- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-28
- Bylos Nr.
- Ik-311-402/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-1392-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Gintaras Čekanauskas, Natalja Zelionkienė
- Trečiasis asmuo
- S. V. N., V. V., J. V., A. K., B. M., L. N., P. S., K. K., T. M., G. M., V. M., V. K., A. M., B. K., R. B., R. N., N. N., T. S., I. S., U. K., B. F., J. Š., L. F., A. V., J. J., I. J., E. M., I. M., I. D., J. L., A. I. V., UAB „Romainių vaistinė“, E. V.
- Pareiškėjas
- Kauno apygardos vyriausiojo
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Kristina Česnaukienė, Danutė Puzirauskienė
- Kategorijos
- 11.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko,
tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. V. N., V. V. , J. V. , A. K. , B. M. , L. N. , P. S. , K. K. , T. M. , G. M. , V. M. , V. K. , A. M. , V. M. ,
advokatei Kristinai Česnaukienei, atstovaujančiai R. B. , V. K. , L. N. , N. N. , S. V. N., B. M. , P. S. , K. K. , A. K. , V. V. ,
viešame teismo posėdį nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo patikslintą prašymą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. K. , K. K. , R. B. , B. M. , S. V. N., L. N. , R. N. , N. N. , A. K. , T. S. , I. S. , P. S. , V. K. , A. K. , U. K. , V. V. , J. V. , B. F. , J. Š. , L. F. , A. V. , A. V. , V. K. , J. J. , I. J. , T. M. , E. M. , I. M. , I. D. , G. M. , V. M. , A. M. , J. L. , A. I. V., UAB „Romainių vaistinė“, E. V. individualiai įmonei, dėl administracinių aktų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir patikslintame prašyme (T. 1, b.l. 175-182) prašė:
1. Panaikinti Kauno miesto valdybos 1994-01-18 potvarkį Nr. 86-v „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo Z. M. ir J. J. “, Kauno miesto valdybos 1994-08-23 potvarkį Nr. 1141-v „Dėl miesto Valdybos 1994-01-18 potvarkio Nr. 86-v dalinio pakeitimo“, Kauno miesto valdybos 1999-05-25 sprendimą Nr. 625 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei Z. M. “.
2. Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-29 įsakymą Nr. A-4777 „Dėl piliečių Z. M. (įpėdinių) ir J. J. (įpėdinių) nuosavybės teisių atkūrimo“ ir 2008-12-29 įsakymą Nr. A-4776 „Dėl pilietės Z. M. (įpėdinių) nuosavybės teisių atkūrimo“.
Patikslintame prašyme nurodė bei prokuroras teismo posėdžio metu paaiškino, jog 1993-02-19 pareiškimu S. P. , tėvo V. P. turto paveldėtojas, atsisakė jam priklausančios palikimo dalies seserų Z. M. ir J. J. naudai. J. J. ir Z. M. pateikė giminystės ryšį su V. P. patvirtinančius dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius, kad nekilnojamasis turtas, buvęs (duomenys neskelbtini) , vėliau (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė A. P. įpėdiniams: K., P., V. ir J. P. . Tačiau pateiktuose dokumentuose nėra vienareikšmių duomenų, kokiomis konkrečiomis dalimis turtas priklausė nurodytiems įpėdiniams. Nepateikti dokumentai, įrodantys, kad J. J. , Z. M. arba jų tėvas V. P. paveldėjo kitų savininkų turto dalis. Kauno miesto apylinkes teismas 1993-06-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3546/93 nustatė juridinį faktą, kad namus (duomenys neskelbtini), buvęs adresas (duomenys neskelbtini), iki jų paėmimo į savivaldybės fondą asmeninės nuosavybės teisėmis valdė V. P. . Kauno miesto valdybos 1994-01-18 potvarkiu Nr. 86-v Z. M. ir J. J. lygiomis dalimis atkurtos nuosavybės teisės į tėvo P. V. turėtoje namų valdoje negyvenamąsias patalpas ir ūkio pastatus. Kauno miesto valdybos 1994-08-23 potvarkiu Nr. 1141-v iš dalies pakeistas miesto valdybos 1994-01-18 potvarkis Nr. 86-v . Kauno miesto valdyba 1999-05-25 sprendimu Nr. 625 atkurtos Z. M. teises į jos tėvo V. P. turėto gyvenamojo namo 97,41 m 2 bendrojo naudingojo ploto 8 butą (duomenys neskelbtini) (1A 3 /p) ir grąžinta Z. M. 97,41 m2 bendrojo naudingojo ploto 8 butas, esantis gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (lAVp). Dėl juridinio fakto nustatymo vyko teisminiai ginčai, 2008 m. gruodžio 2 d. pareiškėjai G. M. , J. J. , N. J. pateikė teismui atsisakymą nuo pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. 2008 m. gruodžio 4 d. nutartimi teismas atsisakymą priėmė ir civilinę bylą nutraukė. 2008 m. gruodžio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarčiai neįsiteisėjus, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-12-29 įsakymu Nr. A-4777 atkūrė piliečių Z. M. (įpėdinių) ir J. J. (įpėdinių), nuosavybės teises į nurodytus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butus ir grąžino natūra Z. M. , J. J. įpėdiniams. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-12-29 įsakymu Nr. A-4776 atkūrė pilietės Z. M. (įpėdinių) nuosavybės teises į 57,42 kv. m bendrojo ploto 1A butą, esantį gyvenamajame name (lAl/m) (duomenys neskelbtini), ir 55,69 m 2 bendrojo ploto 3 butą, esantį gyvenamajame name (2Al/m) (duomenys neskelbtini), ir grąžino šį turtą natūra. Vėliau Kauno miesto apylinkės teismo 1993-06-09 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3546/93, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, panaikintas ir priimtas naujas sprendimas - pareiškėjų patikslintas pareiškimas atmestas. 2010-09-07 nutartimi Kauno apygardos teismas 2010-03-10 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje 2-404-774/2010 dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo panaikinimo, paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija nagrinėdama apeliacinius skundus 2010-09-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. A2-1187-273/2010 pažymėjo, kad sutinka su Kauno miesto apylinkės teismo padaryta išvada, kad nelaikytini pakankamais įrodymais ir tremties byloje esantys įrašai, kad Z. M. tėvas turėjo keturis namus, nes jie prieštarauja kitiems rašytiniams įrodymams. Be to, byloje nebuvo surinkta ir pateikta neginčijamų įrodymų kokiu būdu - dovanojimo ar paveldėjimo V. P. tapo ginčo namų valdų savininku. Taip pat byloje esantys įrodymai nepatvirtino, kad V. P. 10 metų iki nacionalizacijos būtų valdęs tėvui priklausantį, o vėliau įpėdinių paveldėtą turtą, nes sutinkamai su Rusijos imperijos Civilinių Įstatymų sąvado 560 str. naudojimasis nesudaro pagrindo nuosavybei atsirasti. Byloje nebuvo pagrindo V. P. nustatyti teisių į turtą, įgijus jį įsisenėjimo teise, kadangi jis šia teise niekada įstatymo nustatytą terminą nevaldė nekilnojamojo turto. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kokiu būdu J., P., J. įgytą nuosavybę perleido ir turtas tapo V. P. asmenine nuosavybe. Archyve jokių turto perleidimo sandorių nerasta. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyrius 2010-12-10 raštu Nr. 53-2-2149 pagal Kauno apygardos prokuratūros paklausimą pateikė išvadą, kad, nesant dokumento (ar dokumentų) kuriame (ar kuriuose) būtų vienareikšmiškai nurodyta, kokiomis konkrečiomis dalimis ir koks turtas priklausė A. P. įpėdiniams, bei nesant dokumento, įrodančio, kad J. J. , Z. M. arba jų tėvas V. P. paveldėjo kitų savininkų turto dalis, nebuvo teisinio pagrindo, nesant juridinio fakto nustatymo, spręsti J. J. ir Z. M. nuosavybės teisių atkūrimo klausimą į pastatus (duomenys neskelbtini). Vertinant ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu galiojusius nuosavybės teisių atkūrimą į nacionalizuotą turtą reglamentuojančius teisės aktus, galima padaryti išvadą, kad asmenys pretenduojantys atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko turtą, privalėjo pateikti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Pretendentės J. J. ir Z. M. pateikė giminystės ryšį su buvusiu savininku V. P. patvirtinančius dokumentus. Ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu, kaip nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą patvirtinantis dokumentas, pretendentų buvo pateiktas Kauno miesto apylinkės teismo 1993-06-09 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3546/93, nustatęs juridinę reikšmę turintį faktą, kad namus (duomenys neskelbtini), buvęs adresas (duomenys neskelbtini), iki jų paėmimo į savivaldybes fondą asmeninės nuosavybės teisėmis valdė V. P. . 2010-09-07 Kauno apygardos teismui nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1187-273/2010 atmetus pareiškėjų apeliacinius skundus, įsiteisėjo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-10 sprendimas civilinėje byloje 2-404-774/2010, kuriuo nustatytas ankstesniu teismo sprendimu juridinę reikšmę turintis faktas, panaikintas ir priimtas naujas sprendimas - pareiškėjų patikslintas pareiškimas atmestas. Iš esmės šiuo įsiteisėjusiu sprendimu teismas konstatavo, kad įrodymų apie tai, jog gyvenamuosius namus ir kitas patalpas (duomenys neskelbtini), buvęs adresas (duomenys neskelbtini), iki jų paėmimo į savivaldybes fondą asmeninės nuosavybės teisėmis valdė vienintelis savininkas - V. P. , nesurinkta. Iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų negalima padaryti vienareikšmiškos išvados apie tai, kurie 3-trys namai iš išlikusių 4 - tūrių gyvenamųjų namų adresu (duomenys neskelbtini)buvo nacionalizuoti. Nesant dokumentų patvirtinančių V. P. nuosavybės teises į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), į juos negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės V. P. dukroms Z. M. ir J. J. , nes toks teisių atkūrimas prieštaravo imperatyvioms LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir „Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo“ nuostatoms.