- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-19
- Bylos Nr.
- II-19-973/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00156-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Viktorija Vasiliauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. S.
- Institucija
- BĮ Palangos miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Viktoras Gecas
institucijos priėmusios nutarimą Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovei I. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. S. skundą dėl Palangos savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-727-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021 m. lapkričio 16 d. Palangos savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas R. R. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-727-2021 (toliau – Nutarimas), kuriuo G. S. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 144 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam 140 Eur baudą. Šiame nutarime nurodyta, kad G. S., būdamas žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiu, ant tvoros įrengė ir laikė reklamą su užrašu „Ekspresas, Į Vilnių, Kauną, tik, per 3,5 val. Paimsime iš namų išvažiuojame 5:30, pervežame mažas siuntas, nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini)“, o ant žemės sklype esančio garažo vartų įrengė ir laikė reklamą su užrašu „Sveikatos puoselėjimas, imunitetui, grožiui, gerbūviui, ir nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini)“. Turimais duomenimis abi reklamos buvo įrengtos ir laikomos nesuderinus su Palangos miesto savivaldybės administracija ir negavus leidimo reklamai. G. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 „Dėl išorinės reklamos įrengimo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2018 m. birželio 22 d.) (toliau – Įsakymas) 9, 11, 12 punktais bei Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. S. teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 144 straipsnio 1 dalyje, sudėties ir pripažinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės A. K. veiksmus neteisėtais dėl nepagrįsto pranešimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie pareiškėjui paskirtą 70 Eur dydžio piniginę baudą už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 144 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Skunde pareiškėjas nurodė, kad su nutarimu nesutinka, nes nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo sudėtis. Paaiškino, kad savo žemės sklype esančios informacinės nuorodos apie jo teikiamas paslaugas be teisinio pagrindo buvo institucijos laikomos išorine reklama, kadangi jis nieko nereklamuoja, tačiau suteikia atitinkamą informaciją apie savo teikiamas paslaugas, kurios negali būti laikomos reklama. Mano, kad nepažeidė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimo, nes stende pateikta informacija yra informacinio ir asmeninio pobūdžio informacija apie jo teikiamas paslaugas, todėl ši jo teikiama informacija nėra reklama ir leidimas tokios informacijos teikimui nėra privalomas. Pareiškėjas taip pat mano, kad nepažeidė ir įsakymo 9, 11 ir 12 punktų reikalavimų, nes stende pateikta informacija yra informacinio ir asmeninio pobūdžio informacija apie jo teikiamas paslaugas, todėl tokia teikiama informacija nėra reklama ir leidimas tokios informacijos teikimui neprivalomas. Atkreipia dėmesį, kad institucijos nutarime nenurodyta kuo pasireiškė įsakymo 9, 11, 12 punktų reikalavimų pažeidimai, todėl jis nesupranta kuriais veiksmais jis galėjo pažeisti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir kurie jo veiksmai yra įvertinti kaip ANK 144 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Pareiškėjo įsitikinimu, nutarimą priėmęs asmuo yra nekompetentingas priimti nutarimus, nes šių administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas nėra priskirtas savivaldybių administracijų kompetencijai.
