- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-05-10
- Bylos Nr.
- e1-1692-1133/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18527-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- A. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą kurioje A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. L. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos be tikslo ją platinti, o būtent, jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko laikė psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio masė 0,130 g, iki tol kol 2022 m. gegužės 25 d. apie 2 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jo kambaryje, policijos pareigūnai šią medžiagą rado ir paėmė, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įteikus pirminį įtarimą, nurodė, kad dėl savo kaltės pasisakyti negali. Gydytas psichiatrinėje ligoninėje dėl alkoholio vartojimo, narkologijos centro įskaitoje neįrašytas. Gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su tėvais. Butas priklauso tėvams. Šiąnakt jis buvo pareigūnų sulaikytas savo namuose. Pareigūnus kvietė tėvas, nes namuose nukrito, pasidarė bloga. Buvo blaivus. Jam matant pareigūnai jo kambaryje stalo stalčiuje rado metalinę dėžutę, kurioje buvo biri gelsvos spalvos medžiaga, milteliai. Kas tai per milteliai, iš kur jo kambaryje atsirado dėžutė, paaiškinti negali. Narkotikų nevartoja apie 10 metų, vartoja tik alkoholį. Būna tokių momentų, kai negauna alkoholio, atsitinka priepuoliai. Dėžutę su milteliais į jo namus galėjo atnešti žmonės, kurie pas jį ateina. Tai būna ir pažįstami, ir nepažįstami. Jie ateina patys arba jo prašymu, bet tik tada, kai tėvų nėra namuose. Taip pat dėžutė galėjo užsilikti nuo senų laikų ir apie tai pamiršo. Jo kambaryje didelė netvarka, todėl negali pasakyti, ką jame galima rasti. Anksčiau vartojo metamfetaminą. Paskutinį kartą vartojo daugiau nei prieš 10 metų. Jo tėvai nežinojo, kad namuose galimai yra kokia nors narkotinė medžiaga. Pastaruoju metu jis iš nieko jokių narkotikų nepirko, neprašė, kad jam juos kas duotų ar parduotų. Pažįstami, kurie ateina pas jį, jam matant jokių narkotikų jo bute nevartojo. Jie dažniausiai kalbasi, klauso muzikos arba vartoja alkoholį.
Kaltinamasis A. L. 2022 m. rugsėjo 12 d. apklausiamas papildomai ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog gal jau 15 metų jis gydosi pas psichoterapeutą (duomenys neskelbtini) (kokia jo tiksli diagnozė, jis pasakyti negali). Nuo 2006 m. jis jokių narkotikų nevartoja, jį išgydė (nuo 2000 m. vartojo), bet daug vartoja alkoholio (alaus). Pas jį namo praktiškai draugai neateina, tėvai draudžia, jį prižiūri, bijo, kad draugai ko jam atneštų. Negali pasakyti, ką jis vartojo 2022 m. gegužės 24 d., nepamena, bet tikrai ne narkotikus. Po to jam buvo labai bloga. Nepamena, kaip pareigūnai pas jį namo atvažiavo, gal buvo be sąmonės. Jo namuose pareigūnų rastus raminamuosius „Diazepeks“, jam išrašė gydytojai.
Kaltinamajam A. L. įteikus galutinį įtarimą, jis apklausiamas 2023 m. balandžio 28 d. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gegužės 24 d. pas jį namuose nebuvo tėvų, todėl jis nutarė pakviesti pažįstamus pas save namo. Pas jį namo atėjo labai daug žmonių, bet kas jis tiksliai pasakyti negali, nepamena. Jie vartojo alkoholį (alų, degtinę), ką kas atnešė tą gėrė. Kas atnešė narkotikų, jis taip pat pasakyti negali, nepamena. Amfetaminą jis vartojo ir uostė. Vakare visi draugai išėjo, nes turėjo atvažiuoti tėvai. Jis dar gėrė alkoholį, o po to nuėjo miegoti ir daugiau nieko nepamena. Naktį jam pasidarė bloga ir tėvas iškvietė greitąją. Atvažiavusi policija, jo kambaryje rado amfetaminą, bet jis to nieko.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:
Liudytojo (policijos pareigūno) O. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2022 m. gegužės 25 d. dirbant kartu su vyr. patruliu J. Č. apie 1.35 val. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjo (duomenys neskelbtini) m. sūnus perdozavo narkotinių medžiagų, guli be sąmonės, kvėpuoja. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko susijaudinusi motina S. L., kuri parodė bute kambarį, kuriame gulėjo jos sūnus A. L.. Prie sūnaus ant lovos sėdėjo tėvas I. L.. Tėvas paaiškino, kad naktį išgirdo kažkokį triukšmą. Nubėgęs į sūnaus kambarį, pamatė, kad sūnus purtosi, nekalba. Jiems atvykus, sūnus jau buvo sąmoningas, nerišliai bendravo, akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, judesiai nekoordinuoti. Sūnus teigė vartojęs alkoholį, narkotinių medžiagų nevartojęs. Tuo metu atvažiavo medikai, kurie vietoje apžiūrėjo A. L.. Vėliau stalo ertmėje (kaltinamojo kambaryje) jie pastebėjo geležinę dėžutę, kurioje buvo gelsvos spalvos milteliai, galimai tai buvo narkotinė medžiaga - heroinas.
Liudytojos S. L. (kaltinamojo motinos) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad gal nuo 16-18 m. A. pradėjo vartoti narkotikus, vėliau gydėsi. Po to pradėjo vartoti alkoholį. Pas juos 3-ų kambarių butas ir sūnui atiduotas vienas kambarys. Ji su vyru į jo kambarį užeiti negali, jis neleidžia arba užrakina kambario duris. Gal apie 15 m. A. gauna pensiją, bet kokią, ji nežino, jis jiems nesako ir pinigų visai neduoda, jie jį išlaiko, o jis savo pensiją prageria. 2022 m. gegužės 25 d. po 1 val. ji išgirdo, kad sūnus nukrito ant grindų ir pradėjo šaukti. Ji greitai atbėgo pas jį į kambarį ir pamatė, kad jis guli ant grindų be sąmonės, kvėpavimas neritmiškas, buvo visas išbalęs, šaltas prakaitavimas. Vyras taip pat atėjo į A. kambarį, šiaip ne taip pakėlė ir paguldė į lovą, paskambino į greitąją. Lyg alkoholio kvapo iš burnos nebuvo, nes A. geria alų. Sūnus atsigavo tik tada, kai atvažiavo greitoji, bet prieš tai atvažiavo policija. Medikai pažiūrėjo, kokius vaistus geria sūnus ir liepė vieną išgerti, kad apsiramintų ir daugiau nieko nedarė. A. lankosi pas psichiatrą (duomenys neskelbtini), jam išrašo raminamuosius. Pareigūnai apžiūrėjo sūnaus kambarį ir rado lyg tai narkotikus, todėl vėliau jį išvežė į policiją.
Liudytojo I. L. (kaltinamojo tėvo) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad sūnus gal nuo 16-18 m. pradėjo vartoti narkotikus, po to gydėsi ir pradėjo gerti alų. Jie gyvena 3-ų kambarių bute: jis viename, žmona kitame, o sūnus trečiame. Sūnus jų neįleidžia į savo kambarį, net jo daiktų kliudyti negali, pradeda iš karto bartis. 2022 m. gegužės 25 d. naktį jis buvo savo kambaryje, atėjo žmona ir pasakė, kad su A. blogai. Jis nuėjo į jo kambarį. A. gulėjo ant grindų be sąmonės, sunkiai kvėpavo, buvo išbalęs. Jis šiaip ne taip jį pakėlė ir paguldė ant lovos. Po to jis iš karto paskambino 112 ir iškvietė medikus. Praktiškai vienu metu atvažiavo policija ir medikai. Medikai pasiteiravo, ką sūnus vartoja, kokius vaistus, jie pasakė ir medikas liepė išgerti tuos raminančius, kad būtų geriau. Sūnui iš karto davė raminančių. Tada policijos pareigūnai sūnaus kambaryje rado narkotikus, bet kokių ir kiek, jie nematė. Jiems sūnus sakė, kad jokių narkotikų nevartoja, kad geria. Tai jie mato kiekvieną dieną.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-o būrio vyriausiojo patrulio J. Č. 2022 m. gegužės 25 d. tarnybinis pranešimas ROIK: 0122000302611, kuriame nurodytos identiškos įvykio aplinkybės, kurias nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas P. S..
