Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarties J. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

n u s tatė:

I.

Administracinės komisijos prie Širvintų rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Institucija) 2010 m. kovo 8 d. nutarimu J. I. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214¹ straipsnio 3 dalyje („savivaldybių tarybų patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių nesilaikymas“) numatytą veiką skiriant už tai 800 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda skirta už tai, kad J. I., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2009 m. lapkričio 11 d. ir 2009 m. gruodžio 16 d. Verkių bei Kareivių gatvių sankryžoje, Vilniuje, stacionariai įtvirtintoje priekaboje esančiu stendu su reklaminiu užrašu „Kondicionierių centras“ reklamavo savo įmonės paslaugas, negavęs reklamos leidimo ir neturėdamas patikrinto ir patvirtinto reklamos projekto, įgaliotiems pareigūnams, atliekantiems patikrinimą, nepateikė reklamos leidimo ar patvirtinto projekto, taip pažeisdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr.1-998 patvirtintų Išorinės vaizdinės reklamos taisyklių (toliau – Reklamos taisyklės) 10.1, 10.2 ir 12 punktų reikalavimus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs J. I. skundą, 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi jį atmetė. Teismas konstatavo, jog iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad priekabos nenaudojamos pagal paskirtį, kaip numato Kelių eismo taisyklių 3 punktas, o atlieka reklaminio stendo stovo funkciją, nes šis reklaminis stendas gali būti paprastu būdu atskiriamas nuo priekabos ir jis nėra priekabos sudėtinė dalis techniškai. Teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju priekabai taikytinas Reklamos taisyklių 10.2.1 punktas ir ji laikytina reklaminiu stovu priskirtinu „ne savivaldybės objektui“, todėl jam reikalingas reklamos įrengimo projektas. Teismas pažymėjo, jog toks Reklamos taisyklių nuostatų aiškinimas atitinka šių taisyklių 1 punkto prasmei ir tikslams, kuriame nustatyta, kad Taisyklės parengtos vadovaujantis Vilniaus miesto 2002–2011 metų strateginio plano nustatytais tikslais, kurie numato Vilniaus, kaip savitos architektūros didmiesčio, formavimą, saugant istorinio miesto kraštovaizdį ir tausojant savito miesto estetinį įvaizdį, siekiant negausios išorinės vaizdinės reklamos. Teismas atmetė pareiškėjo teiginį, kad jis antrą kartą baudžiamas už tą patį pažeidimą, nes pažeidimas, už kurį J. I. nubaustas anksčiau, padarytas 2009 m. balandžio 28 d. Ukmergės g. šalia 315 b ir Ukmergės bei Ateities g. sankryžoje, t. y. skiriasi laikas ir vieta.

III.

Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, J. I. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį ir Institucijos nutarimą panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog Reklamos taisyklės jam taikytos nepagrįstai, nes jų 3.2 punktas aiškiai numato, kad jos nenustato reklamos įrengimo ir eksploatavimo ant transporto priemonių, išskyrus viešąjį keleivinį transportą, be to, pats leidimus reklamai išduodantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo ir verslo paslaugų departamento Verslo ir paslaugų skyrius pripažino, kad įmonė gali ant jai priklausančios transporto priemonės talpinti reklaminius užrašus nederinus su savivaldybe. Teigia, jog priekabos naudojamos pagal paskirtį, o tai, kad ji stovi, nereiškia, kad yra nenaudojama pagal paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

J. I. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje, kurioje inter alia įtvirtinta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių nesilaikymas – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. J. I. kaltinimas pažeidęs Reklamos taisyklių 10.1, 10.2 ir 12 punktų reikalavimus, kuriuose atitinkamai įtvirtinta, jog: Reklamos skleidėjas įgyja teisę įrengti reklamą Savivaldybės teritorijoje gavus reklamos leidimą, kai reklama įrengiama ant Savivaldybės objektų (10.1 p.); patikrinus ir patvirtinus reklamos įrengimo projektą, kai reklama įrengiama ne ant Savivaldybės objektų (10.2.1 p.); taip pat ant viešojo keleivinio transporto priemonių (10.2.2 p.); įgaliotiems pareigūnams, atliekantiems reklamos įrengimo patikrinimą, reklamos skleidėjas arba jo įgalioti asmenys privalo pateikti reklamos leidimą ar patvirtintą projektą (12 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Teisėjų kolegija nustatė, kad šioje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog J. I. padarė ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog stendas su reklaminiu užrašu buvo laikomas priekaboje (b. l. 19, 21 - 22). Kelių eismo taisyklių 3 punkte sąvoka „priekaba“ apibrėžta kaip „transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. Priekabomis laikomos ir puspriekabės“. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje analizuojama priekaba nėra stacionari, ji gali būti naudojama pagal Kelių eismo taisyklėse nurodytą paskirtį, o J. I. patvirtino, kad priekaba yra naudojama kroviniams vežti. Taigi šiuo atveju vien aplinkybės, kad minėta priekaba buvo laikoma administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku, nepakanka pripažinti, jog apeliantas, neturėdamas patvirtinto reklamos įrengimo projekto, įrengė reklamą ne ant Savivaldybės objekto. Pažymėtina, kad Taisyklėse nėra apibrėžta Savivaldybės objekto sąvoka. Esant tokiam teisiniam neapibrėžtumui yra sudaromos prielaidos nepagrįstai patraukti asmenis administracinėn atsakomybėn (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N62–855/2010), juo labiau kai šiuo atveju administracinis kaltinimas asmeniui pareikštas pagal kelias Reklamos taisyklių nuostatas, nustatančias skirtingus reklamos įrengimo atvejus (reklamą įrengiant ant Savivaldybės objekto – 10.1 p., reklamą įrengiant ne ant Savivaldybės objektų – 10.2.1 p.).

Pažymėtina, ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 1-2068 patvirtintos naujos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės, kuriose jau pateikta savivaldybės objekto sąvoka, taip pat įtvirtintas draudimas skleisti išorinę reklamą ant papildomų konstrukcijų ar įrenginių, įrengtų ant transporto priemonių ar jų priekabų (puspriekabių). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėtos taisyklių nuostatos įtvirtintos jau po šioje administracinio teisės pažeidimo byloje J. I. inkriminuoto pažeidimo padarymo ir sunkina asmens teisinę padėtį, taigi neturi atgalinio veikimo galios (ATPK 8 str.), byloje jos netaikytinos.

Išanalizavusi minėtas aplinkybes bei vadovaudamasi principu, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog J. I. padarė ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, todėl Institucijos nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis naikintini, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. I. apeliacinį skundą tenkinti.

Administracinės komisijos prie Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 8 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje, bylos teiseną J. I. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.