Atsiliepimas
Institucija priėmusi nutarimą Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas, o G. S. paskirta bauda yra teisėta ir teisinga. Paaiškino, kad 2021 m. spalio 7 d. buvo vykdoma administracinių nusižengimų prevencija pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį ir buvo tikrinama, kaip laikomasi išorinės reklamos įrengimo taisyklių reikalavimų Palangos miesto teritorijoje. Viešosios tvarkos skyriaus viešojo administravimo specialistė D. L. atliekant savo pareigas 2021 m. spalio 7 d., 10.59 val., nuotraukomis užfiksavo Palangos mieste, ant tvoros, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), pritvirtintą išorinę reklamą su užrašu „Ekspresas, Į Vilnių, Kauną, tik, per 3,5 val. Paimsime iš namų išvažiuojame 5:30, pervežame mažas siuntas, nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini)“, o ant garažo vartų priklijuota reklama su užrašu „Sveikatos puoselėjimas, imunitetui, grožiui, gerbūviui, ir nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini)“. Patikrinus viešoje erdvėje skleidžiamą informaciją apie Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotus leidimus išorinei reklamai įrengti nustatyta, kad minėtos reklamos neturi leidimo ir nesumokėtas mokestis už išorinės reklamos sklaidą. Taigi buvo nustatyta, kad G. S. atsakingas už išorinę reklamą adresu: (duomenys neskelbtini), pažeidė įsakymo 11 punkto nuostatas, kuriose numatyta, kad reklaminės veiklos subjektas, norintis įrengti išorinę reklamą, turi gauti leidimą. Už pažeidimą, numatytą ANK 144 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-25-ANR_P-2118-2021 ir paskirta 70 Eur bauda. Surašant protokolą G. S. dalyvavo. Kadangi G. S. numatytu terminu paskirtos baudos nesumokėjo, nutarimu jam buvo skirta 140 Eur bauda. Institucija nesutinka su pareiškėjo skundu ir nurodo, jog Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 punkte yra apibrėžta reklamos sąvoka, o adresu: (duomenys neskelbtini) pritvirtinti įrenginiai su aukščiau minėtais užrašais, atitinka reklamos sąvoka. Be to, pats pareiškėjas skunde nurodė, kad savo veiksmais suteikia informaciją apie teikiamas paslaugas. Atkreipia dėmesį į Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pažymi, kad G. S. priklausanti reklama, nėra suderinta su Palangos miesto savivaldybės administracija ir leidimas tokiai reklamai nėra išduotas. Institucija nesutinka ir su pareiškėjo argumentais, jog nutarimas priimtas nekompetentingo asmens, remiasi ANK 615 straipsnio 1 punktu, 589 straipsniu ir daro išvadą, kad pareiškėjo argumentas dėl bylų priskyrimo yra atmestinas, nes Palangos miesto savivaldybės administracija pažeidimą tyrė ir procesinius veiksmus atliko laikantis ANK nustatytos tvarkos.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas G. S. palaikė skunde nurodytus reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad įrenginys kabo jau daug metų, o 2012 metais jis asmeniškai kreipėsi į savivaldybę, siekiant išsiaiškinti ar tokiam įrenginiui reikalingas leidimas, tačiau iš savivaldybės gavo atsakymą jog tokiam įrenginiui leidimas nereikalingas. Iškaba yra privačioje teritorijoje, o statinyje yra saugomi dokumentai bei transporto priemonės, kurios vykdo įmonės veiklą. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad buvo nubaustas nepagrįstai, nes tai yra iškaba, kurioje nurodoma, kad egzistuoja jo įmonė, jos veiklos pobūdis bei telefono numeris, todėl minėtos iškabos negalima laikyti reklama. Atkreipia dėmesį, kad jo sumontuota iškaba yra 0,252 kv. m. ploto, o iškaboms, kurių plotas yra mažesnis nei 0,3 kv. m., specialaus leidimo nereikia. Nurodė, kad iškaba su užrašu „Sveikatos puoselėjimas, imunitetui, grožiui, gerbūviui, ir nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini)“ yra ne jo ir nieko daugiau apie ją pasakyti negali.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamo asmens G. S. atstovas advokatas Viktoras Gecas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad tai yra iškaba, bet ne reklama ir tokio dydžio iškabai specialus leidimas nereikalingas. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ priklauso pareiškėjui, registruota tuo pačiu adresu ir vykdo veiklą (užsiima pervežimais).