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo patikslintu prašymu sutiko. Atsiliepime į prašymą nurodė pareiškėjo nustatytas faktines aplinkybes. Dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo paaiškino, jog visų ginčijamų administracinių aktų priėmimo teisinis pagrindas buvo atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą tikslu pagal Z. M. (jos įpėdinių) ar J. J. (jos įpėdinių) prašymus. Kauno miesto apylinkės teismo 1993-06-09 sprendimas dėl atitinkamo juridinio fakto nustatymo buvo pretendentų pateiktas kaip buvusio turto savininko V. P. nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas, kad būtų galima išspręsti Z. M. ir J. J. nuosavybės teisių atkūrimo klausimus. Panaikinus aukščiau minėtus teismų sprendimus, kuriais buvo nustatyti atitinkami juridinę reikšmę turintys faktai ir nesant dokumento, kuriame būtų nurodyta, kokiomis konkrečiomis dalimis ir koks turtas priklausė A. P. įpėdiniams (K. (J.), P., V. (V.) ir J. P. ) bei nesant dokumento, įrodančio, kad J. J. , Z. M. arba jų tėvas V. P. paveldėjo kitų savininkų turto dalis, išnyko teisinis pagrindas spręsti J. J. ir Z. M. nuosavybės teisių atkūrimo klausimą į pastatus (duomenys neskelbtini), o taip pat ir teisinis pagrindas, kuriuo buvo priimti atitinkami ginčijami administraciniai aktai. Ginčijami Kauno miesto valdybos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimti administraciniai aktai dėl Z. M. įpėdinių ir J. J. įpėdinių nuosavybės teisių atkūrimo sukėlė tam tikras teisines pasekmes juose nurodytiems asmenims - šių sprendimų pagrindu nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą savininkai įregistravo savo vardu, o vėliau sudarytais sandoriais perleido tretiesiems asmenims. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad administracinis aktas, kuris sukelia konkrečias civilinės teisės reglamentuojamas teises ir pareigas, paprastai negali būti panaikinamas, ar pakeičiamas administracine tvarka (LVAT 2005 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-787/2005, 2007 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS3-4/2006 (Nr. AS-575-4-07)). Nagrinėjamu atveju ginčijami Kauno miesto savivaldybės administracijos administraciniai aktai sukelia konkrečias civilinės teisės reglamentuojamas teises ir pareigas tretiesiems asmenims ir tokių aktų panaikinimas administracine tvarka yra susijęs su tretiesiems asmenims šiais administraciniais aktais nustatytų teisių ir pareigų koregavimu. Tokio administracinio akto panaikinimas administracine tvarka nėra galimas. Taigi, net ir panaikinus ginčijamų administracinių aktų priėmimo teisinį pagrindą, jie negali būti pakeisti ar panaikinti administracine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Advokatė K.Česnauskienė su prokuroro patikslintu prašymu sutiko. Teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėjo prašymą palaiko pilna apimtimi, prašymas yra pagrįstas, ir susijęs su viešo intereso gynimu. Kauno m. savivaldybės potvarkiai ir sprendimai buvo nepagrįsti ir neteisėti. Kauno miesto apylinkės teismo byloje dokumentų nepakako, tačiau juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas, kad V. P. iki nacionalizacijos valdė 4 namus, tai buvo nustatyta teismo sprendimu, jis buvo pateiktas savivaldybei, ko pasėkoje buvo priimti savivaldybės sprendimai atkurti nuosavybės teises. Iš teismui pateiktų dokumentų akivaizdu, kaip kad pasisakė prokuroras, nebuvo aiškūs tikrieji iki nacionalizacijos savininkai, jų skaičius ir nekilnojamo turto apimtis. Byla vyko be galo ilgai, komplikuotai, procesas buvo atnaujintas, byla grąžinta nagrinėti iš naujo, teismo galutinis sprendimas buvo priimtas tik 2010 m. kovo mėnesį, kai buvo išspręsta juridinę reikšmę turinčio fakto byla, 1992 metų sprendimas panaikintas. Kauno apygardos teismas paliko galioti sprendimą, pakeitė tik išlaidų dalyje. Procesas vyko labai ilgai. Savivaldybė teigia, kad pareiškėjai daug kartų keitė savo poziciją dėl nuosavybės pagrindo įgijimo, netgi buvo atsėmę savo pareiškimą ir prašė bylą nutraukti, vėliau dar labiau komplikavo situaciją, jie neprašė panaikinti sprendimo. Bylą nutraukus 2008 m., buvo priimtas dar vienas įsakymas, kuriuo buvo dar atkurta nuosavybės teisių. Įvertinant pačių pareiškėjų P. įpėdinių elgesį, galima sakyti, kad jie piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, savivaldybei pateikė dar vieną pareikšimą, vėliau pareiškimo išsigynė, vėliau teikė dar kitus pareiškimus. Kadangi tik 2010 m. įsigaliojo teismo sprendimas, iš tiesų yra pagrindas panaikinti administracine tvarka priimtus prokuroro prašomus aktus, kurie duos pagrindą