Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, eI3-6886-609/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-24
Bylos Nr.: eI3-6886-609/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00927-2021-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjai: Eglė Kiaurakytė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas: E. G., J. J., A. L., V. L., I. M.
Atsakovas: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-6886-609/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00927-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.1; 16.6; 55.1.3; 57.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 24 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,dalyvaujant pareiškėjams E. G., J. J., pareiškėjų atstovei advokatei D. S.,atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. G., A. L., V. L., J. J., I. M. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai E. G., A. L., V. L., J. J., I. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 2021 m. gegužės 4 d. raštą Nr. (31.1)-RS2-239 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ (toliau – ir Ginčijamas raštas) ir įpareigoti atsakovę per teisės aktais nustatytus terminus iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2021 m. balandžio 21 d. prašymą.

Skunde, nurodo, kad jie yra besiribojančių žemės sklypų esančių adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo, kuriam nesuteiktas adresas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo, kuriam nesuteiktas adresas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo, kuriam nesuteiktas adresas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypai) savininkai. Siekdami įgyvendinti nuosavybės teises ir tinkamai naudotis turtu, pareiškėjai kreipėsi į atsakovę dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo bei pateikė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) nuostatas atitinkantį 2021 m. balandžio 21 d. pasiūlymą detaliajam planui rengti. Įvertinusi pareiškėjų pateiktą pasiūlymą, Ginčijamu raštu atsakovė pasiūlymui nepritarė, iš esmės nurodydama vienintelį pagrindą, kad planuojama teritorija neatitinka TPĮ 2 str. 10 d. reglamentuotos kvartalo sąvokos. Pareiškėjų teigimu, Ginčijamame rašte nėra detalizuojami kiti nepritarimo argumentai, neargumentuota, kuo remiantis buvo konstatuotas ginčo teritorijos neatitinkamas kvartalo sąvokos. Pareiškėjų vertinimu, sprendimas nepritarti jų pasiūlymui dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo yra neteisėtas, neatitinka viešojo administravimo subjektų sprendimams keliamų reikalavimų numatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje, prieštarauja TPĮ 17 straipsnio 5 dalies 1 punktui bei pažeidžia teisėtų lūkesčių principą. Pareiškėjų įsitikinimu, Ginčijamas raštas neatitinka imperatyvių VAĮ nuostatų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą priimti motyvuotą ir visapusiškai pagrįstą sprendimą. Kaip nurodyta TPĮ 2 str. 10 d. kvartalą sudaro skirtingų sąlygų visuma, kurias įgyvendinus, tam tikras žemės plotas pripažįstamas kvartalu. Ginčijamame rašte nedetalizuojama, kokių sąlygų neatitiko Žemės sklypai, kodėl ginčo teritorija negali būti laikoma kvartalu. Vien aiškių ir suprantamų motyvų nebuvimas yra pakankamas pagrindas sprendimą panaikinti kaip neteisėtą, t. y. prieštaraujantį VAĮ 10 str. 5 d. nuostatoms. Iš TPĮ 6 str. 