Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „Azeme“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Specagra“, D. V. ir A. G. skundą dėl bankrutuojančios individualios įmonės „Minarta“ kreditorių susirinkimo sprendimų, kuriais nepatvirtinti nauji kreditorių finansiniai reikalavimai, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų skundas netenkintinas

6. Byloje nustatyta, kad IĮ „Mintarta“ bankroto procesas yra vykdomas ne teismo tvarka. Bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas 2020 m. kovo 2 d. priėmė sprendimą netvirtinti pareiškėjų A. G., UAB „Specagra“ ir D. V. finansinių reikalavimų. Pareiškėjai mano, kad nepraleido termino pateikti finansinius reikalavimus, o sprendimą netvirtinti jų reikalavimų lėmė kreditoriaus L. B. AS turimi 61,85 proc. balsų, kuris galimai piktnaudžiauja turima padėtimi bei pažeidžia jų teises ir interesus.

Dėl pareiškėjų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo

7. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 12 straipsnio 1 dalis numato, kad bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas. JANĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios bankroto procesą teismo tvarka, išskyrus nuostatas dėl nemokumo administratoriaus atrankos ir teismo skiriamų procesinių baudų.

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinis kriterijus, kuris skiria teismo tvarka vykdomą bankrotą nuo ne teismo tvarka vykdomo bankroto, yra tai, kad ne teismo tvarka vykdomo bankroto atveju bankrotas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu ir visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-686/2016, 22 punktas; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-2019/2017, 16 punktas). Teismas nėra bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, subjektas, tačiau jis gali patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimų atitiktį ĮBĮ (analogiškai ir JANĮ) nustatytoms bankroto bylų nagrinėjimo tvarkai ir sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-219/2017, 17 punktas).

9. Kaip jau minėta, teismas nėra įmonės bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, subjektas, tačiau suinteresuotam asmeniui pareiškus reikalavimą bendrąja civilinio proceso teisės normų nustatyta tvarka patikrina kreditorių susirinkimo nutarimų atitiktį ĮBĮ (JANĮ) nustatytoms bankroto bylų nagrinėjimo tvarkai ir sąlygoms. Dėl to, spręsdamas ne teismo tvarka vykdomame bankroto procese kilusius klausimus teismas, kitaip nei vykdant bankroto procedūrą teismo tvarka, neturi iniciatyvos teisės, neturi būti aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-686/2016, 17 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas tiria ir vertina tik ginčo šalių pateiktus įrodymus bei argumentus. Kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti laikomas teisėtu tik tada, kai jis priimtas laikantis nustatytų procedūrų ir yra teisėto turinio. Taigi, teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo priimto nutarimo, turi patikrinti, ar: 1) buvo laikytasi įstatyme nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, nustatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (įstatyme nurodytų procedūrinių reikalavimų laikymosi patikra), 2) ar ginčijamas nutarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir ar nepažeidžia įmonės skolininkės ar jos kreditorių teisių ir interesų, atsižvelgiant, be kita ko, į bendruosius teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (skundžiamo nutarimo turinio teisėtumo patikra).

10. Teismas neturi pagrindo nepritarti atsakovės BIĮ „Mintarta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Dialogika“ bei suinteresuotojo asmens Kredito unijos „Taupa“ argumentams, jog pareiškėjų finansinių reikalavimo dydžio ir pagrįstumo klausimai buvo išspręsti teismų sprendimais. „Liteko“ sistemos duomenimis kilus ginčui dėl 2020-04-24 BIĮ „Mintarta“ kreditorių nutarimo tvirtinti pareiškėjų UAB „Specagra“ ir D. V. finansinius reikalavimus, Šiaulių apygardos teismo 2020-07-24 nutartyje konstatuota, jog UAB „Specagra“ 547 381,84 Eur kreditorinis reikalavimas ir D. V. 202 734 Eur kreditorinis reikalavimas buvo pateikti praleidus jų pateikimo terminą, šių asmenų kreditoriniai reikalavimai yra nepagrįsti, prieštarauja įstatymams, pažeidžia kitų kreditorių teises. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-10-13 nutartimi minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą.

11. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas UAB „Specagra“ prašo patvirtinti jos 846 245,68 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, atitinkamai D. V. prašo patvirtinti jo pateiktą 236 549,48 Eur dydžio reikalavimą. Byloje akivaizdu, jog minėti pareiškėjai prašo patvirtinti didesnius finansinius reikalavimus, nors kaip minėta aukščiau, teismas pripažino neteisėtu jų prašymą patvirtinti mažesnio dydžio finansinius reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepateikė jokių konkrečių įrodymų dėl prašymo patvirtinti didesnius finansinius reikalavimus deklaratyviai teigdami, jog sprendimą netvirtinti jų reikalavimų lėmė kreditoriaus Luminor Bank AS turimi 61,85 proc. balsų, kuris galimai piktnaudžiavo turima padėtimi bei pažeidė mažųjų kreditorių teises, viešąjį interesą bei pareiškėjų teises ir interesus. Teismas laiko, jog pareiškėjų pateikti argumentai dėl jų teisių ir interesų pažeidimo yra deklaratyvūs, neįrodyti ir nepagrįsti, nors šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.). Taigi, teismas šiuo atveju negali remtis prielaidomis ar spėlionėms priimdamas procesinį sprendimą byloje (CPK 263 str.).

12. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas A. G. prašo patvirtinti jo pateiktą 206 528,04 Eur finansinį reikalavimą. Iš esmės kaip ir aukščiau minėtų pareiškėjų UAB „Specagra“ ir D. V. atveju, „Liteko“ sistemos duomenimis kilus ginčui dėl 2020-08-31 BIĮ „Mintarta“ kreditorių nutarimo tvirtinti pareiškėjo A. G. finansinius reikalavimus, Šiaulių apygardos teismo 2020-10-21 nutartyje buvo konstatuota, jog A. G. 265 295,00 Eur kreditorinis reikalavimas buvo pateiktas praleidus jo pateikimo terminą, šio asmens kreditoriniai reikalavimai yra nepagrįsti, prieštarauja įstatymams, pažeidžia kitų kreditorių teises. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-12-17 nutartimi minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą.

13. Byloje akivaizdu, jog pareiškėjas A. G. prašo patvirtinti mažesnius finansinius reikalavimus, nors kaip minėta aukščiau, teismas pripažino neteisėtu jo prašymą patvirtinti didesnio dydžio finansinius reikalavimus. Pažymėtina, jog ir šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl prašymo patvirtinti mažesnius finansinius reikalavimus deklaratyviai teigdamas, jog sprendimą netvirtinti jo reikalavimų lėmė kreditoriaus Luminor Bank AS turimi 61,85 proc. balsų, kuris galimai piktnaudžiauja turima padėtimi bei pažeidžia mažųjų kreditorių teises, viešąjį interesą bei pareiškėjo teises ir interesus. Teismas negali nesutikti su atsakovės ir suinteresuotojo asmens Kredito unijos „Taupa“ argumentais, dėl pareiškėjo A. G. finansinių reikalavimo nepagrįstumo, bei laiko, jog pareiškėjo pateikti argumentai dėl jo teisių ir interesų pažeidimo yra deklaratyvūs, neįrodyti ir nepagrįsti, nors šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.). Taigi, teismas šiuo atveju neturi teisinio pagrindo išvadai, jog bankrutuojančios BIĮ „Mintarta“ kreditorių susirinkimo 2021 m. kovo 2 d. sprendimas netvirtinti A. G. finansinių reikalavimo yra neteisėtas ir nepagrįstas.

14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas neprašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė teismui jas pagrindžiančių duomenų, todėl šios išlaidos jo naudai nėra priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniu, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjų UAB „Specagra“, D. V. ir A. G. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.