Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-02-06 · Civilinė byla Nr. e2-2123-967/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-06
Bylos Nr.
e2-2123-967/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33961-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas
PlusPlus Capital“ AS
Atsakovas
E. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2123-967/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33961-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ,,PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei E. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė „PlusPlus Capital“ AS (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės E. Š. (toliau – atsakovė) 42,07 Eur negrąžinto kredito, 2,88 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 3,79 Eur delspinigių, 5,63 procentų dydžio metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo 42,07 Eur, skaičiuojamų nuo 2018 m. spalio 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2009 m. vasario 4 d. pradinė kreditorė AB „Swedbank“ bankas ir atsakovė sudarė studento kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo visą pradinės kreditorės AB „Swedbank“ banko suteiktą kreditą grąžinti dalimis iki sutartyje nurodyto kredito grąžinimo termino pabaigos. Atsakovei sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdžius, 2009 m. vasario 4 d. studento kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukta. 2016 m. spalio 27 d. pradinė kreditorė AB „Swedbank“ bankas ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į susidariusį įsiskolinimą.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalimi, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Ieškovės nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), siųsti procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovė nedirba. Iš VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro departamento išrašo matyti, jog atsakovė deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę. Nežinant atsakovės gyvenamosios ir darbo vietos adresų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu.

Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė. Esant ieškovės prašymui, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. vasario 4 d. tarp pradinės kreditorės AB „Swedbank“ banko ir atsakovės sudaryta studento kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis). Sutartimi atsakovė įsipareigojo visą pradinės kreditorės AB „Swedbank“ banko suteiktą kreditą grąžinti dalimis iki sutartyje nurodyto kredito grąžinimo termino pabaigos (sutarties 4.1 punktas). Atsakovei sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdžius ir nustatytais terminais mokėjimų neatlikus, sutartis vienašališkai nutraukta. 2016 m. spalio 27 d. pradinė kreditorė AB „Swedbank“ bankas ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovė įgijo reikalavimo teisę į susidariusį atsakovės įsiskolinimą. Faktiškai skola perleista 2017 m. rugsėjo 28 d. 2017 m. spalio 3 d. atsakovei išsiųstas pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo, kuriuo atsakovė informuota apie 2016 m. spalio 27 d. tarp pradinės kreditorės AB „Swedbank“ banko ir ieškovės sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį. Atsakovė buvo raginama iki 2017 m. spalio 10 d. geranoriškai sumokėti skolos sumą arba neturint galimybės nurodytu terminu apmokėti visos įsiskolinimo sumos, susisiekti su ieškove dėl galimybės įsiskolinimą mokėti dalimis ar atidėti įsiskolinimo mokėjimo terminą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų savo skolinius įsipareigojimus įvykdžiusi (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Nagrinėjamu atveju 2016 m. spalio 27 d. tarp pradinės kreditorės AB „Swedbank“ banko ir ieškovės sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis. Nurodyta, kad pradinė kreditorė AB „Swedbank“ bankas perleis, o ieškovė įgys reikalavimą į kiekvienu konkrečiu reikalavimų portfelio perleidimo atveju pasirašytame bylų priėmimo-perdavimo akte nurodytus skolininkus, pagal kredito (paskolos), kredito limito sąskaitoje suteikimo ir / ar kitas sutartis, įskaitant pasirašytas elektroniniu būdu (sutarties 2.2 punktas). Apie 2016 m. spalio 27 d. tarp pradinės kreditorės AB „Swedbank“ banko ir ieškovės sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį atsakovė informuota 2017 m. spalio 3 d. pranešimu dėl reikalavimo teisių perleidimo. Atsakovė buvo raginama iki 2017 m. spalio 10 d. geranoriškai sumokėti skolos sumą arba neturint galimybės nurodytu terminu apmokėti visos įsiskolinimo sumos, susisiekti su ieškove dėl galimybės įsiskolinimą mokėti dalimis ar atidėti įsiskolinimo mokėjimo terminą. Kadangi atsakovė ieškovės reikalavimo, atsiradusio pradinės kreditorės AB „Swedbank“ banko ir atsakovės sudarytos sutarties pagrindu, nevykdė, ieškovė įgijo teisę į 42,07 Eur negrąžinto kredito sumos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 42,07 Eur negrąžinto kredito sumos laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 2,88 Eur mokėjimo palūkanų, priskaičiuotų nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. spalio 29 d. (ieškinio surašymo dienos).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pelno (mokėjimo) palūkanų paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015). Šiuo atveju palūkanų dydis ir mokėjimo tvarka šalims pasinaudojus sutarties laisvės principu nustatyta jų susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015).

Tarp pradinės kreditorės AB „Swedbank“ banko ir atsakovės sudarytos sutarties 1.12 punkte numatyta, jog kredito gavėjas privalo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais mokėti bankui už naudojimąsi kreditu procentais išreikštą atlyginimą – palūkanas. Metinė palūkanų norma – 5,63 procentai. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti 2,88 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. spalio 29 d., paskaičiuotos kartu su 0,32 Eur įsiskolinimu reikalavimo perleidimo dieną, pagal savo paskirtį laikytinos pelno (mokėjimo) palūkanomis. Kadangi atsakovė sutartinės prievolės mokėti užmokestį palūkanų forma už naudojimąsi kreditu nevykdė, ieškovei, perėmusiai reikalavimo teisę, priteistinos 2,88 Eur ((42,07 Eur x 5,63 proc. / 365 d. x 395 d.) + 0,32 Eur) pelno (mokėjimo) palūkanos už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. spalio 29 d. bei 5,63 procentų dydžio sutartinės metinės palūkanos už negrąžintą 42,07 Eur kredito sumą, skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 30 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.874 straipsnio 1 dalies).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 3,79 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų taikant 0,05 procento dydžio normą.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).

Iš teismui pridėtos pradinės kreditorės AB „Swedbank“ banko ir atsakovės sudarytos sutarties matyti, jog atsakomybės klausimas dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo šalių buvo neišspręstas. Nesant sudaryto rašytinio susitarimo dėl delspinigių, kaip vieno iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, laikytina, kad reikalavimas dėl 3,79 Eur delspinigių priteisimo pareikštas nepagrįstai, todėl yra atmestinas (CK 6.72 straipsnis).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kadangi atsakovė prievolės nevykdė geruoju, nemokėdama 44,95 Eur skolos sumos, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 44,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 92,22 procentus ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 13,83 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,58 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai sudaro 3,30 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinį patenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovės priteistinos 3,30 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, iš atsakovės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 42,07 Eur (keturiasdešimt du eurus ir septynis euro centus) negrąžinto kredito, 2,88 Eur (du eurus ir aštuoniasdešimt aštuonis euro centus) palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. spalio 29 d., 5,63 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų už negrąžintą 42,07 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų ir septynių euro centų) kredito sumą nuo 2018 m. spalio 30 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,83 Eur (trylika eurų ir aštuoniasdešimt tris euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,30 Eur (tris eurus ir trisdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė