnas norėjo paimti, tačiau kitas pareigūnas neleido. Jokių svetimų daiktų nerado.

2018-06-17 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. (duomenys neskelbtini) g. matomos seilių dėmės, ant (duomenys neskelbtini) g. šaligatvio guli danties nuolauža, šalia kelios kraujo dėmės, taip pat šaligatvyje yra kraujo dėmė, ant (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies matomas avalynės pėdsakų trafaretai. N. Š. g. apie 200 m. į rytus rasta mėlyna kepurė (1 tomas, b. l. 58-71).

Iš Panevėžio apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2018-08-16 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tyrimui pateikta avalynės pėdsakų fragmentai, užfiksuoti skaitmeninėje laikmenoje 2018-06-17 J. P. asmens apžiūros metu VšĮ (duomenys neskelbtini). Pateikta išvada, jog avalynės pėdsako fragmentas, užfiksuotas paveiksliuke IMG.5754.JPG, gali būti tinkamas jos palikusios avalynės identifikavimui, tik grupinės priklausomybės nustatymui. Avalynės pėdsako fragmentas, užfiksuotas paveiksliuke IMG.5754.JPG yra paliktas tokiu pat pado raštu kaip ir M. I. avalynės tarpinės išorinė dalis (3 tomas, b. l. 94-97).

Iš 2018-06-19 asmens atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. P. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino A. Ž., kaip vieną iš keturių asmenų, galėjusių pabėgti atvykus policijai. Taip pat atpažino G. G. kaip asmenį, kurio tapatybę nustatė atvykę policijos pareigūnai, kuris buvo aršus ir agresyvus (1 tomas, b. l. 99-103).

Iš 2018-06-19 asmens atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. P. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino N. Z., kaip asmenį apie kurį davė parodymus (1 tomas, b. l. 104-108).

Iš 2018-06-19 asmens atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. P. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino R. J., kuris su savimi turėjo kirvį (1 tomas, b. l. 109-113).

Iš 2018-06-19 asmens atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, kad liudytojas V. P. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino K. G., kurio tapatybę nustatė policijos pareigūnai, kuris buvo kartu su kitas apklausoje nurodytais asmenimis (1 tomas, b.l. 114-118).

2018-07-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytoja G. V. – R. iš jai pateiktų nuotraukų atpažino R. J. (2 tomas, b,.l. 109-113).

2018-07-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytoja G. V. – R. iš jai pateiktų nuotraukų atpažino K. G., kuris jokių agresyvių, piktybinių veiksmų neatliko (2 tomas, b.l. 114-118).

2018-07-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytoja G. V. – R. iš jai pateiktų nuotraukų atpažino M. I., kuris galėjo vytis G. V. ir link jo mesti butelį ir N. Z., kurį ji sustabdė, kai jis ėmė bėgti link G. V. (2 tomas, b. l. 119-123).

2018-07-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytoja G. V. – R. iš jai pateiktų nuotraukų atpažino G. G. (2 tomas, b.l. 124-128).

Iš 2019-03-12 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2019-03-09 prie tarnybinio pranešimo pateiktas vairuotojo pažymėjimas, kuris išduotas J. P. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini) (3 tomas, b. l. 13-15).

2018-06-18 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad VŠĮ (duomenys neskelbtini) pateikti J. P. rūbai (3 t., b.l. 50-51), kurių apžiūra fiksuota 2018-07-30 apžiūros protokole – pilkos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis su rudos spalvos sutepimais. Mėlynos spalvos šortų vienoje iš kišenių rastas baltos spalvos metalo raktas su kamštinės medžiagos pakabuku „M. D.“ (3 tomas, b. l. 52-56).

Iš 2019-03-15 AB „Luminor“ pateikto rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. P. 2018-06-17 turėjo L. B. AS Lietuvos skyriaus išduotą V. C. kreditinę kortelę (3 tomas, b. l. 70).

Iš 2019-03-19 AB „Swedbank“ pateikto rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. P. nuo 2015-09-21 turi su sąskaita susieta mokėjimo kortelę M. Y.. (3 tomas, b. l. 73).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad J. P. vardu išduotas automobilio (duomenys neskelbtini) xDrive (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimas (3 tomas, b.l. 74).

2018-06-26 Bendrojo pagalbos centro rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2018-06-17 05:00:07 val. centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas, pateikta pokalbio garso įrašo kopija (3 tomas, b.l. 177), iš kurios matyti, kad pranešama apie (duomenys neskelbtini) sankryžoje gulintį kruviną žmogų (3 tomas, b.l. 178-180, 181).

2018-06-27 pateiktoje greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) rastas gulintis kruvinas žmogus, nesikelia. Galva sumušta, kraujuoja iš burnos ir ausies, koma (3 tomas, b. l. 187-188).

2018-06-25 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklais ir (ar) paslaugas, buvo gautas atsakymas, kad abonementinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas mobiliojo ryšio telefono aparate IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (J. P. naudojamas numeris), bei buvo aktyvus iki 2018-06-17 03:13:25 val. (3 tomas, b. l. 192-194).

2018-06-20 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad M. I. pateikė sportinius batelius „Nike“, su kuriais buvo 2018-06-17 įvykio metu (5 tomas, b.l. 12-14), kurie apžiūrėti apžiūros metu (5 tomas, b.l. 15-180).

2018-06-17 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad R. J. pateikė drabužius ir avalynę, kuriais dėvėjo 2018-06-17, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele (5 tomas, b.l. 189-191). 2018-06-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad R. J. pateikė pilkos spalvos džemperį „Nike“ (5 tomas, b. l. 192-194).

2018-07-30 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 2018-06-17 reikalaujamų daiktų pateikimo metu iš R. J. paimti drabužiai ir sportiniai bateliai, taip pat 2018-06-19 reikalaujamų daiktų pateikimo metu iš R. J. paimtas džemperis. Kairėje džemperio pusėje, ties kišene matyti apvalios, iki 3 mm pločio mechaninis pažeidimas. Apžiūrėjus drabužius ir avalynę rudos spalvos dėmių, panašių į kraują, neaptikta (6 tomas, b. l. 1-5).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus, juos sugretinę tarpusavyje, konstatuoja:

Kaltinamųjų M. I., A. Ž. ir G. G. kaltė dėl veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, įrodyta jų pačių parodymais, kuriuos kaltinamieji davė ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu, iš dalies ir nukentėjusiojo G. V. parodymais, specialisto išvada dėl nukentėjusiajam G. V. padarytų sužalojimų. Teismui nekyla abejonių, jog kaltinamieji M. I., A. Ž., G. G. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, iš chuliganiškų paskatų demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir jų padaryta veika atitinka BK 284 straipsnį. Tačiau ištirti įrodymai nepatvirtina, jog kaltinamasis R. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs kaltinamųjų M. I., A. Ž., G. G., paties R. J. parodymus. Nenustatyta, jog iki smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį J. P. atlikimo, R. J. prieš nukentėjusįjį G. G. būtų vartojęs fizinį smurtą. Tiek kaltinamajame akte, tiek patikslintame kaltinime R. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis kartu su kitais kaltinamaisiais apstojo ant gatvės borto sėdinčius nukentėjusiuosius, tačiau byloje nėra įrodymų, kad šie kaltinamajam R. J. inkriminuoti veiksmai, būtų sukėlę BK 284 straipsnyje numatytas pasekmes. Juolab, kad fizinio smurto vartojimu prieš G. V., o taip pat kitokiais veiksmais, kurie būtų sutrikdę visuomenės rimtį ar tvarką R. J. nekaltinamas. Teismas daro išvada, jog esant nustatytoms aplinkybėms, pripažinti, jog R. J. veiksmai atitinka BK 284 straipsnį nėra pagrindo, todėl R. J. pagal BK 284 straipsnį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kad kaltinamieji M. I., R. J. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, patvirtina iš dalies jų pačių parodymai, kitų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialistų išvados bei kiti rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo M. I. parodymai, kad jokio susitarimo apiplėšti nukentėjusįjį J. P. nebuvo, jis jokių nukentėjusiojo J. P. daiktų neėmė – nepatvirtinti byloje surinktais įrodymais, priešingai bylos įrodymai tokius kaltinamųjų M. I., o taip pat ir R. J. parodymus, jog jokio susitarimo įvykdyti plėšimą nebuvo, jis smurto nukentėjusiojo J. P. atžvilgiu nevartojo, nukentėjusiojo daiktų negrobė, paneigia. Teismas, vertindamas kaltinamųjų M. I., R. J. parodymus apie įvykio aplinkybes, jais remiasi tiek, kiek jie atitinka surinktų įrodymų visumą. Tai, jog kaltinamieji M. I. ir R. J. atliko kaltinime nurodytus veiksmus, patvirtina surinktų įrodymų visuma – liudytojų K. G., kaltinamojo A. Ž. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada ir kiti tyrimo veiksmų protokolai.

Kaltinamasis A. Ž. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, jog einant nuo A. S. gatvėje esančios parduotuvės M. I. pasiūlė apiplėšti nukentėjusius; sakė, kad reikia juos „nukirsti“ – t. y. apiplėšti. Nors baigiant įrodymų tyrimą į kaltinamojo R. J. gynėjos klausimą, ką reiškia žodis „nukirsti“, kaltinamasis A. Ž. atsakė – sumušti (9 tomas, b. l. 24), tačiau akivaizdu, jog toks kaltinamojo A. Ž. atsakymas į klausimą niekaip nepaneigia prieš tai visų jo duotų parodymų apie M. I. pasiūlymą apiplėšti nukentėjusius, kadangi įrodymais nustatytos tolesnės įvykio aplinkybės būtent ir patvirtina kaltinamųjų M. I., R. J. tyčią įvykdyti plėšimą. Juolab, kad kaltinamasis A. Ž. nurodė, jog po pasiūlymo apiplėšti nukentėjusius R. J. norėjo sekti paskui M. I., bet jis (A. Ž.) sustabdė R. J. ir pasakė, kad jie nesivels, kad nereikia problemų, tačiau kaltinamasis R. J. į šį A. Ž. perspėjimo nereagavo, o dalyvavo atliekant nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį J. P..

Kaltinamieji M. I. ir R. J. tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kiekvienas siekė sumenkti savo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, nors kaltinamasis M. I. neneigė vartojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį J. P.. Kaltinamasis M. I. nuo pat pirmosios apklausos tvirtino, jog po to, kai spyrė nukentėjusiajam G. V., atsisuko ir pamatė nukentėjusįjį J. P., kuris be sąmonės gulėjo ant žolės, o prie nukentėjusiojo stovėjo R. J., tada jis (M. I.) priėjo prie nukentėjusiojo ir spyrė 3–5 kartus jam į galvą; po spyrių R. J. nuo nukentėjusiojo rankos bandė nuimti laikrodį metaline apyranke, ta apyrankė nenusiėmė, todėl jis (M. I.) spyrė nukentėjusiajam žemiau peties, laikrodis nutrūko; tada ėmė bėgti, parke susitiko A. Ž. ir G. G.; su R. J. jis parėjo namo (4 tomas, b. l. 18). Analogiškai parodė ir parodymų patikrinimo vietoje, vėlesnėse apklausose, patikslindamas, jog jokių nukentėjusiojo J. P. daiktų neėmė (4 tomas, b. l. 22–28, 35–36). Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. I. nurodė, jog nematė, kad R. J. būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam J. P. ir nurodė, kad po spyrio nukentėjusiajam G. V., jis atsisuko ir J. P. jau gulėjo ant žemės, knarkė, prie pat nukentėjusiojo J. P. stovėjo R. J.; M. I., neigdamas, jog pirmą smūgį sudavė nukentėjusiajam J. P., neneigė, jog priėjo prie gulinčio J. P. ir spyrė jam 3 kartus į galvą.

