Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, atstovui Dainiui Vinciūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, prašydama priteisti iš atsakovės 921,26 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog 2022 m. vasario 12 d. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas), buvo aplietas vandeniu žemiau esantis butas Nr. 36, apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas S. V. Ieškovė, kompensuodama dėl užpylimo padarytus nuostolius, išmokėjo draudėjui 1 447,20 Eur dydžio draudimo išmoką, o įvertinus nusidėvėjimą, regresinio reikalavimo suma sudaro 1 381,89 Eur. Ieškovė teigia, jog pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 2/3 Lietuvos Respublikai, 1/6 G. L. ir 1/6 K. L. Nurodo, kad valstybė paveldėjo 2/3 ginčo buto po palikėjų E. L. ir T. L. mirčių atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė padarytą žalą atlyginti nesutiko. Ieškovė laikosi pozicijos, jog atsakovė privalėjo prižiūrėti jai dalinai priklausančios patalpos ir jose esančių įrenginių būklę, užtikrinti, kad patalpos būtų naudojamos tuo būdu, jog nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, o kadangi vanduo liejosi iš atsakovei priklausančio buto, jos kaltė dėl padarytos žalos preziumuojama, todėl atsakovė privalo atlyginti 2/3 nuostolių – 921,26 Eur. Ieškovės nuomone, kadangi atsakovei butas priklauso nuo 2004 m. (2018 m. padidėjo nuosavybės dalis), būdama rūpestinga savininkė ji turėjo galimybę užtikrinti, jog jai priklausantis butas būtų naudojamas nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių, sutvarkyta santechnika, atstovaudama valstybės interesus, atsakovė galėjo kreiptis dėl asocialių šiame bute gyvenančių asmenų perkėlimo (iškeldinimo) į kitas valstybės fondui priklausančias patalpas ar kitu teisėtu būdu spręsti problemą, jei minėti asmenys sistemingai daro žalą kaimynams. Pažymi, jog VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nėra paviešinta ginčo buto atidalijimo ar naudojimosi patalpomis nustatymo tvarka, byloje taip pat nėra įrodymų, jog atsakovei priklausanti ginčo buto dalis turi savarankiškus, atskirus sanitarinius mazgus ir inžinierinę įrangą. Taigi, atsakovė privalo atlyginti padarytą žalą (el. b. apyrašas, b. l. 1–4).

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog ginčo draudiminis įvykis fiksuotas 2022 m. vasario 12 d., o palikimo perėjimo valstybės vardu liudijimai atsakovei išduoti dar po pusmečio 2022 m. rugsėjo 19 ir ­29 d. Taigi, ieškovė neįrodė neteisėtų veiksmų fakto, kadangi draudiminis įvykis fiksuotas iki paveldėjimo teisės liudijimų atsakovei išdavimo, t. y. atsakovė, nebūdama buto bendrasavininke, nebuvo ir negalėjo būti atsakinga už padarytą žalą, nebūdama savininke, atsakovė neturėjo nei pareigos, nei galimybės rūpintis nurodyto buto vidaus inžinieriniais tinklais. Draudiminio įvykio metu bute gyvenamąją vietą buvo deklaravę K. L. ir G. L., todėl būtent nurodyti asmenys turi būti įtraukti atsakovais byloje ir žala priteistina iš nurodytų asmenų. Atsakovė laikosi pozicijos, jog ieškovė neįrodė (nepagrindė) civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas (el. bylos apyrašas, b. l. 50–52).

4. Ieškovė pateiktame dublike nurodo, jog atsakovė 2018 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi Mažeikių rajono notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, pakartotinai 2021 m. gruodžio mėn. kreipėsi į Mažeikių rajono notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Butas užpylimo dieną buvo registruotas mirusios E. L. vardu, o atsakovei nuo 2004 m. žinoma, kad butas yra registruotas mirusio asmens vardu ir yra suėję visi protingi terminai gauti paveldėjimo teisės liudijimą įpėdiniams. Pasak ieškovės, pateikti notarų biurui 2018 ir 2021 metais pareiškimai dėl paveldėjimo teisės liudijimo patvirtina, jog faktiškai valstybė priėmė palikimą, o pavedėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas tik dėl atsakovės nerūpestingumo. Elgdamasi rūpestingai, atsakovė turėjo ne vilkinti 18 metų paveldėjimo teisės įforminimo klausimą, bet pasirūpinti, kad būtų sutvarkytas paveldėjimas, ir būstas, kuriame yra antisanitarinės gyvenimo sąlygos ir gyvena asocialūs asmenys, sutvarkytas. Be to, VĮ Registrų centro duomenų bazėje buvo paviešinti duomenys, jog butui yra uždėti areštai, butas Mažeikių policijai buvo žinomas kaip landynė (el. bylos apyrašas, b. l. 81–82).

