Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-280-519/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-06-20Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-04Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-04
Bylos Nr.
1A-280-519/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43587-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gražvydas Poškus (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
A. K.
Advokatai
Ernestas Armalas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-280-519/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43587-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,gynėjui advokatui Ernestui Armalui,nuteistajam A. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Ernesto Armalo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsniais, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, konfiskuota iš A. K. turto už 1150 eurų.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017-08-25 iki 2017-08-26 – dvi paros.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. K. nuteistas už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2017 m. rugpjūčio 25 d. apie 10.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,41 % (promilės) etilo alkoholio, tokiu būdu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Ernestas Armalas prašo A. K. išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, kadangi neįrodyta, jog A. K. 2017 m. rugpjūčio 25 d. apie 10.55 val., vairavo automobilį neblaivus.

2.1. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatyme yra griežtai nurodyta, kad jeigu neveikia policijos automobilio registratorius, apie tai turi būti informuota vadovybė. Pasak gynėjo, tokių duomenų šioje byloje neužfiksuota.

2.2. Teigia, jog nėra aišku, ar teisingai yra nustatytas laikas automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo registratoriuje. Nurodo, kad A. K. pareikštame kaltinime nurodyta, kad jis automobilį vairavo neblaivus 10.55 val., nors pagal bylos duomenis nustatyta, kad A. K. buvo sulaikytas 10.35 val.

2.3. Gynėjas atkreipia dėmesį į liudytojų G. M. ir R. U. parodymus, teigia, jog jų parodymai yra prieštaringi. Nurodo, kad minėti liudytojai savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad matė automobilį važiuojantį ir jį sustabdė prie (duomenys neskelbtini) namo, tačiau po to, kai buvo peržiūrėtas iš parduotuvės pateiktas vaizdo įrašas, liudytojai nurodo, jog matė neblaivų A. K. stovintį prie parduotuvės, jog jie jam leido sėsti į automobilį, leido važiuoti ir tik vėliau sulaikė. Pažymi, jog policijos pareigūnai atliekant parodymų patikrinimą vietoje nesugebėjo parodyti, kur stovėjo A. K. automobilis prie parduotuvės.

2.4. Nurodo, kad teismas nuosprendyje pasisakė, jog A. K. du kartus važiavo į parduotuvę ir pirko tuos pačius gėrimus. Gynėjo teigimu, automobilyje nebuvo rasta jokia tuščia tara. Be to, gynėjo nuomone, laiką, kada A. K. buvo parduotuvėje, ar jis pirko gėrimus, galima nustatyti pagal kasos čekius. Būtent šie duomenys patvirtintų, kad A. K. 10.55 val. nevairavo automobilio.

3. Teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. gynėjo advokato Ernesto Armalo apeliacinis skundas atmestinas

4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingą išvadą, kad A. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,41 promilių etilo alkoholio ir tokiu būdu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Su tokiu sprendimu aiškiai nesutinka apeliacinį skundą pateikęs nuteistojo gynėjas, prašydamas A. K. išteisinti. Kolegija patikrino skundžiamą nuosprendį teisėtumo bei pagrįstumo aspektais (įrodymų vertinimas, pakankamumas, liečiamumas ir kt.) ir nepritaria apeliaciniame skunde suformuluotoms prielaidoms, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, jog nebuvo surinkta A. K. kaltę pagrindžiančių įrodymų.

5. Šioje byloje apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išdėstė A. K. kaltinančius bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė nuteistojo A. K., liudytojos G. K. parodymus ir visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojais apklaustų policijos pareigūnų G. M. ir R. U. akistatos su A. K. metu bei teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, tarnybiniame pranešime dėl girto vairuotojo užfiksuotomis aplinkybėmis, liudytojos R. U. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotomis aplinkybėmis, BIRT ataskaitų žiūryklėje, Policijos registruojamų įvykio registro suvestinėje nurodytais duomenimis, liudytojų D. Š., E. M. teisme nurodytomis aplinkybėmis bei kitais byloje esančiais ir teisme ištirtais įrodymais ir dėl to teisingai konstatavo, kad A. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.

5.1. Netikėti liudytojų G. M. ir R. U. parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Abu teismo posėdyje apklausti pareigūnai kategoriškai patvirtino matę, jog už automobilio vairo sėdėjo A. K.. Liudytojas G. M. tiek akistatos su A. K. metu, tiek ir duodamas parodymus teisme, parodė, kad pamatė iš parduotuvės išeinantį ir prie kelkraščio stovintį vyrą su maišeliu, t. y. A. K., kuris pasirodė neblaivus. Pravažiavęs, per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad asmuo priėjo prie automobilio ir sėdo į vairuotojo pusę, prie vairo. Automobilis tuo metu nevažiavo. Stovėjo galu į (duomenys neskelbtini) gatvę, galu į parduotuve. Jam kilus įtarimų, jis apsisuko ir grįžo prie parduotuvės. Sustojęs, išlipo ir pamatė, kad automobilis pajudėjo. Tada sėdęs į tarnybinį automobilį, įsijungė garsinius ir šviesos švyturėlius ir bandė automobilį sustabdyti. Jį sustabdė tik (duomenys neskelbtini) gatvėje, automobiliui sustojus prie namo. Anksčiau jo sustabdyti nepavyko, nes jis su tarnybiniu automobiliu buvo įvažiavęs į parduotuvės kiemą, norint iš jo išvažiuoti, reikėjo aplink parduotuvę ratu apvažiuoti. Apvažiavęs aplink parduotuvę, matė, kad automobilis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Paskui įsuko į kitą gatvę, bet jo akiratyje buvo kol sustojo. Matė, kas vairavo automobilį, tai – A. K.. Matė, kaip jis automobiliu išvažiavo iš aikštelės, esančios prieš parduotuvę (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jo automobilis nebuvo niekur sustojęs, kai jį prisivijo A. K. vis dar sėdėjo vairuotojo vietoje. Daugiau jokių asmenų nebuvo. Išlipti jam neleido, kol pats nepasakė išlipti. Kai asmuo išlipo, ištraukė raktelius. Tada davė prasipūsti alkotesteriu. Automobilyje daugiau nieko nebuvo. Nebuvo jokio žmogaus ar moters, kuri eitų nuo automobilio.

5.1.1. Tokias pat aplinkybes nurodė ir liudytoja R. U. tiek akistatos su A. K. metu, tiek duodama parodymus teisme. Šių liudytojų parodymai esminėse detalėse sutampa, jų parodymus patvirtina ir R. U. tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės, garso įrašas, kuriame girdėti pareigūno pokalbis su Šiaulių apskrities VPK budėtoju dėl gauto pranešimo vykti į (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 151 – 152), BIRT žiūryklėje nurodyta informacija apie išsiųstų policijos pajėgų laiką (1 t. b. l. 163), Policijos registruojamų įvykių registro suvestinė nurodytas pareigūnų atvykimo laikas (2 t. b. l. 119), todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs liudytojų parodymuose jokių esminių prieštaravimų ar neatitikimų su kitais byloje ištirtais įrodymais, taip pat nesant pagrindo manyti, kad liudytojai yra suinteresuoti apkalbėti nuteistąjį, pagrįstai jų paaiškinimus laikė vienu iš įrodymų nustatant faktines nusikalstamos veikos aplinkybes.

5.2. Byloje nustatyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo registratoriaus laikas ir policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą laikas nesutapo. Liudytojas D. Š. teisme paaiškino, kad jų tarnybiniame automobilyje esančiame registratoriuje nurodytas laikas neatitinka realaus. Jis rodo laiką, bet būna, kad išsireguliuoja, nes yra prijungtas prie automobilio akumuliatoriaus. Prie vaizdo medžiagų, jie prieigos neturi. Ištraukia kortelę, užrašo laiką, kada ką vežė, ir kortelę palieka. Jis rodo tokį laiką, koks yra, bet pagal ekipažo išsiuntimo laiką, galima teigti, kad registratorius rodė netikslų laiką. Laikas matosi vieningoje ekipažų judėjimo valdymo sistemoje. Registratoriumi laiko nenustato. Medicininės apžiūros akte ir kraujo paėmimo dokumentuose, laikas tikslus. Siuntime atlikti medicininę apžiūrą nurodytas surašymo laikas – 10.55 val., kada asmuo buvo sulaikytas kolegų. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šio liudytojo parodymus, kad jų tarnybiniame automobilyje esančiame registratoriuje nurodytas laikas neatitinka realaus bei įvertinęs Policijos registruojamų įvykių registro suvestinėje nurodytą pareigūnų atvykimo laiką, siuntime atlikti medicininę apžiūrą, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas įvykio laikas, BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodytas policijos pajėgų išsiuntimo, adresu: (duomenys neskelbtini) laikas, R. U. tarnybiniame pranešime užfiksuotą nusikalstamos veikos laikas, pagrįstai nustatė, kad A. K. padaryta nusikalstama veika buvo padaryta 10.55 val. Be to, kaip matyti iš įtariamojo laikino sulaikymo protokolo, A. K. buvo sulaikytas 2017 m. rugpjūčio 25 d. 11 val. 08 min., (duomenys neskelbtini), o ne kaip nurodo gynėjas apeliaciniame skunde – A. K. buvo sulaikytas 10.35 val. Įvertinusi aptartus įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytu nusikalstamos veikos padarymo laiku, t. y. jog nusikalstama veika padaryta 10.55 val.

5.3. Nuteistojo A. K. gynėjo teigimu, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme yra griežtai nurodyta, kad jeigu neveikia policijos automobilio registratorius apie tai turi būti informuota vadovybė, tačiau tokių duomenų šioje byloje nėra. Sutiktina, jog patrulių tarnybiniuose automobiliuose privalo būti įrengti vaizdo registratoriai, kad pareigūnai privalo naudotis jiems patikėta modernia ir patikima įranga, leidžiančia visose situacijose užfiksuoti ir išsaugoti tikslius autentiškus duomenis, tačiau teismo manymu, tai neturėjo esminės reikšmės fiksuojant A. K. padarytos nusikalstamos veikos laiką, kadangi įvykio laikas, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, buvo užfiksuotas kitais būdais.

6. Taigi nagrinėjamu atveju jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad A. K. automobilį vairavo būdamas neblaivus, nekyla. Byloje yra surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti neabejotinas išvadas dėl A. K. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės klausimu. Nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir A. K. išteisinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. gynėjo advokato Ernesto Armalo apeliacinį skundą.

Teisėjai Nijolė MatuzevičienėGražvydas PoškusVirginija Žindulienė