Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.23.1; 1.2.23.2; 1.1.8; 1.1.10.1.; 1.1.10.2.1; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2; 2.4.7

2015 m. birželio 5 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. M. ir R. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. buvo pripažinta kalta ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 260 str. 1 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. M. palikti kardomąją priemonę dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o nuosprendžiui įsiteisėjus V. M. suimti ir nukreipti laisvės atėmimo bausmei atlikti.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 str. 1 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 260 str. 2 d. 8 metų laisvės atėmimo bausme. BK 63 str. 1 d. ir 4 d. pagrindu R. S. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. S. nustatyta galutinė subendrinta 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. S. palikti kardomąją priemonę dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o nuosprendžiui įsiteisėjus R. S. suimti ir nukreipti laisvės atėmimo bausmei atlikti. Taip pat nuspręsta BK 72 str. 2 d. 3 p. pagrindu konfiskuoti R. S. iš nusikalstamos veikos gautus pinigus - 20 Lt.

Nuspręsta daiktinius įrodymus: heroiną, saugomą LP KTC pagal 2013-01-03 aktą Nr. A3-8455 ir plastikinį butelį su etilo alkoholio skiediniu, saugomą Vilniaus AVPK Logistikos skyriaus Daiktinių įrodymų saugykloje pagal 2013-06-12 kvitą B serija BBB Nr. 045756, sunaikinti. Lankstinukus palikti voke bylos medžiagoje. Mobilaus ryšio telefonus grąžinti nuteistosioms: R. S. - „NokiaC2“, V. M. – „Samsung“, saugomus Vilniaus AVPK Logistikos skyriuje pagal 2013-07-05 kvitą B serija BBB Nr. 045921. Pinigus - 6610 Lt, saugomus Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2KP NTS pagal 2012-12-20 kvitą A serija AAC Nr. 002436, grąžinti V. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteista pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad ji neteisėtai, turėdama tikslą parduoti, name Nr. 16, esančiame tabore (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plastikiniame maišelyje laikė nenustatytomis aplinkybėmis įsigytą narkotinę medžiagą - heroiną, kurio masė 0,829 g. (28%) iki 2012-11-09 02,45 val., kai policijos pareigūnai kratos minėtame name metu šį plastikinį maišelį, iškritusį iš po V. M. sijono, rado ir paėmė.

R. S. nuteista pagal BK 260 str. 2 d. už tai, kad ji, turėdama tikslą parduoti, name Nr. 16, esančiame tabore (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvairiose vietose laikė nenustatytomis aplinkybėmis įsigytą didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, iš viso 4,287 g iki 2012-11-09, kai apie 02.45 val. policijos pareigūnai kratos minėtame name metu šias narkotines medžiagas surado ir paėmė, tai yra pečiuje - du folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – heroinu, kurio masė yra 0,236 g (58,9%); koridoriaus sienoje esančioje angoje – užspaudžiamą plastikinį maišelį su narkotinė medžiaga – heroinu, kurio masė yra 1,188 (25,7%); vieną plastikinį maišelį su narkotine medžiaga – heroinu, kurio masė yra 2,837 g (28,7%) ir vieną folijos lankstinuką su narkotinė medžiaga – heroinu, kurio masė 0,026 g.

R. S. taip pat nuteista pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad ji 2012-11-09, apie 00.50 val., name Nr.16, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, V. S. pro langą už 20 Lt pardavė vieną folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – heroinu, kurio masė yra 0,026 g.

