Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens akcinės bendrovės Luminor Bank atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ įgalioto asmens prašymą patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą D. B. bankroto byloje, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė Luminor Bank,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi teismas iškėlė D. B. bankroto bylą, paskyrė bankroto administratore uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Atenergo“, o 2015 m. kovo 16 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios D. B. mokumo atkūrimo planą.

2. 2018 m. kovo 16 d. bankroto administratorės UAB „Atenergo“ įgaliotas asmuo pateikė prašymą patvirtinti bankrutuojančios D. B. patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą. Nurodė, kad 2018 m. kovo 14 d. sušaukto pakartotinio kreditorių susirinkimo metu vienintelė pareiškėjos kreditorė AB Luminor Bank nepritarė patikslinto mokumo atkūrimo plano projektui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

8. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas D. B. mokumo atkūrimo plano projektas, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi D. B. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“. 2015 m. kovo 16 d. teismas nutartimi patvirtino bankrutuojančios D. B. mokumo atkūrimo planą. Bankrutuojantis asmuo parengė patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą, kurį pateikė tvirtinti kreditorių susirinkimui. 2018 m. kovo 14 d. vyko bankrutuojančios D. B. pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo klausimas. Vienintelė pareiškėjos kreditorė Luminor Bank, AB, nepritarė patikslinto mokumo atkūrimo plano projektui. 2018 m. kovo 16 d. bankroto administratorės UAB „Atenergo“ įgaliotas asmuo pateikė prašymą patvirtinti bankrutuojančios D. B. patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi patvirtino D. B. patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą, kreditorė AB Luminor bank pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutarties.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas turi būti vertinami per fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka, siekti teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, t. y. suteikti reikalingą apsaugą skolininkui darant kuo mažesnę intervenciją į kreditorių teises. Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria mokumo atkūrimo plano projektui, bet nenurodo tokio nesutikimo priežasčių arba nesutikimo priežastys nesusijusios su plano projektui nustatytais reikalavimais, tai įstatyme nenustatyta tokio plano tikslinimo galimybė, jis iš karto teikiamas teismui tvirtinti. Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti. Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-561/2014). Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl konkrečių jų nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

11. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be jokių motyvų leido įkeistą turtą pardavinėti po pusę ir tokiu būdu visiškai neįvertino hipotekos teisės esmės ir pažeidė banko teisėtus interesus. Nurodo, kad butas yra įkeistas bankui kaip vienas nedalomas objektas tuo pačiu hipotekos lakštu ir už tą pačią prievolę, todėl jis turi būti parduodamas kaip vienas turtinis vienetas, kadangi bankas nesutinka dalyti hipotekos teisės.

12. CK 4.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 5 dalis). Išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto ypatumais (CPK 745 straipsnio 1 dalis), o kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto ar FABĮ nustatyta tvarka (CPK 746 straipsnio 5 dalis). Tiek įmonės, tiek fizinio asmens bankroto atveju nemokaus (bankrutavusio) asmens įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių, kurias organizuoja ir vykdo bankroto administratorius (ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 33 straipsnio 6 dalis; FABĮ 27 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kai pareiškėja, kuriai yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, paveldėjo įkeisto hipoteka turto dalį. Bankrutuojančiai D. B. priklauso 1/2 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), likusi dalis priklauso jos motinai D. Š.. Antstolis J. P. kreditorės AB Luminor Bank naudai vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš D. Š. priklausančio turto. Taigi, nagrinėjamu atveju susidarė tokia teisinė padėtis, kai kreditorius reikalauja išieškoti skolą iš bendraskolių fizinių asmenų, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso hipoteka įkeistas nekilnojamasis daiktas, tačiau vienam jų yra iškelta bankroto byla.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-442-378/2016 nurodė, kad kasacinio teismo praktika akcentuoja būtent kompleksišką įkeisto turto, priklausančio tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek tretiesiems asmenims, pardavimą, kadangi vientiso turtinio komplekso pardavinėjimas dalimis gali sumažinti parduodamų daiktų kainą, dėl ko būtų pažeisti kreditorių interesai (34 punktas). Pažymėtina, kad kreditoriaus reikalavimu parduodant hipoteka įkeistą skolininko turtą siekiama gauti kiek įmanoma didesnę kainą, nes tai atitinka tiek kreditoriaus, tiek skolininko interesus. Šiuo tikslu CPK normose nustatyta tvarka skelbiamos ir vykdomos varžytynės. Juridinio ir fizinio asmens bankroto atveju siekiama patenkinti kuo daugiau kreditorių reikalavimų, išsaugant ir užtikrinant kreditorių bei nemokaus asmens interesų pusiausvyrą. Tuo tikslu bankroto administratorius bankroto normų nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo nemokaus asmens turto, įskaitant įkeistą hipoteka, varžytynes. Taigi parduodant skolininko (tiek mokaus, tiek bankrutuojančio) turtą kreditorių reikalavimams tenkinti visais atvejais siekiama jį parduoti už didesnę kainą, nes tai atitinka kreditorių ir skolininko interesus bei užtikrina jų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-219/2018).