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu institucijos priėmusios nutarimą atstovė I. Š. nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją, nes nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo minima iškaba yra laikytina reklama, nes nurodomas telefono numeris, kita informacija, dėl kurios tai nėra iškaba. Kadangi tai yra reklama, ji turėjo būti suderinta, nepaisant to, kur ji yra – privačioje teritorijoje ar viešoje erdvėje. Reklama, kuri yra nesuderinta ir neapmokėta rinkliava, turi būti pašalinta. Jeigu reklama nepašalinama, taikoma administracinė atsakomybė ir skiriama nuobauda. Taigi apibendrinama nurodė, kad G. S. įsirengė reklamą negavęs savivaldybės leidimo ir nesumokėjo rinkliavos, ko pasekoje buvo pažeistas Reklamos įstatymas, įsakymas bei asmuo pagrįstai nubaustas pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. G. nurodė, kad dirba Palangos savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnu. Jis asmeniškai pažeidimo fiksavimo metu nedalyvavo, tačiau surašė protokolą dalyvaujant pareiškėjui. Prieš surašant protokolą, pareiškėjas dalyvavo aktyviai, ėmėsi iniciatyvos, buvo atvykęs į savivaldybę. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą, pareiškėjas pateikė paaiškinimus žodžiu, tačiau raštu paaiškinimo nepateikė. Galiausiai protokolo nepasirašė, atsistojo ir išėjo iš savivaldybės. V. G. nurodė, kad reklama nuo iškabos skiriasi skelbiamos informacijos apimti. Pakanka, kad įrenginyje būtų nurodomas telefono numeris ir tai bus laikoma reklama, nes iškabos apibrėžimas nenumato galimybės nurodyti telefono numerio. Nustačius, kad įrenginys yra reklama, jos plotas nėra svarbus, nes priešingai nei iškabai, bet kokio dydžio reklamai yra reikalingas leidimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nu-tarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
Vienas iš skundo argumentų yra tas, kad nutarimą priėmęs asmuo yra nekompetentingas priimti nutarimus, nes šių administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas nėra priskirtas savivaldybių administracijų kompetencijai. ANK 589 straipsnio 82 punkte nustatyta, kad dėl ANK 144 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo savivaldybių administracijų pareigūnai. Atsižvelgiant į tai, kad nutarimą priėmęs asmuo yra savivaldybės administracijos pareigūnas, kuris atliko veiksmus, kurie apibrėžti ANK 589 straipsnyje, šie pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus viešojo administravimo specialistė D. L. 2021 m. spalio 7 d. tarnybiniame pranešime Nr. VŠTS5-355 nurodė, kad 2021 m. spalio 7 d. buvo vykdoma administracinių nusižengimų prevencija pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį ir buvo tikrinama kaip laikomasi išorinės reklamos įrengimo taisyklių reikalavimų Palangos miesto teritorijoje. Viešosios tvarkos skyriaus viešojo administravimo specialistė D. L. atliekant savo pareigas, 2021 m. spalio 7 d., 10.59 val., nuotraukomis užfiksavo Palangos mieste, ant tvoros adresu: (duomenys neskelbtini) pritvirtintą išorinę reklamą su užrašu „Ekspresas, Į Vilnių, Kauną, tik, per 3,5 val. Paimsime iš namų išvažiuojame 5:30, pervežame mažas siuntas, nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini)“. Ant garažo vartų priklijuota reklama su užrašu „Sveikatos puoselėjimas, imunitetui, grožiui, gebūviui“ bei nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypas bei gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso G. S. bei R. S., deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini). Patikrinus viešoje erdvėje skleidžiamą informaciją apie Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotus leidimus išorinei reklamai įrengi nustatyta, kad minėtos reklamos neturi leidimo ir nesumokėtas mokestis už išorinės reklamos sklaidą. Taigi vadovaujantis aukščiau išdėstyta informacija, kad G. S. yra atsakingas už išorinę reklamą adresu: (duomenys neskelbtini), pažeidė įsakymo 11 punkto nuostatas, kuriose numatyta, kad reklaminės veiklos subjektas, norintis įsirengti išorinę reklamą, turi gauti leidimą. 2021 m. spalio 18 d. buvo surašytas protokolas, o 2021 m. lapkričio 16 nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo dėl ANK 144 straipsni 1 dalies pažeidimo, G. S. paskirta 140 Eur dydžio bauda.
