- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-28
- Bylos Nr.
- I-129-423/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00643-2009-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- I. M., A. J.
- Advokatai
- Dominykas Varnas
- Kategorijos
- 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nataljos Zelionkienės ir Gintaro Čekanausko,
atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Neringai Pėtnyčytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. J. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl akto panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. J., atstovaujama advokato Dominyko Varno, kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-11-19 savavališkos statybos aktą Nr. SA-40.
Pareiškėjos atstovas nurodė, kad savavališkos statybos aktas yra nepagrįstas, nes atsakovas priimdamas ginčijamą aktą nepatikrino, kokios konstrukcijos buvo pakeistos, ar apskritai jos buvo keistos. Akte nenurodė, kaip buvo pakeistas stogo aukštis bei nuolydis. Paaiškino, kad bendra statinių stogo laikančioji konstrukcija nerekonstruota. Stoginė ir garažas turi vientisą stogą, todėl nėra pagrindo abejoti, kad pasikeitė stogo nuolydis, konstrukcijos ar aukštis. Statinių kadastro duomenų byloje nenurodytas garažo stogo nuolydis procentais, joje tik pažymėta, kad stogo danga - ruloninė, o konstrukcija - sutapdinta. Stoginė buvo ir yra ne atskiras statinys, o priestatas prie garažo, turinti bendrą, vienodo aukščio, nuolydžio bei dangos stogą, kurios duomenyse pažymėta, kad stoginė yra 9,45 kv.m. ploto, medinis statinys. Be to, iš fotonuotraukos ir kadastro duomenų bylos matyti, kad garažo stogas buvo sutapdintas dar 2001-08-06. Nors stogo danga pakeista, tačiau tokių veiksmų atlikimas neatitinka rekonstrukcijos darbų požymių ir tikslo - sukurti naują statinio kokybę. Ginčijamas aktas neteisėtas, nes jį priimant nesilaikyta norminių teisės aktų reikalavimų, pažeistos procedūros bei taisyklės, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė nurodė, jog 2009-11-19 savavališkos statybos akte Nr. SA-40 teisėtai ir pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja savavališkai rekonstravo garažo 2I1p ir stoginės 4I1m stogo konstrukciją bei dangą, pakeisdama jų nuolydį ir aukštį. Pareiškėjos atlikti darbai patenka į LR statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punkte apibrėžtą statinio rekonstrukcijos sampratą, kurios tikslas pertvarkyti esamą statinį ir sukurti jam naują kokybę. Pareiškėjos motyvas, kad garažo stogas sutapdintas, o stoginė yra šio garažo priestatas, turintis bendrą stogą, yra nepagrįstas. Iš fotonuotraukos matyti, kad garažo 2I1p stogas turi nuolydį ir nėra sutapdintas. Pati pareiškėja pripažino, kad garažo 2I1p ir stoginės 4I1m ruloninė stogo danga buvo pakeista kito tipo danga. Rekonstruoti statiniai priskirtini II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Pagal STR 1.01.07:2002 ,,Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ minėtų statinių rekonstrukcijos darbams atlikti reikalingas supaprastintas statinio projektas. Nurodė, kad ginčo atveju savavališkos statybos aktas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, skundu nesiekiama apginti pažeistų teisių (interesų), o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ir faktų konstatavimo. Prašė administracinę bylą nutraukti.
Tretysis suinteresuotas asmuo I. M. paaiškino, kad garažo ir stoginės stogas niekada nebuvo vienodo aukščio. Garažo stogas buvo sujungtas su stoginės stogu, pakeičiant ruloninę stogo dangą. Ginčo statinių bendrasavininkė V. J. savavališkus statybos darbus atliko be jos sutikimo, tokiu būdu padidindama garažo ir stoginės plotą bei tūrį. Prašė skundo netenkinti.
Tretysis suinteresuotas asmuo A. J. paaiškino, kad su V. J. santykiai konfliktiški. Nurodė, kad stogo būklė iki stogo dangos pakeitimo buvo gera. V. J. atliko savavalinę stogo rekonstrukciją, pakeisdama ruloninę stogo dangą į metalinę bei stogo nuolydį, kuris remiasi į ūkinį pastatą. Prašė skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (toliau – ir ABTĮ) reglamentuotas teisės kreiptis į teismą aspektas, t.y. kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Minėto įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nurodyta nuostata garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą, nustatant minimalų kriterijų – asmens subjektyvų suvokimą, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tačiau tai taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-08-08. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Darytina išvada, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).
Remiantis sisteminiu teisės normų vertinimu, teigtina, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien tik asmens suvokimu. Tai reiškia, kad į teismą gali būti kreipiamasi norint apginti savo pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą, todėl teisė kreiptis gynybos į teismą yra saistoma tam tikrų pareigų ir nėra absoliuti.
Nagrinėjamu atveju administracinis ginčas byloje kilęs dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-11-19 savavališkos statybos akto Nr. SA-40 panaikinimo. Ginčijamu aktu konstatuota, kad V. J. savavališkai atliko statinių rekonstrukcijos darbus, kurių metu buvo pakeista garažo 2I1p ir stoginės 4I1m stogo konstrukcija bei danga, pakeičiant jų nuolydį ir aukštį (b.l. 8-9).
ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje reglamentuota, kad individualaus teisės aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Šioje definicijoje įtvirtinti tam tikri individualų administracinį aktą apibūdinantys požymiai, t.y. vienkartinio pobūdžio, administracinės teisės normų taikymo aktas, kuriame išreikšta subjektinė sudėtis – būdingas konkretus subjektas arba individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupė. Be minėtų kriterijų, išskirtinas esminis individualaus administracinio akto požymis, t.y. sukeliantis konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, priimamas specifinėje srityje (viešojo administravimo), privalomas vykdyti ir t. t.
LR statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad apskrities viršininko administracijos pareigūnai turėjo teisę savo kompetencijos ribose surašyti savavališkos statybos aktą dėl neteisėtų statybos veiksmų atlikimo. Teismas, vertindamas savavališkos statybos akto turinį, atkreipia dėmesį į esminį aspektą, t.y. ar jame fiksuojamas tik savavališkos statybos faktas, ar užfiksavus faktines aplinkybes kartu nurodomas patvarkymas (įpareigojimai) savavališkus statybos veiksmus atlikusio asmens atžvilgiu. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčijamame 2009-11-19 savavališkos statybos akte Nr. SA-40 nėra nurodyti viešojo administravimo subjekto patvarkymai (įpareigojimai V. J.), todėl toks teisės aktas pats savaime negali sukelti pareiškėjai jokių teisinių pasekmių ir negali būti bylos nagrinėjimo dalyku.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad neturi juridinės reikšmės ginčas kylantis ne dėl teisės, o dėl fakto konstatavimo. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčijamu 2009 11-19 savavališkos statybos aktu Nr. SA-40 atsakovas tik nustatė savavalinės statybos faktą, nenurodydamas pareiškėjai jokių, jos teises ribojančių, pareigų. Būtent tokio - faktą konstatuojančio - savavališkos statybos akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie gali sukelti tam tikras teisines pasekmes. Pažymėtina, kad žodžio „aktas“ vartojimas tam tikro dokumento pavadinime dar nereiškia jo priskyrimą administracinių teisės aktų grupei (šiuo atveju individualių aktų). Vertinant ginčijamą aktą individualiam administraciniam aktui būdingų požymių kontekste, akivaizdu, jog savavališkos statybos aktas neatitinka visų individualius administracinius aktus apibūdinančių požymių, t.y. nėra teisės taikymo aktas, nesukelia konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, neturi privalomojo pobūdžio. Viešojo administravimo subjektai atlikdami patikrinimus surašo įvairius aktus, protokolus ir kitus dokumentus, kuriuose pažymi tam tikro pažeidimo faktą. Tik tuo atveju, jeigu tokiame dokumente formuluojami nurodymai arba taikomos atsakomybės priemonės (skiriamos sankcijos), toks dokumentas privalomas vykdyti asmeniui, kuriam jis adresuotas bei gali būti ginčijamas išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka ar teismine tvarka.
Remiantis byloje esančių duomenų visetu, matyti, kad ginčijamas savavališkos statybos aktas negali būti ginčo objektu, jo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas nenagrinėtinas administraciniame teisme, kadangi asmeniui, kurių atžvilgiu jis surašytas, nesukelia jokių juridinių pasekmių, nėra susijęs su jų teisėmis (neliečia jų teisių) ar įstatymo saugomais interesais. Nagrinėjamo ginčo atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos formuojamoje administracinėje jurisprudencijoje, konstatuodamas, jog ginčas kyla ne dėl teisės, o dėl fakto. Tokio pobūdžio ginčų administraciniai teismai nesprendžia, jie nepatenka į ABTĮ 15 straipsnyje nurodytų bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą, o teisinės reikšmės neturi net ir ta aplinkybė, kad turinti juridinę reikšmę aplinkybė ar atitinkamas faktas yra įtvirtinti dokumente, kurio išraiškos forma – aktas (savavališkos statybos ar pan.). Reikšminga tai, ar toks aktas liečia besikreipusio teisminės gynybos teises (interesus (LVAT 2010-03-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A556–483/2010, LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–511/2010)).
Remiantis išdėstytomis aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad administracinė byla pagal pareiškėjos V. J. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.). ABTĮ 102 straipsnyje reglamentuota bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės, todėl teismas išaiškina, kad nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d.).
Pareiškėjos advokatas Dominykas Varnas taip pat prašė sustabdyti administracinę bylą, suteikiant pareiškėjai teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, ginčijant Kauno apskrities viršininko 2009-12-24 įsakymą Nr. V-694 ,,Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (duomenys neskelbtini) , Kaune“ (b.l. 30). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į proceso dalyvių prašymus, turi diskrecijos teisę administracinę bylą sustabdyti, esant ABTĮ 98 straipsnio motyvuotiems bylos sustabdymo pagrindams. Šiuo atveju, pareiškėjos atstovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų, kuriems esant būtų pagrindas stabdyti administracinę bylą, nenurodė, kaip šios administracinės bylos procesinis sprendimas galėtų priklausyti nuo išnagrinėtos civilinės bylos rezultato.
Tokiu būdu, prašymas nepagrįstas ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 102 straipsniu ir 149 straipsniu teisėjų kolegija
nusprendė:
Administracinę bylą, pagal pareiškėjos V. J., atstovaujamos advokato Dominyko Varno, skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-11-19 savavališkos statybos akto Nr. SA-40 panaikinimo, nutraukti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant šį skundą per Kauno apygardos administracinį teismą.