- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- 1A-49-634/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-7-00003-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- Š. Š.
- Advokatai
- Ramūnas Putinas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,
nuteistojo Š. Š. ir atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ gynėjui advokatui Ramūnui Putinui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus ir nuteistojo Š. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo:
Š. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, nuspręsta išieškota iš Š. Š. 1000 Eur ir juos konfiskuoti.
MB ,,(duomenys neskelbtini)“ padariusi nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla MB ,,(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nutraukta.
MB ,,(duomenys neskelbtini)“ perduota laiduotojos J. Š. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, laidavimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Š. Š. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis, būdamas MB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindinė veikla yra statybos darbai, vadovu ir šio juridinio asmens savininku, veikdamas jos naudai ir interesais, 2019 m. vasario 14 d., laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.00 val., statybvietėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), kurioje statybos darbus atlieka jo įmonė, tiesiogiai pasiūlė ir davė 1000 Eur kyšį valstybės tarnautojui – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui A. S., už pageidaujamą šio valstybės tarnautojo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, tai yra, už tai, kad A. S., atlikdamas statybos darbus atliekančių asmenų patikrinimą ir nustatęs statybvietėje nelegaliai dirbančius MB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, jų nefiksuotų patikrinimo dokumentuose ir nepradėtų administracinių nusižengimų teisenos dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnyje (Nelegalus darbas) numatyto administracinio nusižengimo padarymo Š. Š. ir jo vadovaujamos įmonės MB ,,(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu. Veika kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. MB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama faktinio savininko ir steigėjo Š. Š., turinčio teisę priimti sprendimus šios įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir veikiančio šio juridinio asmens naudai ir interesais, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu nuteista už tai, kad papirko valstybės tarnautoją, siekdama neteisėto valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. 2019 m. vasario 14 d., laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.00 val. patikrinimo statybvietėje, adresu: (duomenys neskelbtini), metu Š. Š. pasiūlė ir tiesiogiai davė 1000 Eur kyšį valstybės tarnautojui – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui A. S., už pageidaujamą neteisėtą šio valstybės tarnautojo neveikimą, tai yra už tai, kad vyriausiasis darbo inspektorius A. S., vykdant tarnybinius įgaliojimus, nustatęs statybvietėje, adresu: (duomenys neskelbtini), nelegaliai dirbančius MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, jų nefiksuotų patikrinimo dokumentuose ir nepradėtų administracinių nusižengimų teisenos dėl ANK 95 straipsnyje (Nelegalus darbas) numatyto administracinio nusižengimo padarymo Š. Š. ir jo vadovaujamos įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu. Veika kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.
3. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:
1.1. nėra pagrindo pripažinti, kad Š. Š. besąlygiškai pripažino nusikalstamos veikos faktą, kadangi Š. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, teigdamas, jog pageidavo sumokėti baudą A. S. tiesiogiai ir jokio kyšio jam nesiūlė, tačiau vėliau ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę pripažino. Pažymėjo, kad toks Š. Š. pozicijos keitimas neatspindi tikrojo asmens požiūrio į padarytą nusikalstamą veiką, savo kaltę, o yra susijęs su veiksniais, nulėmusiais kaltės pripažinimą.
1.2. Š. Š. gailestis yra sąlygotas siekio sušvelninti savo teisinę padėtį, švelnesnės bausmės paskyrimo, jį lėmė atitinkami veiksniai, susiję su galimybe teismui priimti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Š. Š. neparodė pastangų padėti teisėsaugos institucijoms aiškinantis nusikalstamą veiką, jo prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų, todėl Š. Š. neatleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
1.3. J. Š. yra tinkama būti MB ,,(duomenys neskelbtini)“ laiduotoja. Esant BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertai laiduotojai, atsižvelgęs į kaltinamosios MB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos padarymo aplinkybes, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad MB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, administracine tvarka nebausta, šiuo metu turi finansinių sunkumų dėl vėluojančių atsiskaitymų, teismas padarė išvadą, kad MB ,,(duomenys neskelbtini)“ nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl ir yra pagrindas ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
4. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ričardas Gailevičius (toliau – prokuroras) prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį pakeisti: 1) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir byla jai nutraukta, ir šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį - pripažinti MB „(duomenys neskelbtini)“ kalta pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir nubausti ją 600 MGL dydžio bauda (30 000 Eur); 2) pašalinti iš nuosprendžio nustatytą nuteistojo Š. Š., atsakomybę lengvinančią aplinkybę - tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, ir Š. Š. už nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje padarymą nubausti 300 MGL dydžio bauda (15 000 Eur); 3) kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
1.4. Skunde nurodoma, kad teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai laidavimo taikymo ir bausmės skyrimo prasme, dėl to nepagrįstai juridinis asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o fiziniam asmeniui paskirta aiškiai per švelni bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
1.5. Teismas padarė išvadą, kad Š. Š. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos neatitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios atsakomybę sąlygos, tačiau skirdamas bausmės dydį Š. Š., teismas nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog Š. Š. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką.
1.6. Teismas nepagrįstai pripažino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą, kad juridinis asmuo MB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Byloje ištirti įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog yra nustatyta Š. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje, kuri yra būtina sprendžiant laidavimo instituto taikymą MB „(duomenys neskelbtini)“.
1.7. Š. Š. padarė tyčinį apysunkį baigtą nusikaltimą, tuo siekdamas sau ir įmonei asmeninės naudos, taip pat kyšiu kurstė piktnaudžiauti ir valstybės tarnautoją ir taip siekė kenkti valstybės interesams, pasirinktas Š. Š. nusikalstamos veikos padarymo būdas turi ir įžūlumo požymių, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, jis nusikalto būdamas baustas administracine tvarka, Š. Š. užima įmonės vadovo pareigas (dirba), todėl jam turi būti skirta bauda, jos dydį nustatant kelis kartus didesnį už minimalų – 300 MGL dydžio bauda (15 000 Eur).
1.8. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, kad teisiama pirmą kartą, duomenų apie patraukimą administracinėn atsakomybėn už kitus nusižengimus nėra, į MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir turtines galimybes įvykdyti nuosprendį, mano, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ turi būti skirta 600 MGL dydžio bauda (30 000 Eur).
5. Apeliaciniame skunde nuteistasis Š. Š. prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. apkaltinamąjį nuosprendį; 2) pripažinti jį, Š. Š., kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje; 3) atleisti Š. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą nutraukti, perduoti jį, Š. Š., laiduotojos J. Š., kuri verta teismo pasitikėjimo, atsakomybei pagal laidavimą be užstato arba sumažinti jam paskirtą 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.
Šalies argumentai
5.1. Skunde nurodoma, kad teismas nuosprendyje pripažino, jog Š. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Taigi, Š. Š. veiksmuose yra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte būtina laidavimo sąlyga - visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
5.2. Pažymėjo, kad prokuroras sutrukdė baudžiamąją bylą nagrinėti BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka - sutrumpintu įrodymų tyrimu. Prokuroras aiškinosi tokias tyrimui nereikšmingas aplinkybes, kurių net pats iškviestas liudytojas A. S. neprisiminė (kaip, kiek kartų, kuria ranka bandė perduoti pinigus). Apeliantas šią aplinkybę vertina kaip prokuroro galimą šališkumą ir priešišką nusiteikimą jo atžvilgiu.
5.3. Pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, jog Š. Š. sutinka su įteiktu pranešimu apie įtarimą, kaltę pripažįsta visiškai. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. baudžiamajame įsakyme taip pat konstatuotas jo visiškas prisipažinimas. 2019 m. birželio 10 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad Š. Š. kaltu visiškai prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi ir sutinka duoti parodymus, o 2019 m. rugpjūčio 22 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti jo parodymai, kad patvirtina, jog bandė papirkti valstybės tarnautoją.
5.4. Nors teismas abejoja nuoširdžiu jo gailėjimusi bei nurodo, kad jis nepadėjo teisėsaugos institucijoms aiškintis nusikalstamą veiką, nebendradarbiavo su teismu vykdant teisingumą, tačiau jis tik pirmos apklausos metu dėl pasimetimo ir išgąsčio bandė aiškinti aplinkybes savo naudai, tačiau kitos apklausos metu pats savanoriškai viską papasakojo, sutiko su baudžiamuoju įsakymu. Tačiau sužinojęs baudų dydį nusprendė kreiptis į teismą su prašymu surengti bylos nagrinėjimą teisme, kur iš karto prisipažino padaręs nusikaltimą.
6. Atsiliepimų į prokuroro ir nuteistojo apeliacinius skundus negauta.
7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo Š. Š. gynėjas prašė apelianto apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė apelianto skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo Š. Š. apeliacinis skundas atmetamas.
8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo Š. Š. atžvilgiu ir bausmės jam skyrimo
9. Apeliaciniame skunde nuteistasis Š. Š. nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė jo atžvilgiu laidavimo instituto, kadangi jis savo kaltę pripažino visiškai, pats teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat nurodė asmenį, galintį laiduoti už jį, kas, apelianto nuomone, sudarė galimybę jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šis apelianto skundo argumentas nepagrįstas.
10. BK 40 straipsnis numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, nes tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018). Pažymėtina, kad net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.
11. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu padarė pagrįstą išvadą, kad Š. Š. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų, todėl Š. Š. neatleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
12. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, taip siekiant sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
13. Taigi, ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.
14. Iš bylos duomenų matyti, kad Š. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės kategoriškai nepripažino, teigdamas, jog pageidavo sumokėti baudą A. S. tiesiogiai ir jokio kyšio jam nesiūlė (1 t., b. l. 129-132), tačiau vėliau ikiteisminio tyrimo (1 t., b. l. 134-136) ir bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę pripažino. Iš bylos duomenų galima daryti išvadą, kad tik po to, kai Š. Š. susipažino su bylos medžiaga, kurioje buvo garso ir vaizdo fiksavimo priemonėmis akivaizdžiai užfiksuota jo nusikalstama veika, apelianto gynybinė pozicija kardinaliai pasikeitė. Taigi, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuteistojo Š. Š. vėlesnį kaltės pripažinimą lėmė tyrimo metu surinkti svarūs jo kaltės įrodymai, o ne savanoriškas prisipažinimas bei nuoširdus gailėjimasis dėl įvykdyto nusikaltimo.
15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad Š. Š. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir netaikydamas BK 40 straipsnyje numatyto laidavimo instituto, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.
16. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog Š. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo pačiu skundžiamu nuosprendžiu, sprendžiant dėl laidavimo instituto taikymo nuteistojo atžvilgiu, pripažinta, kad nagrinėjamu atveju byloje kaltinamojo Š. Š. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų, todėl kaltinamasis Š. Š. neatleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
17. Tokios teismo padarytos išvados prieštarauja viena kitai. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais ir sutinkant su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo Š. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ši aplinkybė šalintina iš nuosprendžio (BPK 328 straipsnio 3 punktas - nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių).
18. Š. Š. apeliaciniu skundu išreiškė ir alternatyvų prašymą – neatleidus jo nuo baudžiamosios atsakomybės, sumažinti teismo paskirtą baudą. Prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytas priešingas reikalavimas – pašalinus iš nuosprendžio nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, skirti griežtesnę bausmę - 300 MGL dydžio baudą (15 000 Eur).
19. Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skundžiamu nuosprendžiu Š. Š. paskirtą baudą (200 MGL, tai yra 10 000 eurų) nei švelninti, nei griežtinti. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę Š. Š., iš esmės laikėsi BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nuostatų ir paskyrė tinkamą bausmę.
20. Neteisinga bausme (BPK 328 straipsnio 2 punktas) pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-693/2015 ir kt.).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paskyrė baudą, kurios dydis yra dvigubai didesnis nei šios bausmės minimumas bei 10 kartų viršija nustatyto nusikalstamos veikos dalyko vertę, tai yra 1000 eurų kyšį (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 6 dalis). Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos rūšinį pavojingumą, kuris nėra išskirtinis, į tai, kad asmuo nusikalto pirmą kartą, pripažintina kad pirmosios instancijos teismo paskirta bauda, net ir pašalinus nuteistojo atsakomybė lengvinančią aplinkybę, nėra nei aiškiai per švelni, nei aiškiai per griežta.
Dėl juridinio asmens MB „(duomenys neskelbtini)“ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
22. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, kolegija konstatuoja, kad prokuroro skundas dalyje dėl, apelianto nuomone, neteisėto juridinio asmens MB „(duomenys neskelbtini)“ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, yra nepagrįstas.
23. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai (BK VI skyrius) taikytini ne tik fiziniam, bet ir juridiniam asmeniui. Skundžiamame nuosprendyje plačiai ir argumentuotai išdėstyti motyvai dėl juridinio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, išanalizuoti ir tinkamai įvertinti visi įstatymo pagrindai, kuriems esant galimas asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamoje byloje yra visi pagrindai atleisti MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo baudžiamosios atsakomybės.
24. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
25. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad juridinis asmuo MB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi, nusikalstama veika turtinė ar neturtinė žala padaryta nebuvo, yra pakankamas pagrindas manyti, kad juridinis asmuo ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
26. Prokuroras savo skunde akcentuoja, kad teismas nepagrįstai pripažino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą, kad juridinis asmuo MB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Tokią išvadą apeliantas grindžia ir tiesiogiai sieja su tuo, kad nėra nustatyta nuteistojo Š. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje bei tuo, kad juridinio asmens atstovas pirmosios apklausos metu nepripažino kaltės. Tokie argumentai nepagrįsti.
27. Nors juridinio asmens kaltė yra glaudžiai susijusi su fizinio asmens kalte, tačiau ji nėra tapati šiai kaltei ir negali būti savaime perkeliama juridiniam asmeniui ar preziumuojama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-693/2019 ir kt.). Be to, BPK 387 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais procesas dėl nusikalstamos veikos juridiniam asmeniui gali būti pradedamas ar tęsiamas atskirai nuo jo naudai ar interesais nusikalstamą veiką galimai padariusio fizinio asmens. fizinio asmens baudžiamosios atsakomybės savaime nešalina tai, kad juridinis asmuo už padarytą veiką yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir atvirkščiai (BK 20 straipsnio 5 dalis). Visa tai patvirtina, kad fizinis ir juridinis asmuo yra visiškai savarankiški proceso dalyviai. Taigi tiek juridinio asmens kaltė, tiek jo kaltės pripažinimas ar nepripažinimas negali būti preziumuojami ar konstatuojami remiantis fizinio asmens elgesiu proceso metu.
28. Bylos duomenys patvirtina, kad juridinio asmens atstovas I. Š., 2019-03-08 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė nepripažįstantis, kad juridinis asmuo padarė nusikalstamą veiką, tačiau tuo pačiu nurodė, kad pranešime apie įtarimą nurodytos aplinkybės jam nėra žinomos, MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas Š. Š. jam apie tai nieko nepasakojo (1 t., b. l. 151). Juridinio asmens atstovas kaltę pripažino teisminio nagrinėjimo metu, ištyrus visus byloje surinktus įrodymus. Tokia juridinio asmens atstovo pozicija yra suprantama, kadangi nėra jokio pagrindo teigti, jog jam ikiteisminio tyrimo metu buvo žinoma apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir jis savo pozicija siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui.
29. Pažymėtina ir tai, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė išvestinė - jis atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, taigi juridinio asmens, jo atstovo paaiškinimai pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, kad jam nėra žinoma apie padarytą nusikalstamą veiką, negali būti aiškinama kaip baudžiamosios atsakomybės vengimas ar juridinio asmens kaltės neigimas. Kaip minėta, atstovui sužinojus visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jis visiškai pripažino juridinio asmens kaltę.
30. Remiantis šiais motyvais kolegija sprendžia, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl juridinio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
nuteistojo Š. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį pakeisti - pašalinti Š. Š. atsakomybę lengvinančia pripažintą aplinkybę - kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.