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarime Nr. 1265 „Dėl Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ įtvirtintų teisės normų matyti, kad savivaldybės administracijos direktoriui yra suteikta teisė atmesti planavimo iniciatoriaus pasiūlymą, tačiau šia teise jis gali naudotis tik tuo atveju, kai pasiūlymas prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams. Be to, savivaldybės administracijos direktorius yra įpareigojamas savo sprendimą, kuriuo atmeta pasiūlymą, motyvuoti. Šiuo atveju motyvuoti, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio taikymo aspektu, reikia suprasti kaip reikalavimą nurodyti faktines aplinkybes (teisės aktų normas ar kitus to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintus ir galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, kuriems prieštarauja pasiūlymas) ir teisės normą (Teritorijų planavimo įstatymo 6 str. 3 d.; Aprašo 9 p.), kuria, remdamasis jis atmeta pasiūlymą. Ginčo atveju, pareiškėjai į atsakovę kreipėsi su konkrečiu pasiūlymu pradėti rengti detalųjį planą. Detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas (TPĮ 2 str. 2 p.). Detalieji planai rengiami savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) kai urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus) (TPĮ 17 str. 1 d.). TPĮ 17 str. 5 d. 1 p. nustato, kad detaliųjų planų objektai yra esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai. Kvartalo, kaip planuojamos teritorijos, ribos nustatomos vadovaujantis šio TPĮ 2 str. 10 d. nurodytais požymiais ir atsižvelgiant į konkrečius planavimo tikslus ir uždavinius, t. y. „kvartalas – gyvenamosios vietovės urbanizuotos ar urbanizuojamos teritorijos struktūros elementas, kurį mažiausiai iš trijų pusių riboja inžinerinių komunikacijų koridoriai ar natūralūs barjerai – žemės reljefo formos vandens telkiniai, želdiniai, antropogeniniai komponentai ir kt.“ Sistemiškai aiškinant TPĮ 17 str. 5 d. 1 p. bei 2 str. 10 d. nuostatas, teritorija pripažįstama kvartalu kai atitinka abi šias sąlygas. Pareiškėjų įsitikinimu, ginčo teritorija atitinka abi nurodytas sąlygas ir laikytina kvartalu. Jų teigimu, ginčo teritorija atitinka urbanizuojamos teritorijos sąvoką, nes remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtintu Klaipėdos miesto bendruoju planu (toliau – ir Bendrasis planas) joje yra numatytos mažaaukščių namų gyvenamosios teritorijos. Pažymi, kad Bendrasis planas yra galiojantis ir nepakeistas. Pagal Bendrąjį planą nėra nustatyta jokių prieštaravimų / neatitikimų tarp Bendrojo plano sprendinių bei pareiškėjų pateikto pasiūlymo sąlygų. Pareiškėjų vertinimu, tai, kad yra inicijuoti Bendrojo plano pakeitimai ir (ar) specialieji planai, ginčui reikšmės neturi, nes net pakeitus teritorijų planavimo dokumentus, procesai, pradėti pagal šiai dienai galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, pagal šiuos dokumentus ir bus tęsiami. Ginčo teritoriją iš visų keturių pusių riboja inžineriniai koridoriai ir (arba) natūralūs barjerai: šiaurinėje pusėje – inžineriniai elektros bei vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklai, rytinėje pusėje – inžinerinis valstybinės žemės koridorius, kuriame projektuojamas kelias, pietų pusėje – pievos, dauba, vakarinėje pusėje – miškas. Taigi, ginčo teritorija iš