Įvykio vietos 2022 m. gegužės 25 d. apžiūros protokolas su fotolentele, iš kurio duomenų matyti, jog apžiūrėta kaltinamoji gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kaltinamojo kambarys. Apžiūros metu, kaltinamojo kambaryje, po stalu esančioje lentynoje rasta auksinės spalvos metalinė dėžutė, kurioje buvo gelsvos spalvos biri medžiaga (paimta ir supakuota į Voką Nr. 3). Apžiūros metu taip pat paimtas pilkos spalvos mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ (IMEI: 357471061073039/01, supakuotas į voką Nr. 1) ir sidarbrinės spalvos mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ (supakuotas į Voką Nr. 2). Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta. Nuotraukose Nr. 13-15 užfiksuota rasta ir paimta kaltinamojo kambaryje metalinė dėžutė su joje esančia biria medžiaga.
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. birželio 2 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog tyrimui pateiktame voke Nr. 3, kuriame yra gelsvos spalvos dėžutė su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė 0,130 g. Tyrimui pateiktose kaltinamojo rankų nuoplovose narkotinių, psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų pėdsakų nerasta.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2022 m. gegužės 27 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 1072/2022(01) nustatyta, kad A. L. šlapime rasta amfetamino, lidokaino, oksazepamo, nordazepamo, temazepamo. Šlapime kokaino, kokaino metabolitų, etilo alkoholio nerasta.
Vaizdo įrašai iš pareigūnų „Body“ kamerų bei jų 2022 m. rugsėjo 7 d.-2022 m. rugsėjo 8 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog apžiūrėta 16 vaizdo įrašų, gautų iš pareigūnų „Body“ kamerų:
1. vaizdo įrašo Nr. „2022_0525_014224_008“ ekrano kairėje pusėje nurodyta VLN_PR_60D7A8, o žemiau - 2022/05/25 01:42:35. Užfiksuota, kaip pareigūnai užeina į butą ir eina į kambarį, kur lovoje guli kaltinamasis, o šalia jo sėdi tėvas. Tėvas sako, kad taip su sūnumi pirmą kartą atsitiko. Girdisi, kaip vyras sako, kad šiandien prigėrė. Pareigūnas sako, kad kvapo jokio nėra, matyt perdozavo. Pareigūnas kaltinamojo klausia, ką šiandien vartojo, kad greitai pasakytų, nes atvažiuos medikai, gal vaistus. Mama sako, kad vaistus vartoja. Kaltinamasis sako, kad relaniumą vartoja, kuris ramina, kai nemiega. Pareigūnai su kaltinamuoju bendrauja, klausia ar narkotikus vartojo. Kaltinamasis sako, kad ne, alkoholikas yra. Pareigūnas vėl sako, kad alkoholio kvapo bute nėra, tamposi kaip narkomanas, dėl to ir galvoja, kad yra narkomanas. Kaltinamasis sako, kad ankščiau vartojo, o dabar ne. Kaltinamojo mama sako, kad jie jau miegojo, kai išgirdo, kad sūnus nukrito ir greit nubėgo pažiūrėti. Vaizdo įrašo 01:46:47 laiku į butą atėjo medikai ir klausia, kas atsitiko. Kaltinamasis, gulėdamas lovoje, sako, kad nieko, prisigėrė. Medikas sako, kad alkoholio kvapo bute nėra;
2. vaizdo įrašas Nr. „2022_0525_015035_010“ yra 1-o vaizdo įrašo tęsinys. Užfiksuota, kaip pareigūnai apžiūrinėja kaltinamojo kambarį. Medikas klausia, kas jam išrašė šituos vaistus. Kaltinamasis pasakė, kad išrašė psichologas. Klausia, ar šiandien vartojo. Kaltinamasis, nerišliai šnekėdamas, sako, kad ne. Vaizdo įrašo 01:52:37 laiku pareigūnas skambina ir sako, kad reikia iškviesti NVRS, nes rasti narkotikai. Kiekis keli miligramai gal ir bus, amfetaminas arba heroinas. Medikas vėl klausia, ar gėrė vaistus. kaltinamasis sako, kad ne, geria vakare po 2 tabletes, nors reikia vieną ryte, o kitą vakare, bet dvi geriant vakare geriau miega;
3. vaizdo įraše Nr. „2022_0525_015535_011“ užfiksuota, kaip kaltinamojo mama sako, kad neleis vežti sūnaus. Medikai sako, kad išvažiuoja, nes viskas gerai su juo. Pareigūnas mamai aiškina, kad pas sūnų rasta narkotinių medžiagų, kurios galimai yra jo. Mama sako, kad policijos nekvietė, o tik medikus, kam jį dabar vežti. Pareigūnas iš stalo apačios ištraukia dėžutę ir mamai rodo, kad ten yra narkotinės medžiagos ir gan nemažai, pusantro gramo, greičiausiai amfetaminas. Reiškia, kad greičiausiai važiuos į komisariatą. Mama prašo, kad nevežtų, nes ten mirs jis. Pareigūnas sako, jei jam bus bloga, ten iškvies jam medikus. Pareigūnas sako, kad nereikia elgtis kaip su mažu vaiku, suaugęs vyras. Mama sako, kad jis šiandien negėręs, o jei geria, tik alų. Pareigūnas sako, kad alkoholio nevartojo, tai reiškiasi kažką kitą vartojo. Kaltinamasis klausia kaip jūs čia atvažiavote. Tėvas sako, kad jis iškvietė. Kaltinamasis sako, kad nežino, kaip pas jį šis „šūdas“ atsirado. Pareigūnas sako, kad jo kambaryje rado;
4. kituose vaizdo įrašuose reikšmingų duomenų nėra.
