Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs 10 klasių, besimokantis Mažeikių politechnikos mokykloje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- 2011 m. kovo 12 d. 23.40 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje asmeninio konflikto metu būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tyčia ne mažiau septynis kartus sudavė nukentėjusiajam M. V. kumščiu į krūtinės sritį, nukentėjusiajam nukritus ant grindų ne mažiau septynis kartus spyrė koja į galvos ir krūtinės sritis, dėl ko nukentėjusiajam M. V. buvo padaryta galvos trauma - kraujosruvos veide, galvos smegenų sumušimas, kraujosruva galvos smegenų tilte ir dėl to buvo sunkiai sutrikdyta M. V. sveikata.

Apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes kaltinamasis J. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog nuo 2011 m. kovo 10 dienos su nukentėjusiuoju dvi dienas gėrę alkoholinius gėrimus, kaltinime nurodytą dieną su draugais grįžęs iš šokių įsijungė muziką, o nukentėjusysis ėmęs prašyti išjungti muziką, todėl tarp jų kilo konfliktas. M. V. jį stumtelėjo, tada jis supykęs ant nukentėjusiojo pradėjęs jį daužyti, sudavė gal septynis kartus, po ko V. nugriuvo ir krisdamas galva atsitrenkė į virtuvinio komplekto kampą, po to jis dar rankomis ir kojomis sudavė gulinčiam V. į šonus ir į galvą apie septynis smūgius, kai pamatęs kraują, atsitraukęs. Paaiškino, jog taip pasielgęs, nes buvo susinervinęs, o kai susinervina, nebegali sustoti

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. P. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, o būtent:

- nukentėjusiojo M. V. parodymais, jog sužalojimo aplinkybių praktiškai negalintis nurodyti, kadangi po sumušimo daug ko neprisimena. Pamena tik tiek, kad buvo pas Lonedą svečiuose ir pabeldus į duris, jis atidaręs duris ir prabudo tik po vienuolikos parų komos būsenos ligoninėje. Nurodė, jog dėl sužalojimo jis patyrė 50.000 Lt dydžio turtinę ir neturtinę žalą, nes nebegali dirbti, yra tik dvidešimčia procentų darbingas, nors pažymoje ir parašyta, jog darbingas penkiasdešimt procentų, prašė priteisti iš kaltinamojo 50.000 Lt.

- civilinės atsakovės ir kaltinamojo atstovės pagal įstatymą L. P. parodymais, jog tą vakarą V. su sūnum gėrę kažkokio vyno, po to sūnus išėjo į šokius ir grįžęs su draugais įsijungė muziką. M. paprašė išjungti muziką, bandė nustumti sūnų nuo kompiuterio ir tada sūnus ėmė mušti Marių, mušė rankomis ir kojomis, mušė ir nukritusį ant žemės;

- liudytojo M. M. parodymais, jog 2011 m. kovo 12 d. su J. P., T. P. buvo šokiuose, paskui parėjo pas P. į namus ir nežino dėl ko P. pradėjo muštis su V. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog J. nieko nesakęs atsistojo nuo kėdės, priėjo prie mamos draugo ir jį rankomis pastūmė. Pastarajam nuo kėdės nukritus priėjo prie gulinčio vyriškio, apžergęs jį kojomis atsisėdo ant jo krūtinės ir pradėjo vyrui smūgiuoti kumščiais, taikydamas pagrinde į veidą. Vyriškiui galėjo suduoti ne mažiau 6-7 smūgių. Vienu momentu atsistojo ir ne mažau 4 kartų kojomis spyrė į veidą. Jis su T. išėjo bijodami, kad J. taip pat nepasielgtų su jais;

- liudytojo T. P. parodymais, jog 2011 m. kovo 12 d. vakare buvę pas J. klausęsi muzikos, po to J. kažko susiginčijęs su V., pradėję stumdytis, abu pargriuvo, J. atsikėlęs pradėjo V. daužyti rankomis, kelis kartus įspyrė, jie su M. išsigandę ir pabėgę;

- 2011 m. kovo 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kur ant grindų rastas gulintis M. V., pastarojo galva kraujuojanti (1 t., b.l. 8-12);

- 2011 m. gegužės 31 d. darbingumo lygio pažyma, kurioje konstatuota, jog M. V. yra netekęs 50 proc. darbingumo (1 t., b. l. 20);

- 2011 m. kovo 15 d. specialisto išvada Nr. G 62/11(13), kurioje konstatuota, jog M. V. nustatyta: galvos trauma - kraujosruvos veide, galvos smegenų sumušimas, kraujosruva galvos smegenų tilte. Sužalojimai padaryti ne mažiau 2-jų kontaktų su kietu buku daiktu metu. Galvos smegenų sumušimas ir kraujo išsiliejimas galvos smegenų tilte sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, (1 t., b.l. 30);

- 2011 m. kovo 15 d specialisto išvada Nr. T-A 361/11(03), kurioje nurodyta, jog M. V. pateiktame kraujo ėminyje rasta 3.34 ‰ (promilės) etilo alkoholio (1 t., b.l. 25);

- 2011 m. kovo 13 d. alkotesterio parodymais, iš kurių matyti, jog J. P. buvo nustatytas 1.73‰ (promilių) girtumas (1 t., b.l. 71);

BK 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 59 str. arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal to paties straipsnio 3 dalį asmuo, padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 59 str.

Pripažinus, kad J. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas ribotai pakaltinamas, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 18 straipsnio 2 dalis, 59 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kaltinamojo atsakomybę lengvina ir ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas kaltinamajam J. P. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (sunkus nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį, įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (gyvena su patėviu socialiai skurdžioje aplinkoje, šeima įtraukta į rizikos šeimų apskaitą, šeimoje išgėrinėja ir patėvis, ir motina, vaikai šeimoje nėra gerbiami, dažnai būna iškoneveikti, o neretai ir apkumščiuojami, prieglobstį randa pas senelius, kur irgi išgėrinėjama, konfliktuojama, dėl įžūlaus elgesio, apsunkinto bendravimo, pykčio, impulsyvumo proveržių yra nemėgstamas mokykloje bei miestelyje, motina nesirūpino sūnaus auklėjimu, viešai žodžiu keletą kartų yra atsisakiusi sūnaus, buvo mušamas patėvio, vejamas iš namų), kaltinamojo asmenybę: neteistas, baustas administracine tvarka.

Pažymėtina, kad J. P. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė būdamas girtas, savo noru vartodamas alkoholį ir dėl šios priežasties tapdamas tam tikros psichinės būsenos, kai susilpnėja veiksmų stabdymo ir savikontrolės procesai, atsiranda laikini psichikos pakitimai. Ši aplinkybė duoda pagrindą daryti išvadą, kad jo gebėjimas tinkamai valdyti savo veiksmus nusikaltimo metu buvo apsunkintas ne tik objektyvių priežasčių – tam tikrų jo psichikos sutrikimų, tačiau ir į tai nukreipto tyčinio valingo nuteistojo elgesio – svaiginimosi alkoholiu.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, į kaltinamojo J. P. požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką - prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, jam skirtina BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis (BK 54, 56, 80 straipsniai).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti pri­verčiamąsias medicinos priemones.

Bylos duomenimis nustačius, jog J. P. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas ribotai pakaltinamas, jam skirtina ekspertizės akte nurodyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BPK 403 straipsnis, BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Į paskirtą bausmę J. P. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011 m. kovo 13 d. iki 2011 m. kovo 14 d. (b. l.

Kaltinamajam J. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 5 straipsnis).

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, išspręsdamas civilinį ieškinį, turi teisę visiškai patenkinti pareikštą ieškinį; iš dalies jį patenkinti, atmetant kitą dalį; visiškai atmesti civilinį ieškinį. Jeigu apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo dėl nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai, sveikatos priežiūros išlaidos (medicinos pagalba, išlaidos medikamentams ir kt.) apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę vykdantis asmuo yra Valstybinė ligonių kasa su teritorinėmis ligonių kasomis (Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, kaip socialinį draudimą – privalomąjį sveikatos draudimą – vykdančios institucijos (LR Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29-34 straipsniai) pagal savo kompetenciją CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka.

CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė.

Apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu nukentėjusysis M. V. dėl kaltinamojo J. P. nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir už jam VšĮ Mažeikių ligoninėje, UAB „Žemaitijos medea klinika“ suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo sumokėta 4.011,17 Lt, todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, ikiteisminio tyrimo metu pareikštas ir prokuroro teisme palaikytas 4.011,17 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje išdėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sąžiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Nukentėjusysis M. V. 50.000,00 Lt dydžio ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindė tuo, jog dėl sužalojimo turėjęs turtinės žalos ir pateikė vaistų pirkimo čekius 1.082,74 Lt sumai bei kelionės bilietus 78,20 Lt sumai, nurodė patyręs fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, jam nustatytas 50 procentų darbingumo netekimas, negali niekur įsidarbinti.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, vadovaudamasis nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyra, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į rizikingą nukentėjusiojo elgesį - kartu su nepilnamečiu kaltinamuoju gėrė alkoholinius gėrimus, sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes reali įrodyta, neatlyginta ir priteistina M. V. turtinė žala yra 1.160,94 Lt, neturtinė žala - 10.000,00 litų, kuri atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus ir kurią kaltinamasis bus pajėgus palaipsniui atlyginti (LR CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

J. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis ir šiuo metu yra nepilnametis, nedirba, mokosi, savarankiškų pajamų ir turto neturi, todėl civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos ikiteisminio tyrimo metu pareikštas 4.011,17 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, o M. V. civilinis ieškinys - iš dalies ir priteistini iš kaltinamojo J. P. ir subsidiariosios atsakomybės tvarka iš jo motinos L. P., šį žalos atlyginimą išieškant tik tada, kai pats nepilnametis neturi turto ar uždarbio, pakankamo jai atlyginti, iki pasieks pilnametystę, nes bylos duomenimis yra neginčijamai nustatyta, jog žala nukentėjusiojo M. V. sveikatai padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais (BPK 305 straipsnio 5 dalis ir CK 6.263 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 306, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. P., esantį ribotai pakaltinamą, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams, bausmę paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. P. suėmimo pagal šį nuosprendį dienos.

Į paskirtą bausmę J. P. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 m. kovo 13 d. iki 2011 m. kovo 14 d.

Kaltinamajam J. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį patenkinti visiškai, nukentėjusiojo M. V. civilinį ieškinį – iš dalies.

Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 4.011,17 Lt (keturi tūkstančiai vienuolika litų 17 ct) iš kaltinamojo J. P. ir subsidiariosios atsakomybės tvarka iš jo motinos L. P., žalos atlyginimą išieškant tik tada, kai pats nepilnametis neturi turto ar uždarbio, pakankamo jai atlyginti, iki pasieks pilnametystę už nukentėjusiojo M. V. gydymą.

Priteisti nukentėjusiajam M. V. 1.160,94 Lt (tūkstantis šimtas šešiasdešimt litų 94 ct) turtinės ir 10.000,00 Lt ( dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos iš kaltinamojo J. P. ir subsidiariosios atsakomybės tvarka iš jo motinos L. P., žalos atlyginimą išieškant tik tada, kai pats nepilnametis neturi turto ar uždarbio, pakankamo jai atlyginti, iki pasieks pilnametystę.

Likusioje dalyje M. V. ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.