- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-16
- Bylos Nr.
- e2-1773-1137/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00665-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kalnius
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- M. P.
- Trečiasis asmuo
- UAB „NEO Finance“
dalyvaujant ieškovei A. P., jos atstovui advokatui I. T., atsakovo atstovei advokatei I. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, trečiasis asmuo – UAB „NEO Finance“, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė 2022 m. vasario 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą 2012 m. rugpjūčio 17 d. Panevėžio miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 369, dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnametės dukros R. P. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai R. P. po 250 Eur per mėnesį, priteisti iš atsakovo 6 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą, taip pat prievoles kreditorei UAB „NEO Finance“ pagal 2019 m. liepos 10 d. sutartį Nr. K24574I331 ir 2019 m. liepos 17 d. sutartį Nr. K772791085 palikti solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis. Savo reikalavimus iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
1.1 Ieškovės turtinė padėtis yra prasta, jos gaunamas atlyginimas siekia 700 eurų, nuomojasi butą už 320 eurų per mėnesį, turi įsipareigojimų kreditoriui UAB „Neo Finance“. Atskaičius mokesčius, lieka apie 200 eurų.
1.2 Specialiųjų poreikių R. neturi. Prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą, iš esmės atitinkantį pusę minimalios mėnesinės algos 250.00 eurų / mėn. Vaiko poreikiai maistui, aprangai, apavui, mokymosi priemonėms, dalis būsto išlaikyme ir t.t. yra savaime suprantami, ir kad jiems tenkinti iš skyrium gyvenančio tėvo 250,00 eurų / mėn. būtų reikalinga ir ne per didelė suma, yra preziumuotina, ir specialiai nejodinėtina.
1.3 Nuo 2020 m. sausio 11 d. t.y. jau daugiau kaip dvejus metus, kai nebegyvena kartu, atsakovas M. P. nebevykdo savo pareigos išlaikyti dukrą R. Todėl, už šį laikotarpį prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant po 250.00 eurų / mėn. Kadangi atsakovas neišlaiko dukters dvidešimt keturis mėnesius, už visą šį laikotarpį priteistinas 6000 eurų įsiskolinimas.
1.4 Santuokos metu dalintino turto neįgijo. Asmeninių kreditorių neturi. Tačiau turi bendrą kreditorių su atsakovu - vartojimo paskolų teikėją UAB ,,NEO Finance“. Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-9157-488/2020. Teismas iš ieškovės kreditoriaus AB „NEO Finance“ naudai priteisė 2909.84 euro skolos. Panevėžio apylinkės teismas 2021 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-506-837/2021. Teismas iš ieškovės kreditoriaus UAB „NEO Finance“ naudai priteisė 359,48 euro skolos. Prievolės atsirado pagal 2019 m. liepos mėn. suteiktas paskolas. Tada mes dar faktiškai gyvenome kaip šeima. Pasiskolintos lėšos buvo panaudotos bendriems šeimos interesams tenkinti.
1.5 Pateiktu dubliku savo iekšinio reikalavimus palaikė, papildomai nurodė, kad nepritaria atsakovo pateiktam paskaičiavimui, kad R. materialiems poreikiams patenkinti užtektų 300,00 eurų / mėn. Šiuo metu minimali mėnesinė alga brutto sudaro 730,00 eurų / mėn., netto - 533,65 euro / mėn. Vadinasi, 533.65 euro ir yra R. išlaikymui orientaciškai reikalinga suma, kurios neprivalau grįsti prekių įsigijimo kvitais, čekiais ir pan. Todėl, nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad R. yra „ypatingas“ vaikas, kurio išlaikymui turėtų užtekti ir mažesnės sumos: 300,00 eurų / mėn. ar 370,00 eurų / mėn. Net ir atmetus iš 533,65 euro sumos valstybės paramą, sudarančią 70,00 eurų / mėn., lieka 463.65 euro suma, kurią, preziumuotinai, vaiko išlaikymui turi skirti abu jos tėvai.