panaikinti sukurtus teisinius padarinius ir tęsti bylą dėl perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Advokatė D.Puzirauskienė teismo posėdžio metu prokuroro prašymą prašė atmesti. Ji paaiškino, jog bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, prašymo patenkinimas prisidėtų prie viešo intereso apsaugos. Šioje byloje prokuroro prašymas ir jo formuluotė rodo, kad prokuroras, nežiūrint to, kad jis deklaruoja, kad jis turi teisę ginti valstybės, asmenų interesus, šioje byloje realiai gina ne valstybės, ne savivaldybė interesą, o būtent trečiųjų asmenų teises. Jei byloje būtų ginamas valstybės interesas, tada trečiuoju asmeniu būtų valstybė, kurią atstovautų Vyriausybė, ar kita institucija. Šioje byloje yra visas sąrašas trečiųjų asmenų, tačiau skundo pagrindą sudarančios aplinkybės neatskleidžia, kaip jų interesai pažeidžiami, jei lieka galioti viešo administravimo organų priimti aktai dėl nuosavybės teisų atkūrimo. Byla sudėtinga ne tik teisės taikymo prasme, bet ir dėl to, kad teismui pateikti įrodymai, kurių labai gausu, šalys, advokatės atstovaujamieji, perėmę teisę reikalauti nuosavybės teisų atkūrimo iš savo tėvų, jie į šią bylą įtraukti ir neinicijavę tų teisminių ginčų, apie kuriuos kalbėjo advokatė. Prokuroras savo skundo reikalavimus grindžia teismo sprendimu, kuriuo atmestas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. buvo namų savininkas, toks reikalavimas nesuteikia prokurorui teisės reikalauti, kad aktai būtų pripažinti negaliojančiais. Dokumentai išlikę dėl P. nuosavybės teisės į statinius prieštaringi, tačiau vienas iš archyvinių dokumentų teigia, kad ginčo statiniai priklausė dviems savininkams. Atstovaujamieji yra P. anūkai, jiems įstatymų leidėjas suteikė teisę reikalauti nuosavybės teisių atkūrimo. Teismui iškilęs sunkus uždavinys spręsti, ar V. P. anūkai, tai yra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą ir gali reikalauti nuosavybės teisių atkūrimo, nežiūrint į tai, kad yra Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad yra prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetamas. Šis sprendimas byloja vieną, kad šiuo konkrečiu atveju teismas sprendė vieną klausimą, ar V. P. įsisenėjimo teisės pagrindu valdė ginčo statinius. Toji rezoliucinė dalis faktiškai reikalauja dar gilesnės analizės. Atstovaujamieji, surinkę papildomus dokumentus, rado duomenis apie tai, kad ginčo statiniai nebuvo nacionalizuoti, nacionalizacijos aktas pagal P. prašymą buvo panaikintas. Byloje pateikti archyviniai dokumentai, kurie patvirtina, kad statiniai buvo perduoti į savivaldybės fondą kaip nenacionalizuotini. Atėjus okupaciniai valdžiai, statiniai buvo konfiskuoti, byloje yra konfiskavimo aktas, kuris patvirtina, kad M. tėvas V. P. , kaip 4 namų savininkas, yra ištremtas iš Lietuvos į Rusiją, ir šių dokumentų negali paneigti nei prokuroras. Tai patvirtina, kad P. buvo namų savininkas, todėl naikinti aktus nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Tretieji suinteresuotieji asmenys B. M. , S. V. N., K. K. , J. V. , V. V. , P. S. sutiko su prokuroro patikslinto skundo reikalavimais ir prašė jį tenkinti.
Tretieji suinteresuotieji asmenys G. M. , V. M. , A. M. , T. M. , V. K. prokuroro patikslintą prašymą prašė atmesti kaip nepagrįstą ir jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pareiškėjas prašo teismo panaikinti Kauno miesto valdybos 1994-01-18 potvarkį Nr. 86-v „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo Z. M. ir J. J. “, Kauno miesto valdybos 1994-08-23 potvarkį Nr. 1141-v „Dėl miesto Valdybos 1994-01-18 potvarkio Nr. 86-v dalinio pakeitimo“, Kauno miesto valdybos 1999-05-25 sprendimą Nr. 625 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei Z. M. “, ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-29 įsakymą Nr. A-4777 „Dėl piliečių Z. M. (įpėdinių) ir J. J. (įpėdinių) nuosavybės teisių atkūrimo“ ir 2008-12-29 įsakymą Nr. A-4776 „Dėl pilietės Z. M. (įpėdinių) nuosavybės teisių atkūrimo“.
Ginčo esmę byloje sudaro, tarp grupės asmenų kilęs ginčas, dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Iš nuosavybės teisių atkūrimą (restituciją) reglamentuojančių teisės normų matyti, kad įstatymų leidėjas pasirinko ribotą restituciją. Įstatymais reguliuojant nuosavybės teisių atkūrimą buvo būtina atsižvelgti į tai, kad per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) nebuvo įmanoma. Įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę nacionalizuotą turtą susigrąžinti natūra. Tačiau kartu numatyta galimybė natūra turto negrąžinti, o jį iš buvusių savininkų išpirkti, nuosavybės teisę atkuriant kitais įstatyme numatytais būdais.
Dėl viešojo intereso gynimo.
Prokuroras pagrįstai pateikė prašymą ginant viešąjį interesą. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Administracinių bylų teisenos įstatymas bei Prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos, todėl siekiant nustatyti, ar pareiškėjas kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, pirmiausia būtina nustatyti, kas yra laikytina viešuoju interesu. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvieną kartą, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė, įstatymo numatytais atvejais, kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Tais atvejais, kai sprendimą, ar tam tikras interesas turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti bylą sprendžiantis teismas, būtina tai motyvuoti atitinkamame teismo akte.
Viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės principų - dispozityviškumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesnės šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises ir (ar) teisėtus interesus. Viešojo intereso gynimą civiliniame procese nulemia ir kitos priežastys, viena iš jų – privatinių santykių įvairovė, nes yra tokių civilinės teisės šakų ir institutų, kurių visuomeninis reikšmingumas yra didesnis nei kitų. Viešasis ir privatus interesai iš dalies sutampa.
Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui ar valstybės, savivaldybės institucijoms kreiptis į teismą, lyg iš anksto numato, kad konkretūs santykiai, iš jų kylantys ginčai gali būti susiję su viešuoju interesu. Įgyvendinant viešąjį interesą nuosavybės teisių atkūrimo procese valstybės ir visuomenės vardu veikia nuosavybes teises atkurianti valstybės institucija. Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo panaikinti šios institucijos potvarkius, sprendimą, įsakymus t. y. susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešąjį interesą, kurį netinkamai įgyvendino valstybės institucija.
Kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimas tiems asmenims, kurie jas turėjo, o ne tiems, kurie tokių teisių turėjimo neįrodė įstatymo nustatyta tvarka, yra prioritetinis viešasis interesas nagrinėjamoje byloje. Kitaip valstybės institucijos taptų ne teisėtai nuosavybės teises atkuriančiomis, bet nepagrįstai jas suteikiančiomis institucijomis. Tokiu būdu kolegija padarė išvadą, jog šioje nagrinėjamoje byloje prokuroras gina viešąjį interesą, kadangi byloje sprendžiamas nuosavybes teises atkuriančios valstybės institucijos priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo klausymas, ir įstatymų nustatyta tvarka neišsprendus šio klausymo, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės.
Dėl senaties termino.
Nagrinėjamojoje byloje senaties terminas netaikytinas. Šioje byloje iškilo senaties termino taikymo klausymas. Trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai, susiję su senaties taikymu, taip pat turi viešąjį interesą, nes šio teisės instituto paskirtis sutampa su viešuoju interesu išlaikyti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, užtikrinti realią pažeistų teisių apsaugą. Nagrinėjama byla yra pavyzdys, kai kartais reikia ieškoti ne tik viešojo ir privataus intereso pusiausvyros, o tiesiog nustatyti kelių viešųjų interesų pusiausvyrą arba rinktis, kurio viešojo intereso gynyba konkrečiu atveju yra prioritetinė.
Nagrinėjamoje byloje reikšmingas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų termino teisinis vertinimas. Šis terminas yra sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šio termino vertinimas nebuvo vienareikšmis, tačiau paskutiniais metais priimtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse plėtojama nuosekli praktika, kad specialiame įstatyme nustatytas terminas yra sutrumpintas ieškinio senaties terminas (2007 m. birželio 5 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007 ir kt.). Šio termino privalo laikytis visi asmenys, taip pat ir prokuroras, kai, gindamas viešąjį interesą, reiškia prašymą panaikinti administracinį aktą. Sprendžiant klausimą dėl termino kreiptis į teismą, ne mažiau svarbus ir momento, nuo kurio turi būti skaičiuojamas šis terminas, nustatymas. Prokuroras, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka nustatęs reikšmingą asmens, visuomenės, valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimui pašalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia surinkti duomenis, kad galėtų padaryti išvadą, ar pažeistas viešasis interesas ir ar reikia jį ginti. Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Prokuroro kaip pareiškėjo veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus. Tai reiškia, kad prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka. Teismas, esant atsakovo reikalavimui taikyti senatį, patikrina, ar prokuroras nedelsė ir minėtus duomenis rinko per protingą terminą. Nagrinėjamoje byloje prokurorui apie galimą Kauno miesto savivaldybės administracijos aktų, priimtų nuosavybės teisių atkūrimo srityje prieštaravimą imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, tuo pačiu apie viešojo intereso pažeidimą tapo žinoma 2010-11-16, t.y. tuomet, kai Kauno apygardos prokuratūroje gautas Kauno miesto apylinkės prokuratūros persiųstas kolektyvinis (duomenys neskelbtini)B. K. , R. B. , B. M. , S.V. N. , N. N. , A. K. , P.S., V. K. , V. V. pareiškimas (b.l. 13-14, t.1). Prokuroras, surinkęs papildomus duomenis, į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti administracinius aktus kreipėsi 2010-12-16 (b.l. 411, t.1), t.y. nepraleidęs įstatymo numatyto 30 dienų termino administraciniams aktams apskųsti.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentas dėl bendro 10 metų senaties termino, numatyto LR CK 1.125 str. 1 d. taikymo, šioje byloje taip pat vertintinas. Ieškinio senaties institutas, užtikrindamas civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nustatytu terminu riboja galimybę ginti pažeistas teises. Nuosavybės teisių atkūrimo aktas pagal teisinę prigimtį yra restitucijos (pažeistų teisių atkūrimo), nors ir ribotos, aktas, kuriuo panaikinami neteisėto nuosavybės teisių atėmimo padariniai. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo masto sudėtinga visada tiksliai ir operatyviai nustatyti asmenis, neteisėtai pasinaudojusius teise atkurti šias teises ir šių teisių perėmėjus. Byloje nustatyta, kad visų ginčijamų administracinių aktų priėmimo teisinis pagrindas buvo atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą tikslu pagal Z. M. (jos įpėdinių) ar J. J. (jos įpėdinių) prašymus. Kauno miesto apylinkės teismo 1993-06-09 sprendimas dėl atitinkamo juridinio fakto nustatymo buvo pretendentų pateiktas kaip buvusio turto savininko V. P. nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas, kad būtų galima išspręsti Z. M. ir J. J. nuosavybės teisių atkūrimo klausimus. Kiti pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą, gynė savo teise teismine tvarka, procesas ilgai užsitęsė ir pasibaigė tik 2010 metais.