Kaltinamasis R. J. pačios pirmos apklausos (2018 m. birželio 17 d.), dalyvaujant jo gynėjui, metu apskritai neigė ėjęs su kitais kaltinamaisiais iki parduotuvės, dalyvavęs muštynėse ir jokių aplinkybių apie konfliktą su nukentėjusiais (duomenys neskelbtini) gatvėje nenurodė (5 tomas, b. l. 82); papildomos apklausos metu tvirtino pirminius parodymus ir naujų aplinkybių vėl nenurodė (5 tomas, b. l. 88). Tik vėlesnėse (2018 m. birželio 21 d., 2019 m. kovo 26 d.) apklausose išdėstė savo įvykių versiją (5 tomas, b. l. 94–96, 103–104) ir teigė, jog stovėjo nuo nukentėjusiųjų apie 3–4 metrų atstumu ir matė, kaip pirmą smūgį koja M. I. spyrė sėdėjusiam ant borto nukentėjusiajam, kuris prarado sąmonę; M. I. spardė nukentėjusiojo kairę galvos pusę, spyrių galėjo būti apie 3–5; jis M. I. nuo nukentėjusiojo atitraukė ir M. I. liepimu paėmė laikrodį, kuris gulėjo prie nukentėjusiojo rankos gal 30 cm atstumu; paliko nukentėjusįjį be sąmonės; pagalbos nekvietė, nes neturėjo telefono; parke M. I. atidavė laikrodį, o namuose buvusiems asmenims M. I. ėmė rodyti laikrodį, telefoną, piniginę, nukentėjusiojo dokumentus. Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu bet kokį smurtą nukentėjusiojo J. P. atžvilgiu neigė ir tvirtino, jog jis jokių smūgių nesudavė, o priešingai atitraukė kaltinamąjį M. I., kuris spyrė kokių 3-5 kartus nukentėjusiajam J. P. į galvą, nuo nukentėjusiojo. Taigi, kaltinamasis R. J. neneigė buvęs įvykio vietoje, kuomet prieš nukentėjusįjį J. P. buvo pavartotas fizinis smurtas, pripažino paėmęs pastarojo laikrodį, tačiau nesuprato, jog laikrodis nukentėjusiojo, galvojo, jog laikrodis, kurį vėliau atidavė M. I., yra pastarojo, bei teigė, kad pats fizinio smurto nenaudojo. Parodė, jog, norėdamas nutraukti konfliktą, atitraukė M. I. nuo nukentėjusiojo.

Įvertinus kaltinamųjų M. I. ir R. J. parodymus matyti, kad kaltinamasis M. I. neneigia mušęs nukentėjusįjį, tačiau nurodo į R. J. dėl pirmo smūgio sudavimo, bei neigia paėmęs nukentėjusio daiktus, o kaltinamasis R. J. apskritai neigia dalyvavęs nusikalstamoje veikoje ir nurodo, kad visus neteisėtus veiksmus atliko būtent M. I..

Be kaltinamojo A. Ž. nuoseklių parodymų, jog pirmą smūgį ant šaligatvio sėdinčiam nukentėjusiajam J. P. koja sudavė kaltinamasis M. I., po smūgio nukentėjusysis nugriuvo, kitų tiesioginių įrodymų byloje nėra, nes G. G. apie šią aplinkybę parodymų nedavė. Baudžiamojoje byloje nustatyti tiksliai smūgių nukentėjusiajam J. P. sudavimo aplinkybes neįmanoma, kadangi, kaip jau minėta, jokių tiesioginių įvykio liudytojų byloje nėra, o kaltinamieji apie įvykio aplinkybes duoda skirtingus parodymus. Akivaizdu, jog kaltinamieji M. I. ir R. J., duodami parodymus šioje byloje ir siekdami išvengti gresiančios atsakomybės, bandė nuslėpti jų kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes, menkinti savo vaidmenį nusikaltimų padaryme, parodė skirtingas aplinkybes dėl smūgių sudavimo. Tačiau byloje nustatyta, jog po konflikto grįžę kaltinamieji M. I. ir R. J. gyrėsi primušę nukentėjusįjį. Ir šias aplinkybes patvirtina liudytojas K. G., kuris nurodė, kad iš kaltinamųjų R. J. ir M. I. kalbos suprato, jog jie abu sumušė vyrą, sudavė smūgius, po kurių asmuo nebeatsikėlė, nesipriešino, kaltinamieji kalbėjo kartu, kaip buvo sumuštas asmuo, bandė juokauti, jautėsi laimėję. Įvertinus šiuos K. G., taip pat pačių kaltinamųjų M. I., R. J. parodymus, šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad kiekvienas kaltinamasis M. I. ar R. J. padarytų sužalojimus, sunkiai sutrikdžiusius nukentėjusiojo J. P. sveikatą, kadangi pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kito vykdytojo dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą, bet ir atliekant kitus veiksmus kėsinimosi į jo sveikatą metu. Šiuo atveju bylos įrodymai leidžia tvirtinti, jog nukentėjusiajam J. P. gulint be sąmonės ant žemės, kaltinamasis J. P. buvo pakėlęs nukentėjusiojo J. P. ranką už laikrodžio, po ko kaltinamasis M. I. spyrė koja į nukentėjusiojo ranką ir tada atsisegė nukentėjusiojo laikrodžio sagtis ir taip buvo nuimtas nukentėjusiojo J. P. laikrodis. Tokios aplinkybės nustatytos sugretinus vienus kitiems iš esmės neprieštaraujančius kaltinamojo M. I., liudytojo K. G. parodymus, iš kurių matyti, jog R. J. smulkiai pasakojo, kaip jie paėmė nukentėjusiojo J. P. laikrodį, t. y. R. J. bandė nuo rankos vaikinui nuimti laikrodį, bet neišėjo; tada M. I. spyrė koja į nukentėjusiojo ranką ir laikrodžio sagtis atšoko. Atmetami kai nepagrįsti kaltinamojo R. J. parodymai, jog galvojo, kad laikrodis yra M. I., kadangi juos paneigia kaltinamojo A. Ž. parodymai, jog parke R. J. ištiesė ranką ir joje pamatė laikrodį; iš karto suprato, kad tai yra to nukentėjusiojo, kuris buvo be sąmonės, laikrodis; M. I. paprašė parodyti, kas per laikrodis; M. I. nematė prieš tai to laikrodžio. Juolab, kad kaltinamasis A. Ž. nurodė, jog įvykio metu kaltinamasis M. I. laikrodžio neturėjo. Teismas nesiremia ikiteisminio tyrimo metu duotais G. G. parodymais, jog parke jokių svetimų daiktų niekas nerodė, niekas apie jokius paimtus nukentėjusiųjų daiktus taip pat nekalbėjo, kadangi jie prieštarauja kaltinamųjų A. Ž., R. J., M. I. ir liudytojo K. G. parodymams.