1.6 Atsakovas norėjo turėti naujo modelio mobilųjį telefoną, tačiau negalėjo pirkti išsimokėtinai. Todėl, jam prašant, savo vardu sudariau telefono pirkimo-pardavimo sutartį, ir perdaviau jam įsigytą prekę. Lėšos, kurias jis siuntė nurodytu būdu, buvo skirtos ne vaiko išlaikymui, bet atsiskaitymui už išsimokėtinai pirktą ryšio priemonę.
1.7 Dalį pasiskolintų lėšų skyrė atsakovui skirtos baudos sumokėjimui, dalį - atsiskaitymui su kitais kreditoriais, likusią dalį - einamiesiems šeimos poreikiams. Atsakovas tikrai žinojo apie gaunamą kreditą bei jo panaudojimą, ir tam neprieštaravo.
1.8 Teismo posėdžio metu ieškovė savo ieškinio reikalavimus iš dalies palaikė ir nurodė, kad sutinka santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, taip pat šalys sutaria ir dėl pavardžių liekančių po santuokos nutraukimo. Papildomai nurodė, kad UAB „Neo Finance“ kreditas didžiąja dalimi buvo panaudotas ankstesniems kreditams refinansuoti, kita dalis panaudota šeimos poreikiams, t. y. drabužiams ir maistui pirkti.
Atsiliepimas
2. Atsakovas M. P. pateiktu atsiliepimu nesutinka su pareikštu ieškiniu iš dalies. Savo atsiliepimą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
2.1 Vaiko maistui reikalinga skirti 160 eur per mėnesį. Vaiko poreikiai į gyvenamąjį būstą sudaro būsto apstatymo ir išlaikymo išlaidos t.y. 40 eur per mėnesį. Mokymosi ir lavinimo išlaidos sudaro 50 eur. Poreikiai sveikatai ir higienai yra 30 eur per mėnesį. Vaiko poreikiai drabužiams ir avalynei, užtikrinantys laisvalaikiui, mokyklai, sportui, šventėms ir renginiams tinkamą vaiko savijautą ir savęs vertinimą yra 50 eur per mėnesį. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus. Per mėnesį poilsiui ir laisvalaikiui skiriama 20 eur. Tokiu būdu vaiko vidutinių poreikių patenkinimui būtina skirti 300 eur per mėnesį. Ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 250 eur išlaikymas yra aiškiai perteklinis, per didelis ir nėra būtinas siekiant užtikrinti devynerių metų vaiko poreikius. Ieškovė teismui nėra pateikusi vaiko poreikių pagrindžiančių įrodymų, beje, nurodė, jog vaikas specialių poreikių neturi. R. P. 2022 metais dar tik sukaks 10 metų, o tokio amžiaus sveiko vaiko poreikiai nėra dideli. Pagal ieškovės reikalavimą R. P. poreikiai sudarytų 570 eur (250+250+70), atsakovo manymu tai akivaizdžiai per didelė suma mažamečiam vaikui.
2.2 Atsakovo manymu, R. P. išlaikymui pakankama 370 eur suma per mėnesį, todėl po 150 eur turi skirti abu tėvai bei vaiko išmoka 70 eur sudarytų sumą, pakankamą vaiko poreikiams patenkinti.
2.3 Ieškovė nėra pateikus nei vienos pretenzijos, jog nuo 2020-01-11 nėra gavusi ir reikalauja išlaikymo. Kaip matyti iš ieškovo prie šio atsiliepimo teikiamų mokėjimo pervedimų, naudojantis Transfergo programa į A. P. banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2022-02-28 pervesta bendra 2338,63 eur suma. Taigi, tai tik pervedimai, neskaitant piniginių lėšų, kurias M. P. paliko ieškovei vaiko išlaikymui išvykdamas į užsienį bei atvykęs atostogų metu 2021 metų vasarą, bendrai ieškovei perduotų grynais pinigais suma siekia dar 4000 eur. Atsakovas 2021 metų vasarą atvykęs į Lietuvą pilnai apipirko R. P., nupirkdamas vaikui reikiamus drabužius, priemones ir tenkino kitus vaiko poreikius.
2.4 Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui išvykus į užsienį dirbti šalys gyveno kaip šeima, todėl kartu sprendė vaiko išlaikymo klausimus, ieškovė iki šiol jokių pretenzijų atsakovui neturėjo, kas sudaro pagrindą išvadai, kad išlaikymo įsiskolinimo nebuvo, tačiau pareiškusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo, ieškovė formuluoja šį reikalavimą tik turėdama tikslą praturtėti atsakovo sąskaita.
2.5 Nei ieškovė, nei kreditorius atsakovo sutikimo sudaryti sutartį neprašė, o taip pat apie tokių sandorių sudarymą neinformavo atsakovo, todėl atsakovas nėra ir negali būti atsakingas pagal asmenines ieškovės prievoles, kurias ieškovė dvišalių sutarčių pagrindu prisiėmė vienasmeniškai. Atskirai pažymėtina ir tai, kad gyvenant santuokoje 2019 metais atsakovas nematė ir nežino kur ir kam galėjo būti panaudotos skolintos lėšos. Atsakovo duomenimis, šeima nieko bendrai nepirko, nekeliavo, nepramagavo, tuo tarpu pragyvenimui lėšų pilnai pakako. Skolos už negražintus kreditus taip pat yra priteistos tik iš ieškovės. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau yra pripažinta, kad prievolės kreditoriui AB „NEO Finance” yra asmeninės ieškovės prievolės, kurias ieškovė turi įvykdyti kreditoriui asmeniškai.
2.6 Pateiktu tripliku atsakovas savo atsiliepimo reikalavimus palaikė, papildomai nurodė, kad ieškovės ieškinyje ir dublike nurodyta minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo suma nėra prezumpcija, o tik orientacinis dydis, kuris teismui nėra privalomas, visgi, ieškovei išlieka įrodinėjimo pareiga, t.y. ieškovė turi įrodyti ir pagrįsti nepilnamečio vaiko poreikius.
2.7 Atsakovas M. P. vykdė išlaikymo pareigą, išlaikė nepilnametę R. P. atlikdamas mokėjimus iš užsienio pats ir per savo mamą ir tokiu būdu pilnai išlaikė nepilnametę dukrą. Kaip matyti iš atsakovo prie atsiliepimo pateiktų mokėjimo pervedimų, naudojantis Transfergo programa, į A. P. banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2022-02-28 pervesta bendra 2338,63 eur suma, taip pat M. P. paliko ieškovei vaiko išlaikymui išvykdamas į užsienį bei atvykęs atostogų metu 2021 metų vasarą, bendrai ieškovei perduotų grynais pinigais suma siekia dar papildoma 4000 eur. Atsakovas 2021 metų vasarą atvykęs į Lietuvą pilnai apipirko R. P., nupirkdamas vaikui reikiamus drabužius, priemones ir tenkino kitus vaiko poreikius.
2.8 Visos lėšos, pervestos ieškovei per Transfergo programą, buvo skirtos išimtinai vaiko išlaikymui, kaip matyti iš pavedimų, juos atlieka tiek atsakovas, tiek atsakovo mama, jokio kito tikslo pervedinėti pinigus ieškovei atsakovas neturėjo, be to, yra išlikę susirašinėjimo duomenys, kad ieškovė ir pati rašydavo ir prašydavo lėšas vaiko išlaikymui pervesti ir jas gaudavo iš atsakovo ar jo mamos pagal galimybę. Mobilaus ryšio priemonės atsakovas neprašė įgyti ir apie kokią mobilaus ryšio priemonę dublike teigia ieškovės atsakovui nėra žinoma. Nors ieškovė neigia apie perduotą 4000 eur sumą vaiko išlaikymui, vienok, šios lėšos buvo perduotos, kaip ir buvo vaikui įgytos jam reikalingi daiktai ir priemonės vasaros atostogų metu.
2.9 Atsakovas nežinojo apie paimtą kreditą (us) bei apie jo panaudojimą. Nei ieškovė, nei kreditorius atsakovo sutikimo sudaryti sutartį neprašė, o taip pat apie tokių sandorių sudarymą neinformavo atsakovo, todėl atsakovas nėra ir negali būti atsakingas pagal asmenines ieškovės prievoles, kurias ieškovė dvišalių sutarčių pagrindu prisiėmė vienasmeniškai.
2.10 Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo reikalavimus, iš esmės naujų aplinkybių nenurodė.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos tarnyba 2022 m. kovo 22 d. teismui pateikė išvadą. Joje nurodė, kad nėra jokio pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo turėtų būti tenkintas. Taip pat rekomendavo šalim susitarti dėl bendravimo tvarkos. Teismo posėdyje savo išvadą palaikė, iš esmės naujų aplinkybių nenurodė.
4. Suinteresuotas asmuo UAB „Neo Finance“ atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės
5. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė A. P. su atsakovu M. P. susituokė (duomenys neskelbtini) skyriuje, akto įrašo N r. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu susilaukė dukters R., kuri gimė (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti duomenys, jog 2022 m. balandžio 27 d. ieškovė yra sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria už gyvenamosios patalpos nuomą ji per mėnesį moka 320 eurų. Jos draudžiamosios pajamos sudaro 1164,90 – 1218,21 eurų per mėnesį. Per mėnesį jai skiriama 140 eurų išmoka vaikams.
6. Atsakovas M. P. Lietuvoje draudžiamųjų pajamų negauna. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas Lietuvoje turėtų transporto priemonių ar nekilnojamojo turto. 2020 m. sausio 20 d. atsakovas sudarė buto nuomos sutartį, kuria už buto nuomą per mėnesį moka 500 GBP. Jo mėnesinės pajamos sudaro 1908 – 2385 GBP.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
7. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Nurodė, kad skyrium su atsakovu gyvena nuo 2020 m. sausio 11 d., kai atsakovas palikęs dukrą ir žmoną išvyko gyventi į J. K.. Tai buvo vienašalis jo sprendimas.
8. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
9. Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Teismo vertinimu, byloje patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tik vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo, nėra, nes abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigą siekti kompromiso, rūpinimosi šeima, lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
10. Pažymėtina, kad šalys ir jų atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad sutaria, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
11. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, A. P. ir M. P. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) skyriuje, akto įrašo N r. (duomenys neskelbtini), nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).
Dėl pavardės
12. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo palikti jai jos esamą pavardę, o atsakovui pavardę palikti nepakeistą. Atsakovas šiam prašymui neprieštarauja ir su juo sutinka. Todėl ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei A. P. paliktina jos santuokos metu įgyta pavardė „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui paliktina jo pavardė – „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl tarpusavio išlaikymo
13. Šalys dėl tarpusavio išlaikymo jokių reikalavimų nereiškė. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnio 4 dalis).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių kreditoriams vykdymo
14. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis).
15. Byloje nėra duomenų apie tai, jog šalys abi kartu, ar kiekviena atskirai santuokos metu būtų įgijusios transporto priemonių ar nekilnojamojo turto.
16. Byloje yra pateikti duomenys, jog Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-9157-488/2020, kuriuo teismas iš ieškovės kreditoriaus AB „NEO Finance“ naudai priteisė 2909,84 euro skolos. Panevėžio apylinkės teismas 2021 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-506-837/2021, kuriuo teismas iš ieškovės kreditoriaus UAB „NEO Finance“ naudai priteisė 359,48 euro skolos. Ieškovė nurodo, kad šie kreditai buvo imti santuokos metu ir naudoti šeimos poreikių tenkinimui.
17. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Nutraukiant santuoką sutuoktinių solidarios prievoles nedalijamos, o buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (CK 3.109 straipsnis, 6.6 straipsnis, 6.8 straipsnis). Pažymėtina, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-111/2017 konstatavo, jog procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis), o nagrinėjamos bylos atveju tokia pareiga tenka ieškovei. Tačiau ieškovė byloje neteikė visiškai jokių įrodymų apie tai, kokiu tikslu buvo panaudoti jos vardu 2019 m. liepos 10 d. ir 17 d. paimti kreditai iš UAB „Neo Finance“, todėl ieškinys šioje dalyje yra atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos
18. Nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove A. P.. Ieškovė nurodė, jog nepilnametis vaikas kartu su ieškove gyvena nuomojamame būste. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas prieštaravimo tam neišreiškė. Ginčo tarp šalių dėl to nėra. Atsižvelgiant į tai bei į institucijos išvadą, nepilnametės R. P. gyvenamoji vieta nustatytina su mama A. P. (CK 3.59 straipsnis).
19. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).
20. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindų riboti maksimalų atsakovo bendravimo su savo nepilnamečiu vaiku, nenustatyta, ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su vaiku ir neketina to daryti ateityje, ieškovė laikosi pozicijos, kad nebūtina nustatyti detalią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, apibrėžiant konkrečiomis datomis ir laiku, o atsakovas tam neprieštarauja todėl teismas nustato, kad po santuokos nutraukimo atsakovas M. P. su nepilnamete dukra R. P. bendraus nuolatinai ir tiesiogiai bendru sutarimu tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į vaiko amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus, nustatant, kad atsakovas bendraus su dukra be apribojimų, jam patogiu laiku iš anksto (ne vėliau kaip prieš dieną) bendravimo laiką suderinęs su ieškove A. P..
Dėl išlaikymo vaikui
21. Įstatymas numato tėvams pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims.
22. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos dydžio suma (nuo 2022-01-01 – 533 Eur po mokesčių). Tokio dydžio išlaikymas laikytinas užtikrinančiu minimalių, būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
23. Ieškovė nurodė, kad dukters poreikiams per mėnesį reikia apie 500 Eur. Nors ieškovė ir nepateikė teismui įrodymų kokias konkrečias sumas išleido nepilnametės dukros išlaikymui per mėnesį, ką pagrįstai pažymėjo atsakovo atstovė, tačiau teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymo suma, įvertinus sprendimo metu itin išryškėjusią pasikeitusią ekonominę situaciją Lietuvoje, t. y. tiek energijos, tiek ir maisto kainų ženklių išaugimą, jos yra protingo ir realaus dydžio įvertinus net ir jauną nepilnamečio vaiko amžių. Šios išvados teismas priėjo įvertinęs tiek nurodytas šalių gaunamas pajamas, tiek jų (ne) turimus įsipareigojimus. Šioje vietoje teismas taip pat pažymi, kad šalių galimybės gauti didesnį atlygį už darbą ar gauti papildomas pajamas nėra apribotos, o nepilnamečio vaiko poreikiai su laiku tik auga, šių poreikių ribojimas darytų neigiamą poveikį nepilnamečio vaiko interesams.
24. Įvertinus išdėstytą, teismas tenkina šį ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir priteisia iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 250 Eur mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos t. y. nuo 2022 m. vasario 3 d. iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 str.1 d. 1 p., 3.208 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
25. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti taip pat ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 11 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos t. y. 2022 m. vasario 3 d. Nurodo, kad nuo 2020 m. sausio 11 d. t. y. jau daugiau kaip dvejus metus, kai nebegyvena kartu, atsakovas M. P. nebevykdo savo pareigos išlaikyti dukrą R. Todėl, už šį laikotarpį prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimų skaičiuojant po 250.00 eurų / mėn. Kadangi atsakovas neišlaiko dukters dvidešimt keturis mėnesius, už visą šį laikotarpį susidaro 6000 eurų išlaikymo įsiskolinimas.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
27. Atsakovas nesutikdamas su tokiais ieškovės teiginiais patiekė teismui duomenis apie jo ir jo mamos darytu pinigų pavedimus per tarpininką „TrasnfareGo“ ieškovei, kurie buvo skirti nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui. Viso pervedė 2338,63 eurų. Teismo posėdžio metu ieškovė neginčijo, kad šiuos pinigus gavo, tačiau nurodė, kad jie buvo skirti ne vaiko poreikių tenkinimui, bet išsimokėti už ieškovės atsakovui nupirktą mobilaus ryšio telefoną. Tačiau ieškovė tokių savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais, nors tokią pareigą turi (CPK 178 str.). Atsakovas taip pat nurodė, kad 2021 m. vasarą grįžęs į Lietuvą ir susitikęs su šeima, ieškovei perdavė 4000 eurų, tačiau atsakovas šių savo teiginių taip pat nepagrindė jokiais įrodymais, nors tokią pareigą turi. Ieškovė taip pat nepatvirtino, jog tokią pinigų sumą grynais būtų gavusi iš atsakovo, todėl teismas laiko neįrodytomis aplinkybę, jog 2338,63 eurų kuriuos atsakovas ir jo mama perdavė ieškovei buvo skirti ne nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui, bei aplinkybę, jog atsakovas ieškovei grynais perdavė 4000 eurų, kurie buvo skirti nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui.
28. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas iš Lietuvos dirbti ir gyventi į J. K. išvyko 2020 m. sausio 11 d. Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir posėdžio metu teiktus paaiškinimus, teismas sprendžia, kad nuo 2020 m. sausio 11 d. atsakovas savo šeima ir nepilnamete dukra pradėjo rūpintis mažiau, nors ir teikė jai išlaikymą, bet jis nebuvo pakankamas būtiniems jo dukters poreikiams patenkinti. Nuo 2020 m. sausio 11 d. iki ieškovės kreipimosi į teismą praėjo 24 mėnesiai, nustatytas išlaikymo dydis mėnesiui tenkantis vienam iš tėvų yra 250 eurų, atsakovas per šį laikotarpį pervedė ieškovei 2338,3 eurus, tai gi atsakovo įsiskolinimas savo nepilnametės dukters išlaikymui sudaro 3661,70 eurų (6000 – 2338,30).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Antroje šio straipsnio dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
30. Ieškovės ieškinys iš dalies yra nepatenkintas, t. y. nepatenkintas ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, iš dalies nepatenkintas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo, bei atmestas reikalavimas dėl prievolės kreditoriui UAB „Neo Finance“ pripažinimo ir palikimo solidaria. Teismas sprendžia, kad dėl šio, ieškovės ieškinys buvo patenkintas 50 procentų apimtyje.
31. Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Į bylą pateikta 2022 m. gegužės 3 d. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.36 Mr) PT-3551 patvirtina, kad teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 337,65 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį (patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų), iš atsakovo teismas valstybės naudai priteisia antrinės pagalbos išlaidas ieškovės patenkinto ieškinio reikalavimų daliai – 168,83 Eur.
32. Atsakovas byloje patyrė 500 eurų bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines konsultacijas, atstovavimą teisme ir procesinių dokumentų parengimą. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį (patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų), iš ieškovės atsakovui priteistinos 250 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis.
33. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už ieškinio reikalavimus byloje turėjo būti sumokėtas 278 Eur žyminis mokestis, t. y. 75,00 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir išvestinių klausimų išsprendimą, 68 Eur (250,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) už turtinio pobūdžio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 135 eurai už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktas, 7 dalis). Ieškinį tenkinus iš dalies (50 proc.) iš atsakovo valstybei priteistinas 139 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
34. Teismas byloje patyrė 14,48 eurus procesinių dokumentų įtiekimo išlaidų. Ieškinį tenkinus iš dalies, 7,24 eurų teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti A. P. a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. P. a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo atsakovui M. P. palikti jo pavardę - „(duomenys neskelbtini)“, o ieškovei A. P. palikti jos santuokos metu įgytą pavardę – „(duomenys neskelbtini)“.
Nustatyti nepilnametės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. P. a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas M. P. a. k. (duomenys neskelbtini), su nepilnamete dukra R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bendraus nuolatinai ir tiesiogiai bendru sutarimu tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į vaiko amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus, nustatant, kad atsakovas bendraus su vaiku be apribojimų, jam patogiu laiku iš anksto (ne vėliau kaip prieš dieną) bendravimo laiką suderinęs su A. P.
Priteisti iš atsakovo M. P. a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t. y. 2022 m. vasario 3 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti ieškovę A. P. a. k. (duomenys neskelbtini).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo M. P. a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 3661,70 eurų išlaikymo įsiskolinimą, šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti A. P. a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo M. P. a. k. (duomenys neskelbtini), 168,3 Eur ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Priteisti iš atsakovo M. P. a. k. (duomenys neskelbtini), 139 Eur žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo M. P. a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 7,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.