Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Žaneta Ladygaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. G. prašymą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1100-517/2022 peržiūrėjimo ir paskirtos bausmės sušvelninimo ar nuteistojo teisinės padėties palengvinimo kitokiu būdu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, T. G. (toliau – ir Nuteistasis) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme.

9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2023 m. spalio 11 d. gautas nuteistojo T. G. prašymas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio peržiūrėjimo ir paskirtos bausmės sušvelninimo ar nuteistojo teisinės padėties palengvinimo kitokiu būdu.

10. Prokuroras ir Nuteistasis teismo nustatytu terminu atsiliepimo, pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies.

11. 2023 m. balandžio 27 d. priimtas BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – ir Įstatymas), kuris įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

12. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis.

13. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. G. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 242 straipsnį (už vengimą atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę), tačiau Įstatymu minėti BK straipsniai pakeisti nebuvo, todėl bausmių, paskirtų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 242 straipsnį, peržiūrėjimas yra neaktualus.

15. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistasis T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) už svetimos mokėjimo kortelės įgijimą), pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) už svetimos mokėjimo kortelės panaudojimą), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) už 3 100 Lt vertės svetimo turto įgijimą apgaule ir už 3 020 Lt vertės svetimo turto įgijimą apgaule.

16. Nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, teisinis vertinimas, įsigaliojus Įstatymui, nepakito, todėl nėra teisinio pagrindo peržiūrėti bausmių už šias nusikalstamas veikas.

17. Nuteistojo prašymo nagrinėjimo metu galiojančiame BK 190 straipsnyje numatyta, kad BK XXVIII skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis); šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala, turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 2 dalis). Toks sąvokų išaiškinimas yra aktualus, be kita ko, kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

18. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo keisti Nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu, kvalifikacijos, nes apgaule įgyto svetimo turto vertė (atitinkamai 897 Eur (3 100 Lt) ir 874,65 Eur (3 020 Lt) viršija 10 MGL dydžio sumą (BK 182 straipsnio 1 dalis).

19. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad atvirai pagrobė svetimą (495 Eur vertės) turtą.

20. Pagal T. G. veikos padarymo metu galiojusią BK 178 straipsnio 2 dalį, tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

21. Kaip matyti, šiuo metu galiojančiame BK nagrinėjamu atveju aktualus svetimo turto pagrobimo atviru būdu požymis (kaip kvalifikuojantis nusikalstamą veiką požymis) taip pat numatytas 178 straipsnio 2 dalyje, tačiau pasikeitė sankcija – įtvirtinti viešieji darbai ir sumažintas maksimalus laisvės atėmimo bausmės dydis nuo 6 metų iki 4 metų, todėl T. G. nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija, 2017 m. sausio 8 d. atvira vagystė), perkvalifikuotina į BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Nuteistajam už šios nusikalstamos veikos padarymą 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta 50 parų arešto bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. kovo 19 d., 16.30 val., iki 2017 m. kovo 20 d., 13.19 val.

22. Atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu Nuteistajam paskirtos arešto bausmės dydį, kuris neviršija baudžiamajame įstatyme numatyto šios bausmės rūšies vidurkio, tai, kad T. G. yra ne kartą teistas, kas charakterizuoja jį neigiama, laikytina, kad, perkvalifikavus nusikalstamą veiką, nėra pagrindo skirti jam švelnesnės bausmės rūšies, nes jomis nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Teismas, įvertinęs įvykdyto nusikaltimo pobūdį, jo aplinkybes, sukeltas pasekmes, Nuteistojo asmenybę, sprendžia, kad 50 parų arešto bausmė yra adekvati, teisinga ir, perkvalifikavus nusikalstamą veiką, jos švelninti nėra pagrindo.

23. Taip pat T. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį už tai, kad apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės (170 Eur, kas atitinka 3,4 MGL) svetimą turtą ir pagal BK 284 straipsnį subendrinta 4 mėnesių 10 parų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir T. G. paskirta – galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

24. Įstatymu nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje teisinis vertinimas nepakito, todėl nėra teisinio pagrindo peržiūrėti bausmės už šią nusikalstamą veiką.

25. Pagal T. G. veikos padarymo metu galiojusią BK 182 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės (3-5 MGL) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Pagal BK 182 straipsnio 4 dalies redakciją, įsigaliojusią nuo 2023 m. birželio 1 d., atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

26. Kaip jau minėta, pagal nagrinėjimo metu galiojančio BK 190 straipsnio 1 dalį, BK XXVIII skyriuje nurodytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, už kurią T. G. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, dalyko, t. y. apgaule įgyto svetimo turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujajai BK redakcijai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), atsakomybė už nedidelės vertės turto įgijimą apgaule numatyta BK 182 straipsnio 4 dalyje, tačiau šio straipsnio minėtos dalies sankcijoje numatytos tokios pačios rūšies ir dydžio bausmės, įtakos nuteistojo T. G. teisinei padėčiai ir bausmės švelninimui neturi, todėl perkvalifikuoti minėto Nuteistojo nurodytą nusikalstamą veiką nėra pagrindo.

27. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nuosprendžiu T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį už svetimo turto pagrobimą, panaudojus specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – ašarines dujas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nuosprendžiu Nuteistajam skirtos bausmės subendrintos ir T. G. skirta galutinė 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.

28. Pagal T. G. veikos padarymo metu galiojusią BK 180 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

29. Pagal BK 180 straipsnio 2 dalies redakciją, įsigaliojusią nuo 2023 m. birželio 1 d., atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

30. Šiuo atveju T. G. pripažintas kaltu dėl plėšimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ne dėl užvaldyto turto vertės, o dėl kito kvalifikuojančio požymio – specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto (ašarinių dujų) panaudojimo. Tai reiškia, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujai BK 180 straipsnio redakcijai, T. G. nusikalstamos veikos pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kvalifikavimui BK 180 straipsnio 2 dalies dispozicijos pokyčiai neturi įtakos Nuteistojo teisiniai padėčiai, kadangi aktualus nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis (specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimas) išliko BK 180 straipsnio 2 dalies sudėtyje, bausmė pagal šį straipsnį nekito, tai reiškia, kad Įstatymu šios veikos nusikalstamumas nepanaikintas, Nuteistojo padėtis kitokiu aspektu nėra palengvinama, todėl nėra teisinio pagrindo Įstatymo nuostatų taikymui, ši nusikalstama veika neperkvalifikuotina ir už ją paskirta bausmė nekeistina.

31. Taip pat Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį, tačiau Įstatymu minėtas BK straipsnis pakeistas nebuvo, todėl bausmės, paskirtos pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį, peržiūrėjimas yra neaktualus.

32. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Nuteistojo prašymas yra pagrįstas iš dalies. T. G. padaryta nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija), perkvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), tačiau, atsižvelgiant į šios nutarties motyvuojamoje dalyje išdėstytas aplinkybes, už šią veiką paskirta bausmė paliekama nepakeista. Taip pat nėra pagrindo keisti galutinės subendrintos T. G. paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, teismas

nutaria:

nuteistojo T. G. prašymą tenkinti iš dalies.

T. G. įvykdytą nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1614-932/2017, iš BK 178 straipsnio 2 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), nekeičiant paskirtos bausmės ir nenustatant naujos subendrintos bausmės.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.