- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- 2YT-7688-1021/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01324-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Skolininkas
- E. D.
- Kreditorius
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
Procesinių sprendimų kategorijos: 3.4.5.11; 3.2.7.1.; 3.5.1; 3.5.26.
2019 m. gruodžio 23 d.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo skolininko E. D. skundą dėl antstolio Algimanto Maliukevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolis Algimantas Maliukevičius, išieškotojas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019-10-04 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose gautas antstolio Algimanto Maliukevičiaus 2019-10-02 patvarkymas Nr. S-19-135-15669 vykdomojoje byloje Nr. 0135/19/01052 netenkinti pareiškėjo E. D. 2019-09-17 skundo dėl antstolio veiksmų, kuriame pareiškėjas nurodo, kad 2019-07-15 patvarkymu Nr. S-19-135-11732 antstoliui buvo pervesti jo pinigai iš sąskaitos Kybartų pataisos namuose. Kadangi šiai dienai galioja įstatymai, draudžiantys iš skolininko išskaičiuoti 100 proc., jis prašantis gražinti 80 proc. sumos, kuri buvo jam pervesta (b. l. 3,4).
Antstolis 2019-10-02 patvarkymu Nr. S-19-135-15669 netenkino E. D. skundo, ir perdavė skundo nagrinėjimą teismui. Antstolis patvarkyme nurodė, kad pareiškėjo skundo netenkino todėl, kad 2019-07-15 buvo priimtas ir išsiųstas vykdyti patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-19-135- 11732. Kartu su minėtu patvarkymu Marijampolės pataisos namams ir E. D. buvo išsiųstas patvarkymas dėl išskaitų dydžio nuo 2018 m. gruodžio 1 d. Nr. S-19-135-11731, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis CPK 739 str. 9 p. negalima nukreipti išieškojimo į laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas, neviršijančias pusės LR bausmių vykdymo kodekso 92 str. 2 dalyje nustatytų dydžių. 2019-08-30 Marijampolės pataisos namai į antstolio Algimanto Maliukevičiaus depozitinę sąskaitą už E. D. pervedė 40,00 Eur, 2019-09-06 - 50,00 Eur. Per Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 p. įtvirtintą 14 dienų terminą, skolininkui nepateikus dokumentų, įrodančių, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, minėtos lėšos 2019-09-23 buvo paskirstytos ir pervestos išieškotojui bei antstolio vykdymo išlaidoms. 2019-09-17 skolininkas savo skunde nepateikė įrodymų, kad Marijampolės pataisos namai netinkamai vykdytų antstolio patvarkymą ir nesilaikytų CPK nustatyto apribojimo išskaitymui iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų ( b. l. 3).
2019-10-15 teismo nutartimi skundas priimtas, iškelta civilinė bylą, į kurią suinteresuotu asmeniu įtrauktas išieškotojas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos. Taip pat nutartimi nutarta: išsiųsti suinteresuotiems asmenims – antstoliui Algimantui Maliukevičiui, išieškotojui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo skundo, antstolio patvarkymo kopijas bei teismo pranešimus, nustatyti suinteresuotiems asmenims 15 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminą atsiliepimams pateikti į pareiškėjo skundą, kartu ir antstolio patvarkymą; išsiųsti pareiškėjui E. D. antstolio patvarkymo kopiją bei teismo pranešimą, nustatyti jam 15 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminą atsiliepimui į patvarkymą pateikti; Marijampolės pataisos namams Kybartų sektoriui pavesti per 15 dienų nuo nutarties įteikimo pateikti teismui informaciją apie piniginių lėšų judėjimą nuteistojo E. D. sąskaitoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimą pateikė pareiškėjas skolininkas, kuriame nurodo, kad jis nesutinkantis su antstolio patvarkymu netenkinti skundo, bei nurodo, kad antstolis privalo laikytis įstatymų, galiojančių Lietuvos Respublikoje. Iš trečių asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 30 procentų nuo minėtų skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo minėtų pajamų, neviršijančios 1 MMA. Įstaigos direktoriaus įsakymu jis yra priskirtas lengvajai grupei, kuriai priklausantys nuteistieji turi teisę nuteistųjų parduotuvėje per mėnesį įsigyti prekių už keturių bazinių socialinių išmokų dydžio (38 x 4 lygu 152 Eur) pinigų sumą. Pusės šio dydžio sumos - 76 Eurų antstoliai neturi teisės areštuoti. Tai reiškia, kad pagal antstolį turėtų būti išieškoma iš jo sąskaitos. Siunčiant patvarkymą, vadovaujantis CPK 739 straipsnio 9 punktu išskaičiuojama 20 procentų iš jo gaunamų piniginių lėšų, kurios viršija pusę LR bausmių vykdymo kodekso 2 dalyje nustatyto dydžio. Manantis, kad antstolis sąmoningai apkrauna teismus, taip pat riboja jo leistiną apsipirkimą parduotuvėje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylą dėl antstolio ar notarinių veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas antstolio ar notarinį veiksmą panaikina arba antstolį ar notarą (kitą asmenį, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus) įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 str.1 d.)
Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 str.1 d.). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
Iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr.0135/19/01052 matyti, kad joje antstolis vykdo išieškojimą pagal Šiaulių apygardos teismo 2018-11-28 vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje dėl 2003,20 Eur proceso išlaidų priteisimo iš E. D. Policijos departamento prie Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos naudai. Antstolis priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą 2019-05-21 patvarkymu Nr.S-19-135-8978, išsiuntė pareiškėjui į Kybartų pataisos namus. Antstolis 2019-07-15 patvarkymu dėl išskaitų dydžio nuo 2018 m. gruodžio 1 d., pareiškėjui E. D. bei Marijampolės pataisos namams pranešė, kad antstolio kontoroje vykdomi aukščiau nurodyti vykdomieji dokumentai ir vadovaujantis 2018 m. birželio 30 d. CPK 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1460 8 str. ir 12 str. 5 punktu, informuoja, kad nuo 2018 m gruodžio 1 d. įsigalioja nauja CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų dydžius, redakcija. Nuo 2018 m. gruodžio 1 dienos iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, turi būti išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą - trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2)visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, - dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus - trisdešimt procentų. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, prašo nuo 2018 m. gruodžio 1 d. išskaitymus iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies pagal patvarkymus dėl skolos vykdyti vadovaujantis straipsnio redakcija. Vadovaujantis CPK 739 str. 9 p. negalima nukreipti išieškojimo į laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo sąskaitoje esančias pinigines lėšas, neviršijančias pusės LR bausmių vykdymo kodekso 92 str. 2 d. nustatytų dydžių. Antstolio Algimanto Maliukevičiaus 2019-09-23 patvarkymu nutarta pagal vykdomąją bylą išieškotas pinigų sumas 90 Eur (2019-08-30 - 40 Eur, 2019-09-06 - 50 Eur. paskirstyti, iš Policijos departamentui pervedant 17,70 Eur, likusias vykdymo išlaidoms.
CPK 739 straipsnis reglamentuoja pinigų sumas iš kurių išieškoti negalima. Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių (2018 m. spalio 1 d. straipsnio redakcija). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 92 str.2 d. nustatyta, kad didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra: 1) trijų bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems; 2) keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems; 3) dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr.1206 ,,Dėl šalpos pensijų bazės dydžio, tikslinių kompensacijų bazės dydžios ir valstybinių pensijų bazės dydžio patvirtinimo“ pakeitimo nustatyta, kad nuo 2019-01-01 bazinės socialinės išmokos dydis 38 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad jis priklauso lengvajai nuteistųjų grupei, todėl išieškojimas negalimas į 2 bazines socialines išmokas, t. y. 76 Eur. kurie turi būti paliekami nuteistajam, jais jis gali disponuoti savo nuožiūra, o gali būti išieškoma iš viršijančios šią sumą pinigų sumos.
CPK 736 str.1 d. nustatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-16 nutarimu 2019 metais patvirtinta minimali mėnesinė alga -555 Eur ( neperskaičiuota 430 Eur.) Tačiau teismas pažymi, jog CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas remiasi aplinkybe, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti.
Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorius 2019-10-31 raštu Nr.9107-15378 pateikė informaciją, kurioje nurodyta, kad į banko sąskaitą pareiškėjo E. D. vardu gauta 2019-08-03 iš A. B. -15 Eur, 2019-08-06 iš A. B. gauta 20 Eur, 2019-08-08 iš O. Z. gauta 30 Eur, 2019-08-12 iš A. B. gauta 50 Eur, 2019-08-26 iš O. Z. gauta 40 Eur, 2019-08-30 iš A. B. gauta 30 Eur, 2019-08-30 iš A. B. gauta 20 Eur, iš viso rugpjūčio mėn. 205 Eur. 2019-09-27 iš V. L. gauta 50 EUR., 2019-09-29 iš A. B. gauta 10 Eur., 2019-09-06 iš M. P. gauta 40 Eur, 2019-09-26 iš A. S. gauta 25 Eur, iš viso rugsėjo mėn. 125 Eur. Iš šio sąskaitos 2019-08-30 pervesta 40 Eur, 2019-09-05 --50 Eur, 2019-09-30 49 Eur antstoliui Algimantui Maliukevičiui, pagal patvarkymą Nr.0135/19/01052, kaip iš trečių asmenų gautos lėšos, kurios pagal teismų praktiką prilyginamos darbo užmokesčiui. Pažymėtina, kad 2019-07-15 patvarkymu antstolis areštavo visas pareiškėjo pinigines lėšas, esančias pataisos namuose, tačiau paminėtos aukščiau piniginės lėšos buvo gautos po turto arešto rugpjūčio –rugsėjo mėnesiais kaip naujos pajamos, todėl joms turėjo būti taikomos išieškojimo taisyklės ne kaip iš areštuoto turto, o kaip iš pajamų.
Remiantis CPK 739 str. 9 p., bei BVK 92 str. 2 d. pareiškėjui turėjo likti per mėnesį ne mažiau kaip 2 BSID, t. y. 76 Eur.. Kadangi rugpjūtį pareiškėjas gavo 205 Eur., pervesta antstoliui buvo 40 Eur, todėl jam liko 165 Eur, t. y. žymiai daugiau negu 76 Eur. Rugsėjo mėn. buvo gauta 125 Eur, antstoliui pervesta 99 Eur, liko nuteistajam 26 Eur.. Per du mėnesius nuteistajam liko 191 Eur, kas sudaro po beveik 96 Eur per mėnesį, t. y. iš pareiškėjui per mėnesį buvo palikta disponuoti daugiau kaip po 2 BSID, kas atitinka CPK 739 str. 9 p., bei BVK 92 str. 2 d. nuostatas. Iš pateikto pataisos namų nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio už 2019-08-01 ---2019-09-30 nustatyta, kad 2019-08 mėn. pareiškėjas parduotuvėje apsipirko už 152 Eur, t. y. daugiau negu už 76 Eur, išnaudodamas visą apsipirkimo limitą. Rugsėjo mėn. jis apsipirko parduotuvėje už 84,88 Eur, tačiau jo sąskaitoje dar buvo likę 36,41 Eur., kuriais jis galėjo disponuoti.
Pareiškėjas taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti CPK 736 str. 1 d.2 p. nuostatas, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų, ir iš antstoliui pervesto sumos gražinti 80 procentų. Antstolis 2019-07-15 patvarkymu nukreipdamas išieškojimą į pareiškėjo (skolininko) turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus, lėšas sąskaitose, turtines teises, laikėsi CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, taip pat ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo, draudžiančio nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, bei BVK 92 str. 2 d., dėl išskaitų darymo nurodė teisingai teisės aktų reikalavimus, pagal kuriuos turėtų būti daromos skolos išskaitos. Darant išskaitymus iš pareiškėjo jo pajamoms nesant 1 MMA, negalėjo būti išskaitoma nuo jų daugiau kaip 20 proc., tačiau kartu turėjo būti laikomasi BVK 92 str. 2 d. nuostatos, kad nuteistajam turėjo likti ne mažiau kaip 2 BSID, t. y. 76 Eur., o nuo likusios sumos, nesant 1 MMA, galėjo būti atskaitoma 20 proc.. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. į pareiškėjo sąskaitą įplaukus 205 Eur, jam turėjo likti ne mažiau, kaip 76 Eur, o nuo likusios sumos -129 Eur. galėjo būti išskaičiuota 20 proc., t. y. 25,80 Eur, o išskaičiuota 99 Eur. 2019 m. rugsėjo mėn. į pareiškėjo sąskaitą įplaukė 125 Eur, antstoliui pervesta 99 Eur, liko nuteistajam 26 Eur., kai iš tikrųjų galėjo nuo jo būti išskaičiuota ((125-76) 20 proc)) 9,80 Eur..
Nors teismas nustatė, kad buvo iš pareiškėjo banko sąskaitos buvo pervesta daugiau negu priklauso antstoliui, tačiau tai nėra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundo. Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 p. nustatyta, kad jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas šiame punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams šios Instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Ši įstatymo nuostata buvo išaiškinta pareiškėjui jam siųstame antstolio 2019-07-15 nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Tokiu būdu akivaizdu, kad pareiškėjas skolininkas žinodamas kokio pobūdžio bus jo gaunamos pajamos į sąskaitą pataisos namuose, turėjo CPK 644 straipsnio 4 punkte įtvirtintą skolininko pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga ir informuoti antstolį apie į sąskaitą pervedamas pinigines lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. Duomenų, kad pareiškėjas būtų informavęs antstolį, kad į pareiškėjo sąskaitą yra pervedamos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, nėra. Tai pareiškėjas nurodė tik savo 2019-09-17 skunde, kuris antstolio kontoroje gautas tik 2019-09-26, kai antstolis išieškotas sumas jau 2019-09-23 patvarkymu paskirstė ir pervedė išieškotojui bei antstolio vykdymo išlaidoms, o piniginės lėšos antstoliui buvo pervestos 2019-08-30 ir 2019-09-06. Pažymėtina, kad su skundu pareiškėjas taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų kokios piniginės lėšos pagal savo pobūdį ir kokioje sumoje gaunamos į jo sąskaitą, kadangi antstolis matė tik pataisos namų pervedamas lėšas, nematė jų viso dydžio ir kilmės.
Esant nurodytų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad pareiškėjui skolininkui neįvykdžius pareigos per 14 dienų nuo lėšų nurašymo informuoti antstolį apie pervestų lėšų kilmę, t. y. nepateikus įrodymų, kad pervestos lėšos, kurioms turi būti taikomi išieškojimo apribojimai, antstolis pagrįstai jas paskirstė 2019-09-23 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjo kaip nuteistojo teisės nebuvo pažeistos, kadangi visa jo skola nėra atlyginta, be to jis turėjo galimybę apsipirkti parduotuvėje ne mažiau kaip už 2 BSID per mėnesį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis virš paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, 510-513 straipsniais
nutaria:
Pareiškėjo skolininko E. D. skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr.0135/19/01052 gražinti antstoliui Algimantui Maliukevičiui.
Nutarties kopiją per 3 darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.