LR CK 1.130 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Teismas atsižvelgia į tai, jog ginčijami aktai priimti 1994 metais (potvarkiai), 1998 metais (įsakymai) ir 1999 metais (sprendimas), ir į tai, kad senaties institutas nustatytas siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą. Tačiau, kolegija atsižvelgia ir į nagrinėjamos bylos visas aplinkybes, į tai jog šalys visos bylos eigoje aktyviai dalyvavo ginant savo teises, buvo nagrinėjamos bylos kituose teismuose, į tai, jog teisminiai procesai ilgai užsitęsė ir kol nebuvo išspręstos nagrinėjamos civilinės bylos, nebuvo galimybės spręsti apie šalių pažeistas teises ir priimtų administracinių aktų teisėtumą ir tik pasibaigus teisminiams procesams 2010 metais paaiškėjo, kad yra pažeistas viešasis interesas ir yra pagrindas kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad ir ši nagrinėjama byla buvo sustabdyta iki išsispręs kita civilinė byla. Išsisprendus civiliniams ginčams paaiškėjo aplinkybė, jog pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą, nuosavybės teisės atkurtos nustatyto juridinę reikšmę turinčio fakto pagrindu, kadangi pateiktų dokumentų nepakako atkurti nuosavybės teises, tačiau minėtą juridinę reikšmę turintį faktą panaikinus, susidarė situacija, jog ginčijamais administraciniais aktais pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkurtos nesant tam teisinio pagrindo. Kaip žinoma, iš neteisės negali gimti teisė. Esant susidariusiai situacijai viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą.
Dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo.
Ginčijami administraciniai aktai panaikinami. Bylos medžiaga nustatyta, kad 1991-10-31 J. J. , Z. M. ir S. P. pateikė prašymus b.l. 21-23, t.1) dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pastatus (duomenys neskelbtini). Prašymuose nurodė, kad šis išlikęs nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė jų tėvui V. P. . 1993-02-19 pareiškimu S. P. , tėvo V. P. turto paveldėtojas, atsisakė jam priklausančios palikimo dalies seserų Z. M. ir J. J. naudai (b.l. 24-25, t.1).
Akivaizdu, jog nuosavybės teisių atkūrimui pateiktų dokumentų nepakako, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 1993 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3546/1993 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ginčo namus (duomenys neskelbtini). iki jų paėmimo į savivaldybės fondą asmeninės nuosavybės teisėmis valdė V. P. (b.l.55-56, t.1). Šio Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo pagrindu, Kauno miesto valdyba priėmė ginčijamą 1994-01-18 potvarkį „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (pastatus) atstatymo Z. M. ir J. J. " Nr. 86-v (b.l.36, t.1) ir 1994-08-23 potvarkį „Dėl miesto Valdybos 1994-01-18 potvarkio Nr. 86-v dalinio pakeitimo" Nr. 1141-v (b.l. 41, t.1), o taip pat ginčijamą 1999-05-25 sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei Z. M. " Nr. 625 (b.l. 45, t.1), kuriais Z. M. ir J. J. buvo atitinkamai atkurtos nuosavybės teisės į ginčo pastatų atitinkamas dalis.
J. J. mirus 2003-08-03, jos teisių perėmėjais tapo J. J. ir N. J. , o 2008-03-09 mirus Z. M. , jos teisių perėmėjais tapo V. M. , G. M. ir A. M. .
Procesas minėtoje civilinėje byloje (Nr. 2-3546/1993) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo atnaujintas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atitinkamų suinteresuotų asmenų kasacinį skundą, 2007-04-16 nutartimi (civ. byla Nr. 3K-3-164/2007) panaikino po proceso atnaujinimo priimtą Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-15 sprendimą, 2006-03-20 nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-28 nutartį, kuriais buvo nustatyti kiti juridinę reikšmę turintys faktai, kad 1) V. P. iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdė trijų aukštų gyvenamąjį namą lA3p su rūsiu ir mansarda, esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini)), kaip įsigytinį turtą savo darbu ir lėšomis 2) V. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą lAlm, esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą 2Alm, esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini)) bei ūkio pastatus 4Alm ir 5Alm, esančius (duomenys neskelbtini) kaip paderminį turtą įsisenėjimo teise, ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.