Byloje taip pat pateiktos G. S. prie sklypo ribos pastatytų įrenginių nuotraukos. Pirmojoje nuotraukoje matyti „Ekspresas į Vilnių, Kauną“, nurodyta kelionės trukmė, paėmimo taškas, subjektai, kuriems suteikiamos nuolaidos, galimybė pervežti siuntas, telefono numeris, bei veiklą vykdančios bendrovės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pavadinimas ir internetinis puslapis. Taip pat pateikta kitos iškabos fotografija, kuri matyti kabanti ant garažo vartų su užrašu – „sveikatos puoselėjimas imunitetui, grožiui, gerbūviui“, ant jos taip pat nurodytas mobilusis telefono numeris. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ 2021 m. spalio 7 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypas su statiniais, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso G. S. ir R. S.. Byloje pateikta 2012 m. sausio 2 d. panaudos sutartis Nr. 01, patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atstovaujama G. S. veikiančio pagal įstatus/nuostatus/įgaliojimus, sudarė panaudos sutartį – panaudos davėjas perdavė žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), transporto priemonių parkavimo tikslu, laikinai neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o 2012 m. sausio 2 d. panaudos sutartimi Nr. 02, perdavė 5 kv. m patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo centrui, laikinai neatlygintinai valdyti ir juo naudotis.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės faktinių aplinkybių neginčija, sutinka, jog nufotografuoti įrenginiai egzistuoja, tačiau nesutinka, kad tai yra reklama, kuriai reikia leidimo. G. S. įsitikinimu informacijos paskelbimas apie teikiamas pervežimo paslaugas yra iškaba, kurios plotas yra mažesnis nei 0,3 kv. m, todėl jai specialaus leidimo nereikia. G. S. neigia, kad įrenginys, kuriame pateikiama informacija – „Sveikatos puoselėjimas, imunitetui, grožiui, gerbūviui, ir nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini)“ yra jo ir daugiau apie jį nepasisako.
Žemesnės instancijos teismas
Esminis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde nurodomas argumentas yra tas, kad pareiškėjo įrengtas įrenginys ant kurio užrašyta „Ekspresas, Į Vilnių, Kauną, tik, per 3,5 val. Paimsime iš namų išvažiuojame 5:30, pervežame mažas siuntas, nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini)“ yra ne kas kita kaip iškaba. Pareiškėjas nurodo, kad iškabos plotas yra mažesnis nei 0,3 kv. m., todėl leidimas iškabai nėra reikalingas. Su šiuo teiginiu teismas neturi pagrindo sutikti.
ANK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nesilaikymą. Aptariama teisės normos dispozicija yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šiame straipsnyje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl su išorinės reklamos įrengimu susiję reikalavimai yra reglamentuojami kituose teisės aktuose.
Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 4-670 „Dėl išorinės reklamos įrengimo taisyklių patvirtinimo“ 9 punkte nustatyta, kad reklaminės veiklos subjektas, norintis įrengti išorinę reklamą, turi gauti leidimą, išskyrus Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 11 punkte nustatyta, kad Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytos iškabos turi atitikti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose, 3 ir 5 dalyse ir Taisyklių 8, 10 ir 12–18 punktuose nustatytus reikalavimus. To paties įsakymo 12 punktas nustato, kad iškaba turi būti įrengiama ant reklamos davėjo buveinės, prekybos ar paslaugų teikimo vietos pastato arba ant kitų prekybos ar paslaugų teikimo vietų (palapinės, kiosko, taromato ir pan.) (toliau – kita prekybos ar paslaugų teikimo vieta) išorinės sienos, langų ar durų ne aukščiau kaip 4 metrai nuo žemės paviršiaus (grindinio), neįskaitant iškabos aukščio.
Reklamos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1¹ punkte apibrėžiama iškabos sąvoka. Iškaba – ant ar prie reklamos davėjo buveinės pastato arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietoje ar prie jos įrengiama speciali išorinės reklamos pateikimo priemonė, ant kurios ar kurioje pateikiama informacija: reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir kt.), ir (arba) parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas (avalynė, automobilių remontas ir kt.). Iškaba taip pat laikoma tokios informacijos pateikimo vieta ant reklamos davėjo buveinės arba prekybos ar paslaugų teikimo vietos pastato sienos, langų ar durų. Be nurodytos informacijos, iškaboje gali būti pateikiami prekių ženklas, logotipas, emblema, darbo laikas, reklamos davėjo vardas, pavardė.
Reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta išorinės reklamos sąvoka. Išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, langai, durys, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose. Išorine reklama taip pat laikoma:
1) reklama, kurios pateikimo priemonės yra patalpose (vitrinose, langų ir (arba) durų vidinėse pusėse), tačiau ji yra matoma iš lauko pusės;
2) iškaboje pateikiama informacija.
Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalis apibrėžia reklamos sąvoką. Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų priėmimą.
Taigi šiuo metu galiojančiame Reklamos įstatyme, priešingai nei anksčiau galiojusiame, yra pateiktas aiškus sąvokų išaiškinimas, tarp jų ir iškabos sąvoka. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, iniciavusios Reklamos įstatymo pakeitimus, aiškinamajame rašte dėl Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 2, 12, 14, 15, 19, 21, 24, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 21(1) straipsniu įstatymo projekto (dokumento Nr. XIIP-4775 (2) 4 dalyje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad naujajame Įstatymo projekte vartojama iškabos sąvoka, siūloma papildyti Reklamos įstatymo 2 straipsnį iškabos sąvokos apibrėžtimi, kuri šiuo metu yra nustatyta Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse. Aiškinamajame rašte teigiama, kad tokia sąvoka įtvirtinama siekiant išvengti galimo neaiškumo atskiriant iškabą nuo kitos išorinės reklamos, pavyzdžiui, tais atvejais, kai leidimas iškabai įrengti nereikalingas, iškabos sąvokos apibrėžtyje nurodoma iškabos pateikimo vieta ir nustatomas baigtinis sąrašas informacijos, kurią galima pateikti iškaboje.
Taigi iš pateiktų sąvokų išaiškinimų, įstatymo pakeitimo iniciatoriaus aiškinamojo rašto paaiškinimų ir pakeisto Reklamos įstatymo naujai įsigaliojusių nuostatų akivaizdu, kad sąvokos – iškaba, išorinė reklama, reklama – yra naudojamos ne atsitiktinai, o tokia prasme, kokią joms suteikė įstatymo leidėjas.
Kaip jau anksčiau minėta, esminis G. S. argumentas, kad jo pateiktos informacijos plotas ant stendo/iškabos, neužima 0,3 kv. m, todėl jam turi būti taikoma Reklamos įstatyme nurodyta 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta išimtis. Byloje nustatyta, kad plotas, ant kurio G. S. pateikė informaciją apie teikiamas paslaugas, neužima 0,3 kv. m.
Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint leidimo įrengti išorinę reklamą, išskyrus Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejui, kai: 1) reklamos pateikimo priemonės yra nekilnojamojo turto registre įregistruotame statinyje su stogu ir galinėmis sienomis ar be sienų ir ant šių reklamos pateikimo priemonių pateikiama reklama yra susijusi su šiame statinyje vykdoma veikla; 2) reklamos pateikimo priemonės yra patalpose, tačiau reklama yra matoma iš lauko pusės; 3) išorinė reklama pateikiama ant transporto priemonės, kuri įrengta kaip prekių pardavimo vieta arba naudojama pagal jos tiesioginę paskirtį žmonėms ir (arba) kroviniams vežti, išskyrus atvejus, kai ant transporto priemonės įrengiama speciali reklamos pateikimo priemonė ir ant jos pateikiama išorinė reklama; 4) iškaba turi būti įrengiama pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu įgaliotos institucijos patvirtintą formą; 5) įrengiama ne didesnio kaip 0,3 m² ploto iškaba; 6) įrengiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkanti iškaba, ant kurios ar kurioje pateikiamas tik reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) vardas, pavardė arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas, arba parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas ir (arba) darbo laikas.
Siekiant nustatyti, ar G. S. išplatintai informacijai gali būti taikoma 12 straipsnio 2 dalyje numatyta viena iš išimčių, kuriai egzistuojant nereikia gauti leidimo, visų pirma turi būti nustatyta, ar G. S. ant informacijos pateikimo priemonės pateikta informacija atitinka reklamos ar iškabos sąvoką. Beje, būtina pažymėti, kad iškaba yra viena iš išorinės reklamos sklaidos priemonių, kaip tai nustatyta Reklamos įstatymo 2 straipsnio dalyje.
Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, neabejotinai galima konstatuoti, kad ant atsakomybėn traukiamo asmens įrengto įrenginio pateikta informacija viršija iškaboje leidžiamą pateikti informaciją. Įrenginyje pateikta informacija, jog „ekspresas veža į Vilnių ir Kauną“, nurodyta kelionės trukmė, išvykimo vieta („paimsime iš namų“), išvykimo laikas, teikiamos nuolaidos tam tikriems subjektams, galimybė pervežti siuntas, telefono numeris užsakymams, veiklą vykdančios bendrovės pavadinimas bei internetinis puslapis. Teismo vertinimu, ši ganėtinai išsami informacija, o ypač galimybė gauti nuolaidas, bendrovės vykdančios veiklą pavadinimas, internetinė svetainė, telefono numeris yra nebūdinga aukščiau minėtos iškabos sąvokai, kurioje gali atsispindėti tik prekių ženklas, logotipas, emblema, darbo laikas, reklamos davėjo vardas, pavardė. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ reklama apibrėžiama kaip žinių skleidimas norint išgarsinti, patraukti, sudominti, todėl esminis reklamos požymis, padedantis ją atskirti nuo kitokios informacijos, yra specialus tikslas – siekimas daryti įtaką kitiems asmenims, jiems renkantis ar įsigyjant tam tikrus produktus, naudojantis paslaugomis. Dėl to nėra būtina, kad reklamoje būtų tiesiogiai kviečiama pirkti reklaminės veiklos subjekto prekes ar naudotis jo paslaugomis, pakanka, kad siekiama daryti įtaką kitiems asmenims, atkreipti į save dėmesį, nurodyti, teikiamas paslaugas, privilegijas ir pan., kas nustatyta šiuo atveju.
Teismui nustačius, kad pareiškėjas įrengė bei laikė ne iškabą, o išorinę reklamą, jo argumentai dėl išorinės reklamos ploto, kuris neviršija 0,3 kv. m, atmestini, kadangi Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 5 punktas aiškiai apibrėžia, kad ploto reikalavimas taikomas ne reklamai, o iškabai, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo įrengtos ir laikytos išorinės reklamos dydis nagrinėjamoje byloje yra neaktualus.
Verta pažymėtina, kad tiek pagal anksčiau galiojusią Reklamos įstatymo redakciją, tiek pagal dabar galiojančią, leidimas išorinei reklamai, tuo pačiu ir iškabai, kaip vienai iš išorinės reklamos sklaidos priemonių, buvo ir yra reikalingas, išskyrus naujuoju reglamentavimu nustatytas išimtis, kada toks leidimas nereikalingas iškabai bei kitai, aiškiai apibrėžtai, reklamos pateikimo priemonei. Teismas šioje byloje nenustatė jokių išimčių, dėl kurių G. S. nereikėtų gauti leidimo jo laikomai išorinei reklamai.
Pažymėtina, kad pagal reklamos davėjo įtvirtintą sampratą, nepakanka nustatyti tik iniciatyvos, nes lingvistinis šios sąvokos aiškinimas, rodo, kad be kita ko turi būti nustatomas ir asmens interesas (rūpimas dalykas). Byloje nustatyta, kad atsakomybėn traukiamas asmuo yra tiesiogiai susijęs su reklamoje nurodomos bendrovės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, t .y. jos direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo veiklą, susijusią su pervežimais, tą teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėjas, taip pat ši informacija pasitvirtino patikrinus viešai prieinamus duomenis. Reklama įrengta pareiškėjui priklausančiame žemės sklype ir yra tiesiogiai susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei jos veikla. Tokiu būdu aukščiau aptarti įrodymai neabejotinai atskleidžia G. S. interesą (siekiamą naudą) dėl reklamos įrengimo bei laikymo. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad pareiškėjas įrengė bei laikė reklamą, kuriai neturėjo leidimo ir nemokėjo rinkliavų. Teismo vertinimu, pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai nubaustas pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį.
Skundžiamame nutarime kaip viena iš pažeidimo aplinkybių yra nurodyta, jog ant žemės sklype esančių garažo vartų, pareiškėjas įrengė ir nesuderinęs su savivaldybe bei negavus leidimo, laikė reklamą su užrašu „Sveikatos puoselėjimas, imunitetui, grožiui, gerbūviui, ir nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įrengta ši nutarime nurodoma reklama, nuosavybės teise priklauso ne tik pareiškėjui, tačiau ir R. S. Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu kategoriškai neigė įrengęs šį įrenginį, nurodė jokių su minėtu tekstu susijusių paslaugų neteikiantis ir nieko apie tai nežinantis. Byloje taip pat nėra jokių duomenų (priešingai nei jo sąsajos su UAB „(duomenys neskelbtini)“), kurie patvirtintų, kad pareiškėjas užsiima sveikatos puoselėjimo paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi institucija nepateikė įrodymų, kad aukščiau minėtas įrenginys ant kurio užrašyta informacija apie grožio puoselėjimą, būtų susijęs su pareiškėju, įvertinus visas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog pareiškėjas ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įrengė ir laikė reklamą su užrašu „Sveikatos puoselėjimas, imunitetui, grožiui, gerbūviui, ir nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini)“. Akivaizdu, kad šis kaltinimas dėl minėtos reklamos yra nepagrįstas ir neįrodytas nesurinkus pakankamai duomenų. Siekiant pašalinti visas abejones administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, šios administracinio nusižengimo aplinkybės yra šalinamos iš kaltinimo. Pašalinus šias aplinkybes, nutarimo (nutarties) esmės nepakeis, nes pareiškėjas yra traukiamas atsakomybėn už kitą tokio pat pobūdžio įrenginio įrengimą ir laikymą nesuderinus su savivaldybe bei negavus leidimo, kurio įrengimą pripažino pats pareiškėjas ir kuris turi sąsajų su jo vykdoma veikla.
Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, nagrinėdamas bylą teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą, pagrįstumą ir gali pakeisti administracinio nusižengimo nutarime klaidingai nurodytą ANK straipsnį, jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas gali pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. ANK 638 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų prašymus ištaisyti nutarime (nutartyje) administracinio nusižengimo byloje esančius rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nutarimo (nutarties) esmės.
Nutarime pažeidimas suformuotas remiantis Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 „Dėl išorinės reklamos įrengimo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2018 m. birželio 22 d.) 9, 11, 12 punktais. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimas užfiksuotas 2021 m. spalio 7 d., pažeidimo padarymo metu galiojo minėtas įsakymas, kurio suvestinė redakcija galioja nuo 2018 m. spalio 27 d., todėl tikslintina nutarime nurodoma Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 4-670 „Dėl išorinės reklamos įrengimo taisyklių patvirtinimo“, redakcija. Svarbu paminėti, kad minėto įsakymo aktualiuose punktuose pakeitimų, lyginant nutarime nurodytą bei pažeidimo padarymo metu aktualią redakciją, nebuvo, ir suformuotam kaltinimui nurodyta įsakymo redakcija jokios esmės neturėjo.
Pareiškėjas teismo prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti byloje gynėją (atstovą), jas apmoka pats iš savo lėšų ir gali prašyti teismo, kad jos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnyje detaliau aptartas proceso išlaidų išieškojimas. Iš byloje pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėjas patyrė 242 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi šiuo teismo procesiniu sprendimu pareiškėjo skundas atmetamas, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 – 6 dalimis, 646 straipsnio 2 dalimis, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. skundą atmesti.
Pašalinti iš Palangos savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimo aplinkybę, kad G. S. būdamas žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiu, ant žemės sklype esančių garažo vartų įrengė ir laikė reklamą su užrašu „Sveikatos puoselėjimas, imunitetui, grožiui, gerbūviui, ir nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini)“ ir tai darė nesuderinęs su Palangos miesto savivaldybės administracija ir negavęs tam leidimo.
Patikslinti nutarime nurodytą Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 4-670 „Dėl išorinės reklamos įrengimo taisyklių patvirtinimo“ redakciją, nustatant, kad pažeidimo padarymo metu galiojanti įsakymo redakcija buvo 2018 m. spalio 27 d.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.