Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarimo, kuriuo A. D. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 4 d. 2 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nubaustas už tai, kad 2014 m. liepos 27 d., apie 18.27 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis – 1,92 promilių – girtumo laipsnis).

Pirma, nors realiai jis (apeliantas) faktiškai laiku kreipėsi į gydymo įstaigą, kaip to reikalauja Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 452, tačiau realiai buvo klaidinamas pareigūnų, jiems nurodant, kad laikas nuvykimo į gydymo įstaigą, atlikti kraujo testavimą nėra apibrėžtas. Todėl buvo pažeista apelianto teisė į jo interesų efektyvią gynybą renkant įrodymus, paneigiančius pareigūnų konstatuotas išvadas, atlikto pirminio neblaivumo tikrinimo metu.

Antra, esant abejonių dėl vairuotojo apsvaigimo ar jei yra kliūčių objektyviai nustatant neblaivumą, pareigūnai privalo „išrašyti transporto priemonės vairuotojui siuntimą ir pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros“ kaip nustatyta Vyriausybės nutarimo 10 punkte. Šis veiksmas pareigūnams privalomas, neperkeliant įrodinėjimo naštos ant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. Apeliantas pažymi, kad šia teise norėjo pasinaudoti ir prašė tikrinimą atlikusių pareigūnų tai padaryti, tačiau pareigūnai atsakė, kad jiems tai nėra privaloma, ką pripažino ir bylos nagrinėjimo metu dalyvavęs liudytojas, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino.

Anot apelianto, minimos nuostatos reikšmingos vertinant teismo argumentaciją dėl to, kad teismas nesivadovavo VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos 2014 m. liepos 27 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi, susijusia su kraujo tyrimo išvadomis, nes kraujo mėginys paimtas praėjus 1 val. 39 min. nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo surašymo. Tokiai nepagrįstai teismo išvadai neturėjo įtakos ir ta aplinkybė, jog teismas pats pripažino, kad apeliantas į gydymo įstaigą atvyko beveik tuo laiku kaip reikalauja Vyriausybės nutarimas, tačiau nepaisant to konstatavo, kad duomenys gali būti netikslūs ir iškraipyti. Be to, akivaizdu, kad nuo kreipimosi į įstaigą momento, registracijos ir faktinio tikrinimo joje bei kitų procedūrų atlikimo praeina tam tikras laiko tarpas, kuris niekaip nepriklauso nuo besikreipiančio į įstaigą asmens valios.

Trečia, teismas nepagrįstai prioritetą suteikė kaip įrodymui policijos pareigūnų atlikto tikrinimo duomenims, o ne laikantis teisės aktų reikalavimų atlikto medicininio tikrinimo duomenims, kuomet tikrinta alkoholio koncentracija organizme ne tik atliekant iškvepiamo oro matavimus, testą, tačiau ir atlikus kraujo tyrimą, tokiu būdu toks tyrimas buvo išsamesnis, visapusiškesnis ir patikimesnis.

Ketvirta, apeliantas pažymi, kad teismui nustačius, jo nuomone, esant byloje abejonių ir prieštaravimų tarp nepriklausomų subjektų pateiktų duomenų, jo pareiga yra ne atmesti vadovaujantis subjektyviais kriterijais juos, tačiau vadovautis bendruoju teisės doktrinoje vyraujančiu principu, kad visi neaiškumai turi būti vertinami traukiamo atsakomybėn asmens naudai.

Penkta, apeliantas nurodo, kad teismas netyrė ir visiškai nenagrinėjo ir kitos abejones keliančios aplinkybės – protokolas surašytas net nenurodant prietaisui „Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini)“ taikomos galimos paklaidos, nors protokolo skiltis aiškiai tokį reikalavimą nustato, vietoje to nurodoma tik prietaiso matavimo duomenys – 1,92 promilės, kas analogiška Drager mobile printer kvite nurodytam dydžiui, nors paklaida visais atvejais yra privalomai nustatoma ir taip pat vertinama asmens naudai. Tai, kad paklaida egzistuoja, liudija ir K. J. tarnybinio pranešimo turinys, tačiau, nepaisant to, ši aplinkybė oficialiame dokumente niekaip nebuvo užfiksuota.

Šešta, nors teismas ir kėlė abejones dėl tam tikrų duomenų patikimumo, tačiau visiškai nevertino ir neatsakė į klausimą, kokiu būdu per tokį trumpą laikotarpį, apelianto vidutinio neblaivumo laipsnis galėjo tapti lygiu 0 promilių. Apelianto teigimu, akivaizdu, kad tai įmanoma buvo tik dėl trumpalaikės alkoholio koncentracijos burnos ertmėje, kuomet atliekant matavimus alkotesteriu tiriamas būtent tik iškvepiamas oras, todėl ir gauti tyrimo duomenys tampa iškreipti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu 2014 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu A. D. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis – 1,92 promilių – girtumo laipsnis). Apeliantas iš esmės ginčija pažeidimą dėl transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio ir skundą grindžia tuo, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog jo kraujyje buvo rasta 0 promilių etilo alkoholio.

Pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Apygardos teismas, išanalizavęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Šiaulių apylinkės teismas išvadą dėl apelianto kaltės vairavus transporto priemonę esant apsvaigus nuo alkoholio padarė nepakankamai, nevisapusiškai įvertinęs faktines bylos aplinkybes.

Iš byloje surinktų, teismo posėdyje ištirtų ir skundžiamame nutarime išdėstytų įrodymų matyti, kad du policijos pareigūnai – K. J. ir A. N. – įvykio dieną sustabdė A. D. vairuojamą automobilį ir pajuto nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą, todėl patikrino vairuotoją alkoholio matuokliu ir nustatė vidutinį – 1,92 promilių girtumo laipsnį. Bylos duomenys patvirtina, kad A. D. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas 2014 m. liepos 27 d., apie 18.15 val., A. D. blaivumas alkotesteriu „Alcotest 6810 (duomenys neskelbtini)“, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), buvo tikrinamas tą pačią dieną 18.27 val. ir nustatytas 1,92 promilių girtumas. Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas ir įvardytas vairuotojo paaiškinimas, kad 20 min. iki patikrinimo alkotesteriu jis gėrė namų gamybos girą, tačiau policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad vairuotojas nurodė išgėręs porą stikliukų prieš pusvalandį. 2014 m. liepos 27 d. 19.50 val. vairuotojui nesutinkant su ankstesne tikrinimo išvada, jo prašymu, buvo atlikta medicininė apžiūra ir nustatyta, kad parametrai yra normos ribose, o 20.15 val. vairuotoją patikrinus alkotesteriu nustatyta 0 promilių, 20.25 atlikus kraujo tyrimą etilo alkoholio nerasta. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui nustatyti akte ir teismo posėdžio protokole užfiksuotas vairuotojo paaiškinimas, kad jis išgėrė apie 100 g. degtinės. Aptarti duomenys, apygardos teismo nuomone, yra prieštaringi, todėl jų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, kad A. D. padarė ar nepadarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų imtis priemonių prieštaravimams pašalinti ir bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti.

Pažymėtina, jog tam, kad būtų galima konstatuoti asmens kaltę padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl šiuo atveju apelianto akcentuojamas vėlesnis jo blaivumo patikrinimas ir jo rezultatai savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Nagrinėjamu atveju deklaruojamos dvi versijos – policijos pareigūnų apelianto neblaivumo tikrinimo rezultatai ir vėlesnis blaivumo patikrinimas, atliktas apelianto iniciatyva. Kadangi buvo nustatyta, kad po atitinkamo laiko patikrinus A. D., jis buvo blaivus, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas – įvertinant tai, ar per atitinkamą laiko tarpą nustatytas alkoholio kiekis galėjo tiek sumažėti. Esant nurodytoms abejonėms, teismas turėtų svarstyti galimybę į teismo posėdį išsikviesti specialistą, kuris padėtų įvertinanti, ar per byloje fiksuotą laiką nuo pirmo patikrinimo iki antrojo alkoholio koncentracija asmens organizme galėjo sumažėti iki 0 promilių.

ATPK 280 str. nustato, kad organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Kaip pagrįstai pažymi apeliantas, nagrinėjamu atveju protokolas buvo surašytas nenurodant prietaisui „Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini)“ taikomos galimos paklaidos, nors protokolo skiltis aiškiai tokį reikalavimą nustato. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti ar teisingai surašytas protokolas, ar protokolo netikslumas laikytinas esminiu trūkumu ir imtis priemonių, kad netikslumas būtų ištaisytas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš pagrindinių įrodymų nagrinėjamoje byloje yra alkotesterio „Alcotest 6810 (duomenys neskelbtini)“ rodmenys, todėl tokio įrodymo patikimumas turi būti patikrintas visapusiškai – ar prietaisas sertifikuotas ir atitinkamai patikrintas, ar tinkamai buvo laikomasi matavimo prietaiso naudojimo taisyklių ir pan.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 punkte nustatytas 1 valandos terminas taikomas policijos pareigūnams. Tais atvejais, kai asmuo savo iniciatyva kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, taikomas minėtų taisyklių 27 punktas, kuriame nėra nustatytas joks terminas. Todėl vien aplinkybė, jog asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų (2013 m. gegužės 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013). Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti ar laikas, per kurį buvo nuvykta į sveikatos priežiūros įstaigą, yra pagrįstas, ar nesuponuoja išvados, kad jog per šį laiką buvo galimybė imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizme dirbtinai sumažinti.

Apygardos teismas sutinka su apelianto pozicija, kad byloje kylančios abejonės turi būti vertinamos pažeidėjo naudai, tačiau tik tuomet, kai ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos galimybės tų abejonių pašalinti. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus – imtis priemonių nustatyti svarbias bylos aplinkybes bei pašalinti esančias abejones.

Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant A. D. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, jog iškilusios abejonės dėl A. D. nustatyto neblaivumo gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, vertins ir apeliaciniame skunde išdėstytus kitus argumentus, kuriais A. D. ginčija savo kaltę, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto daryti įtaką galimiems iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimams, dėl jų (apelianto argumentų) šioje nutartyje išsamiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.