2008-12-02 pareiškėjai G. M. , J. J. ir N. J. pateikė teismui atsisakymą nuo pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. 2008-12-04 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas atsisakymą priėmė ir bylą nutraukė. Pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-04 nutartį (civ. bylos Nr. 2-19567-717/2008) su žyma „Nutartis įsiteisėjusi" kartu su 2008-12-16 prašymu toliau spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus.
Aukščiau minėtų Kauno miesto apylinkės teismo sprendimų (1993-06-09 ir 2006-03-15) ir 2008-12-04 Kauno apylinkės teismo nutarties pagrindu, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-12-29 priėmė ginčijamą įsakymą „Dėl pilietės Z. M. (įpėdinių) nuosavybės teisių atkūrimo" Nr. A-4776 (b.l. 51-52, t.1) ir 2008-12-29 įsakymą „Dėl piliečių Z. M. (įpėdinių) ir J. J. (įpėdinių) nuosavybės teisių atkūrimo" Nr. A-4777 (b.l. 47-48, t.1), kuriais atkūrė Z. M. (įpėdinių) ir J. J. (įpėdinių) nuosavybės teises į minėtuose įsakymuose nurodytus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (lAl/m) (duomenys neskelbtini)ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butus ir grąžino šį turtą natūra.
2009-03-19 nutartimi Kauno apygardos teismas panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-04 nutartį dėl bylos nutraukimo ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kauno miesto apylinkės teismas iš naujo išnagrinėjo minėtą civilinę bylą ir 2010-03-10 priėmė sprendimą (civilinės bylos Nr. 2-404-774/2010), kuriuo panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 1993-06-09 sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjų V. M. , G. M. , A. M. , J. J. ir N. J. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto ir pastatų valdymo nuosavybės teise įsisenėjimo teisės pagrindu fakto nustatymo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą ((duomenys neskelbtini)) atkūrimo tikslu (b.l. 57-72, t.1). Teismas nurodė, jog rašytiniai įrodymai patvirtina ginčo turtą priklausius A. P. , kuris po mirties testamentu turtą paliko keturiems savo vaikams (K. (J.), P., V. (V.) ir J. P. ). Jokie vėlesni sandoriai, kuriais likusieji įpėdiniai turtą būtų perleidę pareiškėjų nurodomam V. P. , į bylą -nepateikti. Iš įvairių pareiškėjų pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog su turto valdymu susiję klausimai buvo tvarkomi ne tik V. P. , bet ir kitų įpėdinių vardu. Kadangi turtas buvo registruojamas, apskaitomas ir valdomas visų įpėdinių vardu, V. P. gali būti vertinamas kaip turto prižiūrėtojas, todėl įsisenėjimo būdu nuosavybės teisių į visą turtą jis neįgijo. Pareiškėjams neįrodžius jų reiškiamų reikalavimų pagrįstumo, teismas nusprendė, jog jų reikalavimai atmestini. Apeliacine tvarka išnagrinėjusi šią bylą ir patikrinusi Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-10 sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-09-07 nutartyje (bylos Nr. A2-1187-273/2010) konstatavo, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 10 d. sprendime įvertino ir išanalizavo dokumentus, esančius byloje, kurių pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyrius 2010-12-10 raštu Nr. 53-2-2149 pateikė išvadą, kad nesant dokumento (ar dokumentų) kuriame (ar kuriuose) būtų vienareikšmiškai nurodyta, kokiomis konkrečiomis dalimis ir koks turtas priklausė A. P. įpėdiniams, bei nesant dokumento, įrodančio, kad J. J. , Z. M. arba jų tėvas V. P. paveldėjo kitų savininkų turto dalis, nebuvo teisinio pagrindo, nesant juridinio fakto nustatymo, spręsti J. J. ir Z. M. nuosavybės teisių atkūrimo klausimą į pastatus (duomenys neskelbtini)
Ginčijamų 1994-01-18 potvarkio Nr. 86-v ir 1994-08-23 potvarkio Nr. 114I-v priėmimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo 1991-06-18 priimto LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 1 str. redakcija numatė, kad aptariamas įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, iš kurių pagal TSRS (LTSR) Įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas nekilnojamasis turtas, kuris šio įstatymo priėmimo dieną yra valstybinių, visuomeninių, kooperatinių organizacijų (įmonių) ar kolūkių žinioje, nuosavybės teisių atstatymo tvarką ir sąlygas. Šio įstatymo 2 str. numatė, kad nuosavybės teisė į iškilusį nekilnojamąjį turtą atstatoma, buvusiam turto savininkui, o jam mirus - jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ir sutuoktiniui. Mirus buvusio savininko vaikui, nuosavybės teisė į jam tenkančią išlikusią nekilnojamojo turto dalį atstatoma jo sutuoktiniui ir vaikams, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymą yra Lietuvos piliečiai ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-05-17 nutarimu Nr. 337 patvirtintoje Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" įgyvendinimo tvarkos 4 p. redakcijoje numatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiami pilietybę patvirtinantys dokumentai, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti pridedami kartu arba pateikiami vėliau. Minimo nutarimo 8 p. buvo numatyta, kad institucijos, besirengdamos nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisės į miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse esančią žemę, gyvenamuosius namus ir ūkinius-komercinius pastatus su priklausiniais atstatymo, ištiria, ar priklauso jų kompetencijai nagrinėti šiuos prašymus, patikrina, ar yra pateikti nuosavybės teisę patvirtinantys ir kiti reikiami dokumentai, nustato kviestinius asmenis, piliečių prašymų nagrinėjimo vietą ir laiką.
