- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-23
- Bylos Nr.
- A-146-1162-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Pareiškėjas
- E. M.
- Advokatai
- Marina Saveljeva, Vytautas Mačiulskis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje pagal rašytinio proceso taisykles apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. M. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja E. M. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 3-4) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2009 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr.681-869(07)-D/09 (toliau – ir 2009 m. balandžio 7 d. sprendimas) nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Pareiškėja paaiškino, kad Tarnyba 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr.999-869-A-2007 (toliau – ir 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimas) jai suteikė antrinę teisinę pagalbą dėl antstolių veiksmų apskundimo ir paskyrė advokatą Vytautą Mačiulskį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir Aukščiausiasis Teismas) 2008 m. gruodžio 31 d. nutartimi atsisakė priimti šio advokato paruoštą kasacinį skundą. Tarnyba 2009 m. vasario 2 d. sprendimu Nr.208-869(07)-C/09 (toliau – ir 2009 m. vasario 2 d. sprendimas) pakeitė paskirtą advokatą kitu ir paskyrė advokatę Mariną Saveljevą. Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakė priimti šios advokatės paruoštą kasacinį skundą. Kadangi šie advokatai jai nesuteikė kvalifikuotos teisinės pagalbos, ji 2009 m. kovo 18 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydama pakeisti advokatą. Tarnyba 2009 m. balandžio 7 d. sprendimu nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą motyvuodama tuo, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas neperspektyvus. Pareiškėjos nuomone atsakovo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimas yra neteisėtas, pažeidžiantis jos teisę į antrinę teisinę pagalbą, kadangi jai užkerta kelią ginti savo interesus kasacine tvarka. Pasak pareiškėjos, Tarnyba privalėjo paskirti advokatą kompetentingą paruošti kasacinį skundą ir užtikrinti jos teisę į teisminę gynybą.
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 30-33) paaiškino, kad Tarnyba turi užtikrinti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTP įstatymas), jog antrinė teisinė pagalba turi būti teikiame šiame įstatyme numatytų pagrindinių principų: valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principais. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisiną pagalbą ginant teisėtus interesus asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. VGTP įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad atstovavimas byloje neperspektyvus. Teigė, kad pareiškėjos argumentai, jog paskirtieji advokatai, kuriuos paskirti pagal pareiškėjos pasirinkimą, buvo nekompetentingi, nepagrįsti. Antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai buvo nutrauktas, nes atstovavimas civilinėje byloje, kurioje Aukščiausiasis Teismas du kartus atsisakė priimti kasacinius skundą, tapo neperspektyvus, t.y. pareiškėjos atstovavimas pagal jos reikalavimus paruošti trečią kasacinį skundą ir tam paskirti jau trečią advokatą yra neperspektyvus. Atsakovo nuomone, VGTP įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktas priimant 2009 m. balandžio 7 d. sprendimą buvo taikytas pagrįstai.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino - panaikino Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 681-869(07)-D/09.
Šalies argumentai
Teismas išnagrinėjo ir nustatė bylai aktualias faktines aplinkybes. Nustatė, kad pareiškėja 2007 m. lapkričio 6 d. prašymu kreipėsi į atsakovą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, siūlydama, kad antrinę teisinę pagalbą jai teiktų advokatas V.Mačiulskis (b. l. 34-37). Atsakovas 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. nusprendė teikti E. M. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl antstolių veiksmų apskundimo, paskiriant antrinę teisinę pagalbą teikti advokatui V.Mačiulskiui (b. l. 50-51). Teikiant antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-1046-323/2008 buvo paruoštas ir pateiktas kasacinis skundas. Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 31 d. nutartimi atsisakė priimti kasacinį skundą nurodydamas, kad suinteresuoto asmens kasaciniame skunde abstrakčiai nurodomi teisės normų pažeidimai, nėra pateikta išsamių ir motyvuotų teisinių argumentų, atskleidžiančių, jog bylą nagrinėję teismai pagal konkrečią susiklosčiusią teisinę situaciją netinkamai taikė ir aiškino Civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 512 straipsnį (b. l. 11-12). 2009 m. sausio 13 d. Tarnyba gavo advokato V. Mačiulskio prašymą paskirti E. M. kitą advokatą motyvuojant tuo, kad tarp jo ir pareiškėjos yra kilęs interesų konfliktas, nesutampa nuomonės: pareiškėja reikalauja ruošti naują kasacinį skundą, o advokato nuomone, kasacinio skundo papildyti neįmanoma, nors jis nėra tikras, kad kasacija šioje civilinėje byloje nėra galima (b. l. 57-58). Tarnyba, atsižvelgdama į advokato, taip pat į pareiškėjos 2009 m. sausio 14 d. parašymus, 2009 m. vasario 2 d. sprendimu pakeitė advokatą - pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikti pagal Tarnybos 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimą civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo paskyrė advokatę M.Saveljevą. Ši advokatė paruošė kasacinį skundą. Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakė priimti šį kasacinį skundą nurodydamas, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai iš esmės tapatūs kaip ir ankstesniame, nesuformuluoti teisiniai argumentai, patvirtinantys kasacijos pagrindų buvimą (b. l. 63). Pareiškėja E. M. 2009 m. kovo 18 d. Tarnybai pateikė prašymą pakeisti advokatę M. Saveljevą kitu advokatu, kad būtų kvalifikuotai paruoštas kasacinis skundas (b. l. 62). Paaiškinime Tarnybai ši advokatė nurodė, kad ji pareiškėjai išaiškino įsiteisėjusių teismo sprendimų bei nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paaiškino, kad pagrindų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių peržiūrėjimui nėra, tačiau pareiškėjai primygtinai reikalaujant paruošė kasacinį skundą. Advokatės nuomone, kasaciniame skunde buvo nurodyti visi įmanomi motyvai, kad byla būtų peržiūrėta kasacine tvarka ir pažymėta, kad teoriškai kasacinis skundas gali būti paduotas (b. l. 65). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Tarnyba 2009 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 681-869(07)-D/09 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą E. M. pagal VGTP įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kuris numato, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu jis yra neperspektyvus. Minėtame sprendime nurodyta, kad pareiškėjai ruošti kasacinį skundą jau trečią kartą paskiriant vis kitą advokatą, t.y. šiuo atveju jau trečią advokatą, būtų pažeidžiamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamame Tarnybos sprendime antrinės teisinės pagalbos neperspektyvumas nėra detalizuotas.
Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėja prašė advokatų pateikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m.rugpjūčio 1 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nutarties peržiūrėjimo. Atsižvelgdamas į CPK 340 straipsnyje numatytus kasacinio skundo padavimo pagrindus, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėja teismui gali teikti kasacinį skundą ir jam suformuluoti pareiškėjai būtina kvalifikuoto teisininko pagalba. Teismas nustatė, kad pareiškėją atstovavę advokatai pateikė du kasacinius skundus, neatitinkančius CPK 346 ir 347 straipsnių reikalavimų, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis buvo atsisakyta juos priimti dėl nenurodytų teisnių argumentų, t.y. neatskleidimo esminių nurodomų procesinių teisės normų pažeidimo pobūdžio, nepateikimo argumentų dėl skundžiamų bylą nagrinėjusių teismų priimtų procesinių sprendimų peržiūrėjimo, būtino kasaciniame teisme teisės taikymo aspektu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas rėmėsi VGTP įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatytas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Pažymėjo, kad pagrindiniai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai - valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybė, efektyvumas ir ekonomiškumas bei draudimas piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis - keliami tiek pagalbą teikiantiems teisininkams (advokatams), tiek asmenims, kurie kreipiasi tokios pagalbos.
Teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjai nebuvo suteikta kokybiška ir efektyvi antrinė teisinė pagalba ir tokiu būdu ji negalėjo tinkamai apginti savo teisių. Tuo remdamasis nusprendė, kad Tarnybos sprendimas yra nepagrįstas, nes nesuteikus tinkamos ir kvalifikuotos antrinės teisinės pagalbos, nėra pagrindo konstatuoti, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas yra neperspektyvus. Nustatė, kad kasacinio skundo pateikimo galimybės nepaneigė nė vienas advokatas; jie savo paaiškinimuose nurodė, kad kasacinis skundas gali būti paduotas, ir nenurodė nė vieno pagrindo, dėl ko antrinė teisinė pagalba būtų neteikiama (VGTPĮ 12 str.6 d.), ar turėtų būti nutraukta (VGTPĮ 23 str. 2 d.), be to tokia galimybė pareiškėjai jau buvo suteikta pagal minėtus įstatymus.
III.
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinį skundą (b. l. 105-110), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – pareiškėjos prašymą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais motyvais:
1. Teismas per siaurai aiškina atstovavimo byloje neperspektyvumo sąvoką. Tolimesnis atstovavimas byloje turėtų būti pripažįstamas neperspektyviu ne tik tuomet, kai procesiškai yra negalimi jokie tolimesni veiksmai, tačiau ir tuomet, kai procesiniai veiksmai yra galimi, tačiau tikėtina, kad jais nebus pasiektas norimas rezultatas, t. y. tokie veiksmai bus neefektyvus ir nerezultatyvūs. Tik tokiu būdu Tarnyba gali užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo,ekonomiškumo bei kokybės principų įgyvendinimą. Atkreipė dėmesį į tai, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas nustačius, kad buvo išnaudotos visos įmanomos antrinės teisinės pagalbos teikimo ir atstovavimo galimybės (pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba atstovauti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei paruošti kasacinius skundus).
2. Teismas nepagrįstai aiškina, kad advokatai V.Mačiulskis ir M.Saveljeva nesuteikė pareiškėjai kokybiškos ir efektyvios antrinės teisinės pagalbos. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad verstis advokato praktika leidžiama asmenims, kurie atitinka Advokatūros įstatyme numatytus reikalavimus. Apelianto nuomone Aukščiausiojo Teismo nutartys, kuriomis atsisakyta priimti kasacinius skundus, negali būti laikomi įrodymais, kad advokatų suteikta antrinė teisinė pagalba nebuvo kokybiška. Tai, kad nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo pasiektas pareiškėjos norimas rezultatas nereiškia, kad jos teisės ir teisėti interesai šiuose teismuose nebuvo tinkamai apginti, o advokatų antrinė teisinę pagalbą veikla buvo nekokybiška ir neefektyvi.
3. Aiškinant advokatų kompetencijos ir jų teikiamų paslaugų kokybės klausimus yra susiklosčiusi nevienoda teismų praktika (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-2199-583/2007).
4. Teigia, kad Tarnyba turėjo įgaliojimus nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai, nepaisant to, kad nė vienas advokatas nenurodė konkrečių antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindų. Atkreipė dėmesį į tai, kad Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi VGTP įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi, nes antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai yra numatyti VGTPĮ 11 straipsnio 6 ir 7 dalyse.
5. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi formaliu CPK 346 straipsnio nuostatų vertinimu, neatsižvelgė į kasacijos instituto paskirtį, nepagrįstai sutapatino asmens teisę kreiptis į teismą su asmens teise į antrinę teisinę pagalbą. Tai, kad pareiškėjai buvo nutraukta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje, nepaneigė jos teisės kreiptis į teismą ir pateikti dar vieną kasacinį skundą.
Atsiliepimas
Pareiškėja E. M. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 114-115) sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės analogiškais argumentais, kuriuos buvo nurodžiusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr.681-869(07)-D/09 nutraukti pareiškėjai E. M. antrinės teisinės pagalbos teikimą, pagrįstumo.
Tarnyba nutraukė pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (byloje aktuali 2008 m. kovo 15 d. įstatymo Nr.X-1492 redakcija) 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Ši įstatymo norma nustatė, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, kai atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Pirmosios instancijos teismas Tarnybos 2009 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr.681-869(07)-D/09 panaikino kaip nepagrįstą motyvuodamas tuo, jog Tarnyba sprendime nedetalizavo kodėl antrinės teisinės pagalbos teikimas yra neperspektyvus.
Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; taikaus ginčų sprendimo prioriteto; draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principais (VGTPĮ 3 str.). Bendra taisyklė yra ta, kad įstatymų leidėjas antrinės teisinės pagalbos teikimą VGTP įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytiems fiziniams asmenims sieja su Vyriausybės nustatytu turto ir pajamų lygiu teisinei pagalbai teikti pagal šį įstatymą, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnyje numatytas išimtis, kai antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Asmenys, kurie kreipiasi dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, įstatymu yra įpareigoti teikti valstybės garantuojamai pagalbai gauti išsamią ir teisingą informaciją, nedelsiant pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos asmens teisei gauti šią pagalbą (VGTPĮ 4 str., 18 str.1 d.). VGTP įstatymo 11 straipsnio 5, 6 dalyse nurodyta kokiais atvejais valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama. Paaiškėjus, kad asmuo sąmoningai pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas, ir remiantis šia informacija buvo priimtas sprendimas teikti asmeniui antrinę teisinę pagalbą, o taip pat paaiškėjus kitiems VGTP įstatymo 23 straipsnyje nurodytiems atvejams, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas. VGTP įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas privalo nedelsdamas pranešti tarnybai apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Iš minėto teisinio reguliavimo yra akivaizdu, kad asmens teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nėra absoliuti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.
VGTP įstatymas nustato, kad tuo atveju, jei atstovavimas byloje neperspektyvus antrinė teisinė pagalba neteikiama (VGTPĮ 11 str.6 d.2 p.), o jei ši aplinkybė paaiškėja po to, kai buvo priimtas sprendimas teikti šią pagalbą, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas (VGTPĮ 23 str. 1 d. 9 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad atstovavimo byloje perspektyvumas VGTP įstatymo taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas šis vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato teikiančio antrinę teisinę pagalbą pranešimų (VGTPĮ 23 str.2 d.), taip pat iš teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt. Antrinės teisinės pagalbos teikimas remiantis VGTP įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas). Kartu pažymėtina, kad sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą turi būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvuotas taip, kad antrinės teisinės pagalbos netekusiam asmeniui būtų aiškios teisinės pagalbos nutraukimo priežastys, o ginčui persikėlus į teismą (jei asmuo nesutinka su sprendimu nutraukti teisinę pagalbą), teismas galėtų patikrinti antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrįstumą. Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Tarnybos 2009 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr.681-869(07)-D/09 tuo pagrindu, kad Tarnyba tinkamai nepagrindė kodėl atstovavimas byloje neperspektyvus, bylą išsprendė iš esmės teisingai.
Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimu nusprendė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo, paskirdama advokatą V.Mačiulskį. 2009 m. vasario 2 d. sprendimu Tarnyba, atsižvelgdama į advokato V.Mačiulskio ir pareiškėjos rašytinius prašymus, 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimu paskirtą advokatą pakeitė į pareiškėjos pageidaujamą (vietoj V.Mačiulskio paskyrė M.Saveljevą). Kaip matyti iš advokatavo V.Mačiulskio pareiškimo Tarnybai, advokatas prašymą vietoj jo skirti kitą advokatą motyvavo tuo, kad jis negali įvykdyti pareiškėjos prašymo ir parengti naują kasacinį skundą (jo parengtą Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 31 d. nutartimi atsisakė priimti), be kita ko, pažymėdamas, kad, jo manymu, buvo nurodęs visus CPK 346 straipsnyje nurodytus teismo sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, o pateikti papildomus motyvus ir argumentus neturi galimybės, galimai ir dėl tos priežasties, jog tokiose bylose turi mažai patirties ir nėra visiškai užtikrintas, kad kasacija šioje civilinėje byloje negalima. Atsakovas, 2009 m. vasario 2 d. sprendimu pakeisdamas paskirtą advokatą kitu nenustatė, jog atstovavimas civilinėje byloje neperspektyvus. Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo Tarnyba sprendė gavusi pareiškėjos 2009 m. kovo 18 d. prašymą pakeisti advokatą po to, kai Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakė priimti advokatės M. Saveljevos paruoštą kasacinį skundą.
Kaip matyti iš Tarnybos 2009 m. balandžio 7 d. sprendimo, atsakovas sprendimą dėl teisinės pagalbos nutraukimo priėmė neįvertinęs kai kurių nagrinėjamam atvejui reikšmingų aplinkybių. Pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teikę advokatai V.Mačiulskis ir M.Saveljeva pranešimuose Tarnybai nesirėmė VGTP įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi ir nenurodė, jog yra VGTP įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas nutraukti teisinę pagalbą, o siūlė juos pakeisti kitu advokatu. Advokatė M.Saveljeva pranešime, be kita ko, pažymėjo, kad kasacinį skundą paruošė skubiai (buvo paskirta 2009 m. vasario 2 d., paruošė 2009 m. vasario 18 d.). Tarnyba šių aplinkybių nevertino. Tarnyba neatsižvelgė į Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti antrą kartą parengtą kasacinį skundą, argumentus, kuriuose pasisakoma dėl kasacinio skundo turinio trūkumų (abstrakčiai nurodomi teisės normų pažeidimai, nepateikta išsamių ir motyvuotų teisinių argumentų). Atsakovas sprendime akcentavo, kad pareiškėja antrą kartą prašo pakeisti advokatą kasacinio skundo parengimui, tačiau jos piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba nenustatė. Minėtų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, jog Tarnybos 2009 m. balandžio 7 d. sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą tuo pagrindu, kad atstovimas byloje neperspektyvus, šiuo atveju nėra pagrįstas nustatytų faktinių aplinkybių visuma. Todėl pirmosios instancijos teismas jį panaikino pagrįstai.
Administracinių teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str.). Todėl apeliantas apygardos administracinio teismo nutartimi, kaip teismų praktika, remiasi nepagrįstai.
Dėl šių priežasčių tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.