- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2-1820-715/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00201-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus
- Atsakovas
- J. P.
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovui J. P. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas iš atsakovo J. P. priteisti 1 310,01 Eur žalos atlyginimą.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 123 straipsnis, 142 straipsnio 4 dalis).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-56-169/2012 atsakovas J. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2011 m. kovo 12 d. 23.40 val. gyvenamojo namo, esančio Mažeikių r. Sedos mstl. Židikų g. 12, virtuvės kambaryje asmeninio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tyčia ne mažiau septynis kartus sudavė nukentėjusiajam M. V. kumščiu į krūtinės sritį, nukentėjusiajam nukritus ant grindų ne mažiau septynis kartus spyrė koja į galvos ir krūtinės sritis, dėl ko nukentėjusiajam M. V. buvo padaryta galvos trauma – kraujosruvos veide, galvos smegenų sumušimas, kraujosruva galvos smegenų tilte ir dėl to buvo sunkiai sutrikdyta M. V. sveikata. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. vasario 15 d. Nukentėjusiajam M. V. dėl patirtų sužalojimų nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2040 m. vasario 27 d. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis ir paskirta netekto darbingumo pensija. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius nuo 2019 m. vasario 6 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. kas mėnesį mokėjo po 108,31 Eur, o 2020 m. sausio 3 d. sumokėjo 118,60 Eur netekto darbingumo pensijos, iš viso M. V. laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 6 d. iki 2020 m. sausio 3 d. išmokėjo 1 310,01 Eur netekto darbingumo pensijos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad
socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Civilinei atsakomybei taikyti yra būtinos šios sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys bei kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai).
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad sunkų sveikatos sutrikdymą M. V. patyrė dėl atsakovo neteisėtų smurtinių veiksmų, kuris nulėmė M. V. 50 procentų bendrojo darbingumo praradimą, t. y. nukentėjusiajam asmeniui buvo padaryta žala, būtent dėl kurios M. V. ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius mokėjo atitinkamo dydžio periodinių išmokų netekto darbingumo pensiją. Teismo vertinimu ieškovo išmokėta netekto darbingumo pensija yra lygi M. V. padarytos turtinės žalos dydžiui, todėl ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą dėl M. V. išmokėtos netekto darbingumo pensijos.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, o atsakovas savo pareigos tinkamai nevykdė, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovo reikalavimų, byloje nėra duomenų, jog atsakovas atsiskaitė su ieškovu, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 1 310,01 Eur žalos atlyginimas.
Ieškovas, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 29,00 Eur (1 310,01 Eur x 3 proc.) x 75 proc. = 29 Eur) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis ir 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259–270, 285–286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, j. a. k. 191738576:
1 310,01 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dešimties eurų 01 ct) žalos atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 29,00 Eur (dvidešimt devynių eurų 00 ct) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.
Išaiškinti atsakovui J. P., jog žyminį mokestį turi sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.