Panevėžio apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovas V. S., patikslinęs ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo ,,If P&C Insurance AS“ filialo 79149,20 Lt, iš atsakovės E. T. - 2057,49 Lt žalai atlyginti, 5 % procesinių palūkanų už priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 257/400 dalis negyvenamų - buitinio aptarnavimo patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). 2011-11-11 apie 02.57 val. atsakovės E. T. asmeninės nuosavybės teisėmis valdomose patalpose (duomenys neskelbtini) III aukšte kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintos jam priklausančios patalpos, esančios I ir II aukštuose. 2011-1l-15 „If P&C Insurance AS" filialo atstovas apžiūrėjo patalpas ir surašė Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą. E. T. savo patalpas buvo apdraudusi Bendrosios civilinės atsakomybės draudimu pagal sutartį Nr. BCA 00004335. 2012-02-15 gavo pranešimą iš „If P&C Insurance AS" filialo, iš kurio sužinojo, kad minėtų patalpų savininkė E. T. patalpas yra perdavusi D. L. IĮ „Lordex" pagal 201l-09-30 nekilnojamojo turto panaudos sutartį, todėl už žalą padarytą tretiesiems asmenims naudojant daiktą, perduotą pagal panaudos sutartį, turi atsakyti panaudos gavėjas D. L. IĮ ,,Lordex" (CK 6.639 str.). UAB ,,Gerba“ sudarė jam priklausančių patalpų remonto darbų po gaisro lokalinę sąmatą, kur nurodyta bendra remonto darbų su medžiagomis vertė 75696,39 Lt. UAB ,,Elektris“ sudarė lokalinę sąmatą, kur nurodyta, kad elektros apšvietimo instaliacijos remonto atstatymo darbų su medžiagomis kaina yra 5510,69 Lt, viso padaryta žalos už 81206,69 Lt (2 t., b. l. 3-6, 175-176).

Ieškovė UAB ,,Arneiga“, patikslinusi ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo ,,If P&C Insurance AS“ filialo 20850,80 Lt, iš atsakovės E. T. - 542 Lt žalai atlyginti, 5 % procesinių palūkanų už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad baldų prekybos veiklai nuomojasi 257/400 dalis 2100 kv. m. negyvenamas patalpas - buitinio aptarnavimo patalpas adresu (duomenys neskelbtini). 2011-11-11 apie 02.57 val. atsakovės E. T. asmeninės nuosavybės teisėmis valdomose patalpose (duomenys neskelbtini) III aukšte kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintos nuomojamos patalpos bei buvę ekspozicijos salėje baldai 23473,30 Lt vertės, kurie buvo ne tik tiesiogiai apgadinti, bet ir aplieti vandeniu gesinant gaisrą. Kilnojamojo turto ataskaitoje Nr. 12-204-91, už kurios sudarymą sumokėjo 2359,50 Lt, nurodyta, kad baldų rinkos vertė po apgadinimo yra 4440 Lt, todėl nuvertėjus baldams padaryta 19033,30 Lt žala. Atsakovė E. T. savo patalpas buvo apdraudusi Bendrosios civilinės atsakomybės draudimu pagal sutartį Nr. BCA 00004335. 2012-02-15 gavo pranešimą iš „If P&C Insurance AS" filialo, kuriame nurodyta, kad E. T. jai priklausančias patalpas buvo perleidusi D. L. IĮ „Lordex" pagal 2011-09-30 nekilnojamojo turto panaudos sutartį, todėl už žalą turi atsakyti panaudos gavėjas D. L. IĮ ,,Lordex" (LR CK 6.639 str.). Mano, jog gaisro kilimą lėmė atsakovės E. T. aplaidumas eksploatuojant turimą turtą, nepašalinti gedimai jai priklausančiose patalpose esančioje elektros instaliacijoje, ji neužtikrino tinkamo komercinių patalpų saugumo, neskyrė tinkamų išlaidų, būtinų daikto saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo (CK 4.10 str.). Atsakovė, elgdamasi neapdairiai ir nerūpestingai bei pažeisdama CK 1.5 str. įtvirtintus principus, savo veiksmais sukėlė pavojų kitų daiktų žuvimui bei padarė žala esamam turtui. CK 6.248 str. 1 d. įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, kai įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Atsakovės E. T. kaltė dėl gaisro padarytos žalos yra preziumuojama. Kadangi gaisras yra nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai (Priešgaisrinės saugos įstatymo 2 str. 2 d.), tai turi būti laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Atsakovės, kaip nekilnojamojo turto nuomotojos, pareiga buvo užtikrinti nuomojamų patalpų būklę, kad nuomininkas galėtų jomis naudotis pagal paskirtį; nuomotojas atsakingas už nuomojamų patalpų trūkumus, todėl turėjo pareigą rūpintis jai nuosavybės teise priklausančia įranga: komunikacijomis, elektros instaliacija, priešgaisrine sauga ir kt. Draudimo taisyklėse prie Draudimo sutarties Nr. BCA 00004335 pagal sąlygą Nr.201 yra draudžiama Draudėjo, įvardyto draudimo liudijime, civilinė atsakomybė, kylanti dėl Draudėjo veiklos tretiesiems asmenims padarytos žalos, įskaitant Draudėjo civilinę atsakomybę dėl Draudėjo naudojamų patalpų, kurių adresai nurodomi draudimo liudijime, eksploatacijos. Draudimo sutarties polise Nr. BCA 00004335 yra aiškiai nurodyta, kad Draudimo objektu yra laikoma Draudėjo, kaip patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) savininko civilinė atsakomybė dėl žalos trečiųjų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei. Bendra draudimo suma pagal šią sutartį yra 100 000,00 Lt. Todėl padarytą žalą turi atlyginti abu atsakovai (1 t., b. l. 2-5, 2 t., b. l. 175-176).

Šalies argumentai

Ieškovai apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinius tenkinti visiškai. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas, teismas pažeidė procesines ir materialines teisės normas, neteisingai vertino įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas. Nurodo, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. l d.). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3d.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, jeigu gaisras kyla bendrame pastate, tai reikėtų pripažinti, jog už jo kilimą yra atsakingas asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys, o įrodytas gaisro židinio faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Atsakovės, kaip nekilnojamojo turto nuomotojos, pareiga buvo užtikrinti tokią nuomojamų patalpų būklę, kad nuomininkas galėtų jomis naudotis pagal paskirtį, ji liko atsakinga už nuomojamų patalpų trūkumus. Pagal LR CK 6.266 str. savininko kaltė yra preziumuojama. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims ir kad iš tų patalpų nekiltų gadinantis poveikis. Mano, kad šioje byloje neįrodyta, jog atsakovė, kaip patalpų savininkė, padarė iš esmės viską, ką turėjo ir galėjo padaryti sąžiningas, rūpestingas ir pareigingas patalpų savininkas tam, kad būtų galima išvengti žalos kilimo ar galimos žalos kilimo sumažinimo. Atsakovė E. T. nurodė, kad ji apdraudė savo patalpų civilinę atsakomybę todėl, kad už jokią žalą nebūtų atsakinga. Ji į bylą pateikė tik įrodymus apie patalpų elektrinę dalį, tačiau nepateikė įrodymų apie priešgaisrinės apsaugos priemonių įrengimą ir buvimą. 2011-09-30 perduodamo pagal panaudos sutartį perdavimo ir priėmimo akte yra nurodyta, kad perduodamos patalpos, vandens šildymo įtaisai (boileriai), dušo kabina, klozetai, vandens kriauklės, žaliuzės, bet nėra nurodytos gaisro aptikimo ir signalizacijos sistemos. Teismas nepagrįstai nurodo, kad 2011 m. balandžio mėnesį Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priežiūros skyriaus pareigūnai po patikrinimo pažeidimų nenustatė, nes tame pačiame akte yra pasiūlyta deklaruoti objektą pagal Objekto atitikties saugą reglamentuojantiems teisės aktams deklaravimo tvarkos aprašą, kas reiškia, jog trūkumų buvo. Baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-00467-11 esančioje Panevėžio apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvadoje Nr. 50-5-IS1-9 yra nurodyta, kad tirti pateikta spyna yra veikianti, techniškai tvarkinga, buvo atrakinta, o ne išlaužta. Todėl mano, jog nepaneigta galimybė, jog gaisro sukėlėjas yra patalpų teisėtas valdytojas. Patalpų savininkė, suteikdama patalpas kitam asmeniui, neužtikrino galimybės į jas patekti pašaliniams. Teismas nepagrįstai prilygina patalpų naudotojo ir patalpų savininko atsakomybę. CK 6.266 str. 2 dalyje preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių akcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Atsakovai nepaneigė žalos kilimo kaltės prezumpcijos. Todėl vadovaujantis Bendros civilinės atsakomybės draudimo sutartimi Nr. A 00004335, Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklėmis Nr. 010, nukentėjusio trečiojo asmens turtui, esant draudiminiam įvykiui, žalą turi atlyginti draudimo kompanija „If P&C Insurance AS" filialas. Ji yra verslo profesionalas (įmonė), todėl, jeigu prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo, tai atsakomybė kyla visais atvejais, išskyrus atvejus, jeigu įrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.256 str. 4 d.). Draudimo sutarties polise Nr. BCA 00004335 nurodyta, kad Draudimo objektu yra laikoma Draudėjo, kaip patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) savininko civilinė atsakomybė dėl žalos trečiųjų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei, bendra draudimo suma -100 000,00 Lt. Teismas sprendime nepasisakė, kodėl ir kokiais įrodymais paneigta atsakovės E. T. kaltės prezumpcija, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas LR CPK 329 str. 2 d. 4. p. (3 t., b. l. 3-6).

Šalies argumentai

Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl neteisingai įvertino įrodymus, netinkamai taikė materialines teisės normas, dėl ko nepagrįstai atmetė ieškinį. Atsakovė E. T., kaip daikto savininkė, neužtikrino tinkamo patalpų saugumo ir jos kaltė preziumuojama (CK 6.266 str.). Vien tik gaisro kilimo faktas atsakovei priklausančiose patalpose, dėl ko buvo padaryta žala, sudaro pagrindą pastato savininko civilinei atsakomybei kilti, nes nebuvo įrodyta, kad ji padarė iš esmės viską, ką turėjo padaryti sąžiningas, rūpestingas ir pareigingas patalpų savininkas, kad galima būtų išvengti žalos kilimo. Turto perduodamo trečiajam asmeniui pagal panaudos sutartį perdavimo-priėmimo akte nenurodytos gaisro aptikimo ir signalizacijos sistemos. 2011 m. priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai nurodė pasiūlė atsakovei deklaruoti objektą pagal Objekto atitikties saugą reglamentuojantiems teisės aktams deklaravimo tvarkos aprašą, kas turėjo būti pripažinta trūkumų radimu. Iš Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvados matyti, kad spyna nebuvo laužta, o atrakinta, todėl turėjo būti pripažinta įrodyta, kad gaisro sukėlėjas yra patalpų teisėtas valdytojas. Atsakovė nepaneigė žalos kilimo prezumpcijos, o teismas neargumentavo, kodėl padarė priešingą išvadą.

Šalies argumentai

Kaip minėta ieškovai juridiniu ieškinių pagrindu nurodė CK 6.266 str. nuostatas, numatančias objekto savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ir pan. sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Nurodytoje teisės normoje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 str. 1 d., 6.266 str. 1 d.). Šiuo atveju rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), o būtent – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (šiuo atveju ieškovams), o kaltės nebuvimo klausimas – potencialiam įvykio kaltininkui (šiuo atveju atsakovams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011).

Šalies argumentai

Apeliantų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepagrįstas. Bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad žodinio proceso tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas teismui pripažinus, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Prašydami skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą ar pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliantai nenurodė motyvų, dėl kurių mano, jog yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Aplinkybių, leidžiančių manyti, kad, neišklausius žodinių proceso šalių paaiškinimų, apeliacinės instancijos teismas negalėtų išsamiai išnagrinėti bylos, nenustatyta.