Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ atstovui advokatui Sigitui Čepui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau - AB) „Klaipėdos energija“ patikslintą ieškinį atsakovams K. M. ir A. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, gali būti surašyti sutrumpinti motyvai. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Nagrinėjamu atveju atsakovai neginčija ieškovės reikalavimo dėl skolos ir delspinigių dydžio, tačiau nesutinka su tuo, kad įsiskolinimas ieškovei būtų priteistas iš atsakovų solidariai, motyvuodami tuo, kad ginčo laikotarpiu turtas atsakovei K. M. nepriklausė, todėl prašo susidariusį įsiskolinimą priteisti tik iš A. M..

Įvertinus tai, kad nė vienas iš atsakovų neginčija, jog už ieškinyje nurodytą laikotarpį yra susidariusi 902,08 Eur skola bei ieškovės paskaičiuotų 59,56 Eur delspinigių, todėl nagrinėjamoje byloje taikoma CPK 268 straipsnio 5 dalies norma, surašomi sutrumpinti motyvai dėl pripažintų aplinkybių – esamo įsiskolinimo pagrindo ir jo dydžio, o nesutrumpinti motyvai surašomi dėl atsakovų ginčijamų reikalavimų, t. y. dėl solidarios skolininkų atsakomybės.

Dėl skolos priteisimo.

Iš 2017 m. gegužės 16 d. mokesčių paskaičiavimo pažymos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio įsiskolinimas už buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymą sudaro 961,64 Eur, tai yra 902,08 Eur skola už suteiktą šilumos energiją ir 59,56 Eur delspinigiai (e. b. l. 4).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad įsiskolinimas už šildymą sudaro 961,64 Eur, į tai, kad atsakovai esamo įsiskolinimo pagrindo ir jo dydžio neginčija, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl 902,08 Eur skolos už suteiktą šilumos energiją ir 59,56 Eur delspinigių priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl solidarios skolininkų atsakomybės.

Atsakovė K. M. nurodo, kad ji nėra tinkama atsakovė šioje byloje, nes ginčo laikotarpiu buto savininkas buvo atsakovas A. M., todėl mano, kad susidaręs įsiskolinimas turi būti priteistas iš jo. Atsakovas A. M. taip pat nurodo, kad ginčo laikotarpiu buto savininkas buvo jis, todėl įsiskolinimas turi būti priteistas tik iš jo, netaikant solidarios skolininkų atsakomybės. Atsakovai savo atsikirtimus grindžia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1798-360/2010 ir atsakovų sudaryta vedybų (povedybinė) sutartimi.

Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis numato šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.

Iš byloje esančio 2017 m. gegužės 4 d. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija nustatyta, kad 2002 m. spalio 4 d. pirkimo – pardavimo sutarties aktu Nr. K1ES-13020 atsakovas A. M. įsigijo butą, esantį (duomenys), Klaipėdoje. Atsakovas A. M. 2009 m. spalio 26 d. dovanojimo sutarties Nr. K1ES-13020 pagrindu padovanojo šį butą sutuoktinei atsakovei K. M. (e. b. l. 6-8). 2010 m. spalio 5 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1798-360/2010 nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria A. M. ir K. M. pripažino ieškinio reikalavimus ir sutiko, kad 2009 m. spalio 26 d. dovanojimo sutartis Nr. K1ES-13020, kuria A. M. padovanojo savo sutuoktinei K. M. ½ buto, unikalus Nr. 2198-7004-3012:0018, esančio (duomenys), Klaipėdoje, dalį, būtų pripažinta negaliojančia. Teismui patvirtinus šią taikos sutartį A. M. įgyja nuosavybės teises į ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį (e. b. l. 42-43). A. M. 2010 m. spalio 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1798-360/2010 įgytų nuosavybės teisių į ½ buto dalį nekilnojamojo turto registre neįregistravo, viešame registre laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 26 d. iki 2012 m. rugsėjo 19 d. atsakovė K. M. buvo buto, esančio, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkė. Taip pat nustatyta, kad šis butas 2012 m. rugsėjo 19 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-6494 parduotas V. Š., o buto savininkė yra nurodyta atsakovė K. M. (e. b. l. 9).