15. Bankrutuojančio fizinio asmens – pareiškėjos D. B. ir kitos skolininkės D. Š. bendro turto kaip vieno turtinio vieneto pardavimo organizavimas nagrinėjamu atveju turėtų būti vykdomas pagal bankroto procedūras pareiškėjos bankroto administratoriaus. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad buto, kaip turtinio vieneto, pardavimas šiuo atveju užtikrintų turto realizavimą didesne kaina, be kita ko, dėl didesnio jo likvidumo, mažesnių realizavimo išlaidų organizuojant vieną turto pardavimo procedūrą, be to, abiem buto bendraturtėms priklausančios turto dalys numatytos realizuoti, todėl toks turto pardavimo būdas labiau atitiktų skolininkų bei kreditoriaus interesus.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas be jokių svarbių motyvų leido hipoteka įkeistą turtą pardavinėti po 1/2 dalį ir tokiu būdu pažeidė kreditorės teisėtus interesus, kadangi vienas iš fizinio asmens bankroto proceso tikslų yra užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka ir siekti teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros.

17. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo patvirtinta 540 Eur per mėn. būtinųjų išlaidų suma, kadangi pareiškėja negauna jokių pajamų (mėnesio pajamos (vaiko pašalpa) sudaro 131,98 EUR), todėl nėra suprantama, kokiu pagrindu pareiškėjai leidžiama išleisti dar daugiau pinigų, nurodo, kad maksimaliausia suma esamoje situacijoje, kuri galėtų būti patvirtinta pareiškėjos būtiniesiems poreikiams, yra 380,00 Eur per mėn.

18. Su šiuo apeliantės argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nurodė bei apskaičiavo pareiškėjos būtinųjų išlaidų sumą remdamasis tuo, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vadovaujantis FABI 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima būtinųjų išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Ši taisyklė yra paremta tuo, kad asmuo bankroto procedūros metu neturėtų atsidurti prastesnėje finansinėje padėtyje negu laikotarpiu, kai iš jo turto vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas spręsdamas dėl būtinųjų išlaidų turi atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius poreikius (2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga bylose dėl fizinių asmenų bankroto Nr. AC-46-1). Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-10-11 nutarimu Nr. 814 nuo 2018-01-01 patvirtino 400 Eur minimaliąją mėnesinę algą, o pareiškėja turi du išlaikytinius – nepilnamečius vaikus E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. J., gim. (duomenys neskelbtini), 600 Eur sumos (200 Eur (1/2 MMA) x 3 asmenys) kasmėnesiniams būtiniesiems poreikiams tenkinti nereikia įrodinėti. Taigi apeliantės argumentas, kad pareiškėjos būtiniesiems poreikiams skirtina maksimali lėšų suma galėtų būti 380 Eur per mėn., atmestinas kaip nepagrįstas.