Priimant ginčijamus Kauno miesto valdybos 1999-05-25 sprendimą Nr. 625 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-29 įsakymus Nr. A-4776 ir Nr. A-4777 galiojanti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997-07-01 įstatymo Nr. VIII-359 redakcija) taip pat numatė nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumą pagal seną įstatymo redakciją. Šio įstatymo 9 str. 2 p. buvo numatyta, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei patvirtinantys giminystės ryšį, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšio nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Vertinant ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu galiojusius nuosavybės teisių atkūrimą į nacionalizuotą turtą reglamentuojančius teises aktus, galima padaryti išvadą, kad asmenys pretenduojantys atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko turtą, privalėjo pateikti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystes ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Iš esmės priimant 2010-03-10 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-404-774/2010 teismas konstatavo, kad įrodymų apie tai, jog gyvenamuosius namus ir kitas patalpas (duomenys neskelbtini), buvęs adresas (duomenys neskelbtini), iki jų priėmimo į savivaldybės fondą asmeninės nuosavybės teisėmis valdė vienintelis savininkas – V. P. , nesurinkta.
Kaip matyti iš aukščiau pateikto faktinių bylos aplinkybių apibūdinimo, visų ginčijamų administracinių aktų priėmimo teisinis pagrindas buvo atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą tikslu pagal Z. M. (jos įpėdinių) ar J. J. (jos įpėdinių) prašymus. Kauno miesto apylinkės teismo 1993-06-09 sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo buvo pretendentų pateiktas kaip buvusio turto savininko V. P. nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas, kad būtų galima išspręsti Z. M. ir J. J. nuosavybės teisių atkūrimo klausimus. Panaikinus aukščiau minėtus teismų sprendimus, kuriais buvo nustatyti atitinkami juridinę reikšmę turintys faktai ir nesant dokumento, kuriame būtų nurodyta, kokiomis konkrečiomis dalimis ir koks turtas priklausė A. P. įpėdiniams (K. (J.), P., V. (V.) ir J. P. ) bei nesant dokumento, įrodančio, kad J. J. , Z. M. arba jų tėvas V. P. paveldėjo kitų savininkų turto dalis, išnyko teisinis pagrindas kuriuo buvo priimti atitinkami ginčijami administraciniai aktai (t.1, b.l. 18-20 Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2010-12-10 raštas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pastatus (duomenys neskelbtini)" Nr. 53-2-2149). Esant tokioms aplinkybėms, jog teismine tvarka panaikinus nustatytus juridinę reikšmę turinčius faktus, kurių pagrindu buvo priimti ginčijami šioje byloje administraciniai aktai, susidarė situacija, kad ginčijamiems administraciniams aktams priimti neliko teisinio pagrindo, todėl jie tapo neteisėtais ir turi būti panaikinti.
Kolegija pažymi, kad ginčijami Kauno miesto valdybos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimti administraciniai aktai dėl Z. M. įpėdinių ir J. J. įpėdinių nuosavybės teisių atkūrimo sukėlė tam tikras teisines pasekmes juose nurodytiems asmenims – šių administracinių aktų pagrindu nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą savininkai įregistravo savo vardu, o vėliau sudarytais sandoriais perleido tretiesiems asmenims, kurie byloje įtraukti į procesą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas neginčijo sandorių teisėtumo, nors tokią galimybę svarstė, tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 105-106, 109-110, t.1), kur prokuroras nurodo, kad bus sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į bendros kompetencijos teismą dėl sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo, arba tikslinant prašymą šioje byloje. Šioje byloje prokuroras kelis kartus tikslino prašymą, tikslino proceso šalis įtraukiant visus suinteresuotus asmenis, tačiau reikalavimo dėl sandorių panaikinimo nepareiškė. Sandoriai sudaryti ginčijamų šioje byloje administracinių aktų pagrindu. Priimtas šioje byloje sprendimas neužkerta kelio kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo, nes sandorių teisėtumo klausimas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių ir sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 2p., kolegija
nusprendė:
Prašymą tenkinti.
Panaikinti Kauno miesto valdybos 1994-01-18 potvarkį Nr. 86-v „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo Z. M. ir J. J. “, Kauno miesto valdybos 1994-08-23 potvarkį Nr. 1141-v „Dėl miesto Valdybos 1994-01-18 potvarkio Nr. 86-v dalinio pakeitimo“, Kauno miesto valdybos 1999-05-25 sprendimą Nr. 625 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei Z. M. “.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-29 įsakymą Nr. A-4777 „Dėl piliečių Z. M. (įpėdinių) ir J. J. (įpėdinių) nuosavybės teisių atkūrimo“ ir 2008-12-29 įsakymą Nr. A-4776 „Dėl pilietės Z. M. (įpėdinių) nuosavybės teisių atkūrimo“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.