Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-05-13 · Administracinė byla Nr. AS-858-325-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-02-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-05-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2011-12-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-13
Bylos Nr.
AS-858-325-11
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00643-2009-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Irmantas Jarukaitis (pran.)
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Kauno apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS858–325/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00643-2009-8Procesinio sprendimo kategorija 70.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl savavališkos statybos akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja V. J. skundu (b. l. 3–5) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos (toliau – ir KAVA) 2009 m. lapkričio 19 d. savavališkos statybos aktą Nr. SA-40 (toliau – ir aktas Nr. SA-40). Pareiškėja nurodė, kad ginčijamas aktas Nr. SA-40 yra nepagrįstas, neteisėtas, nes jį priimant nesilaikyta norminių teisės aktų reikalavimų, pažeistos procedūros bei taisyklės, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepimu (b. l. 80–82) nesutiko su skundu ir prašė bylą nutraukti. Atsakovas nurodė, kad ginčo atveju savavališkos statybos aktas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, skundu nesiekiama apginti pažeistų teisių (interesų), o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ir faktų konstatavimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepimu (b. l. 85–86) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartimi (b. l. 149–152) administracinę bylą pagal pareiškėjos V. J. skundą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. lapkričio 19 d. savavališkos statybos akto Nr. SA-40 panaikinimo nutraukė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien tik asmens suvokimu. Tai reiškia, kad į teismą gali būti kreipiamasi norint apginti savo pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą, todėl teisė kreiptis gynybos į teismą yra saistoma tam tikrų pareigų ir nėra absoliuti. Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad apskrities viršininko administracijos pareigūnai turėjo teisę savo kompetencijos ribose surašyti savavališkos statybos aktą dėl neteisėtų statybos veiksmų atlikimo. Teismas, vertindamas savavališkos statybos akto turinį, atkreipia dėmesį į esminį aspektą, t. y. ar jame fiksuojamas tik savavališkos statybos faktas, ar užfiksavus faktines aplinkybes kartu nurodomas patvarkymas (įpareigojimai) savavališkus statybos veiksmus atlikusio asmens atžvilgiu. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčijamame akte Nr. SA-40 nėra nurodyti viešojo administravimo subjekto patvarkymai (įpareigojimai pareiškėjai), todėl toks teisės aktas pats savaime negali sukelti pareiškėjai jokių teisinių pasekmių ir negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad neturi juridinės reikšmės ginčas, kylantis ne dėl teisės, o dėl fakto konstatavimo. Aktu Nr. SA-40 atsakovas tik nustatė savavališkos statybos faktą, nenurodydamas pareiškėjai jokių, jos teises ribojančių, pareigų. Faktą konstatuojančio savavališkos statybos akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie gali sukelti tam tikras teisines pasekmes. Tik tuo atveju, jeigu dokumente formuluojami nurodymai arba taikomos atsakomybės priemonės (skiriamos sankcijos), toks dokumentas privalomas vykdyti asmeniui, kuriam jis adresuotas bei gali būti ginčijamas išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka ar teismine tvarka. Remiantis byloje esančių duomenų visetu, matyti, kad ginčijamas savavališkos statybos aktas negali būti ginčo objektu, jo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas nenagrinėtinas administraciniame teisme, kadangi asmeniui, kurių atžvilgiu jis surašytas, nesukelia jokių juridinių pasekmių, nėra susijęs su jų teisėmis (neliečia jų teisių) ar įstatymo saugomais interesais. Nagrinėjamo ginčo atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos formuojamoje administracinėje jurisprudencijoje, konstatuodamas, jog ginčas kyla ne dėl teisės, o dėl fakto. Tokio pobūdžio ginčų administraciniai teismai nesprendžia, jie nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnyje nurodytų bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą, o teisinės reikšmės neturi net ir ta aplinkybė, kad turinti juridinę reikšmę aplinkybė ar atitinkamas faktas yra įtvirtinti dokumente, kurio išraiškos forma – aktas (savavališkos statybos ar pan.). Reikšminga tai, ar toks aktas liečia besikreipusio teisminės gynybos teises, interesus (nutartys administracinėse bylose Nr. A556–483/2010, Nr. A525–511/2010). Remdamasis išdėstytomis aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad administracinė byla pagal pareiškėjos V. J. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

II.

Pareiškėja V. J. atskiruoju skundu (b. l. 164) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą. Pareiškėja nurodo, kad savavališkos statybos aktas sukelia teisines pasekmes, šio akto pagrindu viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie gali sukelti tam tikras teisines pasekmes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad akto, kurio pagrindu gali būti priimamas vėlesnis aktas, apskundimas turi būti leidžiamas (nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1846/2008).

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 168–169) prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos nurodomoje administracinėje byloje Nr. A146-1846/2008 buvusi faktinė situacija iš esmės skiriasi nuo faktinės situacijos šioje byloje. Akte Nr. SA-40 užfiksuotos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, t. y. išreikštas tik fakto konstatavimas, todėl o administracinių bylų kompetencijai nėra priskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. lapkričio 19 d. savavališkos statybos akto Nr. SA-40, motyvuodamas tuo, kad aktu Nr. SA-40 yra konstatuojami faktas ir jis nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjai. Pareiškėja nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo aiškinimu, nurodydama, kad jai kyla teisinės pasekmės dėl akto Nr. SA-40. Klausimas dėl to, ar savavališkos statybos aktas Nr. SA-40 sukelia teisines pasekmes pareiškėjai, apibrėžia šios bylos ribas, kuriose teisėjų kolegija vertina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad savavališkos statybos aktas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-398/2010). Ginčijamame akte Nr. SA-40 (b. l. 8–9) užfiksuotos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, t. y. pareiškėja savavališkai vykdo statybos darbus (pakeista garažo ir stoginės stogo konstrukcija bei danga, pakeičiant nuolydį ir aukštį), aprašoma statinio kategorija, statiniai). Akte Nr. SA-40 yra išreikštas tik fakto konstatavimas, kad pareiškėjas savavališkai vykdo statybos darbus. Jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) šiame savavališkos statybos akte nėra. Toks aktas pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių. Pareiškėjo keliamas ginčas dėl šio akto iš esmės yra ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės. Skundžiamas savavališkos statybos aktas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis ir 15 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1846/2008 analizuota faktinė situacija (teritorijų planavimo teisinių santykių srityje) iš esmės skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamos situacijos, todėl taip pat skiriasi ir šių bylų ratio decidendi.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė nutartį, kuria nutraukė bylą, kurioje pareiškėja skundžia jai teisinių pasekmių nesukeliantį savavališkos statybos aktą, o pareiškėjos atskirasis skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas