- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- e2S-578-828/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Atsakovas
- UAB „Erteka“
- Ieškovas
- E. T.
- Trečiasis asmuo
- R. Š., J. V.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Erteka“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5169-488/2020 pagal ieškovo E. T. ieškinį atsakovei UAB „Erteka“, tretiesiems asmenims R. Š., J. V. dėl visuotinio akcininkų susirinkimo ir jame priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. T. prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento atsakovės UAB „Erteka“ 2020 m. sausio 10 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus visus sprendimus, įskaitant ir sprendimus dėl įstatinio kapitalo padidinimo, bendrovės įstatų pakeitimo bei naujos įstatų redakcijos patvirtinimo bei pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento UAB „Erteka“ 2019 m. gruodžio 6 d. pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkime priimtus sprendimus dėl atšaukimo UAB „Erteka“ vadovo E. T., iš atsakovės vadovo pareigų nuo 2019 m. gruodžio 6 d. pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigos ir paskyrimo R. Š. į atsakovės vadovo pareigas nuo 2019 m. gruodžio 6 d. pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigos bei 2 000 Eur mėnesinio darbo užmokesčio jam nustatymo, pripažinti niekine nuo jos sudarymo momento su R. Š. nurodytu pagrindu sudarytą darbo sutartį.
2. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovei UAB „Erteka“, jos vadovui R. Š., ar kitam jo įgaliotam asmeniui organizuoti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą „Dėl valdybos rinkimų“, taip pat atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su kitų visuotinių akcininkų susirinkimų šaukimu ir organizavimu iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad šaukiamu eiliniu akcininkų susirinkimu galimai bus siekiama įteisinti pasikeitusią situaciją t. y. išrinkus valdybą, joje galės dalyvauti ir balsuoti dėl UAB „Erteka“ veiklos ir UAB „Analitika“ ar kita R. Š. parinkta įmonė ar asmenys ir taip bus sudarytos sąlygas nepaisyti 2020-04-10 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties. Trečiojo asmens R. Š. kartu su UAB „Analitika“ po 2019-12-06, visi veiksmai buvo skirti padėti tik vienam akcininkui įsigyti didžiulį UAB „Erteka“ akcijų kiekį, todėl prašoma teismo sustabdyti tolimesnius veiksmus ir užkirsti kelią kitų akcininkų teisių pažeidinėjimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – sustabdė UAB „Erteka“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo „Dėl valdybos rinkimų“ ir bet kokių kitų visuotinių akcininkų susirinkimų organizavimą iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje.
4. Nustatė, kad ieškovas yra atsakovės UAB „Erteka“ akcininkas. Ieškovo balsai buvo perduoti UAB „Analitika“, vykdant Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-159-212-2019. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi buvo panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartis ir atmestas R. Š. prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šioje nutartyje teismas pasisakė, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti įmonės normalios ūkinės komercinės veiklos, taigi kilus šalių teisminiams ginčams tarp įmonės akcininkų dėl įmonės valdymo ir jį perdavus vieno iš akcininkų pasiūlytam administratoriui, atsakovui net nesudarius sąlygų pasisakyti dėl jo kandidatūros, nepaneigta tikimybė, kad galėtų būti sutrikdyta įprastinė įmonės ūkinė komercinė veikla, pažeistos įmonės, jos partnerių, darbuotojų ir kitų susijusių asmenų, teisės ir teisėti interesai, t. y. atsirastų neadekvatūs ir neproporcingi taikomoms laikinosioms apsaugos priemonėms padariniai. Remiantis šia nutartimi, ieškovo argumentais ir teismo nustatytomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad prašomos taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis atitinka pareikšto reikalavimo esmę ir gali būti vertinamos kaip turinčios ryšį su būsimu teismo sprendimu.