visų ribojama inžinerinių tinklų ir natūralaus barjero, ko pasėkoje, atitinka ir antrąją TPĮ 17 str. 5 d. 1 p. sąlygą. Kadangi atsakovė absoliučiai nepasisakė, kokių sąlygų neatitinka ginčo teritorija, pareiškėja neturi galimybės išsamiau pakomentuoti šios sąlygos vertinimo nepagrįstumo. Kadangi pareiškėjams nuosavybes teise priklausanti teritorija laikytina kvartalu, atsakovė nepagrįstai atsisakė pritarti pareiškėjų pasiūlymui, todėl Ginčijamas raštas laikytinas neteisėtu. Įsigydami Žemės sklypus, pareiškėjai turėjo teisėtą lūkestį įsigyta nuosavybe naudotis pilna apimtimi. Pareiškėjų teigimu, Ginčijamas raštas apriboja jų nuosavybės teises bei pažeidžia teisėtus jų lūkesčius naudotis žemės sklypais, t. y. Ginčijamu raštu iš esmės apribojama pareiškėjų teisė keisti Žemės sklypų paskirtį į gyvenamosios paskirties ir vykdyti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą, kaip tai numatyta Bendrajame plane. Pareiškėjų įsitikinimu, Ginčijamas sprendimas užkerta kelią tinkamai naudotis turima nuosavybe ir išnaudoti turimų žemės sklypų potencialą, nors tokia galimybė numatyta Bendrajame plane. Tuo atveju, kai pats Bendrasis planas numato siekį užstatyti žemės sklypus (t. y. miesto ribose esančius žemės ūkio paskirties sklypus, kurie nėra naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį) gyvenamosios paskirties namais, taip, be kita ko, gerinant miesto įvaizdį bei infrastruktūrą, pareiškėjams nėra suprantamas atsakovės siekis užkirsti kelią Bendrojo plano tikslų siekimui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjai E. G., J. J. ir pareiškėjų atstovė D. S. skundą palaiko, prašo jį patenkinti visiškai skunde nurodytų ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, jog Ginčijamas raštas atitinka VAĮ 10 str. 5 dalies reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, nes Ginčijamame rašte nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinomis teisės normomis. Ginčijamu raštu pareiškėjų pasiūlymui dėl teritorijų planavimo proceso iniciavimo nepritarta, nes numatoma planuoti teritorija neatitinka kvartalo sąvokos, kaip ji apibrėžta TPĮ 2 str. 10 d. Žemės sklypai yra teritorijoje, kurioje yra daug privačių žemės sklypų. Nors pareiškėjai teigia, kad iš šiaurinės ginčo teritorijos pusės yra inžineriniai tinklai, jie yra privačiame žemės sklype ir nėra esami ar teritorijų planavimo dokumentais suplanuoti inžinerinių komunikacijų koridoriai. Pareiškėjai teigia, kad pietinėje ginčo teritorijos pusėje yra pievos, dauba, tačiau ten yra valstybinė žemė. Nors Ginčijamame rašte nėra nurodyta, kas yra ginčo teritorijos pietinėje ir šiaurinėje pusėse, atsakovės vertinimu, tai pareiškėjams yra žinoma. Atkreipiamas dėmesys, kad teisės aktų aiškinimas nėra priskirtas atsakovės kompetencijai. Tai, kad atsakovės sprendimas netenkina pareiškėjų, dar nereiškia, kad Ginčijamas raštas priimtas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad sistemiškai aiškinant TPĮ 2 str. 10 d. ir 17 str. 5 d. 1 p. nuostatas, teritorija pripažįstama kvartalu kai atitinka abi šias sąlygas: gyvenamosios vietovės urbanizuotos ar urbanizuojamos teritorijos struktūros elementas; mažiausiai iš trijų pusių riboja inžinerinių komunikacijų koridoriai ar natūralūs barjerai. Nesutinka, kad ginčo teritorija atitinka abi nurodytas sąlygas, todėl laikytina kvartalu.

Pažymima, jog numatoma planuoti teritorija neatitinka TPĮ 17 str. 5 d. 1 p. keliamų reikalavimų, todėl nebuvo pagrindo tikėtis, kad bus sudaryta teritorijų planavimo iniciavimo sutartis bei pakeista Žemės sklypų paskirtis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Konstatuojama

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 4 d. rašto Nr. (31.1)-RS2-239 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinus Ginčijamą raštą, pareiškėjai prašo įpareigoti atsakovę per teisės aktais nustatytus terminus iš naujo išnagrinėti jų 2021 m. balandžio 21 d. prašymą.

Nustatyta, kad 2021 m. balandžio 21 d. pareiškėjai E. G. ir I. M. kreipėsi į atsakovę su pasiūlymu inicijuoti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento – detaliojo plano apie 6 ha sudarančioje teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), rengimą. Planavimo tikslais nurodė urbanizuotos teritorijos vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento – detaliojo plano, detalizuojančio savivaldybės lygmens bendrąjį planą, parengimą bei privalomų teritorijos naudojimo reglamentų nustatymą.

Ginčijamu raštu pasiūlymui nepritarta, iš esmės konstatavus, jog planuojama teritorija neatitinka TPĮ 2 straipsnio 10 dalyje reglamentuos kvartalo sąvokos. Pateikta informacija, kad ginčo teritorija patenka į Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos (tarp Pajūrio g. kelio A13, Liepų g. ir Danės upės) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialiojo plano, pradėto rengti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-73 (toliau – ir Specialusis planas), kurio vienas iš tikslų – numatyti plėtrai reikalingas teritorijas. Atkreiptas dėmesys į Specialiojo plano Planavimo darbų programos, patvirtintos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. AD1-1019, 6 punkte nurodytus planavimo uždavinius, tarp kurių yra tikslas plėtoti susisiekimo komunikacijų infrastruktūrą ir numatyti jos plėtrai reikalingas teritorijas – inžinerinių komunikacijų koridorius – rytinės Klaipėdos miesto dalies potencialiose naujo gyvenamojo būsto plėtros teritorijose koordinavimui, numatyti jungtis su gretimybėmis, detalizuojant Bendrąjį planą ir vadovaujantis kitais susisiekimo srities planavimo dokumentais bei normomis, detalizuoti A, B ir C kategorijų gatvių, kelių planavimo sprendinius ir D kategorijos gatvių plėtros principus, numatyti motyvuotai pagrįstas konkrečias vietas ir procedūras žemei visuomeniniams poreikiams paimti, nustatyti inžinerinių tinklų koridorius, reikalingus magistralinių tinklų plėtrai užtikrinti, detalizuoti naujų sankryžų įrengimą ir (ar) esamų rekonstrukciją su A13 keliu, numatyti paralelines jungtis kokybiškam plėtros teritorijų aprūpinimui susisiekimo infrastruktūra. Ginčijamame rašte nurodyta, kad šie uždaviniai yra susiję su galimu planuojamoje teritorijoje esančių žemės sklypų ribų pasikeitimu. Ginčijamame rašte pažymėta, kad yra baigiamas rengti Bendrojo plano keitimas, kurio sprendinius detalizuojant būtų galima rengti atskirų teritorijų, atitinkančių kvartalo sąvoką, vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius planus. Taip pat pažymėta, kad tikslinga sulaukti Bendrojo plano keitimo ir Specialiojo plano patvirtinimo ir tik po to rengti juos detalizuojančius teritorijų planavimo dokumentus, taip paspartinant planavimo procesą.

Byloje nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja TPĮ 6 straipsnio 3 dalis ir Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265 „Dėl pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 9 punktas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d.). Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų privalo priimti sprendimą dėl pasiūlymo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą.“<...> Aprašo 9 punkte nurodyta, kad: planavimo organizatorius per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo privalo priimti sprendimą dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą; <...>. Nagrinėdamas planavimo iniciatoriaus pasiūlymą, planavimo organizatorius negali iš planavimo iniciatoriaus reikalauti pateikti dokumentų ar informacijos, kurie nenurodyti Apraše. Planavimo iniciatoriaus pasiūlymas gali būti atmetamas tik tuo atveju, kai jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams; sprendimas atmesti pasiūlymą gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Iš šių teisės normų matyti, kad savivaldybės administracijos direktoriui yra suteikta teisė atmesti planavimo iniciatoriaus pasiūlymą, tačiau šia teise jis gali naudotis tik tuo atveju, kai pasiūlymas prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams. Be to, savivaldybės administracijos direktorius yra įpareigojamas savo sprendimą, kuriuo atmeta pasiūlymą, motyvuoti. Šiuo atveju motyvuoti, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio taikymo aspektu, reikia suprasti kaip reikalavimą nurodyti faktines aplinkybes (teisės aktų normas ar kitus to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintus ir galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, kuriems prieštarauja pasiūlymas) ir teisės normą (Teritorijų planavimo įstatymo 6 str. 3 d.; Aprašo 9 p.), kuria, remdamasis jis atmeta pasiūlymą.

Motyvuojamoji dalis

Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog detalieji planai rengiami savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) kai urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas. Detaliųjų planų objektai yra esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai (Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 5 d. 1 p.); esamos arba naujai planuojamos kaimų kompaktiškai užstatytos teritorijos, jų kvartalai (Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 5 d. 2 p.). Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nustatyti detaliųjų planų uždaviniai: 1) detalizuoti savivaldybės lygmens bendrajame plane ar vietovės lygmens bendrajame plane, jeigu jis parengtas, nustatytus teritorijų naudojimo privalomuosius reikalavimus; 2) nustatyti užstatytų ir numatomų užstatyti teritorijų naudojimo reglamentus; 3) suplanuoti optimalų planuojamos teritorijos inžinerinių komunikacinių koridorių tinkle; 4) numatyti teritorijas socialinei infrastruktūrai; 5) nurodyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas; 6) numatyti priemones gamtos ir nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti ir naudoti; 7) numatyti teritorijas želdynų plėtrai, priemones jiems atkurti, esamų apsaugai ir naudojimui; 8) suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą. Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kvartalo, kaip planuojamos teritorijos, ribos kiekvienu konkrečiu atveju nustatomos planavimo darbų programoje, vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodytais požymiais ir atsižvelgiant į konkrečius planavimo tikslus ir uždavinius. Planavimo organizatorius, įvertinęs konkrečius visuomenės poreikius, socialinius, ekonominius planuojamos teritorijos ypatumus, strateginio planavimo dokumentus, rengiamo detaliojo plano mastelį, planavimo darbų programoje nustato papildomus teisės aktais pagrįstus planavimo uždavinius (Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 8 d.). Atsižvelgdamas į rengiamo detaliojo plano mastelį, planuojamą teritoriją ir jos vertingumą, planavimo darbų programoje suformuluotus planavimo uždavinius, planavimo organizatorius planavimo darbų programoje nurodo, kad detaliajame plane nustatomi įstatymais pagrįsti papildomi aplinkosaugos, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo (kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų, kultūros paveldo objektų, jų teritorijų ir apsaugos zonų) apsaugos reikalavimai, urbanistiniai ir architektūriniai (pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas ir kita), inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo, visuomenės sveikatos saugos ar kiti teritorijos naudojimo reglamentai (Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalis numato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

VAĮ 10 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; kt.).

Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad VAĮ išdėsčius nauja redakcija, kuri įsigaliojo 2020 m. lapkričio 1 d., 8 straipsnio nuostatos iš esmės pasikeitė, tačiau reikalavimas tinkamai motyvuoti administracinį sprendimą neišnyko, jis netiesiogiai įtvirtintas Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje ir kyla iš bendrųjų teisės principų, pavyzdžiui, teisėtumo ir gero administravimo principų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemos subjektų sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti, o administracinio akto trūkumai, tokie, kaip pavyzdžiui, motyvacijos stoka, nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo (žr. 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimo nemotyvavimas negali būti grindžiamas viešojo administravimo subjektui suteikta diskrecija. Naudodamasi suteikta diskrecija, valdžios institucija negali pažeisti imperatyvių teisės normų, teisės principų, diskrecija negali būti aiškinama kaip paneigianti viešojo administravimo subjekto pareigą pagrįsti savo priimamus sprendimus.

Įvertinusi Ginčijamo rašto turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog jame nenurodyti atsisakymo pritarti pareiškėjų E. G. ir I. M. pasiūlymui motyvai, nes Ginčijamame rašte nėra pateiktas nustatytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas, iš jo turinio nėra aišku, kodėl planuojama teritorija neatitinka TPĮ 2 straipsnio 10 dalyje reglamentuos kvartalo sąvokos. Ginčijamo rašto faktinio pagrindimo, motyvacijos trūkumai laikytini esminiais, dėl kurių pareiškėjai iš esmės negalėjo suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis Ginčijamas raštas priimtas.

Pažymėtina tai, kad administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu.

Kadangi Ginčijamas raštas priimtas, pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, toks aktas naikintinas. Panaikinus Ginčijamą raštą, pareiškėjų 2021 m. balandžio 21 d. pasiūlymo nagrinėjimo procedūra lieka neužbaigta, todėl atsakovė įpareigojama priimti sprendimą, kuris atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas E. G. prašo jam iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 23 Eur žyminis mokestis ir 3025 Eur atstovavimo išlaidos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi skundas patenkintas visiškai, pareiškėjai įgijo teisę į patirtų bei įrodymais pagrįstų išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pažymėtina, jog vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013, 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-234-822/2018 ir kt.).

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 40–41 straipsnių nuostatų prasme, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (pvz., 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30,00 Eur žyminis mokestis, o paduodant skundą elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą skundą, t. y. 22,50 Eur (ABTĮ 35 straipsnio 1, 3 dalys).

Žyminio mokesčio mokėjimo prievolė sąlygota ABTĮ, todėl pareiškėjo E. G. patirtos išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio mokėjimu, laikytinos būtinomis.

Nors pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad banke Swedbank AB 2021 m. sausio 11 d. pareiškėjas E. G. sumokėjo 23,00 Eur žyminį mokestį, pareiškėjo Evaldo Girenkos naudai iš atsakovės priteistina įskaityta 22,50 Eur žyminio mokesčio suma.

Iš byloje esančių atstovavimo sutarčių matyti, jog pareiškėjus atstovavo advokatų profesinės bendrijos Magnusson ir partneriai advokatė D. S. AB SEB banko 2020 m. birželio 7 d., 2021 m. liepos 5 d., 2021 m. spalio 26 d. patvirtinimai apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą patvirtina, jog pareiškėjas E. G. į advokatų profesinės bendrijos Magnusson sąskaitą pervedė 3025 Eur.

Ataskaitomis patvirtinta, jog prašomą priteisti 3025 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro kliento duomenų analizės, susipažinimo su pateiktais dokumentais, skundo motyvų aptarimo, skundo rengimo, skundo rengimo ginče dėl atsakovės atsisakymo pritarti detaliojo plano, adresu (duomenys neskelbtini), rengimo procedūrų inicijavimui ir kitų teisinių paslaugų suteikimo išlaidos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tokie teisiniai veiksmai kaip teisės aktų analizė, aktualių teisės aktų paieška, peržiūra, strategijos kūrimas, konsultacijos, susipažinimas su teismo dokumentais negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine skundo rengimo arba atstovavimo teisme dalis (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A502-1088/2010; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-762/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-595/2011, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-786-442/2017).

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinio ar priešieškinio surašymą maksimali priteistina suma gali sudaryti 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Skundas pateiktas 2021 m. birželio 3 d. (2021 m. II ketvirtis), todėl nagrinėjamam atvejui aktualus 2020 m. IV ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 1 524,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, už skundo surašymą maksimali priteistina suma yra 3810,5 Eur (1 524,20 × 2,5).

Kadangi Ataskaitose nurodyta skundo rengimo išlaidas sudaranti 1068 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, ji pareiškėjui E. G. priteistina.

Kitos Ataskaitoje nurodytų paslaugų atlikimo išlaidos laikytinos sudėtine skundo rengimo bei atstovavimo teisme dalimi, todėl jos pareiškėjui nepriteistinos.

Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme <…> valandą nustatytas 0.1 koeficientas.

Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, jog už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą taikytinas 0,1 koeficientas.

Iš 2021 m. spalio 27 d. informacinės pažymos matyti, jog 2021 m. spalio 27 d. teismo posėdyje pareiškėjų interesus atstovavo advokatė D. S., posėdžio pradžia - 9.06 val., posėdžio pabaiga - 10.18 val.

2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis siekė 1566,4 Eur, todėl už atstovavimą teismo posėdyje maksimali priteistina suma yra 156,54 Eur (1566,4 x 0,1). Atsižvelgiant į tai, jog 2021 m. spalio 27 d. teismo posėdis truko 1 val. 12 min., pareiškėjui E. G. priteistina 156,54 Eur atstovavimo teismo posėdyje išlaidų suma.

Iš viso pareiškėjui E. G. priteistina 1247,04 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

skundą patenkinti visiškai.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 4 d. raštą Nr. (31.1)-RS2-239 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ panaikinti ir Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją įpareigoti atsakovę per teisės aktais nustatytus terminus iš naujo išnagrinėti pareiškėjų E. G. ir I. M. 2021 m. balandžio 21 d. prašymą.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo patenkinti iš dalies. Priteisti E. G. 1247,04 (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt septynis Eur 04 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjos Laimutė JokubauskaitėEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė