Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-02-18 · Administracinė byla Nr. A-1817-1188/2026

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2026-01-23Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-02-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-18
Bylos Nr.
A-1817-1188/2026
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00026-2026-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis (pran.)
Advokatai
Laurynas Biekša
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1817-1188/2026Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00026-2026-2Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. A. A., jo atstovui advokatui Laurynui Biekšai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. A. A. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. A. A. taikomo sulaikymo persvarstymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu pakartotinai svarstyti ir palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės šalis) piliečio M. A. A. A. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Centre iki 2026 m. kovo 22 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Užsienietis nesutiko su teikimu, prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo arba apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis nurodė, kad jo žmona ir vaikai yra Vokietijoje, jis atsisako grįžti į kilmės šalį.

II.

3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2026 m. sausio 23 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – paliko nepakeistą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimą, kuriuo Užsieniečiui taikomas sulaikymas Centre iki 2026 m. kovo 22 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

4. Teismas nustatė, kad:

Šalies argumentai

4.1. Užsienietis 2021 m. liepos 16 d. atvyko į Lietuvos Respubliką kartu su žmona ir mažamete dukra, neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, bei pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

4.2. Užsienietis 2021 m. lapkričio 12 d. iš Naujininkų pabėgėlių stovyklos buvo perduotas saviizoliacijai į Švenčionių r. ligoninę, iš kurios pasišalino. Užsienietis 2021 m. lapkričio 15 d. buvo sulaikytas kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu Užsienietis apgyvendintas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. vasario 16 d., bet ne ilgiau nei bus priimti sprendimai dėl jo teisinės padėties.

4.3. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu nuspręsta nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui – išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C. SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos pavesta vykdyti VSAT (toliau – ir 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimas). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 16 d. sprendimu tenkino Užsieniečio skundą iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo 3 ir 4 punktus, nurodė, jog uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo dienos ir įvedamas į C.SIS II perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi atmetė Užsieniečio skundą. Užsieniečio teisinis statusas pasikeitė, jis tapo neteisėtai esančiu Lietuvos Respublikoje asmeniu.

4.4. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 12 d. priėmė sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu atmetė Užsieniečio prašymą taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą.

Žemesnės instancijos teismas

4.5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 17 d. sprendimu Užsieniečiui taikė alternatyvią sulaikymu priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. gruodžio 17 d. Užsienietis kartu su šeima 2022 m. liepos 6 d. pasišalino iš Naujininkų pabėgėlių centro, išvyko į Vokietiją, kur pateikė prieglobsčio prašymą. Užsienietis 2025 m. gruodžio 22 d. buvo perduotas iš Vokietijos Federacinės Respublikos Lietuvos Respublikai pagal Dublino III reglamentą. Centro pareigūnas 2025 m. gruodžio 22 d. 17.00 val. priėmė sprendimą sulaikyti pagal Dublino III reglamentą grąžintą Užsienietį ne ilgiau kaip 48 val., kadangi jo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu. Utenos apylinkės Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas VSAT iki 2026 m. kovo 22 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

4.6. Užsieniečio asmens tapatybė nustatyta, jis turi galiojantį (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimas įsiteisėjęs, VSAT pradėjo organizuoti Užsieniečio išsiuntimo procedūrą. 2026 m. sausio 9 d. buvo užsakyti skrydžio bilietai (duomenys neskelbtini) ir Užsienietis su pareigūnų palyda 2026 m. sausio 22 d. turėjo išvykti į kilmės šalį, tačiau tą pačią dieną (pagal asmens bylą – 2026 m. sausio 13 d.) Užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje.

4.7. Migracijos departamentas 2026 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą atlikti tyrimą dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį priimtinumo (nenagrinėjimo), nes asmuo pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų. Migracijos departamentas 2026 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 26S19733 nusprendė nenagrinėti Užsieniečio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kadangi Užsienietis pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų (toliau – ir 2026 m. sausio 21 d. sprendimas).

5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 ir 5 dalimis, nustatė, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, jis Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, pragyvenimo šaltinio, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuva, jis neturi dokumentų, leidžiančių būti Lietuvos Respublikoje ar vykti per ją tranzitu. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Teismas sprendė, jog Užsieniečiui Utenos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimu skirtas sulaikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų (užkardyti galimybę pasislėpti, įvykdyti galutinį sprendimą dėl Užsieniečio teisinės padėties). Teismas pažymėjo, kad Užsieniečio šeimos nariai yra Vokietijoje, jis atsisako grįžti į kilmės šalį, todėl nenustatė pagrindo taikyti mažiau Užsieniečio judėjimo laisvę varžančią priemonę, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydamas priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.

III.

6. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 23 d. sprendimą ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, arba apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

7. Užsieniečio apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Migracijos departamento 2026 m. sausio 21 d. sprendimas apskųstas Regionų apygardos teismui. Sprendimas dėl pareiškėjo teisinio statuso Lietuvoje gali būti peržiūrėtas, o jo prieglobsčio prašymas bus nagrinėjamas iš esmės. Migracijos departamentas jau išsiaiškino prieglobsčio prašymo motyvus, jie laikytini nustatytais, o juos patikslinti Migracijos departamentas, jei yra toks poreikis, gali bet kuriuo metu. Todėl teismas gali taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

7.2. Pareiškėjas nuoširdžiai gailisi, kad 2022 m. su šeima pasišalino iš Naujininkų pabėgėlių centro ir išvyko į Vokietiją. Pareiškėjo apklausa bei prieglobsčio bylos nagrinėjimo (priėmus nagrinėti paskesnį prieglobsčio prašymą) greitis išimtinai priklauso nuo Migracijos departamento, jo turimų resursų, o ne pareiškėjo tolimesnio elgesio ar valios. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimas gali trukti daug laiko (net jei formaliai jis nagrinėjamas skubos tvarka). Pareiškėjo faktinis sulaikymas tokiam ilgam laikui būtų neproporcingas.

7.3. Teismo pritaikyta priemonė yra neproporcinga. Teismas galėjo taikyti ir Įstatymo 115 straipsnyje nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri būtų proporcinga, atitiktų teisėtumo ir proporcingumo principus.

Atsiliepimas

8. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 23 d. sprendimą nepakeistą.

9. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes ir papildomai nurodo, kad:

9.1. Regionų administraciniame teisme 2026 m. sausio 29 d. gautas Užsieniečio skundas dėl Migracijos departamento 2026 m. sausio 21 d. sprendimo, kuris teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartimi priimtas nagrinėti, netenkintas Užsieniečio prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

9.2. Sulaikymas yra tikslinga, proporcinga ir būtina priemonė Užsieniečio atveju. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis Įstatymo 115 straipsniu ir taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nes Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog jis bandė vėl pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje. Išvykimo pavojų pagrindžia faktas, kad Užsienietis buvo neteisėtai išvykęs į kitą Europos Sąjungos valstybę ir daugiau nei trejus metus jo buvimo vieta nebuvo žinoma. Taigi, Užsieniečiui taikant judėjimo laisvės apribojimą, vertinamos individualios aplinkybės, išvengiant pasislėpimo pavojaus. Užsienietis alternatyvią sulaikymui priemonę jau buvo pažeidęs, gavęs leidimą išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, jis sieks pasislėpti, nes Regionų administracinis teismas netenkino jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, todėl išsiuntimo sprendimas vykdytinas, o taip pat Užsienietis kategoriškai atsisako grįžti į kilmės šalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo, tenkinus Centro teikimą, paliktas nepakeistas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimas, kuriuo Užsieniečiui taikomas sulaikymas Centre iki 2026 m. kovo 22 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas gali būti užtikrintas tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, nes priešingu atveju Užsienietis gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties, o tai yra pagrindas sulaikyti Užsienietį.

12. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad sulaikymas yra neproporcinga priemonė, o teismas galėjo taikyti Įstatymo 115 straipsnyje nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri būtų proporcinga, atitiktų teisėtumo ir proporcingumo principus.

13. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

14. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.).

15. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Be kita ko, tai gali būti atvejai, kai užsienietis nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (Įstatymo 113 str. 5 d. 6 p.), ar, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (Įstatymo 113 str. 5 d. 7 p.), ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (Įstatymo 113 str. 5 d. 9 p.), ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 5 d. 11 p.). Taip pat reikšminga tai, ar užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (Įstatymo 113 str. 5 d. 2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Įstatymo 113 str. 5 d. 3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 113 str. 5 d. 4 p.).

16. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

17. Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skiriama tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, o 5 punkte – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Įstatymo 115 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

18. Užsienietis apeliaciniame skunde tvirtina, kad jam taikomas sulaikymas yra neproporcinga priemonė. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Užsieniečiui pritaikyto sulaikymo proporcingumo, pažymi, kad Užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, kai 2021 m. liepos 16 d. atvyko neteisėtai, šiuo metu Lietuvos Respublikoje taip pat yra neteisėtai, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, teismo sprendimu apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką, kartu su šeima pasišalino iš Naujininkų pabėgėlių centro, išvyko į Vokietiją, kur pateikė prieglobsčio prašymą, o 2025 m. gruodžio 22 d. buvo perduotas iš Vokietijos Federacinės Respublikos Lietuvos Respublikai pagal Dublino III reglamentą ir teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimu buvo sulaikytas. Užsienietis, būdamas sulaikytas ir sprendžiant jo išsiuntimo į kilmės šalį klausimą, vykdant Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą, pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kurį Migracijos departamentas 2026 m. sausio 21 d. sprendimu nusprendė nenagrinėti, nes Užsienietis paskesniame prašyme nenurodė naujų esminių motyvų. Nors byloje nėra duomenų, kad Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, Užsienietis nėra linkęs bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, nesutinka būti grąžintas į kilmės šalį, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad Įstatymo tikslų nėra galima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, o sulaikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų, Įstatyme įtvirtintų, tikslų.

19. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.). Kartu teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo Užsieniečiui taikyti švelnesnės (alternatyvios) sulaikymui priemonės, kadangi Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje.

20. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio M. A. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusBeata MartišienėEgidijus Šileikis