5. Teismas nurodė, kad neišnagrinėjus bylos, negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, jog ieškovo reikalavimas atsakovei yra akivaizdžiai negalimas pažeistų teisių gynimo būdas, t. y. ar iš tiesų egzistuoja akcininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais teisiniai pagrindai, nes tam būtina išsamiai įvertinti bylos faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Kas iš esmės negali būti atliekama sprendžiant tarpinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Todėl teismas sprendė, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
6. Taip pat sprendė, jog teismui priėmus galimai palankų ieškovui teismo sprendimą, o atsakovei ir trečiajam asmeniui tęsiant veiksmus dėl akcijų išpirkimo, ieškovui galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Erteka“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-05-18 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8. Nurodo, kad ieškovas neįrodė nei vienos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo, todėl nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina. Mano, kad ieškinio reikalavimai nebuvo tikėtinai pagrįsti. Ieškovas piktybiškai klaidina teismą, jog Turto administratorius 2019 m. gruodžio 6 d. ir 2020 m. sausio 10 d. bendrovės VAS balsavo neteisėtai, nes E. T. veiklos tyrimo byloje Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gruodžio 6 d. priėmė nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatė bendrovės turto administravimą, paskyrė Turto administratorių bei jam perdavė ieškovui priklausančių bendrovės akcijų suteikiamas balsavimo teises. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (įskaitant ieškovo balsavimo teisių perdavimą Turto administratoriui) galiojo nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. balandžio 10 d., kada buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, panaikinusi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atitinkamai, Turto administratorius galėjo realizuoti perduotas ieškovo balsavimo teises bendrovės organizuotuose VAS ir jas teisėtai įgyvendino vadovaudamasis šia tuo metu galiojusia Panevėžio apygardos teismo nutartimi. Ieškovas taip pat klaidina teismą ir melagingai teigia, jog apie 2020 m. sausio 10 d. bendrovės VAS buvo neinformuotas ir jog jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, nes apie šaukiamą 2020 m. sausio 10 d. VAS akcininkai buvo tinkamai ir laiku informuoti 2019 m. gruodžio 19 d. pranešimu bendrovės įstatuose nurodytame šaltinyje – VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje likus 22 dienoms iki VAS dienos. Pranešime buvo nurodyta su šaukiamu neeiliniu VAS susijusių dokumentų ir informacijos susipažinimo tvarka. Pažymi, kad ieškovas buvo informuotas ne tik apie 2020 m. sausio 10 d. VAS, tačiau ir apie tai, jog jame buvo priimtas sprendimas didinti bendrovės įstatinį kapitalą ir ieškovui buvo sudarytos lygiavertės galimybės kaip ir kitiems akcininkams įsigyti naujai išleidžiamas bendrovės akcijas. Ieškovas siekia trikdyti bendrovės veiklą ir sprendimų priėmimą ir reiškia akivaizdžiai nepagrįstus reikalavimus – atitinkamai atsakovei atskleidus papildomas ieškovo sąmoningai nutylėtas aplinkybes galima vertinti, jog nėra įrodytas net tikėtinas ieškinio pagrįstumas.
9. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės ir motyvai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrindžia, jog nesiėmus šių priemonių galutinio teismo sprendimo byloje įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Byloje priimtas galutinis teismo sprendimas (dėl pripažinimo negaliojančiais VAS sprendimus) apskritai nereikalauja priverstinio vykdymo ir automatiškai sukelia teisines pasekmes, o laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas užtikrinti, kad ieškovui netektų reikšti naujų ieškinių ateityje. Be to, ieškovas nereiškia savarankiško reikalavimo pripažinti negaliojančiomis akcijų pasirašymo sutarčių, kuriomis, vadovaudamiesi 2020 m. sausio 10 d. bendrovės VAS priimtais sprendimais, bendrovės akcininkai įgijo bendrovės akcijų, taip pat reikalavimo pripažinti negaliojančiais 2020 m. sausio 10 d. bendrovės VAS patvirtintų bendrovės įstatų, todėl ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra apskritai nesusijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Be to, Bendrovė neorganizavo ir neorganizuoja jokio eilinio VAS, kuriame būtų numatytas bendrovės valdybos sudarymas – tai yra prašyme ieškovo melagingai naudotas motyvas, siekiant sukurti bendrovės valdymo uzurpavimo grėsmės įspūdį ir suklaidinti teismą.
10. Nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principus. Nutartimi pritaikyti plataus pobūdžio ribojimai ir VAS kaip bendrovės organo bei bendrovės akcininkų eliminavimas iš bendrovės veiklos tokį ilgą laikotarpį visiškai pažeidžia teisingumo principą, nes nėra išlaikoma proceso dalyvių interesų pusiausvyra, ekonomiškumo principą, nes yra taikomos visiškai perteklinės laikinosios apsaugos priemonės, ir proporcingumo principą, nes taikomi ribojimai bendrovei ir jos akcininkams yra neproporcingi siekiamiems tikslams. Dėl šių priežasčių nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas E. T. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad teismui priėmus galimai palankų ieškovui teismo sprendimą, o atsakovei ir trečiajam asmeniui tęsiant veiksmus dėl akcijų išpirkimo, ieškovui galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Taip pat pagrįstai konstatavo, kad neišnagrinėjus bylos negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, jog ieškovo reikalavimas atsakovei yra akivaizdžiai negalimas pažeistų teisių gynimo būdas, t. y. ar iš tiesų egzistuoja akcininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais teisiniai pagrindai, nes tam būtina išsamiai įvertinti bylos faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus.
12. Pažymi, jog ieškinys dėl akcininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais yra grindžiamas ne tik atsakovės pareigos tinkamai apie tai informuoti akcininkus ir pan. pažeidimu, tačiau jis yra grindžiamas ir kitais pagrindais: ne tik procedūrinių, bet ir materialinių teisės normų pažeidimu, CK 2.82 str. 4 d., CK 2.87 str. nuostatomis, viešuoju interesu ir kitais ieškinyje nurodytais pagrindais bei motyvais. Tame tarpe ieškinyje nurodytos ir aplinkybės, įrodančios, kad ginčijami VAS sprendimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams, protingumo ar sąžiningumo principams, viešajam interesui. Ieškinyje yra atskleista situacija, kad UAB ,,Analitika“, kuri nėra ir nebuvo UAB ,,Erteka“ akcininkė, šiuose susirinkimuose nurodytais klausimais balsavo neteisėtai, t.y. atitinkamais klausimais UAB ,,Analitika“ balsavimo teisės neturėjo, be to, nurodytas UAB „Analitika“ balsavimas nagrinėjamojoje situacijoje prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams, protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymi, jog R. Š. savo veiksmais siekė tik užvaldyti UAB ,,Erteka“, o vėliau, turint didelį akcijų kiekį, iš esmės ir perimti jos turtą. E. T. dalyvauti 2020-0110 d. VAS ir realizuoti akcininko teises negalėjo, nes jam nebuvo pranešta. Nesąžiningu bendrovės elgesiu laikytinas informavimo būdo pakeitimas, ypač, kai yra šaukiamas neeilinis VAS, nes apie jį neinformuoti akcininkai negali iš anksto jo numatyti, todėl jų galimybės sužinoti apie VAS sumažėja.
13. Mano, kad pritaikytos apsaugos priemonės yra pagrįstos, racionalios, adekvačios ir nepažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo (lygiateisiškumo) principų, apskųsta nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, o keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys: pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-381-236/2018). Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
17. Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškinys yra nepagrįstas, ieškinyje nurodomi ieškovo argumentai dėl akcininkų susirinkimo yra melagingi. Taip pat nurodo, kad priimtas galutinis teismo sprendimas (dėl pripažinimo negaliojančiais VAS sprendimus) apskritai nereikalauja priverstinio vykdymo ir automatiškai sukelia teisines pasekmes, o laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas užtikrinti, kad ieškovui netektų reikšti naujų ieškinių ateityje.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio (priešieškinio) prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio (priešieškinio) teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo atsakovės nurodytiems argumentams patvirtinti.
19. Nagrinėjamu atveju, ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento atsakovės UAB „Erteka“ 2020 m. sausio 10 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus visus sprendimus, įskaitant ir sprendimus dėl įstatinio kapitalo padidinimo, bendrovės įstatų pakeitimo bei naujos įstatų redakcijos patvirtinimo bei pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento UAB „Erteka“ 2019 m. gruodžio 6 d. pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkime priimtus sprendimus dėl atšaukimo UAB „Erteka“ vadovo E. T., iš atsakovės vadovo pareigų nuo 2019 m. gruodžio 6 d. pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigos ir paskyrimo R. Š. į atsakovės vadovo pareigas nuo 2019 m. gruodžio 6 d. pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigos bei 2 000 Eur mėnesinio darbo užmokesčio jam nustatymo, pripažinti niekine nuo jos sudarymo momento su R. Š. nurodytu pagrindu sudarytą darbo sutartį. Ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimus, taip pat nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.
20. Iš byloje esančių bylos šalių procesinių dokumentų, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, ar jo pareikšti reikalavimai iš viso yra nepagrįsti ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, arba kad procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ir (ar) byloje patraukti asmenys negalėtų būti atsakingais pagal jiems pareikštus reikalavimus. Ieškovo reikalavimai grindžiami bylos įrodymais, ir yra tikimybė, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas jam palankus sprendimas. O apeliantės UAB „Erteka“ argumentus, susijusius su visuotinio akcininko susirinkimais, jų teisėtumu bei balsavimo teise ir kt., kaip ir pripažįstama nutarties 19 p. nurodytoje teismų praktikoje, teismas vertins, nagrinėdamas bylą iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo stadijoje.
21. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės neribotam laikui stabdo ir riboja UAB „Erteka“ ūkinę veiklą, ją žlugdo. Tačiau išsamiau šio argumento apeliantė atskirajame skunde nepagrindžia. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra sustabdytas UAB „Erteka“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo „Dėl valdybos rinkimų“ ir bet kokių kitų visuotinių akcininkų susirinkimų organizavimas iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje, o ne pati įmonės veikla. Be to apeliantė konkrečiai taip ir nenurodė, kokią galimą neigiamą įtaką įmonės veiklai turėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Pažymėtina, kad ir pati apeliantė teigia, jog sėkmingai atsiskaitinėja su turimais skolininkais, t.y. veiklą vykdo.
22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teigimu, kad tenkinus ieškovo ieškinį būtų panaikinti 2019 m. gruodžio 6 d. ir 2020 m. sausio 10 d. bendrovės VAS sprendimai ir toks sprendimas iškart sukeltų teisines pasekmes ir nereikalautų priverstinio vykdymo – todėl esant dabartiniams ieškinio reikalavimams laikinosios apsaugos priemonės apskritai negali būti taikomos. Kaip jau minėta nutarties 21 punkte, laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra sustabdytas visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimas, siekiama jog būtų užtikrinta, kad nebūtų priimti UAB „Erteka“ nenaudingi sprendimai disponuojant bendrovės turtu, sprendžiant dėl bendrovės prievolių apimties, reorganizavimo ar pertvarkymo kitų sandorių sudarymo, kurie turėtų tiesioginės įtakos UAB „Erteka“ akcijų vertei ir bendrovės veiklai. Todėl, akivaizdu, kad taikomos priemonės nagrinėjamos bylos atveju tiek konservacinę paskirtį (užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą), tiek prevencinę paskirtį (užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti), tiek teisinius santykius laikinai sureguliuojančios (t.y. sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas).
23. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos faktiniai duomenys rodo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes teismui priėmus galimai palankų ieškovui teismo sprendimą, o atsakovei ir trečiajam asmeniui tęsiant veiksmus dėl akcijų išpirkimo, ieškovui galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atsakovės atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
24. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakojo skundžiamos nutarties pagrįstumo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o apeliantė nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutarties dalį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.