Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant Aleksui Navickui,

dalyvaujant ieškovui V. M., jo atstovui adv. M. S., atsakovo Vilniaus implantologijos centro klinikos atstovui adv. A. G.,

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui Vilniaus implantologijos centro klinikoms dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė

Paaiškėjus, jog nesaugi priemonė buvo panaudota ne tik viršutinio, bet ir apatinio žandikaulio gydymui, atsakovo teiktos paslaugos buvo nekokybiškos ir gydant apatinį žandikaulį.

Pagal LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 str. 8 d. kokybiškos paslaugos yra saugios paslaugos. Kadangi atsakovas panaudojo neteisėtai į rinką pateiktą nesaugią medicinos priemonę (metalo keramikos dantų protezus), todėl suteiktos paslaugos nebuvo kokybiškos. Tokia priemonė negalėjo būti naudojama gydymui ir atsakovas neinformavo ieškovo, kad gydymui bus naudojamos nesaugios priemonės. Atsakovas nebuvo maksimaliai atidus, rūpestingas ir atsargus.

Prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, kurį praleido dėl teisinių žinių stokos. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą ieškovas gavo tik 2016-06-28, todėl ieškinį pateikė nepraleidus 30 dienų termino.

Turtinė žala paskaičiuota pagal ieškovui reikalingo gydymo kainą trūkumams pašalinti.

Permoka susidarė dėl to, kad ieškovas sumokėjo didesnę pinigų sumą (71 300 Lt), nei nurodyta kortelėje Kliento būklė (545800 Lt).

Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. ieškovas nieko nedarė, kad tilto lūžis būtų ištaisytas. Ketverius metus kramtant su lūžusiu tiltu galėjo atsirasti ir dantų implantų paslankumas. Tačiau dėl to būtų kaltas pats ieškovas.

Ieškinio senaties terminas baigėsi 2014-09-22. Ieškovas yra verslininkas, be to, net ir po to, kai jis kreipėsi į advokatą 2016 m. gegužės mėn., skundas Komisijai buvo pateiktas tik 2016 m. gegužės mėn., t.y. praėjus dar 8 mėnesiams, ieškinys teismui – tik 2016-07-28. Toks paciento nerūpestingumas negali būti pagrindu atnaujinti praleistus senaties terminus. Be to, ieškovas praleido terminą pateikti ieškinį per 30 dienų kreiptis į teismą po Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo.

Aplinkybė, kad ieškovui buvo suteiktos kokybiškos paslaugos konstatuota ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Medicinos priemonių registracijos procedūra yra formali, nesusijusi su konkretaus prietaiso kokybės patikrinimu. Dėl to priemonės neįregistravimo faktas neįrodo pagaminto prietaiso netinkamos kokybės. UAB „Dentlab“ turi licenciją veiklai bei gaminamų medicinos priemonių registraciją Akreditavimo tarnyboje. Akreditavimo tarnyba vertino gydymo paslaugų kokybę visais aspektais ir jokių pažeidimų nenustatė.

Kasos aparato kvite nėra fiksuojama kas yra mokėtojas, todėl Klinikos apskaitos programos dalyje „Klientų būklė“ ne visi mokėjimai buvo susieti su ieškovu.

Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino , kad 2011 m. rugsėjo mėn. pajuto, jog viršutinis protezas pradeda „pjauti“, o 2012 m. jau galutinai suprato, kad protezas juda, kad yra lūžis. Kai kreipėsi į atsakovą, jis pranešė, jog nesumokėta už paslaugas. Pasiūlė užrašyti pas kitą gydytoją, tačiau ieškovui tai nebuvo priimtina. Ieškovo mokėjimai nesutapdavo su sąskaitomis, nes buvo susitarta, jog ieškovas mokės tada, kai turės pinigų. Kai mokėjo – turėjo abejonių dėl sumos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad 2008-09-09 šalys sudarė Odontologijos ir/ar burnos priežiūros paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovui atlygintines sveikatos priežiūros paslaugas.

Byloje kilo ginčas dėl suteiktų paslaugų kokybės bei ieškinio senaties termino taikymo.

Ieškovas teigia, kad nuo 2011 m. rugsėjo mėn. atsiradusios neigiamos pasekmės (tiltinio protezo lūžis, protezo dalies paslankumas, implantų paslankumas) atsirado dėl to, kad atsakovo medicininės priemonės – dantų protezai - buvo nesaugūs, nes įstatymų nustatyta tvarka nebuvo užregistruoti.

Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo, jog minėtos medicinos priemonės gamintoja – UAB „Dentlab“- nebuvo registruota, kaip reikalauja LR Sveikatos sistemos įstatymo 59-1 str. Tą patvirtina ir 2017-01-11 Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau tekste – Akreditavimo tarnyba) raštas. Kaip buvo minėta, atsakovas pripažįsta tokio pažeidimo buvimo faktą, tačiau mano, jog šis pažeidimas yra formalus ir byloje neįrodytas priežastinis ryšys.

Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Ieškovas, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008).

Vadovaujantis minėtais išaiškinimais ieškovo teiginys, jog padarytas pažeidimas savaime suponuoja išvadą apie visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Byloje esantis Akreditavimo tarnybos 2016-02-03 įsakymas Nr. T4-34 bei šios tarnybos kontrolės Nr. T3-341/2015 ataskaita patvirtina, jog Akreditavimo tarnyba, gavusi ieškovo skundą, atliko atsakovo ieškovui teiktų paslaugų kokybės kontrolę ir nustatė, jog 2008-09-29-2015-05-13 ieškovui sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Ieškovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad šių išvadų ieškovas neginčija, nes patikrinimo metu nebuvo žinoma apie medicinos priemonės neįregistravimo faktą, todėl šios išvados nėra išsamios.

Kaip matyti iš 2017-03-10 Akreditavimo tarnybos rašto, įvertinus 2017-03-06 UAB „DentLab“ pateiktus dokumentus buvo priimtas sprendimas įregistruoti UAB „Dentlab“ gaminamas medicinos priemones, tame tarpe metalo keramikos dantų tiltą. Ieškovui sudarytas gydymo planas bei 2016-01-15 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytojos pažyma patvirtina, jog buvo lūžęs metalo keramikos protezas, ieškovui taip pat buvo atliktas metalo keramikos tiltinio protezo protezavimas. Įvertinus minėtus įrodymus, darytina išvada, kad paslaugos buvo atliktos tinkamai, o padarytas pažeidimas, neįregistravus gaminį teisės aktų nustatyta tvarka, vėliau buvo pašalintas ir atitinkamas medicinos gaminys gali būti naudojamas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Dėl to darytina labiau tikėtina išvada, jog nustatytas pažeidimas nėra susijęs su ieškovui atsiradusiomis neigiamomis pasekmėmis.

Ieškovas nepaneigė atsakovo atsikirtimų, jog nuo 2011 m. iki 2015 m. nesprendžiant tilto lūžio problemos, galėjo atsirasti ir dantų implantų, ant kurių buvo prisuktas lūžęs tiltas, paslankumas, taip pat tą galėjo nulemti ir individualios ieškovo organizmo savybės. Šie atsakovo paaiškinimai yra logiški, nepaneigti kitais byloje esančiais įrodymais, be to, ieškovas atsisakė byloje skirti ekspertizę tam, kad būtų nustatyta ar dėl panaudotos medicinos priemonės galėjo atsirasti minėtos neigiamos pasekmės. Dėl to teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovo paaiškinimais, kurie yra nuoseklūs ir neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl daroma išvada, jog ieškovas neįrodė priežastinio ryšio buvimo, kas sudaro pagrindą ieškinį atmesti.

Nesant visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovo nurodytos aplinkybės apie atsakovo suteiktą 5 metų garantiją implantams ir protezams neįrodo jokių bylai reikšmingų aplinkybių. Kita vertus, ieškovas nepateikė įrodymų apie tokios garantijos suteikimą. Be to, nuo 2011 m. iki 2015 m. ieškovas nesilankė pas atsakovą profilaktinei apžiūrai, todėl prisiėmė neigiamų pasekmių riziką. Pažymėtina, kad ieškovas neigiamus padarinius siejo su implantų paslankumu, tačiau, kaip buvo nustatyta aukščiu, tą galėjo nulemti paties ieškovo nesiėmimas veiksmų spręsti protezo lūžio šalinimo klausimą, o ne dantų implantų kokybė.

Nenustačius deliktinės atsakomybės sąlygų, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Be to, ieškinys atmestinas ir dėl praleisto ieškinio senaties termino (LR CK 1.125 str. 8 d., 1.131 str.). Ieškinys teismui pateiktas 2016-07-28, tuo tarpu ieškovas nurodė, kad pirmieji lūžusio dantų protezo požymiai atsirado 2011 m. rugsėjo mėn., o 2012 m. jis jau galutinai suprato iškilusią problemą. Taigi, net ir skaičiuojant terminą nuo 2012 m., ieškinio senaties terminas buvo praleistas. Vertinant termino praleidimo priežastis, pažymėtina, kad kiekvienas vidutinių sugebėjimų žmogus turi suvokti, jog, sprendžiant teisines problemas, tuo labiau nagrinėjant apmokėjimo už paslaugas reikalavimus teismine tvarka ir neturint teisinių žinių, reikia kreiptis į atitinkamos srities specialistą. Šiuo atveju ieškovas yra išsilavinęs žmogus, elektronikos srities gamybos vadovas, verslininkas, įmonės vadovas. Taigi, ieškovui dėl teisinių žinių stokos nežinant kaip tinkamai apginti savo teises, akivaizdu, kad jis žinojo, jog turi nedelsiant kreiptis į tokias žinais turintį specialistą. Tai, kad ieškovas tik po teisminio ginčo su atsakovu dėl skolos priteisimo 2015 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi į advokatą rodo ieškovo nerūpestingą elgesį įgyvendinant savo teises, todėl ieškovas neįrodė, jog terminas praleistas dėl objektyvių nuo ieškovo valios nepriklausančių svarbių priežasčių.

Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad dėl ieškovo netinkamo teisių įgyvendinimo šalių ginčas nebuvo išnagrinėtas iš esmės privaloma ikiteismine tvarka, nes 2016-06-16 Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nusprendė nenagrinėti ieškovo pareiškimo, jam praleidus ieškinio senaties terminą. Šiuo atveju ieškovas net ir po kreipimosi į advokatą 2015 m. rugpjūčio mėn. su pareiškimu į minėtą komisiją kreipėsi tik 2016 m. gegužės mėn.

Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 5 d. pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos. Šiuo atveju, kaip matyti iš ligos istorijos ir šalių paaiškinimų, po 2011-03-30 atliktos apžiūros ieškovas nesilankė Klinikose, apie dar 2011 m. rugsėjo mėn. skilusį dantų tiltą ieškovas nepranešė. Ieškovas atvyko į Klinikas tik 2015 m., iki tol skundų atsakovui neteikė.

Toks pasyvus ieškovo elgesys, ilgalaikis nesiėmimas priemonių tinkamai įgyvendinti savo teises, negali būti pagrindu atnaujinti praleistą senaties terminą.

Ieškovo reikalavimas dėl permokos pritesimo atmestinas.

Ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad šalys nebuvo susitarusios dėl apmokėjimo būtent pagal atsakovo pateiktas sąskaitas-faktūras. To nenumato ir šalių sudaryta 2008-09-09 sutartis. Šalys sutartyje nebuvo susitarusios dėl konkrečios paslaugos kainos ar įkainių (sutarties 3.5 p., 4.3p.). Iš gydymo plano matyti, kad buvo susitarta dėl preliminaraus gydymo plano.

Spendžiant ar ieškovas nepermokėjo už suteiktas paslaugas, pažymėtina, kad jis nepateikė jokių įrodymų ar savo paskaičiavimų, paneigiančių atsakovo pateiktos mokėjimo detalizacijos. Kadangi buhalterinės apskaitos programoje dėl techninių priežasčių (kvituose nebuvo nurodytas mokėtojas) ne visi mokėjimai buvo susieti su ieškovu, kortelėje Kliento būklė skirsnyje nurodytos sumos neįrodo permokos fakto. Svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovas kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl skolos už ieškovui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (2015-03-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas c.b. Nr. e2-4693-592/2015) V. M. negrindė savo nesutikimo su ieškiniu ta aplinkybe, kad jis permokėjo už paslaugas. Minėtoje byloje teismas konstatavo, kad atsakovas V. M. tik iš dalies įvykdė prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Be to, nuo sutarties sudarymo (2008 m.) iki 2016 m. ieškovas nereiškė atsakovui pretenzijų dėl permokos grąžinimo, nereikalavo detalaus apmokėjimo paskaičiavimo.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina labiau tikėtina išvada, kad ieškovas sumokėjo už paslaugas tokią pinigų sumą, dėl kurios šalys buvo susitarusios.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiamos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 1550 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., 88 str.,93 str., 98 str., teismas

nusprendė

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. M. atsakovo Vilniaus implantologijos centro klinikos naudai 1550 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą parduodant per Vilniaus apygardos teismą.