Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-01-18 · Byla Nr. ATP-10-300/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-18
Bylos Nr.
ATP-10-300/2016
Teisminio proceso Nr.
4-35-3-01299-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vidmantas Mylė
Kategorijos
  • 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-10-300/2016Teisminio proceso Nr. 4-35-3-01299-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7; 2.14. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro vyresniosios specialistės (toliau – institucijos įgalioto asmens) apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimo, kuriuo M. V. pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2015 m. spalio 24 d. 11.25 val. (duomenys neskelbtini) r., kelyje (duomenys neskelbtini) km, vairavo automobilį „VW Caddy“, valstybiniai numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,57 % neblaivumo laipsnis.

Žemesnės instancijos teismas

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimu M. V. pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, nutraukė, nustatęs, kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Šalies argumentai

Institucijos įgaliotas asmuo apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – M. V. skirti ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią 289 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Skunde nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl teigia, kad M. V. iniciatyva atlikto tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009), o tokios pat praktikos laikosi ir Šiaulių apygardos teismas (pvz., nutartis Nr. ATP-575-354/2014). Pažymi, jog LVAT praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Todėl, apeliantės nuomone, teismas, remiantis LVAT praktika, privalėjo vertinti M. V. neblaivumo laipsnį tokį, koks buvo vairavimo metu (alkotesterio patikros sertifikatas galiojantis), tačiau Radviliškio rajono apylinkės teismas vadovavosi tik specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad M. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta, t. y. neapklausė specialisto, neskyrė ekspertizės, nors tokią galimybę pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį turėjo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į institucijos įgalioto asmens apeliacinį skundą M. V. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą.

Atsiliepime pažymi, kad siekiant paneigti jo neblaivumo nustatymo faktą, gydymo įstaigoje buvo paimtas jo kraujo mėginys, ir tai buvo atlikta greičiau nei per vieną valandą, o atlikus kraujo mėginio tyrimą nustatyta, kad jo organizme etilo alkoholio nėra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnyje yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismo sprendimą M. V. pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, iš esmės lėmė tai, kad specialisto išvada Nr. T-A8713/15(01) buvo nustatyta, kad iš M. V. 2015 m. spalio 24 d. 12.00 val. paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta (15 b. l.). Tačiau bylos medžiagoje yra ir kitų, pagrįstam ir teisėtam sprendimui priimti, apylinkės teismo nutarime nutylėtų, reikšmingų aplinkybių. Pirmiausia, kaip matyti iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, jie sustabdę M. V. vairuotą automobilį pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, dėl to ir nusprendė patikrinti jo blaivumą ar neblaivumą (4–5 b. l.). Antra, matyti ir tai, kad alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARYC-0016 M. V. 2015 m. spalio 24 d. 11.05 val. buvo nustatytas 0,57 (± 0,017%) promilių neblaivumas (6 b. l.). Trečia, byloje esanti alkoholio matuoklio „Alcotest 6810“ Nr. ARYC-0016 patikros sertifikato Nr. 0173737 kopija patvirtina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis „Alcotest 6810“ Nr. ARYC-0016, kuriuo ir nustatytas M. V. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, dėl ko nėra jokio pagrindo abejoti aptariamo matuoklio duomenimis, tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad ir pats M. V. savo paaiškinime iškart po įvykio pripažino iš vakaro vartojęs alkoholį (2 b. l.).

Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, užuot anksčiau nurodytus prieštaravimus deklaratyviai vertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, privalėjo, kaip tai numato (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis, imtis priemonių – apklausti specialistą, policijos pareigūnus, kad būtų išsklaidyti šie prieštaravimai tarp alkoholio matuoklio duomenų ir specialisto išvados, ir įvertinti vairuotojo būklę transporto priemonės vairavimo metu, o ne po vairavimo praėjus beveik valandai laiko. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismui nesiėmus visų (šiuo atveju, jokių) priemonių išsklaidyti abejonėms dėl bylai reikšmingų faktų nustatymo, priimtas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos M. V. atžvilgiu nutraukimo negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmė jokių priemonių, kad būti pašalinti anksčiau nurodyti ir paties apylinkės teismo nustatyti prieštaravimai.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju visapusiškai, išsamiai ir objektyviai visos reikšmingos bylai aplinkybės nebuvo išaiškintos bei įvertintos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str.), todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir yra naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, nurodant pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą tinkamai išspręsti prieš tai nurodytus padarytus pažeidimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vidmantas Mylė