Apeliaciniame skunde nuteistoji V. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendį ir jai paskirtą bausmę sušvelninti, t. y. paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas dėl netinkamai paskirtos bausmės. Apeliantė mano, kad yra nuteista per griežtai. Apeliantė pažymi, kad nors teismas pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog ji pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau paskyrė 2 m. laisvės atėmimo bausmę. Pasak apeliantės, teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti BK 54 str. 3 d. arba 62 str. nuostatų. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad yra labai jauno amžiaus, nebuvo teista. Dėl įvykdyto nusikaltimo apeliantė labai gailisi, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę pripažino pilnai ir mano, kad nuoširdžiu prisipažinimu padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, nors byloje nėra nustatytas nei vienas pirkėjas. Apeliantė pažymi, kad išlaiko du mažamečius vaikus. Pasak apeliantės, paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, jos šeima atsidurtų labai sunkioje padėtyje ir nebūtų kam prižiūrėti mažamečių vaikų, nes artimų giminaičių, kurie galėtų jais pasirūpinti, apeliantė neturi. Apeliantė mano, kad gyvenimas bendruomenėje dar nereiškia, kad jos vaikai bus prižiūrėti, nes vaikų priežiūra negali būti suvokiama tik kaip fizinis buvimas kartu su vaikais, jų maitinimas ir pan., bet ir tinkamų materialinių, dvasinių sąlygų sudarymas yra būtina sąlyga normaliam vaikų vystimuisi. Apeliantė nurodo, kad apsaugant mažamečių vaikų interesus BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos jai gali būti taikomos. Apeliantė mano, kad bausmės tikslai būtų pasiekti paskiriant jai švelnesnę bausmę.

Apeliaciniame skunde nuteistoji R. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendį ir pritaikius BK 76 str. 1 d. atleisti ją nuo bausmės dėl ligos; atlikti įrodymų tyrimą iškviečiant į teismo posėdį gydytoją iš Santariškių klinikos L. G. (Santariškių g. 2,Vilnius); išreikalauti iš VšĮ Naujininkų poliklinikos, adresas Dariaus ir Girėno g. 18, Vilnius, jos paciento kortelę. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo jai paskirta bausmė pagal nusikalstamos veikos pobūdį iš esmės yra teisinga, nes padaryti nusikaltimai yra priskiriami prie sunkių nusikaltimų, tačiau apeliantė pažymi, kad yra labai ligota, jos sveikatos būklė yra bloga, todėl ji negali realiai atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Apeliantė atkreipia dėmesį, kad ji gimė nesveika, serga nuo gimimo, jai reikalingas širdies ir plaučių persodinimas, nes ji mėlynuoja ir dūsta, atsikosėja kraujais. Apeliantė negali daug vaikščioti ir visiškai negali dirbti jokio fizinio darbo. Apeliantė kiekvieną dieną namuose naudoja deguonies terapiją, jai yra paskirta aparatūra deguonies kvėpavimui, namuose yra deguonies balionas. Pasak apeliantės, kol ją pristatys bausmę atlikti į Panevėžio pataisos namus, ji gali numirti. Apeliantė mano, kad esant tokiai jos sveikatos būklei ji negali atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad ji pirmosios instancijos teismui nepateikė reikiamų dokumentų dėl savo ligos, todėl teismas negalėjo atleisti jos nuo realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apeliantė nurodo, kad dažnai guli ligoninėse, pastoviai lankosi Naujininkų poliklinikoje, gydosi VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoje. Pasak apeliantės, apie jos sveikatos būklę teismui galėtų paaiškinti gydanti gydytoja L. G., kurios išrašą iš medicininių dokumentų apeliantė prideda teismui. Apeliantė pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003-12-31 įsakymą jos ligos yra priskiriamos prie nepagydomų ligų. Apeliantė mano, kad pagal jos ligos pobūdį, bausmės atlikimas yra negalimas. Apeliantė nurodo, kad bausmės paskirtis yra perauklėti nusikaltusį asmenį, bet nesukelti jam fizines kančias ar pastatyti į pavojų jo gyvybę. Todėl apeliantė mano, kad ji turėtų būti atleista nuo bausmės dėl ligos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji V. M. ir jos gynėja prašė V. M. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios R. S. gynėja prašė R. S. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistosios R. S. apeliacinį skundą tenkinti, V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir atidėti jai bausmės vykdymą ne ilgiau nei 1 metams.

Nuteistosios V. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistosios R. S. apeliacinis skundas tenkinamas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl nuteistosios V. M. apeliacinio skundo.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistoji V. M. apeliaciniame skunde, neginčydama veikos kvalifikacijos, apimties bei savo kaltės jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendį ir jai paskirtą bausmę sušvelninti, t. y. paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliantė mano, kad yra nuteista per griežtai. Pasak apeliantės, teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti BK 54 str. 3 d. arba 62 str. nuostatų. Apeliantė nurodo, kad apsaugant mažamečių vaikų interesus BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos jai gali būti taikomos.

BK 260 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pagal BK 75 str. 1 d. (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi naujoji BK 75 str. 1 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d., numato galimybę asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti bausmės vykdymą. V. M. padarytas nusikaltimas nepriskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų. Tai reiškia, kad pakeistas baudžiamasis įstatymas lengvina nuteistosios teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis teismų praktika, spręsdamas dėl galimybės asmeniui atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi atsižvelgti į visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Kasacinės nutartys Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, V. M. už jos padarytą nusikaltimą paskyrė minimalią laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, V. M. padarytas nusikaltimas negali būti vertinamas kaip itin pavojingas, už kurį jai šioje byloje turėtų būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos asmenybė taip pat negali būti vertinama kaip kelianti grėsmę visuomenės saugumui. Todėl darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, V. M. padarė vieną sunkų, baigtą nusikaltimą, byloje nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vertinant V. M. padaryto nusikaltimo pavojingumą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ji neteisėtai, turėdama tikslą parduoti, laikė nedidelį kiekį – 0,829 g. (28%) narkotinės medžiagos heroino, kurį policijos pareigūnai kratos metu rado ir paėmė. Šios aplinkybės rodo mažesnį jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Teisėjų kolegija, vertindama V. M. asmenybės pavojingumą, atsižvelgia, kad nusikaltimą, už kurį V. M. nuteista skundžiamu nuosprendžiu, ji padarė 2012 m. lapkričio 9 d., t. y. būdama neteista (t. 1, b. l. 133-134), V. M. turi du mažamečius vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 131, t. 2, b. l. 50-51), yra jauno amžiaus, psichiatrinėse ligoninėse negydyta, į narkologinę įskaitą neįrašyta (t. 1, b. l. 125-127). Tai rodo, kad V. M. nėra tiek pavojinga, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant tik realią laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat atsižvelgtina į tai, kad pats nuteisimo faktas V. M., kaip ir kiekvienam asmeniui, jau turi atitinkamą neigiamą poveikį. Taigi vienas iš pagrindinių baudžiamosios teisės principų – baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumas – jau įgyvendintas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, V. M. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos – paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas ir nustatomi papildomi įpareigojimai (BK 75 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktai) (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija).

Dėl nuteistosios R. S. apeliacinio skundo.

Apeliaciniame skunde nuteistoji R. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendį ir pritaikius BK 76 str. 1 d. atleisti ją nuo bausmės dėl ligos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo jai paskirta bausmė pagal nusikalstamos veikos pobūdį iš esmės yra teisinga, nes padaryti nusikaltimai yra priskiriami prie sunkių nusikaltimų, tačiau apeliantė pažymi, kad yra labai ligota, jos sveikatos būklė yra bloga, todėl ji negali realiai atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį (BK 76 straipsnio 1 dalis). Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia nustatyti, kad liga yra įtraukta į sunkių nepagydomų ligų, dėl kurių bausmę atlikti būtų per sunku, sąrašą. Be to, taikant BK 76 straipsnį ir atleidžiant nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos, būtina nustatyti, kad bausmės atlikimas dėl nuteistojo ligos pobūdžio yra per sunkus.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog vienos iš atleidimo nuo bausmės sąlygų – dėl sunkios nepagydomos ligos bausmę atlikti yra per sunku – konstatavimas yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgęs į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, taip pat bausmės atlikimo įtaką sunkios nepagydomos ligos dinamikai, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, poveikį kitiems nuteistiesiems, kartu kalintiems įkalinimo įstaigoje, ir galimą poveikį šių asmenų sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytas sąlygas (įrodymais), o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, teismas padaro vertindamas visus įrodymus bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Dėl to teismo medicinos eksperto išvada apie tai, kad nuteistajam, sergančiam sunkia nepagydoma liga, bausmę atlikti būtų per sunku, teismui yra labai svarbus duomenų šaltinis, kuriuo remdamasis jis šį klausimą sprendžia, tačiau ne vienintelis. Teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai – ar nusikaltimo padarymo metu ar vėliau. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-524/2013).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacinės instancijos teisme ir siekdama patikrinti nuteistosios R. S. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes apie nuteistosios sveikatos būklę ir galimybę atlikti laisvės atėmimo bausmę, 2014 m. sausio 9 d. paskyrė teismo medicinos ekspertizę (t. 2, b. l. 96-98). Vilniaus apygardos teisme 2015 m. kovo 6 d. buvo gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Ekspertizės aktas Nr. EKG 17(88)/15(01), kuriame pateikta išvada, kad R. S. serga užleista įgimta širdies yda (Eizenmengerio sindromu): bendras arterinis kamienas su skilvelių pertvaros defektu, plaučių arterijos hipertenzija ir lėtiniu kvėpavimo nepakankamumu su lėtine hipoksemija, funkcinė klasė III-IV. Širdies nepakankamumas C funkcinė klasė III, dėl ko R. S. laisvės atėmimo bausmę atlikti būtų per sunku. Esant toli pažengusiam patologiniam procesui širdies operacinis gydymas negalimas. Ši liga atitinka „Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo 1 priedą „Sunkių ir nepagydomų ligų sąrašas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ir sveikatos apsaugos ministrų 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 V skyriaus 20.2 punktą ir VI skyriaus 23 ir 24 punktus (t. 2, b. l. 113-117). Siekiant nustatyti, ar R. S. dėl savo ligos gali atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmę, apeliacinės instancijos teismas apklausė specialistę T. M., dirbančią laisvės atėmimo vietos ligoninėje Vidaus ligų skyriaus vedėja, kuri kompetentingai paaiškino, kad bausmės atlikimo vietos medicinos įstaigos ir administracija neturi būtinų sąlygų ir priemonių suteikti nuteistajai pagal jos ligą būtiną priežiūrą ir medicininį aptarnavimą. Taigi šie bylos duomenys patvirtina, kad nuteistoji R. S. negali atlikti bausmės dėl ligos pobūdžio ir dėl paskirtos bausmės ypatumų, t. y. esant tokioms sąlygoms neįmanomas bausmės paskirties realizavimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Ekspertizės akte Nr. EKG 17(88)/15(01) pateiktas išvadas, kad R. S. serga sunkia nepagydoma liga, taip pat apeliacinės instancijos teisme apklaustos specialistės T. M. paaiškinimus, kad bausmės atlikimo vietos medicinos įstaigos ir administracija neturi būtinų sąlygų ir priemonių suteikti nuteistajai pagal jos ligą būtiną priežiūrą ir medicininį aptarnavimą, atsižvelgdama į R. S. asmenybę (teista už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, bausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 177), psichiatrinėse ligoninėse negydyta, į narkologinę įskaitą neįrašyta (t. 1, b. l. 166-168), į ligos pobūdį, į tai, jog nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei du metai, bei į tai, kad nuteistoji R. S. susirgo sunkia nepagydoma liga iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, konstatuoja, kad yra objektyvus pagrindas R. S. atleisti nuo bausmės dėl ligos (BK 76 straipsnis 1 dalis). Nors R. S. šia liga jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jai tokią veiką padaryti, tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgiama į tai, kad nuteistoji R. S. negali atlikti bausmės dėl ligos pobūdžio ir dėl paskirtos bausmės ypatumų, t. y. bausmės atlikimo vietos medicinos įstaigos ir administracija neturi būtinų sąlygų ir priemonių suteikti nuteistajai pagal jos ligą būtiną priežiūrą ir medicininį aptarnavimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistosios V. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistosios R. S. apeliacinis skundas tenkinamas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., BPK 328 str. 1, 2 p., BPK 303 str. 3 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistosios V. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, nuteistosios R. S. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendį pakeisti.

R. S., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pripažintą kalta ir nuteistą pagal BK 260 str. 1 d. bei BK 260 str. 2 d. galutine subendrinta 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos, nuo paskirtos bausmės dėl ligos atleisti (BK 76 str. 1 d.).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus R. S. suimti ir nukreipti laisvės atėmimo bausmei atlikti.

V. M., pripažintai kalta ir nuteistai pagal BK 260 str. 1 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos, pritaikyti BK 75 straipsnį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.) ir paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.

Įpareigoti nuteistąją V. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą leidimo, neišvykti už gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribų ir būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus V. M. suimti ir nukreipti laisvės atėmimo bausmei atlikti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.