Garso įrašas ir jo 2022 m. spalio 6 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog apžiūrętas garso įrašas Nr. „2022_05_25_01-32-4...“ iš BPC. BPC darbuotoja: „112 klauso“. Kaltinamojo tėvas: „greitosios reikia“. BPC darbuotoja: „į kokį miestą“. Kaltinamojo tėvas: „Vilnius“. BPC darbuotoja: „gatvė kokia?“. Kaltinamojo tėvas: „(duomenys neskelbtini)“. BPC darbuotoja: „kam negerai, vyrui, moteriai?“. Kaltinamojo tėvas: „vyras, perdozavimas“. BPC darbuotoja: „kiek metų jam?“. Kaltinamojo tėvas: „(duomenys neskelbtini)“. BPC darbuotoja: „nuo ko perdozavimas?“. Kaltinamojo tėvas: „nežinau nuo ko, narkotikų“. BPC darbuotoja: „sąmonėje ar ne?“. Kaltinamojo tėvas: „jis prarado sąmonę“. BPC darbuotoja: „kodas laiptinėje yra?“. Kaltinamojo tėvas: „yra, (sako kodą)“. BPC darbuotoja: „kvėpuoja ar nekvėpuoja?“. Kaltinamojo tėvas: „kvėpuoja, bet traukuliai yra“. BPC darbuotoja: „jūs kaimynas ar kas būsite?“. Kaltinamojo tėvas: „aš tėvas“. BPC darbuotoja: „Jūsų vardas, pavardė“. Kaltinamojo tėvas: „ I. L.“. BPC darbuotoja: „gerai, informuosime, jei nustos kvėpuoti, iš karto skambinkite, sujungsime su greitąja“. Kaltinamojo tėvas: „gerai“. BPC darbuotoja: „informuosime policiją ir greitąją“. Kaltinamojo tėvas: „gerai, ačiū“.
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidėlį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Šiame straipsnyje išvardinti numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai, ir kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 bei Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-476 (sąrašas Nr.1 “Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams”, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“) amfetaminas yra psichotropinė medžiaga.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V‑239 patvirtintas rekomendacijas dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo, pas kaltinamąjį rastos psichotropinės medžiagos – amfetamino (0,130 g) kiekis neviršijo rekomendacijose nustatyto nedidelio kiekio (nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g). taigi, pas kaltinamąjį rastas psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekis neviršijo nedidelio kiekio.
Teismas, ištyręs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. L. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje laikė psichotropinę medžiagą - amfetaminą (rasta metalinėje dėžutėje jo stalo lentynoje), kol pareigūnai rado ir paėmė minėtą psichotropinę medžiagą, kuri kaip nustatyta ekspertizės akte – psichotropinė medžiaga amfetaminas, kurio masė 0,130 g.
Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ir parodymais ikiteisminio tyrimo metu bet ir kitais pirmiau išvardintais įrodymais, kurie patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu. Aplinkybės, jog kaltinamasis bandė nuslėpti, jog psichiką veikiančių medžiagų nevartojo, o jam bloga pasidarė dėl suvartoto alkoholio, rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. žinojo, kad laikė psichotropinę medžiagą ir to norėjo. Tikslas psichotropines medžiagas platinti nenustatytas.
Kaltinime kaltinamajam inkriminuota psichiką veikiančių medžiagų įgijimo aplinkybė, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009), inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Nagrinėjamu atveju nėra byloje duomenų, kurie galėtų neabejotinai paliudyti psichotropinės medžiagos įgijimo faktą, todėl abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai ir aplinkybė dėl įgijimo šalintina iš kaltinimo.
Taip pat iš kaltinimo šalintina aplinkybė dėl psichotropinės medžiagos – amfetamino gabenimo. Teismų praktikoje nurodoma, jog gabenimas <...> – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, 2K-494/2012). Medžiagos gali būti gabenamos jas transportuojant, nešant su savimi ir pan. Byloje nesurinkta duomenų, iš kur kaltinamasis gavo minėtas psichiką veikiančias medžiagas. Byloje nėra neginčytinai nustatyta, kokiu būdu rastos psichotropinės medžiagos atsirado pas kaltinamąjį, nėra nustatyta, kad jis jas gabeno didesniais nuotoliais ir pan., todėl esančios abejonės vertinamos kaltinamojo naudai ir psichotropinės medžiagos gabenimas šalintinas kaltinimo.
Psichotropinės medžiagos įgijimo ir gabenimo pašalinimas nesunkina kaltinamojo teisinės padėties ir nekeičia nusikalstamos veikos kvalifikacijos, nes byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis, suvokdamas, kad laiko neteisėtai psichotropinę medžiagą ir to norėdamas, padarė vieną iš alternatyvių nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje. Taigi, nustačius neteisėto psichotropinės medžiagos laikymo faktą ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, konstatuotina, kad A. L. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. L. sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu bei nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.
BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei į kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti. Yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis yra darbingo amžiau, tačiau nedirbantis. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. L. gydytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (diagnozė – (duomenys neskelbtini))). Be to Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-57/2023 nurodyta, kad įtariamos nusikalstamos veikos metu A. L. konstatuojama (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę A. L. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. L. konstatuojama (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę kaltinamasis šiuo metu gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. L. psichikos sutrikimo sąlygotų padidinto socialinio pavojingumo požymių nenustatyta. A. L. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo. Pagal savo psichikos būklę šiuo metu kaltinamasis A. L. gali dalyvauti procese, gali suvokti įvykio aplinkybes ir duoti paaiškinimus. Taip pat iš kaltinamojo ir jo tėvų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog kaltinamasis dažnai vartoja alkoholį.
2023 m. balandžio 28 d. duomenimis, kaltinamasis per vienerius metus nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis praeityje vieną kartą teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. sausio 7 d. nuosprendžiu už narkotinių priemonių laikymą, tačiau teistumas išnykęs. Taigi iš išdėstyto matyti, jog iš esmės kaltinamasis laikosi įstatymų, nors ši padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis bei tai, kad kaltinamasis vartoja psichiką veikiančias medžiagas, vartoja alkoholį, o tai rodo, kad nagrinėjama veika taip pat įtakota jo priklausomybių.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, mano, jog BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą ne griežčiausią ir ne švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant šios bausmės terminą šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laiką A. L. vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Teismo manymu, būtent tokia bausmė, bus proporcinga kaltinamojo veiksmams bei atitiks jo asmenybę ir bausmei keliamus tikslus.
Esant įstatyme numatytam pagrindui, bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, jog A. L. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai sulaikytas nuo 2022 m. gegužės 25 d. 2 val. iki 2022 m. gegužės 25 d. 11.54 val. (viena diena). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
V. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikina.
Po specialisto tyrimo likę milteliai (0,384 g) supakuoti į bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį (saugomi Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje Vilniuje, Liepyno g. 7) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Po specialisto tyrimo likę objektai – Vokas su tyrimo objektų pakuotėmis (voke du vokai Nr. 1, kuriame į popieriaus lapelį įvyniotas medinis strypelis su vatos tamponėliu ir Nr. 3, kuriame gelsvos spalvos metalinė dėžutė, kurioje plastikinio maišelio dalis) (saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
A. L. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, A. L. per visą bausmės vykdymo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies b punktu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. gegužės 25 d. 2 val. iki 2022 m. gegužės 25 d. 11.54 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Po specialisto tyrimo likusius miltelius (0,384 g) supakuotus į bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikinti.
Po specialisto tyrimo likusius objektus – voką su tyrimo objektų pakuotėmis (voke du vokai Nr. 1, kuriame į popieriaus lapelį įvyniotas medinis strypelis su vatos tamponėliu ir Nr. 3, kuriame gelsvos spalvos metalinė dėžutė, kurioje plastikinio maišelio dalis) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikinti.
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.