- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-08-10
- Bylos Nr.
- I-2199-583/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas (pirm.), Irena Stulpinienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- N. D.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai
- Advokatai
- Rimvydas Kairys
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Remigijaus Armino, kolegijos teisėjų Irenos Stulpinienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant vertėjui Romanui Koscovui, pareiškėjui N. D., jo atstovui J.S., atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovei Aurelijai Petrošiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N.D. skundą atsakovui Klaipėdos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, advokatui Rimvydui Kairiui, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui dėl 2007 m. balandžio 06 d. sprendimo Nr. 287-236-D/06 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas N.D. skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Klaipėdos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. balandžio 06 d. sprendimą Nr.287-236-D/06. Pareiškėjas teigia, kad 2006 m. gegužės 17 d. sprendimu jam buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir teisinei pagalbai teikti buvo paskirtas advokatas Rimvydas Kairys. Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą 2006 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Dėl priimto sprendimo pateikta apeliacija ir 2006 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi apeliacinis skundas iš dalies patenkintas. Atstovas advokatas Rimvydas Kairys paruošė kasacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo, naujo sprendimo priėmimo, tenkinant ieškovo ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis teismas advokato parengto kasacinio skundo nepriėmė, kas patvirtina advokato nekompetentingumą kasaciniame procese. Atsakovas, kasacinės instancijos teismui atsisakius priimti kasacinį skundą, 2007 m. balandžio 06 d. sprendimu neteisėtai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą, nes byla dėl neteisėto atleidimo iš darbo iš esmės nebaigta, vyko apeliacinis procesas Klaipėdos apygardos teisme, kur buvo būtina teikti antrinę teisinę pagalbą. Atsakovas Klaipėdos apygardos teismui teikė prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo, tačiau šis prašymas nebuvo nagrinėjamas. Atsakovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pritesimo ir 2007 m. kovo 20 d. nutartimi prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo nepatenkintas. Ši teismo nutartis atskiruoju skundu apskųsta apeliacinės instancijos teismui, gautas pranešimas apie paskirtą skundo nagrinėjimo laiką ir būtina pateikti teismui atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą.
Advokato teikimas atsakovui dėl kasacinio skundo neperspektyvumo yra klaidingas, nes advokatas pats ruošdamas kasacinį skundą pripažino jo perspektyvumą ir atsakovo priimtas sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą priimtas subjektyviais, nemotyvuotais vertinimais, nebaigus teikti antrinės teisinės pagalbos, todėl yra neteisėtas ir naikintinas. Šiais ir skunde išdėstytais motyvais teismo prašo:
- panaikinti Klaipėdos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 287-236-D/06.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas J.S. prašo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo Klaipėdos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovė Aurelija Petrošiūtė nurodė, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui buvo suteikta tinkamai ir kvalifikuotai, kaip matyti iš civilinės bylos duomenų advokatas dalyvavo posėdžiuose, teikė procesinius dokumentus, aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime. 2007 m. kovo 30 d. buvo gautas advokato pranešimas, kuriuo informuojama, kad išnaudotos visos teisinės gynybos priemonės, ir toliau teikti antrinę teisinę pagalbą netikslinga. Šios aplinkybės buvo pagrįstos procesiniais dokumentais, 2007 m. kovo 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi dėl kasacijos pagrindų nebuvimo, todėl tarnyba priėmė sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pareiškėjo nurodoma argumentacija, kad teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas neužtikrinus teisinės pagalbos teikimo ir jį palikus be teisinės pagalbos nepagrįstas, nes sprendimo priėmimo metu apeliacinės instancijos teismas rašytinio proceso tvarka nagrinėjo atskirąjį skundą ir advokato dalyvavimas nebuvo reikalingas. Atstovė prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2006 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 249-236-A/06 (b.l.42) suteikė N.D. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir paskyrė antrinę teisinę pagalbą teikti advokatą Rimvydą |Kairį.
Klaipėdos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, remdamasi advokato Rimvydo Kairio 2007 m. kovo 30 d. pranešimu (b.l.43) ir vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies l - 2 punktais, 2007 m. balandžio 06 d. sprendimu Nr. 287-236-D/06 (b.l.4), nusprendė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą N. D.pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 249-236-A/06.
Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo paskirtis - valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiama antrinė teisinė pagalba ir nurodoma, kad tai - dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Iš prie bylos prijungtos civilinės bylos Nr.2-5445-512/2006 esančių procesinių dokumentų – pareiškėjo ieškinio (b.l.3), patikslinto ieškinio (b.l.49), teismo posėdžio protokolų (b.l.35, 54-59, 88-90, 134-141), apeliacinio skundo (b.l.98), akivaizdu, kad 2006 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 249-236-A/06 paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą advokatas Rimvydas Kairys ją teikė tinkamai, atstovavo ieškovą nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme ir teisinė pagalba buvo teikiama kvalifikuotai, procesiniai dokumentai atitiko Civilinio proceso kodekso reikalavimus, advokato atstovavimas teismo posėdžiuose buvo aktyvus, atitiko gerą advokatų teisinės kultūros praktiką. Todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad bylos nagrinėjimo metu jam nebuvo užtikrinama tinkama teisinė pagalba, nepagrįstos.
Pareiškėjas nurodo, kad advokatas nekvalifikuotai parengė kasacinį skundą, dėl ko 2007 m. kovo 26 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis teismas atsisakė kasacinį skundą priimti (b.l.44-45). Teismo posėdžio metu N.D. teismui pateikė 2007 03 05 kasacinio skundo nuorašą pasirašytą advokato R.Kairio ir 2007 03 19 pasirašytą kasatoriaus N.D. ir advokato R.Kairio, nurodydamas, kad 2007 03 05 kasacinio skundo nepasirašė, kadangi nebuvo išdėstytos visos aplinkybės ir kasacinis skundas buvo parengtas neišsamus. Tačiau kaip matyti iš pateiktų kasacinių skundų turinio, tiek nurodomas projektas, tiek kasacinis skundas, kuris buvo pateiktas Aukščiausiajam teismui, yra identiško turinio, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad kasacinis skundas buvo surašytas nekvalifikuotai ir kasacinio skundo padavimo procese buvo taisomas. Pats pareiškėjas pripažįsta, kad neturi pakankamo teisinio išsilavinimo spręsti apie procesinių dokumentų turinio ir formos atitikimą įstatymų reikalavimams. 2007 m. kovo 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje (b.l.44-45) taipogi nurodyta, kad kasacinį skundą atsisakyta priimti ne dėl skundo formos ir turinio trūkumų. Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija nurodė, kad pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra ne bet koks materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, bet toks, kuris turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo ir nutarties priėmimui. Taigi, kasacinis skundas gali būti priimtas, jeigu yra visos trys nurodytoje įstatymo normoje nustatytos kasacijos sąlygos. Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu, t.y. sprendžia teisės, bet ne fakto klausimus ( CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija būtent ir pasisakė, kad ši byla ir joje pareikštas kasacinis skundas teisės taikymo aspektu neatitinka kasacijos instituto reikalavimų ir atsisakė jį priimti. Taigi kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, o pagrindinė kasacijos funkcija – užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą visoje valstybėje (Teismų įstatymo 23 str., 2002 m. CPK 4 str.). Dėl to kasacija yra galima tik tuo atveju, kai yra CPK 346 straipsnyje nurodyti pagrindai. Todėl kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad atsisakymas priimti kasacinį skundą patvirtina, tai, kad advokatas nepakankamai kvalifikuotai teikė teisinė pagalbą yra teisiškai neargumentuotos ir nepagrįstos. Minimos aplinkybės negali būti siejamos su advokato kompetencija ar nesugebėjimu įžvelgti byloje kasacijos pagrindų. Kasacijos pagrindų buvimas ar nebuvimas paprastai nėra siejamas su advokato kompetencija, o tai siejama su nagrinėjamos bylos atitinkama kategorija, byloje taikomais teisės aktais, teisminės praktikos susiformavimu, teisinio ginčo aktualumu ir naujumu ir pan., todėl pareiškėjo išdėstytos aplinkybės dėl advokato nekompetentingumo yra nepagrįstos. Beje, advokato kompetencijos klausimai yra priskirti nagrinėti Lietuvos advokatų tarybos kompetencijai ir pareiškėjo ir jo atstovo subjektyvi nuomonė dėl teisminio proceso, kuriame advokatas teikė teisinę pagalbą, baigties, negali būti pagrindu abejoti advokato kvalifikacija.
2007 m. kovo 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegijai nusprendus, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje 5-5445-512/2006 ir joje pateiktame kasaciniame skunde nėra spręstinų klausimų, susijusių su teisės taikymo aspektais, nėra normų pažeidimų turinčių esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, advokatas 2007 m. kovo 30 d. raštu informavo atsakovą apie išnaudotas visas teisinės gynybos priemones ir nurodė, kad toliau teikti teisinę pagalbą netikslinga. Atsakovas įvertinęs pateiktą pranešimą 2007 m. balandžio 06 d. sprendimu Nr. 287-236-D/06 konstatavo, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui negalimas, pareiškėjo reikalavimas parengti pakartotinį kasacinį skundą yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl tolimesnis atstovavimas civilinėje byloje yra neperspektyvus, o vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais antrinės teisinė pagalba neteiktina. Pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimas nutrauktas, nes jis neturi teisės gauti antrinės teisinės pagalbos (b.l. 4).
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 ir 5 dalyse yra nustatyta prielaidų visuma tik kurių buvimas kartu gali sudaryti asmeniui sąlygas atsirasti jo subjektinei teisei – gauti antrinę teisinę pagalbą.
O būtent, asmuo, kaip subjektas, turi atitikti sąlygas, numatytas minėto įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje. Taip pat objektas, dėl kurio kreipiasi asmuo, turi atitikti sąlygas, numatytas įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje. Kaip minėta, tik šių prielaidų visuma yra būtina sąlyga atsirasti asmens subjektinei teisei – gauti antrinę teisinę pagalbą. Ir priešingai, nebuvimas bent vienos iš šių prielaidų, daro negalimu ir pačios subjektinės teisės atsiradimą.
Remiantis tuo, kas pasakyta, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo atvejis, kai paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama tokia pagalba, neturi teisės gauti antrinės teisinės pagalbos, aiškinamas siejant su šio įstatymo 11 straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatytų prielaidų buvimu.
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų aplinkybių egzistavimas turi būti paremtas ne subjektyviu teisinę pagalbą teikiančio subjekto vertinimu, o faktiniais konkrečios bylos duomenimis, kurie akivaizdžiai patvirtintų konkrečios bylos neperspektyvumą ar reikalavimų nepagrįstumą. Šiuo konkrečiu atveju tokiais duomenimis galėtų būti atitinkamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys tokios kategorijos bylose ir pan. (2007 m. sausio 8 d.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A8 – 50/2007).
Taigi, iš civilinės bylos Nr. 2-5445-512/2006 duomenų, 2007 m. kovo 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties (b.l.44-45) akivaizdu, kad pagrįstai buvo pripažinta, kad pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje neperspektyvus ir vadovaujantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, bei 23 straipsnio 1 dalies 1 puntu nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Atsakovas nėra saistomas proceso stadijos, kurioje galima nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Tai lemia jau aptartų pagrindų atsiradimas ar jų nustatymas. Kaip jau minėta pagrindai antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimui nustatyti Aukščiausiojo teismo nutartimi ir advokato pranešimu ir tik tada nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas.
Nepagrįstas pareiškėjo teigimas, kad nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimą jis liko be teisinio atstovavimo ir tuo buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes buvo tęsiamas procesas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad atsakovas nėra saistomas proceso stadijos kada gali būti nutraukta teisinė pagalba. Tai lemia aplinkybės, kada yra nustatomi įstatyminiai pagrindai, todėl nustačius tokiu pagrindus, teisinės pagalbos teikimas ir nutrauktas. Taipogi pažymėtina, kad vienu iš pagrindų nutraukti teisinės pagalbos teikimą yra numatytas 11 straipsnio 5 dalies 5 punkte, kai pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba. Civilinėje byloje yra pateikta pavedimo sutartis, kuria N. D. J. S. pavedė vesti jo vardu visas civilines bylas (b.l.124). Tokiu pavedimu yra suteikti platūs įgalinimai veikti Įgaliotojo vardu, todėl pripažįstama, kad Įgaliotojas yra įsitikinęs, kad Įgaliotinis turi pakankamai teisinių žinių ir gali kvalifikuotai jį atstovauti teismo įstaigose. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjas neliko be teisinės pagalbos teikimo nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimą, nes pavedimo sutartis nebuvo nutraukta.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendė:
Pareiškėjo N. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui.