Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieškovei J. S., atsakovo R. S. atstovui advokato padėjėjui Stanislovui Raulušaičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjusi civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui R. S., tretiesiems asmenims G. M. ir UAB „Ūkio banko lizingas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

LR CK 3.60 str. nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 d. numatyta, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, yra neištikimas arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Konkrečiu atveju atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis buvo neištikimas. Aukščiau išvardintos aplinkybės ir tai, jog tiek sutuoktinis, tiek globotinė I. U. patvirtino juos siejusių santykių buvimą, įrodo, jog vyras, jiems būnant santuokoje, buvo jai neištikimas.

LR CK 3. 59 str. numatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. Turtas, kuris yra bendrajungtinė nuosavybė, turi būti padalintas lygiomis dalimis. Teismų praktikoje pasisakyta, jog teismas parinkdamas santuokinio turto padalijimo būdą, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į buvusių sutuoktinių pareikštus pageidavimus, padalijus turtą turėti konkretų kilnojamąjį ar nekilnojamąjį daiktą (Civilinė byla Nr. 2A-765-159/2011 Klaipėdos apygardos teismas 2011-11-21). Nagrinėjamu atveju, kadangi santuoka truko neilgai, turtu, kuris turėtų būti laikomas bendrąja jungtine nuosavybe LR CK 3.88 straipsnio prasme (įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių vardu), turėtų būti laikomos tik lovos, kurių vertė yra 2150 litų. Neprieštarauja, jog jie būtų priskirti atsakovui ir kompensacijos už didesnę jam tenkančio turto dalį neprašo. Jokio kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto santuokos metu neįgijo, todėl dalintino santuokinio turto nėra.

LR CK 3.70str. 2d. nurodyta, jog sutuoktinis turi teisę iš kalto dėl santuokos nutraukimo asmens reikalauti atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, jog santuoka nagrinėjamu atveju turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovė prašo jos naudai priteisti neturtinę žalą. Pagal LR CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, tačiau minėtoje teisės normoje žala apibrėžta ne per bendruosius požymius, bet per nebaigtinį žalos atvejų sąrašą, nurodant tam tikrus neturtinio pobūdžio praradimus, neigiamus dvasinius ir fizinius aspektus, darančius poveikį asmeniui ir kiekvieną sykį galinčius pasireikšti skirtingai. Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien tiktai kompensacija. Neturtinės žalos atlyginimo tikslas - satisfakcija ir socialinio teisingumo atkūrimas, nes priteisiant žalą, laikoma, jog atkuriama teisėtų interesų pusiausvyra. Šiuo atveju svarbu tai, kad ištikimybė yra moralinė kategorija, kuri siejama su pasitikėjimu ir moraline verte. Neištikimybės atveju paminami moraliniai standartai, kurie sukelia dvasinę kančią ir nepasitikėjimą savimi. Dėl neištikimybės ir psichologinio teroro po to kai pranešė, jog ketina skirtis, patyrė stresą, emocinę depresiją. Ypatingai skaudu ir dėl to, kad neištikimybė vyko artimoje aplinkoje - tarp jos sutuoktinio ir globotinės, jos namuose. Sutuoktiniui neįvykdžius sutuoktinio pareigų, žlugo jos svajonės dėl darnios šeimos sukūrimo. Jaučiasi taip, lyg ja buvo pasinaudota, negali toliau normaliai dirbti, dieną naktį vis galvoja apie susiklosčiusią situaciją. Dėl patirtų išgyvenimų neturtinę žalą, kurią vyras turi jai atlyginti, vertina 5000 litų.

Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad ji sumokėjo UAB „Ūkio banko lizingas“ 653,47 Lt dydžio skolą ir 36,09 Lt dydžio palūkanas. Ieškovė teismui nepateikė ir įrodymų, kad antstolei Terezai Gerasimovič yra sumokėjusi 695 Lt. vykdymo išlaidų. Dėl nurodyto ieškovės reikalavimas 653,47 Lt skolą, 36,09 Lt palūkanas išieškotojui UAB „Ūkio banko lizingas“ ir 695 Lt antstolės Terezos Gerasimovič vykdymo išlaidas pripažinti jo asmenine skola, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Atsakovo atstovas posėdžio metu patvirtino, kas kitus ieškovės reikalavimus pripažįsta ir su jais sutinka. Dėl skolos „Ūkio bankui“ – pripažįsta, kad ši R. S. paskola asmeninė, ją dengia, pats, nes dirba.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys susituokė 2010 m. gegužės 27 d. Varėnos rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 41.

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 str.). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.54 str. 2 d.). Šiuo atveju teismas 2012-09-19 nutartimi buvo nustatęs 6 mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. 2013-03-19 nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas, nes sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita, sutuoktinis

pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, t. y. lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės, materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos (2007-03-23 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-140/2007). Atsižvelgiant į įstatyme nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, esminiu santuokinių pareigų pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovė, pareiškusi ieškinį pagal LR CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad LR CK 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo.

Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, t. y. sutuoktinio teisių ir pareigų nevykdymo, psichologinio smurto jos atžvilgiu, alkoholizmo, neištikimybės, todėl ateityje bendras jų gyvenimas yra neįmanomas. Atsakovas egoistiškai elgėsi, mažai dėmesio skyrė sutuoktinei, nedirbo, nesistengė susirasti darbą, dažnai būdavo neblaivus, grasindavo, žemino.

Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, gali prieštarauti dėl nurodomos kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito asmens, šiuo atveju dėl ieškovės kaltės. Atsakovas priešieškinio šioje byloje neteikė. Ieškovės tvirtinimą, kad atsakovas buvo neištikimas patvirtina 2012-10-30 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-171-308/2012, kuriuo atsakovas R. S. buvo pripažintas kaltu, kad privertė nepilnametį asmenį lytiškai santykiauti ir nesunkiai susargdino šeimos narį, už ką buvo nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Nuosprendis įsiteisėjęs.

Ieškovė, nebesitaikstydama su atsakovo elgesiu, kartu su juo negyvena jau kuris laikas ir patvirtino, kad apsisprendimas nutraukti santuoką yra tvirtas. Atsakovo neapgalvotas , neatsakingas elgesys sugriovė visą jos šeimą: nutrūko santykiai su globotine, vyru. Atsakovas į teismo posėdį pats neatvyko. Šios aplinkybės rodo, kad bendras gyvenimas šeimoje neįmanomas. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

Atsakovo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra pakankamas pagrindas pripažinti jį kaltu dėl santuokos iširimo. Ieškinyje nurodytos aplinkybės ir R. S. kaltė yra pripažinta ir įrodyta Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-10-30 apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr. 1-171-308/2012. Vadovaujantis LR CPK 182 str. 1 d. 3 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios atsirado dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.

Todėl teismas laiko, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl sutuoktinių pavardės po santuokos nutraukimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę.

Esant nurodytai įstatyminei nuostatai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apsisprendimui atsakovas neprieštarauja, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl santuokinės pavardės palikimo po santuokos nutraukimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – S., atsakovui – S..

Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių kreditoriams padalinimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė 7 teisėjų kolegija 2008-02-15 nutartyje c. b. Nr. 3K-7-149/2008 išaiškino, jog sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, t. y. tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje pateikiamas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis, sąrašas. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jis sudarytas šeimos interesais. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata kyla iš bendrosios nuosavybės esmės ir sutuoktinių lygiateisiškumo principo - nesuteikti nė vienam sutuoktiniui daugiau teisių į bendrą turtą, negu jų turi kitas. Atsižvelgiant į vienodas abiejų sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad, sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Šia prezumpcija siekiama palengvinti civilinę apyvartą ir apsaugoti sąžiningus trečiuosius asmenis, sudarančius sandorius su sutuoktiniais, nuo galimų ieškinių siekiant nuginčyti sudarytus sandorius. <...>

Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-05-20 nutartyje c.b. Nr. 3K-P-186/2010 nurodė, jog bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtinimui, taip pat kitos, šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). <...> Plenarinė sesija pažymi, kad, sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą abu sutuoktiniai atsako solidariai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. S. 2011-11-26 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. C111181836 su UAB “Ūkio banko lizingas”. Šiuo atveju R. S. neveikė šeimos interesams, nes J. S., kaip jo buvusi sutuoktinė, apie sudarytą sandorį nieko nežinojo, jokio sutikimo nedavė bei netvirtino jam sudarant ar sudarius sandorį su UAB ,,Ūkio banko lizingas“. R. S. įsipareigojimai kreditoriui atsirado tuo laikotarpiu, kai jie jau negyveno sutuoktinių gyvenimo ir bendro ūkio nevedė. Be to, antstolė 2013-03-08 patvarkymu patenkino J. S. skundą ir panaikino 2013-02-27 patvarkymus dėl skolos išieškojimo Nr. 3.5.-S004889 ir Nr. 3.5.-S004891.

Atsakovo atstovas patvirtino posėdžio metu, jog atsakovas pripažino, kad šis sandoris buvo jo asmeninis, tad ir paskolos grąžinimas priklauso jam.

Ieškovė 2013-03-02 gavo anstolės Terezos Gerasimovič 2013-02-27 patvarkymus dėl skolos bei vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. 3.5.-S004889 ir Nr. 3.5.-S004891 vykdomojoje byloje Nr. 0045/13/00173, kuriuo reikalaujama iš jos, J. S., kaip skolininko R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), sutuoktinės, atlyginimo kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 35 procentus nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA iki bus visiškai įvykdytas patvarkymas dėl skolos išieškojimo (653,47 Lt skola, 36,09 Lt palūkanos ir 695 Lt vykdymo išlaidos, iš viso 1384,56 Lt). Tokiu būdu 2013-03-02 ieškovė sužinojo apie sutuoktinio R. S. įsipareigojimus UAB „Ūkio banko lizingas“. R. S. įsipareigojimai atsirado laikotarpiu, kai ieškovė ir atsakovas jau kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio, todėl R. S. tenkindamas savo asmeninius, o ne šeimos interesus, įsipareigojo UAB ,,Ūkio banko lizingas“.

Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpciją įtvirtinanti CK 3.92 straipsnio 2 dalis yra įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančiame CK trečiosios knygos VI skyriaus antrajame skirsnyje. Sistemiškai CK 3.92 straipsnio 2 dalis susijusi su kitomis šio straipsnio dalimis dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, naudojimo, valdymo ir disponavimo reikalavimų. Šių normų tikslas yra apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvaujančio sutuoktinio, tiek ir kreditorių interesus. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Pažymėtina, kad ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Šiuo atveju R. S. neveikė šeimos interesams, ieškovė, kaip buvusi atsakovo sutuoktinė, apie sudarytą sandorį nieko nežinojo, jokio sutikimo nedavė bei netvirtino atsakovui sudarant ar sudarius sandorį su UAB ,,Ūkio banko lizingas“. R. S. įsipareigojimai kreditoriui atsirado tuo laikotarpiu, kai šalys jau negyveno sutuoktinių gyvenimo ir bendro ūkio nevedė.