CK 4.47 straipsnyje yra nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą privalo būti registruojama Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, ne kartą yra nurodęs, kad nekilnojamojo daikto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas. Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais, tačiau tokio daikto registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos paštas“ v. Susisiekimo ministerija, AB ,,TEO LT“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-116/2008; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D., D. M. v. P. V. Š., E. Š., bylos Nr. 3K-3-1158/2003; 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Orestas“ v. ,,Pramoninis servisas“, UAB ,,Fortus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-977/2000; kt.). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas A. M. nuosavybės teisę į ½ buto, esančio (duomenys nesklebtini), Klaipėdoje, dalį įgijo 2010 m. spalio 5 d. Klaipėdos apygardos teismui nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1798-360/2010 patvirtinus taikos sutartį, tačiau nors savo nuosavybės teisių jis ir nebuvo įregistravęs viešame registre, tačiau įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto privaloma teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus.

Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir CK 4.262 straipsnyje. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismui patvirtinus taikos sutartį atsakovas A. M. įgijo nuosavybės teisę tik į ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dalį, tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad likusi ½ buto dalis ginčo laikotarpiu nepriklausė atsakovei K. M.. Priešingai, byloje esantis nekilnojamojo turto registro išrašas, patvirtina, kad atsakovei K. M. laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 26 d. iki 2012 m. rugsėjo 19 d. priklausė visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, jog šie duomenys būtų nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemoje LITEKO duomenis nenustatyta, kad atsakovai būtų ginčiją 2012 m. rugsėjo 19 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-6494, kuriuo butas esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas V. Š., o buto savininkė iš varžytinių akte nurodyta atsakovė K. M.. Teismo turimi duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO tik patvirtina, kad esant 2010 m. spalio 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-1798-360/2010, pagal kurią ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo grąžinta A. M., Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5125-144/2011 kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo prašymu buvo nutarta areštuoti K. M. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Teikdama atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2-5125-144/2011 tiek, K. M., tiek jos sutuoktinis A. M. neginčijo fakto, kad butas priklauso ne K. M., o areštą ginčijo kitais pagrindais prašydami pirma nukreipti išieškojimą į butą, esantį Poilsio g. 20-19, Klaipėda, o tik neužtekus lėšų padengti skolai, išieškojimą nukreipti į kitą butą. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1115-265/2010 Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5125-144/2011 nutartį paliko nepakeistą. Šios teismo nutartys tik patvirtina aplinkybę, kad ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, iki šio buto pardavimo iš varžytinių priklausė atsakovei K. M., nes neišviešinta 2010 m. spalio 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1798-360/2010, A. M. buvo grąžinta tik ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Iš 2013 m. spalio 28 d. vedybų (povedybinės) sutarties 2.1. punkto nuostatų darytina išvada, kad atsakovai santuoką sudarė 2005 m. balandžio 9 d., bylos duomenimis atsakovų santuoka nėra nutraukta, atsakovai gyvena kartu ir toliau veda bendrą ūkį, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad atsakovas A. M. prašo susidariusį įsiskolinimą priteisti tik iš jo, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui ginčo laikotarpiu teismo nutartimi priklausė tik ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dalis, ir byloje nesant jokių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad atsakovei K. M. ginčo laikotarpiu butas išvis nepriklausė, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl solidarios skolininkų atsakomybės yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.109 straipsnis, 6.6 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Atsakovai nurodo, kad 2013 m. spalio 28 d. jie sudarė vedybų (povedybinė) sutartį, kurios metu susitarė, kad kiekvieno sutuoktinio turtas yra jo turtas, o skolos yra jo skolos. Atkreiptinas atsakovų dėmesys į tai, kad vedybų (povedybinės) sutarties 2.3. punkte nustatyta, kad sutuoktiniai A. M. ir K. M. susitarė, kad bet koks turtas, kuris bus įgytas po šios sutarties pasirašymo vieno iš sutuoktinių vardu ir/arba registruotas vieno iš sutuoktinių vardu, yra atitinkamai sutuoktinio, kurio vardu turtas yra įgytas ir /ar registruotas, asmeninė nuosavybė (visiško atskirumo teisinis rėžimas). Vieno iš sutuoktinių prisiimta prievolė po šios sutarties pasirašymo be kito sutuoktinio sutikimo yra to sutuoktinio asmeninė prievolė. Be to, šios sutarties 2.2.1. punktu atsakovai susitarė, kad povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo momento, o 2.2.3. punkte numatyta, kad įstatymo nustatytas teisinis rėžimas turtui, įsigytam santuokos metu iki šios sutarties sudarymo, šia sutartimi nekeičiamas (e. b. l. 44-47). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad laikotarpiu už kurį prašoma priteisti susidariusį įsiskolinimą povedybinės sutarties nuostatos nėra taikomos.

Kadangi atsakovai laiku neįvykdė prievolės ieškovei iš atsakovų priteitinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2018 m. birželio 18 d. (ieškinys priimtas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjos rezoliucija) iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos išdėstymo.

Atsakovas A. M. prašo išdėstyti skolos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, motyvuojant tuo, kad po pirmojo teismo posėdžio jis kreipėsi į ieškovę dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau ieškovė pareikalavo, kad prieš taikos sutarties sudarymą būtų apmokėta pusė skolos, nors ieškovė buvo informuota, kad jo finansinė padėtis šiuo metu yra sunki. Nurodo, kad jis 5 mėnesius buvo neapmokomose atostogose, nes bendrovė, kurioje jis dirba direktoriumi, turi finansinių sunkumų (e. b. l. 76-78).

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Įvertinus priteistos skolos dydį, tai, kad atsakovai nepiktnaudžiaudami savo procesinėmis teisėmis, bandė byloje sudaryti taikos sutartį, esamą įsiskolinimą ir jo dydį pripažino, ginčijo ieškinį dalyje tik dėl solidarios skolininkų atsakomybės, tai, kad iš prie bylos pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. buvo neapmokomose atostogose, darytina išvada, kad skolos išdėstymas ieškovei nesukels labai didelių neigiamų pasekmių, nes ieškovė yra juridinis asmuo, skolą atgaus laipsniškai per ilgesnį laikotarpį. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad priteistos sumos mokėjimo išdėstymas dalimis nepažeis nė vienos iš šalių interesų ir tuo pačiu bus atsižvelgta į šalių pusiausvyros ir lygiateisiškumo principą. Teismas daro išvadą, kad atsakovo prašymas tenkintinas tik iš dalies, skolos mokėjimą išdėstant šešių mėnesių laikotarpiui, nes atsakovai nepateikė rašytinių įrodymų, kad nors dalį skolos būtų sumokėję po bylos iškėlimo teisme dienos, nors skolos buvimo bei jo dydžio neginčijo, o byla teisme nagrinėjama nuo 2018 m. birželio 18 d., pati skola yra susidariusi daugiau nei prieš penkis metus, todėl darytina išvada, kad skolą išdėstant ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpių būtų pažeistos ieškovės teisės (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Atsakovai daugiau jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jų sunkią materialinę padėti teismui nepateikė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad jos bylinėjimosi išlaidas sudaro 112,00 Eur, t. y. 90,00 Eur teisinei pagalbai apmokėti ir 22,00 Eur žyminis mokestis (e. b. l. 3; 11-12). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš kiekvieno atsakovo priteistina po 56,00 Eur (112,00 Eur/2) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų nepriteistinos, nes neviršija 3,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 902,08 Eur skolos ir 59,56 Eur delspinigių, viso 961,64 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt vieno euro ir 64 ct) įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, tai yra nuo 961,64 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nuo 2018 m. birželio 18 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, įmonės kodas 140249252, esančios Danės g. 8, Klaipėdoje, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank“.

Priteisti iš atsakovų A. M. ir K. M. po 56,00 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, įmonės kodas 140249252, esančios Danės g. 8, Klaipėdoje, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank“.

Atsakovo A. M. prašymą dėl skolos išdėstymo tenkinti iš dalies ir sprendimu priteistą 961,64 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt vieno euro ir 64 ct) įsiskolinimą išdėstyti šešių mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį, iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, sumokant po 160,00 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant 161,64 Eur ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 961,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2018 m. birželio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nustatant, kad pirmąją išdėstyto mokėjimo įmoką atsakovai privalo sumokėti iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.