Liudytojai B. Š., V. R., T. Ž. netvirtino liudytojos G. S. parodymų apie kaltinamojo M. I. pasakojimą, kaip buvo mušamas nukentėjusysis J. P.. Akivaizdu, jog liudytojai pažįsta kaltinamuosius ir duodami parodymus apie įvykio aplinkybes, kurias sužinojo, siekė švelninti savo draugų padėtis. Būtent taip teismas vertina liudytojos G. S. parodymus, nes akivaizdu, jog ši liudytoja, duodama parodymus, siekė švelninti kaltinamojo R. J. padėtį, tačiau susipainiojo, o būtent: liudytoja teisme tvirtino, jog tą pačią dieną, kai M. I. sulaikė policijos pareigūnai, buvo su M. I. susitikusi ir M. I. viską su pasididžiavimu papasakojo; K. G. buvo kartu, tas susitikimas buvo prieš K. G. parodymus; K. G. norėjo susitikti su M. I., jie turėjo suderinti parodymus; į M. I. gynėjo klausimą liudytoja G. S. nurodė, kad su K. G. susitiko prieš susitinkant R. J. mamą nuo 10 iki 17 val., (8 tomas, 163). Nustatyta, jog M. I. buvo sulaikytas 2018 m. birželio 20 d. 14.10 val., o liudytojas K. G. tą pačią dieną, t. y. 2018 m. birželio 20 d., pirmą kartą buvo apklausiamas nuo 9.55 val. iki 13.02 val. (2 tomas, b. l. 86–90), todėl akivaizdu, jog G. S. nurodytos aplinkybės neatitinka nustatytų faktų. Be to, liudytoja painiojosi dėl aplinkybės, kada ji nuėjo pas R. J. motiną. Liudytojas K. G. aplinkybių apie parodymų derinimą su M. I. neparodė, o taip pat teigė, kad nei kaltinamasis R. J., nei N. Z. neprašė keisti parodymų, poveikio dėl parodymų nebuvo (8 tomas, b. l. 152). Pats kaltinamasis R. J. taip pat nenurodė aplinkybių apie K. G. tikslą jį (R. J.) apkalbėti. Esant paminėtoms aplinkybėms, teismas, priimdamas šį sprendimą, liudytojos G. S. parodymais visa apimtimi nesiremia, nes jie yra prieštaringi ir neatitinka kitiems bylos įrodymams.

Kaltinamasis M. I. aiškino, jog jis jokių nukentėjusiojo J. P. daiktų neėmė, tačiau tokius jo parodymus paneigia A. Ž. parodymai, jog prieš pradedant smurtauti prieš nukentėjusiuosius, M. I. kalbėjo, kad apiplėš tuos du vaikinus; M. I. sakė: „Nenorit pinigų pasidaryt? Jei jie eina į naktinę, reiškia pinigų turi“;, jog iš nukentėjusiojo buvo pavogtas telefonas, juodos spalvos IPhone s6, jį iš kišenės išsitraukė ir parodė M. I.; jis taip pat parodė juodos spalvos piniginę, ir iš jos ištraukė asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, mašinos dokumentus; 2 banko korteles – „SEB“, „Swedbank“; M. I. parodęs tuos daiktus, juos įsidėjo atgal į kišenes. Taip pat liudytojo K. G. parodymai (sugrįžę į namus R. sakė M., kad „Galėsim pasidalinti, kai į lombardą nunešim“). Taip pat M. I. parodymus paneigia ir kaltinamojo R. J. parodymai, jog visus nukentėjusiojo J. P. daiktus turėjo M. I. – išėmė iš kišenės, padėjo ant stalo, o paskui pasiėmė ir išėjo. Nesiremia teismas liudytojo N. Z. parodymais, jog apie nukentėjusio daiktus niekas nekalbėjo, kadangi jie prieštarauja prieš tai paminėtiems įrodymų šaltiniams.

Plėšimo metu naudojamas fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis – smurtinis poveikis žmogaus kūnui. Jo padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau plėšimas neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, todėl jei plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 180 straipsnio dalį (priklausomai nuo to, kokie yra plėšimą kvalifikuojantys požymiai) ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis specialisto išvada. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad J. P. 2018 m. birželio 17 d. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (3 tomas, b. l. 87–89). Tokį nukentėjusiojo J. P. sužalojimą lėmė savanaudiški veiksmai – panaudojus fizinį smurtą, buvo pagrobtas J. P. bendros 1550 Eur vertės turtas. Nors ir nėra duomenų, kad kaltinamųjų M. I. ir R. J. veiksmai būtų detaliai suderinti iš anksto, tačiau buvo nukreipti prieš tą patį nukentėjusįjį, turint tikslą bet kokiomis priemonėmis pagrobti jo turtą, todėl teismo išvada yra ta, kad tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir būdu, turėdamas bendrą tikslą ir veikdamas bendrininkų grupe su M. I., nusikalstamas veikas padarė ir R. J.. Šią išvadą patvirtina ir vėlesni kaltinamųjų M. I. ir R. J. veiksmai jau po nusikalstamos veikos padarymo – paliko sužalotą nukentėjusįjį be pagalbos, kalbėjo apie pinigų, gautų nunešus pagrobtus daiktus į lombardą (daiktai iki šiol nerasti), pasidalinimą. Įvertinęs bylos įrodymus, teismas daro išvadą, jog kaltinamieji M. I., R. J. kiekvienas matė kito atliekamus veiksmus, jiems pritarė, todėl kaltinamųjų R. J., M. I. veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, nes jie dėl savanaudiškų paskatų tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. P. sveikatą ir pagrobė J. P. turtą bei neteisėtai įgijo ir laikė svetimą mokėjimo priemonę bei pagrobė dokumentą. Pripažįstama, jog kaltinamųjų M. I. ir R. J. veikos buvo padarytos ne iš chuliganiškų, o savanaudiškų paskatų, t. y. prokuroro teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeistas kaltinimas dėl šios kvalifikuojančios aplinkybės pasitvirtino.

Nukentėjusysis G. V. nei ikiteisminio, nei teisminio (8 tomas, b. l. 104) bylos nagrinėjimo metu civilinio ieškinio nereiškė.

Nukentėjusysis J. P. pareiškė 3461,89 Eur turtinės žalos civilinį ieškinį (1 tomas, b. l. 136–142; 8 tomas, b. l. 119-124), kurį sudaro pagrobto turto (piniginė 30 Eur vertės, pinigai – 20 Eur, laikrodis „Certin“ 1100 Eur vertės, telefonas I Phone 6 400 Eur vertės, raktas su pakabuku 5 Eur vertės) bendra 1 555 Eur vertė; taip pat pagrobtų dokumentų – transporto priemonės techninio paso ir vairuotojo pažymėjimo – pakeitimo išlaidos 25,49 Eur bei gydymo, dantų protezavimo išlaidos – atitinkamai 261,40 Eur ir 1620 Eur. Nukentėjusysis J. P. pašė civilinį ieškinį priteisti iš visų keturių kaltinamųjų. Turtinė žala padaroma yra nusikalstama veika pažeidus asmens turtinius interesus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.249 straipsnio 1 dalis turtine žala laiko turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesiogines išlaidas) ir negautas pajamas. Deliktinės atsakomybės taikymo metu, atlyginami yra tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su neteisėtais veiksmais (CK 6.247 str.). Baudžiamieji įstatymai turtine žala laiko nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą, materialinius nuostolius, kuriuos nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė ir išlaidas, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, tad nukentėjusysis, patyręs dėl nusikalstamos veikos turtinę žalą, teisę į jos atlyginimą. Nukentėjusiojo J. P., liudytojų jo tėvų V. P. ir V. P. parodymai, o taip pat teismui pateikti rašytiniai dokumentai (8 tomas, b. l. 123-124, 1 tomas, 136-142) pagrindžia nukentėjusiojo J. P. reikalavimą priteisti jo patirtą turtinę žalą. Tačiau iš bylos dokumentų matyti, kad 2018–06–18 VšĮ (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo šortų kišenėje buvo rastas raktas su pakabuku bei 2018–08–09 grąžintas nukentėjusiajam J. P. (3 tomas, b. l. 57), todėl šio grąžinto turto verte, t. y. 5 Eur, civilinis ieškinys mažintinas. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, jog nukentėjusiojo J. P. turtinės žalos civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamųjų M. I. ir R. J. solidariai priteistina nukentėjusiajam J. P. 3 456,89 Eur, kadangi žala padaryta neteisėtais būtent šių kaltinamųjų veiksmais. Reikalavimas priteisti civilinį ieškinį iš visų keturių kaltinamųjų yra nepagrįstas, kadangi nei A. Ž., nei G. G. nėra kaltinami nusikaltę prieš nukentėjusįjį J. P..

Nukentėjusysis J. P. taip pat pareiškė 10 000 eurų neturtinės žalos civilinį ieškinį (1 tomas, b. l. 136–142; 8 tomas, b. l. 119-122), prašydamas žalą priteisti iš visų keturių kaltinamųjų. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl prieš jį pavartotą smurtą jis patyrė stiprų psichologinį šoką, dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus; ilgą laiką buvo komoje, sveikata iki šio momento nėra pilnai atsistačiusi, jaučia nuovargį, negali vairuoti transporto priemonės daugiau kaip 1 val. kadangi turi daryti pertraukas, nes svaigsta galva; reabilitacija po nusikaltimo jau trunka vienerius metus, dantų gydymas dar užtruks apie vienerius metus; esant sužalojimams veido srityje jaučia skausmus ir diskomfortą bendraujant su aplinkiniais, todėl vengia viešumos, negali užsiimti sportu, keliauti, o tai jo gyvenimą daro nevisaverčiu. Be to dėl sužalojimų praleido dalį savo mokslo paskaitų, negalėjo atlikti diplominių darbų mokslo įstaigoje, mokslai užtruko ilgiau ne dėl jo kaltės. Patirtas stresas, dvasiniai išgyvenimai ir emocinė depresija reikalauja tolimesnio gydymosi, visa tai turės įtakos tolimesnei gyvenimo kokybei. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir kaltinamųjų šeimines, materialines padėtis, į turtinės žalos dydį, kitas išdėstytas aplinkybes bei į nukentėjusiojo patirtų dvasinių išgyvenimų pobūdį, nusikalstamos veikos pasekmes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir siekiant užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, prieinama prie išvados, jog nukentėjusiojo J. P. neturtinės žalos civilinis ieškinys yra visiškai pagrįstas ir iš kaltinamųjų M. I. ir R. J. nukentėjusiajam J. P. solidariai priteistina 10 000 Eur.