LR CPK 586 str. 1 d. numato, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra Kodekso XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Šiuo atveju anstolės T. Gerasimovič vykdomoji byla Nr. 0045/13/00173 pradėta vykdant Kauno 6-ojo notarų biuro Vykdomąjį įrašą Nr. 11622, išduotą 2012-12-28. CPK 587 str. įsakmiai nurodyti vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos galima pradėti vykdymo veiksmus, minėto straipsnio pirmos dalies aštuntame punkte nurodoma, kad vykdomieji dokumentai yra notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius ir notaro vykdomieji pavedimai dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (paveldimo turto apyrašo papildymo). Atsižvelgiant į tai, kad vykdomoji byla buvo pradėta vykdyti antstolei gavus notarų biuro vykdomąjį įrašą, vadinasi R. S. turėjo būti pasirašęs vekselį ar čekį, t. y. vertybinį popierių, o vertybiniai popieriai yra asmeninio naudojimo ir pobūdžio dokumentai. Vadovaujantis LR CK 1.101 str. vekselis yra vertybinis popierius, kaip civilinių teisių objektas - tai dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens (emitento) įsipareigojimus šio dokumento turėtojui. Vertybinis popierius gali patvirtinti dokumento turėtojo teisę gauti iš emitento palūkanų, dividendų, dalį likviduojamos įmonės turto ar emitentui paskolintų lėšų (akcijų, obligacijų ir kt.), teisę ar pareigą atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius (pasirašymo teises, būsimuosius sandorius, opcionus, konvertuojamas obligacijas ir kt), teisę gauti tam tikras pajamas ar pareigą sumokėti, pasikeitus vertybinių popierių rinkos kainoms (indeksui ir kt). Vertybiniu popieriumi taip pat laikomas dokumentas, kuriuo tiesiogiai pavedama bankui išmokėti tam tikrą pinigų sumą (čekiai) ar kuris patvirtina pareigą sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekseliai) arba kuris įrodo nuosavybės teisę į prekes (prekiniai vertybiniai popieriai), taip pat dokumentas, patvirtinantis teisę ar pareigą įsigyti ar perleisti prekinius vertybinius popierius (išvestinis prekinis vertybinis popierius). Vertybiniai popieriai yra dokumentai, sukuriantys asmenines teises ir pareigas tarp šalių. Šiuo atveju R. S., išduodamas vekselį UAB ,,Ūkio banko lizingas“, siekė susikurti išimtinai sau asmenines teises ir pareigas, nes įsipareigota asmeninės naudos tikslais ir ieškovė šiems įsipareigojimams jokio sutikimo nei patvirtinimo nėra davusi.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). Šalys pripažįsta, kad santuokos metu kaip bendras turtas buvo įgyti tik 2 foteliai-lovos, kurie po santuokos nutraukimo atiteks R. S.. J. S. asmenine nuosavybe įgijo virtuvės buitinę techniką, kuri po santuokos nutraukimo ir liks jos asmenine nuosavybe. R. S. asmenine nuosavybe įgijo virtuvinį stalą, kuris po santuokos nutraukimo ir liks jo asmenine nuosavybe.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kito sutuoktinio atlyginti žalą, tame tarpe ir neturtinę, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007, 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį - tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kaltė, sutuoktines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-128/2008, 2011 m. kovo 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-113/2011).

Akivaizdu, kad bet kokie aštresni nesutarimai sukelia sutuoktiniams didesnius ar mažesnius išgyvenimus, o tais atvejais, kai šie nesutarimai sprendžiami besikartojančio psichologinio smurto pagalba, tokie išgyvenimai sukelia dvasinius sukrėtimus, vieno iš sutuoktinių pažeminimą ir pan. Ieškovės paaiškinimais ir rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad atsakovas naudojo prieš atsakovę psichologinį smurtą, užgauliojo, grasino susidorojimu, buvo neištikimas, todėl yra pagrindas atlyginti ieškovei padarytą neturtinę žalą. Konstatavus, jog atsakovas sutuoktinės atžvilgiu nuolat vartojo psichologinį smurtą ir buvo neištikimas, santuoka iširo dėl jo elgesio, įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei priteistina 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Iš esmės taip pat yra konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-113/2011; kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Byloje susidarė tokios bylinėjimosi išlaidos: 100 Lt už reikalavimą nutraukti santuoką ir 192 Lt nuo ginčo sumos. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei – byloje sudaro 63,08 Lt. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistinas sumokėtas 292 Lt žyminis mokestis. Iš atsakovo taip pat priteistina 63,08 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 79, 88, 93, 96 str. str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 269, 270, 282, 376, 385 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą 2010-05-27 Varėnos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 41), tarp J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), (ikisantuokinė pavardė – V.) ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo R. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. S. palikti santuokinę pavardę – S., atsakovui R. S. – S..

Priteisti iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), J. S., (duomenys neskelbtini), 5000 Lt (penkis tūkstančius litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Santuokoje įgytą bendrą turtą – 2 fotelius-lovas priskirti R. S..

Pripažinti J. S. asmenine nuosavybe virtuvės buitinę techniką.

Pripažinti R. S. asmenine nuosavybe virtuvinį stalą.

Pripažinti 653,47 Lt skolą, 36,09 Lt palūkanas išieškotojui UAB ,,Ūkio banko lizingas”, į. k. (duomenys neskelbtini), ir 695,00 Lt anstolės Terezos Gerasimovič vykdymo išlaidas R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), asmenine skola.

Priteisti iš R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 292,00 Lt (du šimtus devyniasdešimt du litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 63,08 Lt (šešiasdešimt tris litus 08 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-03-08 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą R. S. nesilankyti J. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) ir darbovietėje UAB „E.“ kavinėje „G.“, adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.