5. Atsakovė pateiktame triplike nurodo, jog jai apie galimai bešeimininkį turtą tapo žinoma gavus išieškojimą vykdančių antstolių 2018–2020 m. patvarkymus-pranešimus. Gavus šią informaciją operatyviai buvo pradėtos palikimo priėmimo procedūros – pateiktas 2018 m. rugpjūčio 9 d. prašymas Mažeikių rajono 1-ajam notarų biurui, todėl atmestini ieškovės argumentai apie tariamą atsakovės neveikimą ir (ar) nerūpestingumą. Pažymi, kad buto (duomenys neskelbtini), bendraturčiu valstybė tapo tik išdavus palikimo priėmimo valstybei liudijimą, t. y. praėjus pusmečiui po ieškovės nurodomo 2022 m. vasario 12 d. draudiminio įvykio (el. bylos apyrašas, b. l. 84–85).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

6. Teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, jog su ieškiniu nesutinka procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais. Pažymėjo, jog draudiminio įvykio metu atsakovė nebuvo turto savininkė, todėl civilinė atsakomybė valstybei negali kilti. Byloje yra duomenys, kada atsakovė sužinojo apie šį bešeimininkį turtą, po ko nedelsiant buvo kreiptasi dėl palikimo priėmimo, o liudijimai išduoti praėjus pusmečiui po buto užliejimo. Taigi, atsakovės kaltės nėra ir reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Pažymėjo, jog, paprastai, kai išduodamas liudijimas, vykstama į objektą, jis apžiūrimas, išsiunčiami pranešimai komunalinių paslaugų tiekėjams dėl skolinių įsipareigojimų, imamasi priemonių, kad turtas nedarytų žalos aplinkiniams. Negalėjo atsakyti, ar šiuo atveju po turto dalies perėmimo buvo vykstama apžiūrėti objekto, paprastai po naujo savininko, t. y. valstybės, įregistravimo atsakovė imasi reikalingų veiksmų dėl turto. Prašė ieškinį atmesti.

7. Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė apie posėdį informuota tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 117 str. 1 d. ir 175¹ str. 1 d.) ir prašė nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškusi ieškovė privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto sugadinimo atveju, kai įtariama, kad butas užpiltas vandeniu iš viršuje esančių patalpų, asmens neteisėti veiksmai suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai tokiais atvejais pripažįstami neteisėtais, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo buto, o ne iš kitų šaltinių. Atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, būtent tuo pasireiškė jo neteisėti veiksmai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

10. Nustatyta, kad 2022 m. vasario 12 d. iš (duomenys neskelbtini), esančio buto buvo aplietas (toliau – draudiminis įvykis) vandeniu žemiau esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos apyrašas, b. l. 22–25, 27–43), kuris apdraustas AB „Lietuvos draudimas“; draudėjas S. V. (el. bylos apyrašas, b. l. 16–19). AB „Lietuvos draudimas“, kompensuodamas dėl užpylimo padarytus nuostolius, išmokėjo draudėjui 1 447,20 Eur dydžio draudimo išmoką (el. bylos apyrašas, b. l. 20–21). Dėl buto užpylimo buvo kreiptasi į Mažeikių rajono Policijos komisariatą, kuris nurodė, jog policijos pareigūnams į butą Nr. (duomenys neskelbtini) patekti nepavyko, niekas neatidarė durų (el. bylos apyrašas, b. l. 13–15). Pastato administratorius UAB „Elotus“ pateikė 2023 m. balandžio 11 d. pažymą, jog gauti nevienkartiniai gyventojų pranešimai apie užpylimus iš buto Nr. (duomenys neskelbtini); šiame bute fiksuota daugybė vidaus inžinierinių tinklų ir santechnikos gedimų (sudaužytas klozetas, sulaužyti vandens maišytuvai ir kt.); UAB „Elotus“ pateikė nuotraukas, kurios patvirtina, jog bute Nr. (duomenys neskelbtini) yra netvarkinga santechnika, butas labai apleistas (el. bylos apyrašas, b. l. 7–11).

11. Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo butas draudiminio įvykio metu buvo registruotas mirusios E. L. vardu (el. bylos apyrašas, b. l. 68). Taip pat nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 19 ir 2022 m. rugsėjo 29 d. valstybei buvo išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimai dėl palikimo po palikėjų E. L. ir T. L. mirčių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) perėjimo valstybei. Minėtų palikimo perėjimo valstybei liudijimų pagrindu valstybė įgijo nuosavybės teisę į 2/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (el. bylos apyrašas, b. l. 54–60). Išmokėjusi draudėjui draudimo išmoką, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos grąžinimo regreso tvarka, tačiau atsakovė nesutiko atlyginti žalos, nurodydama, jog ieškovė turi kreiptis į kitus buto bendrasavininkus (el. bylos apyrašas, b. l. 5, 26).

12. Atsakovės teigimu, ji apie galimai bešeimininkį turtą sužinojo 2018–2020 m., gavusi išieškojimus vykdančių antstolių patvarkymus, pranešimus (el. bylos apyrašas, b. l. 87–93). Nustatyta, kad atsakovė 2018 m. rugpjūčio 9 d. ir 2021 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į Mažeikių rajono 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo (el. bylos apyrašas, b. l. 61, 69–71).

13. Taigi, byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti ieškovei patirtą žalą subrogacijos tvarka, kurios ieškovė prašo iš atsakovės, kaip iš buto, iš kurio buvo padaryta žala ieškovės draudėjui, dalies savininkės. Atsakovė laikosi pozicijos, jog atsižvelgiant į tai, kad jai palikimo perėjimo valstybei liudijimai buvo išduoti po draudiminio įvykio, ir iki tol ji realiai jokių kaip turto savininkės veiksmų negalėjo atlikti, ji neturi pareigos atlyginti ieškovei žalos. Taigi, byloje svarbu nustatyti, nuo kada atsakovei, kaip turto perėmėjai, kilo pareiga atsakyti už palikėjų prievoles, susijusias su jai nuosavybės teise priklausančiu turtu (jo dalimi).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po palikėjų E. L. ir T. L. mirčių atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jų įstatyminiai įpėdiniai palikimo nepriėmė, todėl palikimą priėmė atsakovė – Lietuvos Respublika, kuriai 2022 m. rugsėjo 19 ir 2022 m. rugsėjo 29 d. buvo išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimai.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, plėtodama kasacinio teismo praktiką, pažymėjo, kad nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

16. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.

17. Atsižvelgiant į Kasacinio teismo praktiką, nepriklausomai nuo to, kada atsakovei atstovaujanti institucija kreipėsi dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo ar kada jis buvo išduotas, turtą perėmusiai atsakovei pareiga vykdyti atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu, atsirado nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju, atitinkamai, nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad draudiminis įvykis įvyko 2022 m. vasario 12 d., todėl teismas sprendžia, jog atsakovei, kaip dalies turto savininkei, kyla pareiga atlyginti ieškovės patirtą žalą proporcingai paveldėto turto daliai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo, jog pavojingas, gadinantis turtą poveikis buvo nustatytas iš atsakovės buto (dalies), o ne iš kitų šaltinių, konstatuotina, jog atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, ir tuo pasireiškė jos neteisėti veiksmai. Pažymėtina, jog atsakovė draudiminio įvykio metu padarytos žalos bei tuo pagrindu ieškovės apskaičiuotos ir išmokėtos draudimo išmokos dydžio neginčija, byloje taip pat nėra ginčo dėl priežastinio ryšio buvimo tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos atsiradimo.

18. Ieškovės skaičiavimu, įvertinus medžiagų nusidėvėjimą, žalos suma sudaro 1 381,89 Eur (el. bylos apyrašas, b. l. 22–23). Atsakovė šios aplinkybės neginčija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės subrogacijos tvarka ieškovės sumokėtą draudimo išmokos sumą, proporcingą atsakovei priklausančiai ginčo buto daliai, t. y. 921,26 Eur (1 381,89 / 3) x 2), yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteisiama 921,26 Eur draudimo išmokos.

19. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 921,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 gegužės 8 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė už ieškinį sumokėjo 22,00 Eur žyminio mokesčio. Duomenų apie kitas bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas ieškovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

22. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, iš atsakovės Lietuvos Respublikos, j. a. k. 111105555, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, j. a. k. 112021042, 921,26 Eur (devynis šimtus dvidešimt vieną eurą 26 ct) draudimo išmokos, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 921,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 gegužės 8 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 22,00 (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.