19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantė augindama du nepilnamečius vaikus, sūnų E. B. ir V. J., tačiau nėra duomenų, ar vaikus augina viena. Apeliantė gauna periodiškas pajamas – vaiko (sūnaus E. B.) našlaičio pašalpą 131,98 Eur. Kitokių pajamų nenurodo. Apeliantės gyvenamoji ir deklaruota vieta sūnaus E. B. registruotame butas, esančiame (duomenys neskelbtini). Duomenų apie dukters V. J. tėvą bei jo skiriamą išlaikymą vaiko priežiūrai, auklėjimui byloje nėra; nenustatyta, ar mergaitės tėvas skiria išlaikymą pačiai apeliantei. Todėl manytina, kad mokumo atkūrimo plano pakeitimo projekte galėjo būti nurodyti netikslūs duomenis apie gaunamas pajamas ir (arba) netiksliai nurodyta suma, kurią apeliantė galėtų skirti kreditoriaus reikalavimams tenkinti.

20. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo patvirtintu 12 procentų administravimo išlaidų dydžiu nuo turto pardavimo vertės dėl to, kad jis objektyviai nepagrįstas.

21. Iš patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto matyti, kad pareiškėja siekia, jog bankroto proceso metu visoms bankroto administravimo išlaidoms padengti būtų skiriama 12 procentų nuo parduodamo turto vertės ir visa ši suma būtų dengiama iš piniginių lėšų, gautų pardavus paveldėtą nekilnojamąjį turtą. FABĮ 22 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad bankroto administratoriaus atlyginimo suma nustatoma pavedimo sutartyje, sudarytoje tarp fizinio asmens ir bankroto administratoriaus, atsižvelgiant į tai, ar fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą, į parduodamo fizinio asmens turto (taip pat ir įkeisto) rūšį ir jo kiekį, bankroto procedūrų kiekį ir sudėtingumą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja debitorių neturi, individualios ir (ar) ūkinės komercinės veiklos nevykdo, bankroto administratorius neginčija jokių bankrutuojančios pareiškėjos sandorių. Nors realizavus paveldėtą turtą, bankroto administratorius iš esmės tik administruos iš turto gaunamų lėšų paskirstymą, tačiau apeliacinio instancijos teismas sutikdamas su pirmosios instancijos išdava, kad nagrinėjamu atveju bankroto proceso metu turės būti parduodama daug nekilnojamojo turto objektų, kuriuos pareiškėja paveldėjo mirus tėvui, nurodo, jog bankroto administratoriui atsiranda papildomų pareigų, o bankroto administratorius nėra fizinio asmens kreditorius, administratorius yra užsiimantis verslu subjektas, todėl už teikiamas paslaugas jam turi būti atlyginama. Pažymėtina ir tai, kad nors iš anksto ir neįmanoma nustatyti, kokia bus bankrutuojančio asmens turto pardavimo kaina, ir atitinkamai nėra galimybės įvertinti kokio dydžio atlyginimas bankroto administratoriui bus sumokėtas, tačiau nustačius procentinę išraišką administravimo išlaidoms bankroto administratorius yra suinteresuotas parduoti turtą kiek galima didesne kaina ir siekti bankroto proceso operatyvumo. Nagrinėjimu atveju atlyginimo nustatymas 12 procentų nuo parduodamo turto vertės yra teisėtas ir FABĮ 22 straipsnio 5 dalyje numatyta nuostata, kad pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautų lėšų sumos ar šio turto vertės, nėra pažeista.

22. Apeliantė nurodo, kad pagal pirmosios instancijos teismo patvirtiną planą pareiškėja nė cento nemokės bankui, o jos įsipareigojimai bus visiškai nurašyti. Nurodo, kad vaikų turėjimas apskritai nėra jokia priežastis nedirbti ir negauti adekvačių savo amžiui, išsilavinimui ir patirčiai pajamų, ypač kai asmuo bankrutuoja ir turi pagrįsti, jog realiai atkuria savo mokumą.

23. Sutiktina su atskirajame skunde nurodytu argumentu, nes mokumo atkūrimo planas patvirtintas penkeriems metams, taigi nuo patikslinto plano patvirtinimo teisme dienos pervedant tik 25 Eur dydžio įmokas kas 3 mėnesius kreditoriaus reikalavimams tenkinti gali sudaryti galimybę pareiškėjai ilgą laiko tarpą be pagrindo naudotis FABĮ numatytomis lengvatomis, taigi pagrįstai keliamas klausimas ar asmuo turi tikslą vykdyti savo įsipareigojimus ir atkurti mokumą. FABĮ 7 str. 1 d. 5 p. nustato reikalavimus mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planui, tarp kurių, be kita ko, nurodyta, kad plane turi būti nurodytos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos). Taigi skolininkas negali būti pasyvus, jis privalo imtis visų galimų veiksmų gauti kuo daugiau pajamų ir įrodyti šį faktą kreditoriams. Fizinis asmuo bankroto proceso metu turi pagrįsti, kad jis savo aktyviais veiksmais pats gali atkurti savo mokumą ir gauti didesnes pajamas, pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau mokamą darbą (FABĮ 16 str. 10 p.). Pažymėtina, kad šiuo metu byloje esantys duomenys leidžia sutikti su apeliante, kad pareiškėja iki savo bankroto proceso pabaigos net nenumato pradėti gauti pajamų, kurių pakaktų jos poreikiams, administravimo išlaidoms ir kreditorės reikalavimų daliai mažinti. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorės reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinuosius poreikius ir atkurti savo mokumą.

24. Prieš priimant sprendimą pakeisti mokumo atkūrimo planą būtina pasisakyti dėl kiekvieno pareiškėjos ir kreditorės argumento ir įvertinti, ar pareiškėja iki bankroto proceso pabaigos ketina gauti (uždirbti) realių pajamų, kurių pakaktų jos poreikiams, administravimo išlaidoms ir kreditorės reikalavimų daliai mažinti, ir tik po to spręsti, ar galima patvirtinti prašomą restruktūrizavimo plano pakeitimo projektą.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, negalima daryti išvados, kad parengtas bankrutuojančios D. B. patikslintas mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ nuostatas, užtikrina teisingą skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyrą, dėl to Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartis naikintina ir mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26. Grąžinus klausimą nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų nedelsiant pareikalauti iš bankrutuojančio asmens bei bankroto administratoriaus pateikti papildomus duomenis, patvirtinančius pareiškėjos pastangas siekti mokumo atkūrimo priemonių įgyvendinimo, tokias kaip darbo paieška, naujos kvalifikacijos įgijimas ar jau turimų profesinių įgūdžių tobulinimas, taip pat apie tėvo skiriamą išlaikymą dukters priežiūrai, kadangi bankroto proceso sėkmė priklauso nuo paties bankrutuojančio asmens pastangų ir geranoriškumo. Fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Bankroto procesas nėra skirtas vien tik skoloms nurašyti, todėl asmuo turi įrodyti, kad yra dedamos didelės pastangos ir fizinis asmuo gali reabilituotis ir grįžti į stabilią finansinę padėtį. Pateiktus duomenis įvertinęs teismas turi spręsti, ar yra galimybė mokumo atkūrimo plano pakeitimą tvirtinti ir jį įgyvendinti per likusį fizinio asmens mokumo atkūrimo laikotarpį ir tokiu būdu užtikrinti fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Teismui nenustačius šių aplinkybių, turėtų būti svarstoma, ar yra pagrindas bankroto bylą nutraukti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Suinteresuoto asmens AB Luminor Bank atstovė prašo priteisti iš pareiškėjos 478,35 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atskirojo skundo parengimą. Nutarus perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, nes dėl turėtų išlaidų paskirstymo pasisakys bylą iš esmės išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.