Civilinis ieškovas – Panevėžio teritorinė ligonių kasa – baudžiamojoje byloje pareiškė 934,51 Eur turtinės žalos civilinį ieškinį (3 tomas, b. l. 28-36). Byloje nustatyta, kad kaltinamieji M. I., R. J. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo J. P. atžvilgiu. Dėl patirtų sužalojimų J. P. buvo pristatytas VšĮ (duomenys neskelbtini), kur jam buvo teikiama medicininė pagalba ir Panevėžio teritorinė ligonių kasa dėl to turėjo išlaidų. Byloje esantys dokumentai nurodo, jog nukentėjusiajam J. P. buvo suteikta medicininė pagalba dėl padarytų sužalojimų (3 tomas, b. l. 34–36). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad už suteiktas medicinines paslaugas Panevėžio teritorinė ligonių kasa sumokėjo sveikatos priežiūros įstaigai 934,51 Eur. Civilinio ieškovo pateiktas civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas ir priteistinas Panevėžio teritorinei ligonių kasai solidariai iš kaltinamųjų M. I. ir R. J., kadangi žala padaryta jų neteisėtas veiksmais.

Kaltinamojo M. I. atsakomybę dėl visų nusikalstamų veikų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo M. I. atsakomybę dėl visų veikų sunkina tai, jog jis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei tai, jog nusikalstamas veikas padarė, veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę dėl visų nusikalstamų veikų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo R. J. atsakomybę dėl visų veikų sunkina tai, jog jis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei tai, jog nusikalstamas veikas padarė, veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvina nuoširdus gailestis ir prisipažinimas. Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei tai, jog nusikalstamas veikas padarė, veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei tai, jog nusikalstamas veikas padarė, veikdamas bendrininkų grupė.

Skirdamas bausmę M. I., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį – padaryta veika, numatyta BK 284 straipsnyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, – apysunkių nusikaltimų, o veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veikos tyčinės, baigtos, veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte yra sukeliantį didelį pavojų visuomenei. Šiuo nusikaltimu sukeltos pasekmės sunkios ir neišnykę – M. I. buvo aktyviausias nusikalstamų veikų dalyvis, jo tyčiniais veiksmais buvo užpultas, apiplėštas ir sunkiai sužalotas niekuo nekaltas jaunas žmogus nukentėjusysis J. P., kuris iki pat šio nuosprendžio priėmimo dienos jaučia nusikaltimo padarinius. Kaltinamasis M. I., gimęs (duomenys neskelbtini)., nusikalto, būdamas nepilnamečiu. Anksčiau M. I. nebuvo teistas (b. l. 42–43, 5 tomas), tačiau, būdamas nepilnamečiu, sistemingai vykdė pavojingus administracinius nusižengimus ir ne kartą buvo baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje, smulkų svetimo turto grobimą ir kitus administracinius nusižengimus (5 tomas, b. l. 33–41). Bylos duomenys nurodo, jog M. I., nusikalstamų veikų darymo metu gyveno su motina, nepilnoje šeimoje (tėvai išsiskyrę), S. I. šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai nebuvo nustatytas socialinės rizikos lygis; šeimos gyvenimo ir buities sąlygos geros (5 tomas, b. l. 53–54). Kaltinamasis M. I. mokosi (duomenys neskelbtini) (5 tomas, b. l. 71, 74–75), psichikos sveikatos centre pas psichologą lankėsi du kartus 2014 metais, pas psichiatrą nesilankė (5 tomas, b. l. 56). Teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį ir motyvus, pasekmes, viso proceso metu nei pats, nei per artimuosius nesiėmė jokių priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti – neatlygino nukentėjusiajam J. P. nė dalies padarytos žalos. Nors proceso metu kaltinamasis M. I. teigė atsiprašantis nukentėjusiojo J. P., tačiau, vertinant nukentėjusiojo J. P. ir liudytojo V. P. parodymus apie kaltinamojo M. I. žodžius, jog geriau J. P. būtų neatsigavęs (8 tomas, b. l. 200), akivaizdu, jog dėl savo poelgio M. I. nesigaili ir tai itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį M. I.. Byloje nėra jokių M. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina nustatytos ir anksčiau paminėtos aplinkybės. Įvertinus visa tai, kad paminėta, teismas prieina prie išvados, kad kaltinamajam M. I. už nesunkų ir apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, skirtina arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei bausmės vidurkis, skiriamos už nusikaltimus, o už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir labai sunkų nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė. Teismas atsižvelgia į skiriamų bausmių ypatumus nepilnamečiams, o būtent: BK 91 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (šiuo atveju tai yra vieneri metai), bei į BK 90 straipsnio 5 dalį, kurioje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas prieina prie išvados, kad M. I. už labai sunkų nusikaltimą turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kadangi tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas užtikrins BK 41 straipsnyje numatytas bausmės paskirtis, o kitų švelnesnių poveikių priemonių, ribojančių kaltinamojo M. I. elgesį, nepakanka jo asmenybei taisyti. Nors M. I. įvykdė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, tačiau nusikalto, būdamas tik septyniolikos metų amžiaus, kaltinamajam M. I. už labai sunkų nusikaltimą skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina trumpesnė nei vidurkis – ketveri metai, nes būtent tokios trukmės bausmė yra proporcinga baudžiamojo įstatymo pažeidimui ir M. I. asmenybei.

Skirdamas bausmę R. J., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, – apysunkių nusikaltimų, o veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veikos tyčinės, baigtos, veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte yra sukeliantį didelį pavojų visuomenei. Šiuo nusikaltimu sukeltos pasekmės ypač sunkios ir neišnykę –bendrais kaltinamojo M. I. ir jo tyčiniais veiksmais buvo užpultas, apiplėštas ir sunkiai sužalotas niekuo nekaltas jaunas žmogus nukentėjusysis J. P., kuris iki pat šio nuosprendžio priėmimo dienos jaučia nusikaltimo padarinius. Kaltinamasis R. J. nebuvo teistas (6 tomas, b. l. 15–18), neseniai sulaukęs pilnametystės, tačiau, būdamas nepilnamečiu, buvo baustas administracine tvarka už administracinį nusižengimą (6 tomas, b. l. 19). Bylos duomenys nurodo, jog R. J. šiuo metu mokosi (8 tomas, b. l. 191), dalyvavo užimtumo veikloje (duomenys neskelbtini) (8 tomas, b. l. 192), taip pat savanoriavo (8 tomas, b. l. 193), anksčiau dirbo ir darbdavių charakterizuojamas teigiamai, (6 tomas, b. l. 22), psichikos sveikatos centre neregistruotas (6 tomas, b. l. 23).

Žmogaus sveikata, gyvybė yra vienos iš svarbiausių vertybių, saugomų baudžiamojo įstatymo, todėl įstatymų leidėjo įtvirtinta griežta baudžiamoji atsakomybė, kai kaltininko tyčiniais veiksmais sutrikdoma kito žmogaus sveikta. Už BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytą labai sunkų nusikaltimą numatyta tik vienos rūšies – laisvės atėmimo – bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų. Nenustatyta nė viena kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o yra net dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau atsižvelgiama į tai, jog kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu siekė atlyginti dalį nukentėjusiajam J. P. padarytos žalos, kurią nukentėjusysis iki teismo nuosprendžio paskelbimo atsisakė priimti (9 tomas, b. l. 25), taip pat į kaltinamojo R. J. vaidmenį nusikalstamų veikų įvykdymo metu – aktyvus nusikalstamų veikų dalyvis buvo ne R. J., o kaltinamasis M. I.. Taip pat atsižvelgiama į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumą, į tai, jog kaltinamasis nusikalto pirmą kartą ir yra jauno amžiaus (devyniolikos metų), kaltinamajam R. J. už labai sunkų nusikaltimą ir apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei bausmės vidurkis, o už nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, skirtina arešto bausmė, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei vidurkis bausmės skiriamos už nusikaltimus. Bylos paminėtos aplinkybės, leidžia teismui tvirtinti, jog tokios bausmės ir tokių trukmių pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

Skirdamas bausmę A. Ž., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis A. Ž. laikomas neteistu, tačiau nusikalto ne pirmą kartą, 2017 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (7 tomas, b. l. 83–84, 86–89), skiriant auklėjamojo poveikio priemones, baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą ir kitus administracinius nusižengimus (7 tomas, b. l. 79–82). Akivaizdu, jog ankstesnės poveikio priemonės teigiamos įtakos kaltinamojo A. Ž. elgesiui nepadarė, jis vėl nusikalto. Kaltinamasis A. Ž. šiuo metu mokosi, psichikos sveikatos centre registruotas nuo 2016 metų (7 tomas, b. l. 99), tačiau skirti teismo psichiatrijos ekspertizę jam netikslinga (7 tomas, b. l. 110). Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, pasekmes, taip pat į tai, jog vienintelis iš visų kaltinamųjų A. Ž. nuoširdžiai gailėjosi ir prisipažino nusikaltęs ir į tokį kaltinamojo A. Ž. elgesį atsižvelgiama skiriant bausmę. Teismo išvada yra ta, jog kaltinamajam A. Ž. už nesunkų nusikaltimą skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Skirtinos laisvės apribojimo bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei vidurkis, kadangi kaltinamasis yra A. Ž. yra jauno amžiaus, nuoširdžiai gailisi ir tokios trukmės bausmė pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

Skirdamas bausmę G. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis G. G. nusikalto pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas (6 tomas, b. l. 172–174), tačiau baustas administracine tvarka už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą, dėl atsisakymo atlikti narkotinių medžiagų testą ir kitus administracinius nusižengimus (6 tomas, b. l. 168–171), nusikalto, apsvaigęs ne tik nuo alkoholio, bet ir narkotinių medžiagų. Kaltinamasis G. G. nesimoko (6 tomas, b. l. 189), dirba, darbdavių charakterizuojamas gerai (6 tomas, b. l. 186), psichikos sveikatos centre neregistruotas (6 tomas, b. l. 192). Teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį ir motyvus, pasekmes, į tai, jog nėra G. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina dvi aplinkybės ir prieina prie išvados, kad kaltinamajam G. G. už nesunkų nusikaltimą skirtina laisvės apribojimo bausmė, skiriant įpareigojimus. Skirtinos bausmės trukmė nustatytina lygi vidurkiui, kadangi tokios trukmės bausmė pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

Pagal šios bylos aplinkybes, kaltinamieji A. Ž., G. G. nusikalto nakties metu, vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholio vartojimas, o G. G. atveju ir narkotinių medžiagų vartojimas, turėjo įtakos šios nusikalstamos padarymui, todėl kaltinamieji A. Ž. ir G. G. įpareigotini per laisvės apribojimo laikotarpį nakties metu būti namuose ir nevartoti alkoholinių gėrimų, kitų psichiką veikiančių medžiagų, kas galėtų turėti teigiamą įtaką jų elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis). Darydamas šią išvadą, teismas dar kartą atsižvelgia į jau aptartas bylos aplinkybes ir konstatuoja, jog būtent tokios rūšies ir trukmės bausmė būtų proporcinga baudžiamojo įstatymo pažeidimui, A. Ž. ir G. G. asmenybėms ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus, t. y. kaltinamiesiems padarys pakankamą poveikį, kad jie suvoktų padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalingumą kitiems asmenims, visuomenei, taip pat pajustų neigiamas to pasekmes.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Taip pat turi būti įvertinta suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumas, teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas. Nukentėjusysis J. P. byloje pateikė pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, ir prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš visų kaltinamųjų 1800 Eur. Nukentėjusiojo J. P. pateikti dokumentai patvirtina jo turėtas išlaidas 800 Eur sumai (8 tomas, b. l. 125–126) advokatui už atstovavimą teisme, tačiau dokumentų patvirtinančių, jog advokatui buvo sumokėta 1800 Eur teismui pateikta nebuvo. Teismas, vadovaudamasis aukščiau aptartomis baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, sprendžia, kad nukentėjusios J. P. pirmosios instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, ir, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, patirtas darbo ir laiko sąnaudas nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, konstatuoja kad nukentėjusiojo J. P. priteistina iš kaltinamųjų M. I. ir R. J. jo patirtos 800 Eur išlaidos, kurios yra teisingos, proporcingos proceso trukmei bei bylos sudėtingumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. I. pripažinti kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nubausti jį areštu 20 parų;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir nubausti jį laisvės atėmimu ketveriems metams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės dvejiems atėmimu;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį areštu 40 parų;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį areštu 40 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir M. I. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. spalio 20 d. (įskaitytinai). Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. I. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Kardomąją priemonę – namų areštą – palikti galioti iki pradėjus bausmės vykdymą.

R. J. pripažinti kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir nubausti jį laisvės atėmimu ketveriems metams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį areštu 40 parų;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį areštu 40 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir R. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. birželio 17 d. iki 2018 m. birželio 22 d. (įskaitytinai).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. J. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

R. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki pradėjus bausmės vykdymą.

A. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nubausti jį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant jį

1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

2) per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitokių psichiką veikiančių medžiagų, jeigu jos nėra paskirtos gydytojo.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. birželio 17 d. iki 2018 m. birželio 18 d. (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki pradėjus nuosprendžio vykdymą.

G. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį

1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

2) per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitokių psichiką veikiančių medžiagų, jeigu jos nėra paskirtos gydytojo.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. birželio 18 iki 2018 m. birželio 28 d. (įskaitytinai), vieną sulaikymo parą prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įtaigoje – palikti galioti iki pradėjus nuosprendžio vykdymą.

Nukentėjusiojo J. P. turtinės žalos 3 461,89 Eur civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš R. J. ir M. I. nukentėjusiajam J. P. 3456,89 Eur.

Nukentėjusiojo J. P. neturtinės žalos 10 000 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš R. J. ir M. I. nukentėjusiajam J. P..

Civilinio ieškovo – Panevėžio teritorinės ligonių kasos – turtinės žalos 934, 51 Eur civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti solidariai iš R. J. ir M. I. Panevėžio teritorinei ligonių kasai.

Priteisti iš M. I., R. J. po 400 Eur nukentėjusiajam J. P. jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. J. piniginėms lėšoms, esančioms jo vardu atidarytose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (AB Swedbank), laikinai apribojant valdymą, naudojimą ir disponavimą šiuo turtu, leidžiant daryti įmokas į minėtas sąskaitas bei leidžiant disponuoti 555 Eur per mėnesį, esančiais sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, taikyti iki nuosprendžio įvykdymo civilinių ieškinių dalyje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus:

J. P. juodos spalvos sportinius batelius, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugykloje (kvitas (duomenys neskelbtini)), grąžinti J. P., o drabužius, saugomus pagal tą patį kvitą, sunaikinti.

Nukentėjusiojo J. P. biologinius ėminius, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugykloje (kvitas (duomenys neskelbtini), sunaikinti.

M. I., R. J., G. G., A. Ž. avalynę, saugomą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugykloje (kvitas (duomenys neskelbtini)), grąžinti M. I., R. J., G. G., A. Ž..

V. T. drabužius, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugykloje (kvitas (duomenys neskelbtini)), grąžinti V. T., o biologinius ėminius, saugomus pagal tą patį kvitą, sunaikinti.

N. Z. drabužius, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugykloje (kvitas (duomenys neskelbtini)), grąžinti N. Z., o biologinius ėminius, saugomus pagal tą patį kvitą, sunaikinti.

Kepurę, 3 vnt. biologinių ėminių, danties nuolaužą, cigaretės nuorūką, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugykloje (kvitas (duomenys neskelbtini)), sunaikinti.

2018-06-17 įvykio vietos apžiūros metu paimtą kvapo pėdsaką, saugomą Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdyboje, sunaikinti.

R. J. drabužius, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugykloje (kvitas (duomenys neskelbtini)), grąžinti R. J..

G. G. medžiaginę piniginę „Adidas“, sportinius marškinėlius ir šortus, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugykloje (kvitas (duomenys neskelbtini)), grąžinti G. G..

A. Ž. šortus ir marškinėlius, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugykloje (kvitas (duomenys neskelbtini)), grąžinti A. Ž..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė