- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-09
- Bylos Nr.
- I-1729-473/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04724-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Rytis Krasauskas, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ryčio Krasausko ir Rūtos Miliuvienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. R. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-09-02 sprendimą Nr. (11.1)I-5076; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016-07-14 sprendimą Nr. 6-24-11244 dalyje, kuria pareiškėjai motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2016-07-11 iki 2016-11-13 paskirta ne nuo jos dienos kompensuojamojo uždarbio, o nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių perskaičiuoti 2016-07-14 sprendimu Nr. 6-24-11244 pareiškėjai už laikotarpį nuo 2016-07-11 iki 2016-11-13 paskirtą motinystės pašalpą pagal visą jos dienos kompensuojamąjį uždarbį – 186,72 Eur ir išmokėti pareiškėjai laikotarpiu nuo 2016-07-11 iki 2016-11-13 susidariusią neišmokėtos motinystės pašalpos dalį.
Prieš 2017-01-09 10.00 val. vyksiantį posėdį, pareiškėja pateikė teismui Prašymą dėl skundo administracinėje byloje Nr. I-10217-473/2016 teisminio proceso Nr. 3-61-3-04724-2016, kuriame nurodė, kad atsakovas perskaičiavo ir pervedė lėšas, esančias šio skundo objektu, todėl skundo pareiškėja atsisako, skundo atsisakymo pasekmės jai žinomos.
Iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį pareiškėja nepateikė prašymo bylą nagrinėti iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas ir administracinė byla nutraukiama.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalį pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Pagal ABTĮ 103 straipsnio 4 punktą jeigu pareiškėjas atsisako skundo teismas bylą nutraukia.
Konstatuotina, kad pareiškėja pasinaudojo šia įstatymo suteikta teise, atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis ir galutinis, bylos nutraukimas nepažeidžia kitų asmenų interesų, neprieštarauja įstatymui, todėl prašymas tenkinamas ir administracinės bylos nagrinėjimas nutraukiamas ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu.
Pareiškėja skunde teismui prašė priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu: žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2016-07-14 sprendimą Nr. 6-24-11244 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ministerijos 2016-09-02 sprendimą Nr. (11.1)I-5076 priėmė vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (redakcija galiojusi iki 2017-01-01) 6 straipsnio 2 dalimi, kuri Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimu Nr. KT8-N5/2016 buvo pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimus, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2016-06-28 Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. XII-2501 pakeitimo įstatymą, kurio 2 straipsnyje įtvirtino nuostatą, kad asmenims, nuo 2016-03-15 iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijusiems teisę gauti motinystės pašalpą (motinystės išmoką), motinystės pašalpos (motinystės išmokos), apskaičiuotos pagal vidutinį mėnesinį kompensuojamąjį uždarbį, apribotą teisės į šią pašalpą (išmoką) atsiradimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio suma, iki 2017-03-31 perskaičiuojamos taikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas ir iki 2017-06-30 išmokamas susidaręs motinystės pašalpos (motinystės išmokos) skirtumas. Šis skirtumas mokamas tuo pačiu būdu, kuriuo buvo mokama neperskaičiuota motinystės pašalpa (motinystės išmoka), jeigu asmuo, kuriam jis turi būti išmokėtas iki jo išmokėjimo nepateikia prašymo dėl kito išmokėjimo būdo. Atsižvelgdamas į Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, nustatančias susidariusios motinystės pašalpos skirtumo, susidariusio dėl Konstitucijai prieštaraujančių nuostatų taikymo, išmokėjimą, Skyrius pakeitė Skyriaus 2016-07-14 sprendimą Nr. 6-24-11244 ir laikotarpiu nuo 2016-07-11 iki 2016-11-13 perskaičiavo motinystės pašalpą pareiškėjai. Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja skundo atsisakė ne dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino jos reikalavimą padavus skundą teismui, o dėl to, kad Konstituciniam Teismui 2016-03-15 nutarimu Nr. KT8-N5/2016 Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį pripažinus prieštaraujančia Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai, buvo priimtas 2016-06-28 Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. XII-2501 pakeitimo įstatymas, kurio 2 straipsnyje įtvirtinta nuostatą, jog asmenims, nuo 2016-03-15 iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijusiems teisę gauti motinystės pašalpą (motinystės išmoką), motinystės pašalpos (motinystės išmokos), apskaičiuotos pagal vidutinį mėnesinį kompensuojamąjį uždarbį, apribotą teisės į šią pašalpą (išmoką) atsiradimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio suma, iki 2017-03-31 perskaičiuojamos taikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas ir iki 2017-06-30 išmokamas susidaręs motinystės pašalpos (motinystės išmokos) skirtumas. Šis skirtumas mokamas tuo pačiu būdu, kuriuo buvo mokama neperskaičiuota motinystės pašalpa (motinystės išmoka), jeigu asmuo, kuriam jis turi būti išmokėtas iki jo išmokėjimo nepateikia prašymo dėl kito išmokėjimo būdo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pareiškėją tenkinantį sprendimą priėmė ne dėl to, kad pasikeitė jo pozicija dėl mokamos motinystės pašalpos dydžio ribojimo, o dėl padarytų Ligos ir motinystės socialinio drausimo įstatymo pakeitimų, daro išvadą, kad pareiškėja įgijo teisę į išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priteisimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja sumokėjo teismui 30,00 Eur žyminio mokesčio, kuris jai priteisiamas iš atsakovo. Pareiškėja prašo priteisti atstovavimo išlaidas, tačiau nepagrindžia šių išlaidų realumo ir nepateikia detalaus šių išlaidų apskaičiavimo, todėl teismas šio prašymo dalies nenagrinės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis 50 straipsnio 2 dalimi, 103 straipsnio 4 punktu, 104 straipsniu, 107–109 straipsniais, 152 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškėjos A. R. prašymą patenkinti ir administracinę bylą Nr. I-1729-473/2017 (proceso Nr. 3-61-3-04724-2016-9) nutraukti.
Priteisti pareiškėjai iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 30,00 žyminį mokestį.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.